- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-31-253/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- V. H.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Albina Pupeikienė, kolegijos teisėjos Virginija Nijolė Griškevičienė, Danguolė Martinavičienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant apeliantei pareiškėjai V. H., viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos V. H. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. H. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. H. nuo 1998 m. rugsėjo mėnesio iki juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo gyvena Lietuvos Respublikoje. Teigia, kad Lietuvoje gyvena nuo 1998 m. rugsėjo mėnesio, tačiau jos gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje deklaruojama tik nuo 2001-06-20. Pareiškėja nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas Lietuvos Respublikos pilietybei gauti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimo netenkino. Pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso 2.12 straipsnio 3 dalį fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą, fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma nepasikeitusia tol, kol jis įgyja kitą nuolatinę gyvenamąją vietą. Nurodė, kad iš pareiškėjos paso nustatyta, jog ji nuo 1995-08-24 iki 2002-05-22 buvo registruota Baltarusijoje, duomenų apie pareiškėjos nuolatinį gyvenimą Lietuvoje nuo 1998 m. rugsėjo iki 2001-06-20 nepateikta, todėl pareiškėjos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą laikė neįrodytu ir pareiškimo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įsikuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įsikurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Teigia, kad jos nuolatinis gyvenimas Lietuvos Respublikoje pastaruosius 10 metų atitinka įstatymų numatytus reikalavimus, be to, tai patvirtina ir liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai. Pažymi, kad teismo sprendime nėra pasisakyta, kodėl nesiremta pateiktais rašytiniais įrodymais ir neatsižvelgta į liudytojų parodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nors pareiškėja nuo 1998 m. rugsėjo iki 2001-06-20 fiziškai buvo ir gyveno Lietuvos Respublikoje, bet šis jos gyvenimas nelaikomas nuolatiniu Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo prasme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėja V. H. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuo 1998 m. rugsėjo mėnesio iki juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo gyvena Lietuvos Respublikoje. Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas jos pareiškimas, nes nebuvo duomenų apie pareiškėjos nuolatinį gyvenimą Lietuvoje nuo 1998 m. rugsėjo mėnesio iki 2001-06-20, kol ji deklaravo Lietuvoje savo gyvenamąją vietą.
Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus, pilietybės klausimų sprendimo tvarką nustato, kitus pilietybės santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (toliau – Pilietybės įstatymas). Viena iš pilietybės asmeniui suteikimo sąlygų yra jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje pastaruosius 10 metų (Pilietybės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Asmens gyvenimo Lietuvoje trukmei nustatyti reikšmingas ir Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, kuriame yra kriterijai, pagal kuriuos galima įvertinti, ar užsienietis tam tikru laikotarpiu Lietuvoje buvo ar gyveno. Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra teisėtas, kai jis neviršija užsieniečiams buvimo be vizų nustatyto laiko, arba užsienietis turi vizą, kelionės dokumentą, išskyrus prieglobsčio prašytojus, ar atvyksta kitu teisiniu pagrindu. Užsieniečiams teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikia leidimai laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje.
Pareiškėja pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad yra Baltarusijos pilietė, įstojo į Vilniaus universitetą, atvyko į Lietuvą 1998 m. rugsėjį su studentiška viza. Bylos duomenimis pareiškėja 1999-06-09 gavo Vilniaus universiteto diplomą, kuriame pažymėta, jog ji dalyvavo Lituanistinių studijos katedros lituanistikos kursuose ir išlaikė egzaminą (b. l. 10–12). Pareiškėja nuo 1999-05-10 iki 1999-07-05 lanke vairuotojų mokymo kursus Vilniuje ir išlaikė automobilių vairavimo egzaminus (b. l. 39–41).
2000-04-21 pareiškėja atvyko į Lietuvą su Baltarusijos Respublikos pasu, kuriame buvo daugkartinė viza, galiojanti nuo 2000-04-21 iki 2001-04-20 ir suteikianti teisę būti Lietuvos Respublikoje iki 90 dienų per pusę metų (b. l. 22–25). Pareiškėja kreipėsi į Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, leidimas jai buvo išduotas ir galiojo nuo 2000-06-23 iki 2001-06-22 (b. l. 19–26).
Iš pareiškėjos V. H. Baltarusijos Respublikos paso įrašų matyti, kad ji savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi Baltarusijoje iki 2002-05-22 (b. l. 28). Pareiškėja savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravo 2001-06-20 adresu (duomenys neskelbtini).
Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja nuo 1998 m. rugsėjo buvo Lietuvos Respublikoje su studentiška viza, nuo 2000-04-21 su daugkartine viza – ji turėjo teisę atvykti į Lietuvą, būti joje ar vykti tranzitu, turėjo teisę studijuoti, gauti vairuotojo pažymėjimą, sudaryti santuoką, bet Pilietybės įstatymo prasme Lietuvos Respublikoje negyveno. Kadangi nėra duomenų, kad iki šio apeliacinės sprendimo priėmimo dienos pareiškėja gyveno Lietuvoje pastaruosius 10 metų, tenkinti jos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – jos gyvenimo Lietuvoje trukmės nustatymo – nėra pagrindo, nes trumpesnio nei 10 metų termino trukmės nustatymas nesukels jokių teisinių pasekmių.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.