- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-16
- Bylos Nr.
- 2S-291-198/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00166-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Skolininkas
- UAB „Arifarma“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S – 291 – 198 / 2013
N UTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Arifarma“ atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kreditorius kooperatyvinės bendrovės (toliau-KB) „Miško draugas“ pateikto reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininko UAB „Arifarma“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, bei kituose bankuose esančias sąskaitas, skolininko nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą pareikšto reikalavimo sumai. Nurodė, kad skolininkas vengia įvykdyti prievolę, skolos suma yra pakankamai didelė, todėl yra pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino iš dalies. Pateikto kreditoriaus KB “Miško draugas” pareiškimo užtikrinimui, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo skolininko UAB „Arifarma“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 24553,31 Lt (dvidešimt keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt trijų litų 31 ct) sumai, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti skolininko UAB „Arifarma“ atsiskaitomosiose sąskaitose esančias lėšas trūkstamai sumai, išskyrus lėšas, skirtas darbo užmokesčio mokėjimui darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui, atsiskaitymą su kreditoriumi pagal teismui pateiktą pareiškimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu UAB „Arifarma“ prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-02-15 nutartį. Nurodo, kad kai yra įrodymų, jog pareiškimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, tai yra, kai skolininkas paneigia objektyvias grėsmes, teismas neturi pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teigia, kad realios grėsmės aplinkybę, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Rokiškio rajono apylinkės teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėjamoje byloje, tinkamai neįvertino, ar tikrai egzistuoja reali ir pagrįsta grėsmė, jog kreditoriui galimai palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Pažymėjo, kad yra mokus, sutinka apmokėti susidariusią skolą kreditoriui, taip pat jam iškelta civilinė byla Raseinių rajono apylinkės teisme yra užbaigta taikos sutarties pasirašymu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą KB „Miško draugas“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad skolininkas neįvykdė visų kreditoriaus KB „Miško draugas“ reikalavimų, pareikštų 2013 m. vasario 13 d. pareiškimu. Teigia, kad skolininkas nesiūlė taikos sutarties sąlygų, 2013-03-15 sumokėjo tik nedidelę dalį skolos 1509,32 Lt, skolos suma yra pakankamai didelė. 2013-03-18 dienai skola už medieną sudaro 16769,29 Lt ir 7500,00 Lt delspinigių. Pažymėjo, kad ginčijama teismo nutartis yra antstolio įvykdyta 2013-02-20, areštuotas skolininkui priklausantis žemės sklypas ir transporto priemonė. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo bei netrukdo skolininkui vykdyti veiklą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors skolininko veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad skolininkas turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams, savo prievolę kreditoriui vengia įvykdyti jau daugiau kaip pusę metų, taip pat pareikšta kreditoriaus suma yra didelė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas tada, kai vyksta turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė ieškinio (pareiškimo) suma objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškinio (pareiškimo) suma yra ne vienintelis, bet vienas iš pagrindinių kriterijų, kuris gali patvirtinti ar paneigti grėsmę, jog teismo sprendimas, jeigu jis bus palankus ieškovui (kreditoriui), gali likti neįvykdytas arba jo vykdymas gali pasunkėti. Ieškinio (pareiškimo) dydis vertinamas ne absoliučiu skaičiumi, o subjektyviai, todėl reikia vertinti, ar konkrečiam subjektui ieškinio (pareiškimo) suma yra didelė. Taigi, didelės ieškinio (pareiškimo) sumos prezumpcija yra nuginčijama prezumpcija (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1003/2011). Nors pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 str.), bet paskirstydamas įrodinėjimo naštą teismas taip pat atsižvelgia į tai, kuriai iš bylos šalių yra paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1422/2009). Geriausiai savo turtinę padėtį žino, taigi ir gali ją įrodyti skolininkas. Tačiau šiuo atveju kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, skolininkas nepateikė jokių duomenų apie įmonės turtinę padėtį. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgė ne tik į didelę pareikšto reikalavimo sumą, bet ir į tai, kad skolininkas turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams, taip pat savo prievolę kreditoriui vengia įvykdyti jau daugiau kaip pusę metų. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog grėsmė įvykdyti teismo sprendimą, jei jis liks palankus kreditoriaus įmonei, yra, ir kreditoriaus prašymu pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, o apelianto argumentai šios teismo išvados nepaneigė.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu ekonomiškumo taikant laikinąsias apsaugos priemones principu ir atsižvelgiant į tai, kad skolininkas yra įmonė, kuriai piniginių lėšų areštas gali sutrikdyti jo veiklą, apriboti galimybes sudaryti sandorius ir atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis, pirmiausia areštavo skolininko kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, ir tik jo nesant, ar esant nepakankamai - pinigines lėšas. Taip pat leista skolininkui iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį savo darbuotojams, mokėti valstybei mokesčius, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su kreditoriumi. Toks taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas užtikrina abiejų šalių interesų pusiausvyrą (CPK 17 straipsnis), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), be pagrindo neapsunkina juridinio asmens veiklos.
Pažymėtina, kad skolininkui neužkertamas kelias savo teises ginti ir kitais būdais, t. y. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, lygią sumai, kuriai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, arba pateikti trečiojo asmens laidavimą, kas sudaro pagrindą teismui panaikinti arba pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę (CPK 148 str. 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutar i a:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.