- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-03
- Bylos Nr.
- e2A-7-262/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35958-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Henrichas Jaglinskis, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Henricho Jaglinskio, Aldonos Tilindienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 562,51 Eur turtinės, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas, atnaujinti ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
2. Nurodė, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 61-1-0539-10, kadangi jis neva tai nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai, vykdydamas tikrą ar tariamą, tačiau ginčijamą R. P. teisę į 6 000 Lt (1 737,72 Eur) skolos susigrąžinimą iš V. R., 2010 m. birželio 1 d. apie 20 val. kartu su dviem nenustatytais asmenimis atvyko į V. R. namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir panaudodamas psichinę prievartą, t. y. sakydamas, kad šis niekur nepasislėps, nes gyvena Jonavoje, reikalavo grąžinti skolą R. P.. Neva tai tęsdamas savo nusikalstamą veiką, G. V. 2010 m. birželio 12 d. apie 21.10 val., kartu su kitu asmeniu, Chemikų g. 1, Jonavoje, esančioje „IKI“ parduotuvėje iš V. R. vėl reikalavo grąžinti 6 000 Lt (1 737,72 Eur) skolą R. P.. Nukentėjusiajam V. R. nesutikus grąžinti pinigų ir pasakius, kad jis kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl turto prievartavimo, kartu su ieškovu buvęs asmuo prieš nukentėjusįjį panaudojo psichinę prievartą grasindamas, jog toje pat parduotuvėje gali jį išprievartauti. Tokiais veiksmais neva tai buvo padaryta didelė žala nukentėjusiojo V. R. teisėms ir teisėtiems interesams. Ieškovas 2010 m. rugpjūčio 18 d. buvo sulaikytas ir viso ikiteisminio tyrimo metu, bylos nagrinėjimo Jonavos rajono apylinkės teisme ir bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teisme metu buvo suimtas. Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-217/2011 ieškovą pripažino kaltu padarius šias veikas: pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už 2010 m. birželio 1 d. padarytą nusikalstamą veiką, paskirta dviejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 181 straipsnio 1 dalies už 2010 m. birželio 12 d. padarytą nusikalstamą veiką, paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams. Taip pat nuspręsta, jog kardomąją priemonę - suėmimą iki įsiteisės nuosprendis palikti tą pačią. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo 2010 m. rugpjūčio 18 d. Į bausmės laiką įskaičiuojant jo laiką būtą suėmime nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d. 2011 m. spalio 27 d. Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-387-317/2011 nusprendė pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nuosprendį toje dalyje, kurioje G. V. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (dėl veikos padarytos 2010 m. birželio 1 d.) ir nuteistas laisvės atėmimui dvejiems metams ir keturiems mėnesiams; pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (dėl veikos padarytos 2010 m. birželio 12 d.) ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams; G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikavus į šią veiką kaltinimus nusikalstamomis veikomis numatytomis BK 181 straipsnio 1 dalyje (dėl veikos padarytos 2010 m. birželio 1 d.) ir BK 181 straipsnio 1 dalyje (dėl veikos padarytos 2010 m. birželio 12 d.), bei skirti jam vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose; kitoje dalyje nuosprendis paliktas nepakeistas. Taip pat šiuo nuosprendžiu nutarta, jog į G. V. paskirtą bausmę įskaitytas laikas išbūtas suėmime nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d. ir jis šiuo metu jau yra atlikęs visą šiuo nuosprendžiu jam paskirtą vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, todėl G. V. iš suėmimo paleisti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012 2012 m. lapkričio 29 d. priėmė nutartį, kuria nutarė panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. ir Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžius, baudžiamąją bylą ieškovui nutraukė kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties. Ieškovas buvo išteisintas, todėl, jo nuomone, yra pripažinta, jog baudžiamasis persekiojimas, taip pat paskirta kardomoji priemonė - suėmimas buvo neteisėtos. Pažymi, kad jo atžvilgiu neteisėti veiksmai - suėmimas buvo vykdomi 436 dienas ir toks laiko tarpas yra reikšmingas žmogaus gyvenime, dėl ko padaryta žala turi būti atlyginta. Šį laikotarpį jis negalėjo dirbti ir iš to gauti pajamų, išlaikyti savo nepilnametės dukters. Ieškovas nuo 2010 m. kovo 8 d. dirbo uždarosios akcinės bendrovės „LIYANA“ apsaugininku, nuo 2010 m. kovo mėnesio iki rugsėjo mėnesio gavo 1 707,61 Lt (494,56 Eur) pajamų prieš mokesčius ir 862,71 Lt (197,73 Eur) po mokesčių. Tačiau jį suėmus, darbo sutartis su darbdaviu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. buvo nutraukta, todėl jis per 398 dienas negavo 562,51 Eur pajamų po mokesčių, susijusių su darbo santykiais, t. y. jis patyrė turtinę žalą. Taip pat ieškovas patyrė ir neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur. Ieškovas patyrė labai didelius išgyvenimus, būdamas sulaikytas ir suimtas už nusikaltimus, kurių jis nepadarė. Ieškovui tuo metu nutrūko socialiniai ryšiai su šeima, tame tarpe su nepilnamete dukterimi A. V., sutuoktine R. V.. Ieškovo santuoka su R. V. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, dėl ko ieškovas patyrė didelius išgyvenimus. Taip pat ieškovas patyrė ir kitų išgyvenimų, kadangi jis negalėjo užsiimti savo kasdiene veikla, eiti į darbą ir gauti pajamų. Ieškovas patyrė ne tik ieškinyje nurodytą neturtinę žalą, tačiau ir išlaidas visose trijose instancijose apmokant išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Taip pat jis visą suėmimo laikotarpį buvo izoliuotas nuo išorinio pasaulio, jis patyrė gėdą, smuko jo pasitikėjimas savimi ir aplinkiniais žmonėmis.
Atsiliepimas
3. Atsakovą atstovaujantis Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su ieškovo pateiktu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vien tas faktas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi ieškovo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukė kai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių, dar nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas be teisėto pagrindo ar kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti neteisėtai. Pagal suformuotą Aukščiausiojo Teismo praktiką, išteisinamasis teismo nuosprendis reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ar kiti su kaltinimu susiję veiksmai, taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti. Dėl minėtos nutarties priėmimo ieškovas neįgijo absoliučios teisės į žalos atlyginimą, jei nėra kitų tam būtinų įstatyme nustatytų sąlygų. Mano, kad ieškovas neįrodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ar teismas savo neteisėtais veiksmais pažeidė teisės aktus ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus.
4. Atsakovą atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu su ieškovo ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų, kad vykdant baudžiamąjį persekiojimą ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Taip pat ieškovas nepateikė pagrįstų duomenų, kad baudžiamojoje byloje nebuvo atliekami procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė buvo per ilga. Tokio fakto nenustatė ir nuosprendį priėmę teismai bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Byloje taip pat nėra duomenų apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo galimai padarytus procesinius pažeidimus.
5. Atsakovą atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu su ieškovo ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinyje neįrodytos visos trys valstybės atsakomybės, kylančios pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, sąlygos. Prašė ieškinį atmesti, taip pat taikyti ieškinio senaties terminą, kuri yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas.
7. Teismas nurodė, kad paties ieškovo veiksmai lėmė, kad jam buvo pareikšti įtarimai ir buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Išteisinamasis nuosprendis nesudaro pagrindo pripažinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius neteisėtais veiksmais. Teismų procesiniai sprendimai dėl suėmimo yra nenuginčyti, nėra teisinio pagrindo jų kvestionuoti. Be to, suėmimas skirtas ir tuo pagrindu, kad ieškovas nesilaikė paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės - namų arešto (buvo išvykęs į užsienį), kito ikiteisminio tyrimo byloje bandė paveikti nukentėjusiuosius, kad šie nesikreiptų į policiją. Taigi, ieškovo atžvilgiu nebuvo atlikti neteisėti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė papildomų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad per teismo nustatytą terminą buvo teikiamas dublikas. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, todėl pasibaigus ieškinio senaties terminui ieškinys yra atmestinas ir šiuo pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas aplinkybes taip pažeisdamas CPK XIII skyriaus nuostatas. Teismas netinkamai taikė CK 6.272 str. nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Teismas netinkamai taikė ieškinio senaties institutą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
Atsiliepimas
10. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad tai, kad kasacinio teismo galutine ir neskundžiama nutartimi ieškovo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta, nereiškia, jog žemesnių instancijų teismai padarė esminę klaidą ir neįrodo jų veiksmų neteisėtumo. Neteisėti veiksmai yra viena iš būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Šiuo atveju neteisėti pareigūnų veiksmai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nebuvo konstatuoti.
11. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą bei vertindamas ieškovo pateiktus įrodymus, nesivadovavo teisės aiškinimu, kurį suformulavo kasacinis teismas. Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o ieškovo (apelianto) atstovės pateiktas apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.
12. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą ir dalyką, nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą, teisės aktų reglamentavimą ir teismų praktiką konstatuotina, kad apelianto atžvilgiu nebuvo atlikti neteisėti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad apeliantui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
13. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
14. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tokiais argumentais: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį ir dėl to atmetė ieškinį; teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo atžvilgiu nebuvo atlikti neteisėti veiksmai, todėl nėra pagrindo atlyginti ieškovui padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą pasisakys tiek dėl ieškinio senaties, tiek dėl neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos ieškovo atžvilgiu.
Dėl ieškinio senaties
15. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 d. ieškinio senatis dėl žalos atlyginimo yra trys metai. Šiuo atveju ieškinio senatis skaičiuojama nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012 priėmimo dienos. Taigi, ieškovas turėjo kreiptis į teismą ne vėliau kaip iki 2015 m. lapkričio 30 d. (2015 m. lapkričio 29 d. buvo sekmadienis). Ieškovas su pirminiu ieškiniu dėl žalos atlyginimo į teismą kreipėsi 2015 m. spalio 19 d. (nepraleidęs 3 metų ieškinio senaties termino) ir buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-43428-905/2015 (Nr. 2-2242-905/2016). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartimi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Ieškovas G. V., nesutikdamas su minėta nutartimi dėl jos pateikė atskirąjį skundą. Taigi, pateikdamas atskirąjį skundą ieškovas turėjo teisėtų lūkesčių, kad apeliacinės instancijos teismas panaikins Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį ir civilinė byla Nr. 2-2242-905/2016 bus nagrinėjama toliau. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieškovo atskirasis skundas buvo atmestas. Taigi, civilinė byla Nr. 2-2242-905/2016 toliau nebebuvo nagrinėjama. Šioje byloje (pirmosios instancijos teismo c. b. Nr. e2-2059-592/2017) ieškinys teisme buvo gautas 2016 m. spalio 3 d., t. y. praėjus tik trims dienoms, nuo ieškovo atskirojo skundo atmetimo. Taigi, ieškovas, siekdamas savo pažeistų teisių apgynimo, veikė aktyviai ir įsiteisėjus nutarčiai ieškinį vienoje byloje palikti nenagrinėtu, iš esmės iš karto pateikė naują ieškinį kitoje civilinėje byloje. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo neatnaujino.
Dėl žalos atsiradusios neteisėtais pareigūnų veiksmais atlyginimo
16. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, konstatavo jog nėra visų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012 išteisindamas ieškovą G. V. nekonstatavo neteisėtų pareigūnų veiksmų. Su šia pirmosios instancijos teismo argumentacija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012 buvo nagrinėjimas tik G. V. baudžiamosios atsakomybės klausimas, kiti klausimai (ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų bei prokurorų veiksmų vertinimas skiriant kardomąsias priemones G. V. ir kt.) nagrinėjami nebuvo. Tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismas nepasisakė dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, nes neaptarė G. V. skirtų kardomųjų priemonių pagrįstumo, dar nereiškia, kad jokie neteisėti veiksmai atlikti nebuvo.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012 yra nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamasis persekiojimas (baudžiamosios bylos procesas) pradedamas, kai ikiteisminio tyrimo institucija, prokuroras nustato, kad asmens padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, apibūdinantys nusikalstamos veikos subjektą, yra amžius, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, bei pakaltinamumas. Be kitų sudėties požymių, konstatavus ir asmens, padariusio nusikalstamą veiką, atitinkamą amžių ir pakaltinamumą (bendrieji būtini kiekvieno subjekto požymiai), yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai sudaro prielaidas užtikrinti konstitucinio asmenų lygybės prieš įstatymą principo reikalavimus: minėtų subjekto požymių pakanka, kad būtų pradėtas baudžiamasis procesas dėl jų nusikalstamos veikos.
18. G. V. atveju taip ir buvo padaryta – teisėsaugos institucijos, gavusios duomenų apie šio asmens galimai padarytas nusikalstamas veikas pradėjo ikiteisminį tyrimą. Sulaikius G. V. Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas vienam mėnesiui. 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi G. V. paskirtas suėmimas buvo pratęstas dar dviem mėnesiams.
19. BPK 2 str. yra nurodyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog šiuo atveju ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai šio principo nesilaikė ir taip buvo pažeistos G. V. teisės.
20. Kaip matyti iš bylos medžiagos G. V. buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, susidedančių tik iš dviejų epizodų, padarymu. Minėtoje baudžiamojoje byloje buvo tik vienas nukentėjusysis, reikėjo apklausti tik keletą liudytojų. Taigi, G. V. inkriminuojamų nusikaltimų ištyrimas neturėjo būti sudėtingas bei ilgas, nes nebuvo būtina atlikti daug procesinių veiksmų. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ikiteisminis tyrimas G. V. atžvilgiu galėjo būti atliktas per tris mėnesius – per tą laiką kai G. V. buvo paskirtas ir vieną kartą pratęstas suėmimas. Tačiau ikiteisminis tyrimas G. V. atžvilgiu per tris mėnesius nebuvo baigtas, o kardomoji priemonė - suėmimas G. V. buvo pratęsta dar kelis kartus. Taigi neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai pasireiškė tuo, kad ikiteisminis tyrimas G. V. atžvilgiu užsitęsė ilgiau nei tris mėnesius ir dėl G. V. visą ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpį praleido suimtas.
21. Dėl nepagrįstai ilgo ikiteisminio tyrimo ir dėl jo taikytos kardomosios priemonės – suėmimo, ieškovas negalėjo dirbti ir neteko darbo, todėl nebegavo pajamų (t. y. patyrė turtinę žalą). Akivaizdu, kad asmens, kuris nepadarė nusikalstamų veikų, suėmimas jam sukelia nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, pablogėjusią emocinę būklę bei reputaciją ir kt. Taigi, ieškovas dėl suėmimo patyrė ir neturtinę žalą. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų ikiteisminio pareigūnų veiksmų ir ieškovui padarytos turtinės ir neturinės žalos ir tai yra pagrindas atsakovo Lietuvos Respublikos civilinei atsakomybei kilti – atlyginti neteisėtais pareigūnų veiksmais ieškovui padarytą žalą (CK 6.272 str.). Pirmosios instancijos teismas į minėtas aplinkybes neatsižvelgė, todėl ieškinys buvo atmestas nepagrįstai.
22. Konstatavus, kad ieškovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, yra būtina nustatyti, koks jų dydis turi būti priteistas ieškovui.
23. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmus tris mėnesius ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo atliekamas pagrįstai, nes buvo įtariama, jog ieškovas atliko tam tikrą nusikalstamą veiką, kurios aplinkybes buvo būtina ištirti, todėl tuo metu ieškovas buvo suimtas pagrįstai. Taigi, už iš laikotarpį nėra pagrindo priteisti ieškovo reikalaujamos turtinės žalos – 100 Eur (t. y. tiek kiek ieškovas per tris mėnesius būtų gavęs darbo užmokesčio), todėl prašoma priteisti turtinė žala mažinama ir ieškovui priteistina 462,50 Eur.
24. Nustatant neturtinės žalos dydį, yra būtina atsižvelgti į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Pvz. į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007 (procesas truko 5 metus ir 10 mėn.; ieškovui priteista 15 000 Lt (4344 Eur) neturtinei žalai atlyginti); 2009 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009 (ikiteisminis tyrimas truko daugiau kaip 4 metus, pareiškėjui priteista 3000 Lt (868 Eur) neturtinei žalai atlyginti), 2009 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009 (proceso trukmė - 8 metai, priteista 20 000 Lt (5 792 Eur) neturtinei žalai atlyginti) ir kt. Šiuo atveju procesas su procesinių sprendimų priėmimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose truko kiek mažiau nei 1 metus ir tris mėnesius, taigi, mažiau nei čia pacituotose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose. Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteistina 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
25. Dėl išvardintų priežasčių yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos 462,50 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovui ieškovo G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos Respublikos 462,50 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.