Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis Vitalis Milevičius, S. O. (S. O.) ir K. O.

Pareiškėja prašė nustatyti skolininko S. O. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatant, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis sutuoktinės K. O. gaunamo darbo užmokesčio bei 1/2 dalis lėšų, esančių AB Swedbank ir AB SEB bankų sąskaitose (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis).

Iš antstolio 2024 m. spalio 8 d. patvarkymo Nr. S-24-13-19095 matyti, kad vykdomas 2818,11 Eur skolos ir 2540 Eur palūkanų išieškojimas iš skolininko S. O. išieškotojai UAB „GelvoraSergel“. Iš patvarkymo taip pat matyti, kad antstolis nustatė, jog skolininko sutuoktinė K. O. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl antstolis, turto arešto aktu Nr. S-24-13-17006 pritaikęs areštą K. O. esamoms ar būsimoms pajamoms, gautomis iš darbinės veiklos, dividendų, pensijų ar kitų išmokų taip pat pritaikęs areštą jos vardu atidarytoms bankų sąskaitoms, pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Civilinio proceso kodekso 593 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos lemia, jog pareiškimus klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos ir tokio pobūdžio pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teismas sprendžia, kad į bylą pateikta pakankamai duomenų tam, kad pareiškėjos prašymas būtų išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Aiškindamas ir taikydamas tokio pobūdžio CPK normas, kasacinis teismas nurodė, kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Darytina išvada, kad skolininko sutuoktinės K. O. gaunamos pajamos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol neįrodyta kitaip (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija, todėl laikytina, kad K. O. pajamos-lėšos sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklauso lygiomis dalimis. Remiantis šiais motyvais, pareiškėjos prašymas tenkinamas – nustatoma, kad skolininkui S. O. priklauso 1/2 dalis areštuoto sutuoktinės K. O. darbo užmokesčio ir 1/2 dalis areštuotų sutuoktinės K. O. piniginių lėšų, esančių jos sąskaitose, t. y. AB Swedbank banko sąskaitoje esanti lėšų suma už 1362,89 Eur ir AB SEB banko sąskaitoje esanti lėšų suma už 1080,90 Eur (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad S. O. (S. O.), a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso 1/2 (viena antroji) dalis antstolio areštuoto sutuoktinės K. O., a. k. (duomenys neskelbtini), darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų ir 1/2 (viena antroji) dalis antstolio areštuotų sutuoktinės K. O., a. k. (duomenys neskelbtini), 1362,89 Eur (tūkstančio trijų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 89 ct) lėšų, esančių AB Swedbank banko sąskaitoje ir 1080,90 Eur (tūkstančio aštuoniasdešimt eurų 90 ct) lėšų, esančių AB SEB banko sąskaitoje.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.