Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Šilutėje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, nevedęs, gyvenantis Pagėgių sav., teistas: 2010-02-07 pagal LR BK 213 str. 1 d., 22 str. 1 d., 213 str. 1 d. - 100 MGL (13000 Lt) bauda; 2012-01-05 pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., subendrinta su 2010-02-07 teismo baudžiamuoju įsakymu bausmė - laisvės atėmimas 2 m. ir 26 MGL (3120 Lt.) bauda, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 286 str., 290 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. liepos 19 d., apie 18.50 val., Pagėgių sav., Mikytų kaimo ribose, E. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholioT. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio patrulių būrio patruliui R. S. tikslinant informaciją apie galimą vairavimą esant neblaiviam, bei teisėtai pareikalavus E. N. pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus, jis nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų, t.y. dokumentų nepateikė ir bandė iš įvykio vietos pabėgti. Patruliui R. S. pavijus bėgantį E. N. bei panaudojus dujas ir kovinių imtynių veiksmus, E. N. toliau priešinosi, mosikavo rankomis, įžeidinėjo pareigūną šaukdamas „tave kai sutiksiu, tau bus pyzdėc pyderaste, už tai kad pripurškei dujų asile tu kurva“, „sužinosiu kur gyveni, supisiu tave kaip obuolį, užmokėsi man už viską gaidy“, tačiau jam buvo uždėti antrankiai, bei pasodintas į tarnybinį automobilį, kur apspjaudė patrulio R. S. tarnybinę uniformą. Tokiais savo veiksmais E. N. įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją.

Kaltinamasis E. N. dėl kaltinamajame akte nurodytų veikų kaltu prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad būdamas išgėręs du butelius alaus vairavo automobilį iki Mikytų sustojimo, už autobusų stotelės sustojo ir sėdėjo savo automobilyje. Privažiavo policijos pareigūnas, paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojo pažymėjimo su savimi neturėjo. Išlipo iš automobilio, kalbėjosi su pareigūnu. Po to pareigūnui pasakė, kad nori nusišlapinti. Užrakino automobilį ir normaliai ėjo. Galėjo pareigūnas pagalvoti, kad nori pabėgti. Pareigūnas pasakė „niekur neisi“, už 20-30 metrų nuo jo automobilio parvertė ant žemės, papurškė dujų, uždėjo antrankius ir įsodino į savo tarnybinį automobilį. Po to nuvežė T. T. apskrities policijos komisariatą. Iki to laiko, kol jo neparvertė ir nepapurškė dujų, jis pareigūnui nieko nesakė. Kai papurškė dujų tai sakė „nachui, graužia akis, ką tu dirbi“, „užpisai asile, nachui, kodėl taip padarei“, nes buvo neįmanoma būti, graužė akis, tačiau pareigūnui negrasino, nebandė jam suduoti, teigia, kad ir netyčia to nepadarė. Pareigūno uniformos neapspjaudė - policijos automobilyje buvo kameros, tai turėjo būti filmuota medžiaga. Rankos buvo surakintos, iš nosies bėgo išskyros, graužė akis, todėl galėjo rankas nusivalyti į automobilio sėdynę. Suprato, kad pareigūnas prieš jį nieko neturėjo, tik dirbo savo darbą, anksčiau su juo neturėjo jokių reikalų. Išgertas alkoholis įtakos jo veiksmams kaip ir nepadarė, gal tik kažkiek. Buvo susinervinęs, nes susipyko su žmona, ji jį išdavė, buvo streso būsenoje. Neigiamai vertina savo veiksmus. Mano, kad civilinis ieškinys per didelis, tiek žalos jam nepadarė, neturi tiek pinigų. Mėnesio pajamos 1200-1300 Lt. Iš tų pinigų išlaiko mažametį vaiką ir žmoną. Tikrai pasitaisys. Pareigūno atsiprašė, nieko prieš jį neturi.

Nukentėjusysis R. S. parodė, kad 2012-07-19 dirbant Pagėgių seniūnijoje, pagal nustatytą maršrutą Nr. 1, paskambino budėtojas T. T. AVPK, kad T. T. link Pagėgių, plentu Šiauliai-Tauragė-Tilžė važiuoja automobilis O. O., žalios spalvos, su nuleista padanga. Nuvyko į nurodytą vietą. Prieš tai dar budėtojas davė pareiškėjo, pranešusio apie automobilį, telefono numerį. Jam paskambino, jis pasakė, kad automobilis O. O. įsuko į Jurbarko krypties kelią. Nuvykęs pamatė, kad važiuoja automobilis ir jis tuoj sustojo. Privažiavęs asmens, sėdėjusio automobilyje, tai yra E. N., paprašė dokumentų. Jis jų nepateikė ir išlipo be leidimo iš automobilio. Bestovint privažiavo dar vienas automobilis, kuris atvežė vairuotojui atsarginį ratą. E. N. tuo metu nuėjo už stotelės nusišlapinti. Atvežtas ratas automobiliui netiko. E. N. dar kartą paprašė, kad pateiktų dokumentus, jis nereagavo. Jam pasakė, kad bus pristatytas į Pagėgių policijos komisariatą nustatyti girtumą. Jis atsisakė tikrintis girtumą. Jam paaiškino, jei jis nevyks į policijos komisariatą, bus panaudotos dujos. Asmenys, atvežę padangą, tuo metu išvažiavo. E. N. užrakino automobilį ir pradėjo bėgti į mišką. Jam sakė stoti, nes bus panaudotos dujos. Jis nestojo, todėl panaudojo dujas. Tada E. N. sakė „tau bus pyzdiec pyderaste, supyzdinsiu tave kaip obuolį“, “tu man pripurškei dujų, tau bus pyzda“. Jis toliau bėgo į mišką. Vėl panaudojo dujas. Jis keiksnodamas bėgo tolyn, bandė jį sustabdyti, sulaikyti iš už nugaros, jis bėgdamas mosikavo rankomis. Abu apvirto ant žemės į tešlynę. Bandė užlaužti ranką, tačiau išslydo. Trečią kartą pasakė, kad panaudos dujas. Uždėjo antrankius ir įsodino į tarnybinį automobilį. Kai uždėjo antrankius, E. N. toliau plūdosi, grasino susidoroti, klausė kur gyvena, sakė vis tiek sužinos. Liudytojas teigia supratęs, kad būdamas su antrankiais E. N. negalėjo įvykdyti savo grasinimų. Teigia, kad jis priešinosi aktyviais veiksmais, tačiau grasinimų nerealizavo, smurto jo atžvilgiu nenaudojo. E. N. iš nosies bėgo išskyros, jis visur jas valėsi, spjaudėsi, nors buvo perspėtas, kad automobilyje nespjaudytų, užspjovė ant jo uniformos, prašė nupirkti vandens. E. N. buvo paveiktas alkoholio, tai nežinojo ar jis vėliau planuoja realizuoti grasinimus, ar dabar. Mano, kad buvo sunkaus girtumo, svirduliavo. Dėl įvykio patyrė didelį psichologinį stresą. Po patirtų grasinimų pergyveno, pašaliniai asmenys matė, kaip su juo nesiskaito, jautėsi pažemintas. įžeidė jo garbę ir orumą. Vėliau E. N. atvyko į Pagėgių PK ir jo atsiprašė.

Liudytojas A. L. parodė, kad kaltinamąjį E. N. pažįsta. Jis yra draugas iš gretimo kaimo. 2012-07-19 apie 18 val. 50 min., paskambino ir paprašė atvežti atsarginį ratą. Kadangi neturi teisių, paprašė kaimyno. Atvežtas į Mikytų kaimą ratas netiko. Ten tarp E. N. ir pareigūno vyko konfliktas. Tuo metu Egidijus sakė, kad nevairavo, jis buvo be antrankių. E. N. nuėjo į miškelį. Ar ėjo iš paskos pareigūnas nematė, gal nepamena. Paskui nieko nematė, nes buvo prie stotelės, o jie už stotelės. Kai E. N. ir policijos pareigūnas nuėjo už stotelės, jie nuvažiavo. Vėliau dar grįžo, norėjo paklausti kas bus su mašina, ar leis paimti, ar išveš. Sakė išveš, todėl nuvažiavo. Kai antrą kartą grįžo, buvo su antrankiais, šalia automobilio stovėjo visas raudonas.

L. S. D. parodė, kad 2012-07-19 paskambino paprašė nuvežti ratą. Mikytuose buvo ir policijos pareigūnas. Paskambino žmona, su ja kalbėjo telefonu. Nekreipė dėmesio į tai, kas vyksta. Nežino ar buvo blaivus ar girtas. Po to dar buvo grįžęs, stovėjo gal 3 asmenys įvykio vietoje. paklausė ar galima paimti mašiną. Pasakė, kad negalima, todėl nuvažiavo. tuo metu stovėjo prie automobilio.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šiame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-321/2009).

Kaltinimas pagal BK 286 straipsnį E. N. pateiktas dėl to, kad jis 2012 m. liepos 19 d., apie 18.50 val., Pagėgių sav., Mikytų kaimo ribose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholioT. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio patrulių būrio patruliui R. S. tikslinant informaciją apie galimą vairavimą esant neblaiviam, bei teisėtai pareikalavus E. N. pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus, nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų, t.y. dokumentų nepateikė ir bandė iš įvykio vietos pabėgti. Patruliui R. S. pavijus bėgantį E. N. bei panaudojus dujas ir kovinių imtynių veiksmus, E. N. toliau priešinosi, mosikavo rankomis, ketindamas suduoti smūgius, grasino pareigūnui šaukdamas „tave kai sutiksiu, tau bus pyzdėc pyderaste, už tai kad pripurškei dujų asile tu kurva“, „sužinosiu kur gyveni, supisiu tave kaip obuolį, užmokėsi man už viską gaidy“, tačiau jam buvo uždėti antrankiai bei pasodintas į tarnybinį automobilį, kur toliau E. N. grasino pareigūnui susidorojimu su juo ir jo šeima, jei jis nebus paleistas, bei apspjaudė patrulio R. S. tarnybinę uniformą.

Teismui tiriant pareikštą kaltinimą E. N. pagal BK 286 straipsnį nustatyta, kad jis neigė panaudojęs smurtą ar grasinęs jį tuoj pat panaudoti policijos pareigūno atžvilgiu. To nepatvirtino ir liudytojai A. L., S. D.. Kaltinimas pagal minimą baudžiamojo įstatymo straipsnį grindžiamas tik nukentėjusiojo R. S. parodymais, iš kurių matyti, kad E. N. nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo pateikti dokumentus, be leidimo išlipo iš automobilio, atsisakė tikrintis girtumą, o policijos pareigūnui paaiškinus, kad jei kaltinamasis atsisakys vykti į policijos komisariatą nustatyti girtumą, bus panaudotos dujos, E. N. pradėjo bėgti. Jam nereagavus į reikalavimą sustoti, buvo panaudotos dujos. Tokiu būdu, iki tol, kol nebuvo panaudotos dujos, jokių veiksmų, įrodančių, kad kaltinamasis panaudojo ar grasino tuoj pat panaudoti smurtą policijos pareigūno atžvilgiu, nenustatyta. Po to, kai buvo panaudotos dujos, kaltinamasis ir toliau bėgo link miško, o policijos pareigūnas jį bandė sulaikyti fiksuodamas iš užpakalio, į tai reaguodamas kaltinamasis bandė išsisukti mosuodamas rankomis. Policijos pareigūnas vėl panaudojo dujas, E. N. pargriovė, bandė užlaužti ranką. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis nevykdė policijos pareigūno reikalavimų visiškai nenaudodamas smurto jo atžvilgiu, t.y. jis stengėsi išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam, pasišalinimo būdu, net ir po to, kai jo atžvilgiu policijos pareigūnas panaudojo dujas. Tuo metu kaltinamojo pasakytus žodžius „tau bus pyzdiec pyderaste, supyzdinsiu tave kaip obuolį“, “tu man pripurškei dujų, tau bus pyzda“ negalima vertinti kaip grasinimą tuoj pat panaudoti smurtą policijos pareigūno atžvilgiu, kadangi jie nepasireiškė jokiais aktyviais kaltinamojo veiksmais, o vertintini kaip spontaniškas nevilties protrūkis necenzūriniais žodžiais policijos pareigūno atžvilgiu dėl ūmaus skausmo po to, kai jo atžvilgiu buvo panaudotos dujos ir kovinių imtynių veiksmai. Svarbi aplinkybė ir ta, kad apklausiamas kaip liudytojas, R. S. parodė, kad tuo metu, kai jis panaudojo dujas E. N. atžvilgiu, jis sakė tokius žodžius: „tave kai sutiksiu, tau bus pyzdėc pyderaste, už tai kad pripurškei dujų asile tu kurva“, „sužinosiu kur gyveni, supisiu tave kaip obuolį, užmokėsi man už viską gaidy“ (b.l. 5). Vertinant šiuos žodžius darytina išvada, kad šie abstraktūs grasinimai policijos pareigūnui buvo nukreipti į ateitį - „tave kai sutiksiu“, „sužinosiu kur gyveni“, taigi grasinimo tuoj pat panaudoti fizinį smurtą nebuvo. Vėliau, jau uždėjus antrankius, tarnybiniame automobilyje, nukentėjusiojo R. S. parodymais, kaltinamasis ir toliau grasino susidoroti, klausinėjo, kur jis gyvena, tačiau įvertinant aplinkybę, kad tuo metu kaltinamasis jau buvo su antrankiais, akivaizdu, kad jo grasinimai negali būti vertinami kaip grasinimu tuoj pat panaudoti smurtą, nukentėjusysis ir pats parodė, kad jis suprato, jog būdamas su antrankiais E. N. savo grasinimų įgyvendinti neturėjo galimybės. Darytina išvada, kad aptartuose E. N. veiksmuose yra požymiai administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 187 straipsnyje. Nurodytų aplinkybių pagrindu dėl kaltinimo pagal BK 286 straipsnį E. N. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

LR BK 290 straipsnyje nustatyta atsakomybė už valstybės ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Įstatyme nenumatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas. BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Nusikaltimo baigtumui nustatyti ir jam kvalifikuoti nesvarbu, kaip nukentėjusysis reagavo į kaltininko veiką: piktinosi, tylėjo, iškvietė kitus pareigūnus ar kt. Kvalifikuojant veiką pagal BK 290 straipsnį, svarbu nustatyti nusikaltimo motyvą, kuris parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų. Įžeidimas padaromas būtent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad po to, kai kaltinamajam nevykdant teisėtų pareigas einančio policijos pareigūno reikalavimų ir jo atžvilgiu panaudojus dujas, jis pradėjo įžeidinėti nukentėjusįjį įvairiais necenzūriniais žodžiais, į ateitį nukreiptais grasinimais. Šie įžeidinėjimai buvo pakankamai intensyvūs, t.y. jie buvo kartojami ir bandant kaltinamąjį sulaikyti lauke ir jau su antrankiais įsodinus jį į tarnybinį policijos automobilį, pasakyti necenzūriniai žodžiai bei į ateitį nukreipti grasinimai pareigūnui buvo itin įžeidžiantys. Be to, tarnybiniame policijos automobilyje kaltinamasis apspjovė policijos pareigūno uniformą. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 290 straipsnyje.

E. N. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.). Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, t.y. kad įžeidė pareigas einantį policijos pareigūną, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. E. N. teistas (b.l. 34-44), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 48), todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str). Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas – 1 para: nuo 2012 m. liepos 20 d. (b.l. 22) iki 2012 m. liepos 21 d. (b.l. 23), prilyginant vieną laikino sulaikymo parą vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 str. 2 d.). Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina T. T. rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme LR BK 64 straipsnio 1 d. ir 3 d. pagrindu.

Kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Įvertinęs aplinkybę, kad kaltinamasis prisipažino įžeidęs savo pareigas einantį valstybės tarnautoją, atsiprašė nukentėjusiojo, charakterizuojamas teigiamai (b.l. 56), yra dirbantis (b.l. 83), su sugyventine augina mažametę dukrą, nuoširdžiai pasižada ateityje nedaryti nusikalstamų veikų, dar iki teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo atsiprašė nukentėjusiojo, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo ir kaltinamajam dar kartą bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant jam pareigą neišvykti iš gyvenamosios vietos savivaldybės ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p.).

Žalos dydį civiliniame ieškinyje nurodo asmuo, kuriam padaryta žala, o galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis R. S. kaltinamajam pareiškė 2000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l. 7). Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti, turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Bylos medžiaga nustatyta, kad R. S. nukentėjo nuo E. N. įvykdyto nusikaltimo, kurio metu, dėl jo atžvilgiu kaltinamojo vartotų itin necenzūrinių žodžių ir į ateitį nukreiptų grasinimų jo ir jo šeimos narių atžvilgiu, buvo pažeminta nukentėjusiojo garbė ir orumas, jis dėl to pergyveno, todėl yra pagrindas nukentėjusiajam priteisti iš kaltinamojo neturtinę žalą. Vertindamas aplinkybes dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas įvertina tą aplinkybę, kad kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam nesukėlė sunkių pasekmių, nėra duomenų, kad dėl patirtų pergyvenimų jis būtų kreipęsis į gydytojus. Nukentėjusysis yra statutinis valstybės tarnautojas, reaguoti į pranešimus apie nusikalstamas veikas yra jo pareiga, jis žino ir supranta, kad jam tenka dirbti ir ekstremaliomis, sveikatai ar net gyvybei pavojingomis sąlygomis, tam jis turi būti fiziškai ir psichologiškai pasiruošęs. Kaltinamasis išlaiko dukrą bei sugyventinę, jo turtinė padėtis nėra gera. Nustatytų aplinkybių pagrindu nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 300 Lt neturtinei žalai atlyginti (LR BPK 115 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos BPK 297-298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., 7 d., teismas

nusprendė:

E. N. pripažinti kaltu pagal LR BK 290 straipsnį ir nubausti laisvės atėmimu 1 m. (vieneriems metams).

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti T. T. rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie minimu nuosprendžiu paskirtos 2 m. laisvės atėmimo ir 26 MGL baudos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 m. laisvės atėmimo bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 m. 9 mėn. (dviems metams ir devyniems mėnesiams) ir 26 MGL (3120 Lt) baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką: 2 paras - nuo 2011-09-07 iki 2011-09-09 ir 1 parą - nuo 2012-07-20 iki 2012-07-21, prilyginant vieną laikino sulaikymo parą vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymą atidėti 2 m. (dviems metams), paskiriant kaltinamajam E. N. pareigą neišvykti iš gyvenamosios vietos savivaldybės ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl kaltinimo pagal LR BK 286 straipsnį, E. N. išteisinti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – E. N. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš E. N. nukentėjusiajam R. S. 300 Lt (tris šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje R. S. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.