- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-14
- Bylos Nr.
- 2S-721-460/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00439-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Skolininkas
- R. C.
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-721-460/2014
NUTARTIS
2014 m. gegužės 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Kęstučio Košio (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-298-105/2014 pagal pareiškėjo antstolio Kęstučio Košio pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (išieškotoja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Veiverita“, skolininkas R. C., skolininko sutuoktinė A. C.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2009-07-29 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1102-105/2009 priteisė įmonei UAB „Veiverita“ iš R. C. 3 000 Lt skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2009-05-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 90 Lt žyminio mokesčio ir 6 Lt valstybei pašto išlaidų.
Antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą dėl 3 000 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš R. C.. Antstolis, vykdydamas teismo sprendimą, nustatė, kad skolininkas nedirba, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Jo sutuoktinė dirba. Mano, kad būtų galima išieškoti iš jos darbo užmokesčio.
Antstolis prašė išaiškinti: „Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1102-105/2009 vykdymo tvarką, nustatyti prievolės pobūdį ir išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto galimybes nurodant, ar galima antstoliui vykdyti skolos išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto ir kokio (nekilnojamojo, kilnojamojo, lėšų sąskaitose, darbo užmokesčio).“
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-01-29 nutartimi atsisakė priimti antstolio Kęstučio Košio pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo vykdomojoje byloje Nr. 0118/09/01579/2. Nurodė, kad antstolis negali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl prievolės pobūdžio ir jos atsiradimo pagrindo nustatymo, nes šie klausimai, kaip pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, turi būti nagrinėjami ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas.
Šalies argumentai
Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-01-29 nutartį ir perduoti klausimą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog prievolės pobūdžio nustatymas ir galimybės išieškoti iš bendro sutuoktinių turto konstatavimas yra teismo prerogatyva. Antstolis vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-7-242/2009.
Atsiliepimas
Atsiliepime BUAB „Veiverita“ su atskiruoju skundu sutinka. Mano, kad tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, ar galima išieškoti iš sutuoktinio asmeninio turto ar jo turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalies
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-01-29 nutarties, kuria atsisakyta priimti antstolio prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio analizė patvirtina, kad nors apylinkės teismas atsisakė priimti antstolio Kęstučio Košio pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo vykdomojoje byloje Nr.0118/09/01579/2, tačiau motyvuojamojoje nutarties dalyje visgi antstoliui vykdymo tvarką išaiškino.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šiuo metu teisingam šios bylos išsprendimui aktuali yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Joje išaiškinta, kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai.
Minėtoje nutartyje akcentuota ir tai, apylinkės teismas šį momentą pažymėjo, jog tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis skelbta 2010 m. „Teismų praktikoje“ Nr. 33 („Dėl sutuoktinių atsakomybės pagal prievoles“, procesinio sprendimo kategorijos: 75.7, 75.8; 78.2.1).
Taigi, minėtu aiškiu ir nagrinėjamu atveju aktualiu reglamentavimu sprendžiant klausimą dėl prievolės pobūdžio suinteresuoti asmenys bei antstolis ir turėtų vadovautis, o ne antstolio nurodyta ankstesne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kadangi kitas sutuoktinis Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-07-29 sprendime už akių nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus.
Išsprendus prievolės pobūdį, galimas procesinis spendimas dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo.
Visa tai apylinkės teismas, nepaisant pateiktos išvados rezoliucinėje dalyje, apeliantui išaiškino.
Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.