Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas : Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr.1A-277-336-2007-59

2007 m. liepos 5 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Algirdo Gapučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. A. apeliacinį skundą dėl 2007-05-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis, pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

P. A. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 17 d. iki 2006 m. rugsėjo 23 d. 9 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną ir valandą, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), išėmęs N. Č. priklausančio sodo namelio Nr. (duomenys neskelbtini) lango stiklą, įsibrovė į patalpą - sodo namelį, priklausantį N. Č., iš kur pagrobė svetimą N. Č. priklausantį turtą - 4 vnt. po 0.5 litro talpos stiklinių indelių su medumi bendros 28 Lt vertės, 2 pakuotes kavos "Jacobs" bendros 12 Lt vertės, 1 kg cukraus 3 Lt vertės, 1,5 litro talpos pakuotę vyno "Sangrija" 15 Lt vertės, 2 vnt. moteriškų skėčių bendros 88 Lt vertės, 15 kg svogūnų bendros 30 Lt vertės, 1 flakoną šampūno "Genera" 10 Lt vertės, iš viso pagrobė svetimą, N. Č. priklausantį turtą, bendros 186 Lt vertės.

Nuteistasis ir jo gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, P. A. pagrįstai pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką už kurią jis yra nuteistas. Apeliantas neneigia, jog įsibrovė į patalpą - sodo namelį ir pagrobė svetimą turtą nors ir nelaiko to nusikaltimu.

Teismas P. A. už įvykdytą nusikalstamą veiką bausmę paskyrė laikydamasis bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, tinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus (BK 54, 61 str. nuostatas).

Teismas objektyviai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylą ir atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai - BK 11 str.), nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, į nusikalstamos veikos pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, P. A. skyrė laisvės atėmimo bausmę, bei nustatė jos dydį. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, pripažino tas aplinkybes, jog apeliantas nuoširdžiai gailisi, mažą pavogtų daiktų vertę. Apeliantas neturi nuolatinio pragyvenimo šaltinio, nedirba. Jis anksčiau buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, turi neišnykusį bei nepanaikintą teistumą, tuo pagrindu apeliantui taikomos BK 27 str. 1 d. ir 56 str. 2 d. nuostatos t.y. kaip recidyvistui skirtina laisvės atėmimo bausmė. Be to, paskirta laivės atėmimo bausmė yra mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl paskirtos bausmės laikyti aiškiai per griežta negalima, švelninti nėra pagrindo, nes tai prieštarautų teisingumo principui.

Skunde nurodytas argumentas, kad nukentėjusioji jam atleido niekuo nepagrįstas. Viso ikiteisminio tyrimo metu, visose apklausose, N. Č. tvirtino, jog jokio leidimo P. A. patekti į jos namelį ir imti daiktus nėra davusi. Jau pirmu pareiškimu kreipdamasi į policiją nukentėjusioji nurodė kas galėjo įvykdyti vagystę (įtarė, kad tai padarė būtent P. A.), pageidavo, kad jis būtų nubaustas. Netgi pareiškime, rašytame prieš pat bylos nagrinėjimą pirmos instancijos teisme, jis nenurodė, kad atleido P. A., o tik prašė remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei prašė priteisti civilinį ieškinį (b.l. 161).

Apelianto pretenzijos į buvusios sutuoktinės turtą yra neteisėtos. CK 3.87 str. nurodo, jog sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė tol, kol jis nėra padalytas. Kadangi P. A. ir N. Č. santuoka teismo nutraukta net prieš septyniolika metų, apeliantas neturi jokių teisių į dabartinį N. Č. priklausantį turtą, o jos turtas yra saugomas įstatymų nustatyta tvarka.

Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė baudžiamuosius įstatymus. Skunde išdėstytais motyvais naikinti nuosprendį nėra pagrindo

Kitų nuosprendžio pakeitimo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

N. P. A. apeliacinį skundą atmesti.