Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kęstučio Jucio ir Violetos Ražinskaitės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, įtvirtintą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. Z. nuo 2016 m. balandžio 17 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), kontroliavo, išnaudojo ir pelnėsi iš R. B. prostitucijos, kai A. Z. žinodamas, kad Nigerijos Federacinės Respublikos pilietis P. O. O. (P. O. O.) nori sudaryti fiktyvią santuoką, dėl to 2016 m. gegužės 10 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasinaudodamas R. B. pažeidžiamumu dėl jos sunkios materialinės ir socialinės padėties, t. y. tuo, kad oficialiai ji niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra priklausoma nuo alkoholio, J. V. ir A. Z., pasiūlydami už atlygį jai sudaryti fiktyvią santuoką su P. O. O., verbavo ją tokiam sandoriui žadėdami, kad dėl to jokių padarinių nekils, ir R. B. susidomėjus nurodytu pasiūlymu, tą pačią dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. Z. prie autobusų stoties, esančios (duomenys neskelbtini), suorganizavo jos susitikimą su P. O. O., kurio metu įkalbinėjant ir P. O. O. žadant sumokėti R. B. 4 000 eurų materialinį atlygį bei R. B. dėl savo pažeidžiamumo, neturint kito priimtino pasirinkimo, sutikus būti išnaudojamai fiktyviai santuokai sudaryti, paskui nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, prie visuomeninio transporto stotelės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), P. O. O. susitikus su R. B. ir sumokėjus jai avansą, t. y. 400 eurų, kurio dalį, t. y. 200 eurų, R. B. už fiktyvios santuokos sandorį iškart po susitikimo prie minėtos autobusų stoties pagal išankstinį susitarimą perdavė A. Z. bei 100 eurų J. V., o likusią sumokėto avanso dalį, t. y. 100 eurų, pasiliko sau, taip J. V., A. Z. ir P. O. O. užverbavus R. B., jiems žinant, kad ši, būdama priklausoma nuo alkoholio, gavusi pinigų sutiks su jai pateiktu pasiūlymu ir bus išnaudojama kitais išnaudojimo tikslais. Nuo J. V., A. Z. ir P. O. O. valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. R. B. atsisakius vykti 2016 m. gegužės 25 d. į Danijos Karalystę, fiktyvios santuokos sudaryti nepavyko. Tokiais savo veiksmais J. V. atliko būtinus kitų išnaudojimo tikslų fiktyviai santuokai sudaryti veiksmus – verbavo ir varžė R. B. laisvę.

2. J. V. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 307 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad nuo 2016 m. balandžio 17 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. pelnėsi iš R. B. prostitucijos, o būtent: ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), J. V., R. B. susitikus su A. Z. jam priklausančiame automobilyje „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su A. Z., pasinaudodamas R. B. pažeidžiamumu, kuris pasireiškė jos sunkia materialine ir socialine padėtimi, t. y. tuo, kad ji niekur oficialiai nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra priklausoma nuo alkoholio, pokalbio metu A. Z. pasiūlius R. B. teikti seksualinio pobūdžio paslaugas už materialinį atlygį ir neteisėtai gautas lėšas dalyti į tris lygias dalis bei R. B. sutikus su minėtu pasiūlymu, tą pačią dieną apgyvendino R. B. jo išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur R. B. nuo 2016 m. balandžio 17 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. vertėsi prostitucija, t. y. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas klientams už materialinį atlygį, o A. Z. dėjo skelbimus apie merginos teikiamas seksualines paslaugas internete, prieš tai padarydamas merginos seksualinio pobūdžio nuotrauką, o J. V., nuo 2016 m. balandžio 17 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. faktiškai kontroliuodamas R. B. elgesį bei jos buvimo vietą, t. y. iki 2016 m. balandžio 20 d. saugodamas R. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pelnėsi iš jos prostitucijos –R. B. suteikus seksualines paslaugas ir uždirbus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio ne mažesnę kaip 300 eurų sumą, gautus pinigus jis (J. V.) ir A. Z. paimdavo ir padalydavo, iš kurių per visą laikotarpį R. B. gavo tik ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą nedidelę šių pinigų dalį.

2.1. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, J. V., veikdamas bendrininkų grupe su A. Z., 2016 m. balandžio 20 d. pelnėsi iš V. R. prostitucijos, o būtent: po to, kai A. Z. 2016 m. balandžio 20 d. apie 16 val. Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, jam priklausančiame automobilyje „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susitiko su V. R. ir, pasinaudodamas pastarosios pažeidžiamumu, kuris pasireiškė jos sunkia materialine ir socialine padėtimi, t. y. tuo, kad ji niekur oficialiai nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų, pokalbio metu V. R. pasiūlė teikti seksualinio pobūdžio paslaugas už materialinį atlygį ir neteisėtai gautas lėšas dalyti į dvi lygias dalis, ir V. R. sutikus su minėtu pasiūlymu, A. Z. tą pačią dieną apgyvendino V. R. jo išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur V. R. 2016 m. balandžio 20 d. vertėsi prostitucija, t. y. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas klientams už materialinį atlygį. A. Z. įdėjo skelbimą apie merginos teikiamas seksualines paslaugas interneto portale (duomenys neskelbtini), prieš tai padarydamas merginos seksualinio pobūdžio nuotrauką, o J. V., 2016 m. balandžio 20 d. faktiškai kontroliuodamas V. R. elgesį bei jos buvimo vietą, t. y. 2016 m. balandžio 20 d. saugodamas V. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pelnėsi iš jos prostitucijos, t. y. V. R. per vakarą suteikus seksualines paslaugas ir uždirbus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio pinigų sumą, ne mažesnę kaip 50 eurų, jos gautus pinigus paėmė ir padalijo, iš kurių V. R. gavo tyrimo nenustatytą nedidelę šių pinigų dalį, taip 2016 m. balandžio 20 d. iš V. R. prostitucijos J. V. su A. Z. įgijo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio, bet ne mažiau kaip 50 eurų neteisėtų pajamų.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka J. V. laikinai sulaikytas 2016 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi J. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašo skundą tenkinti, o prokuroras prašo kaltinamojo J. V. skundą atmesti,

Motyvuojamoji dalis

6.1. Kaltinamojo J. V. skundas atmetamas.

7. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis, kuria kaltinamajam J. V. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, priimta nepažeidžiant BPK ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, kuriomis nustatoma, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokie nustatyti įstatyme.

7.1. Kardomosios priemonės, įskaitant ir suėmimą, gali būti skiriamos (pratęsiamas terminas) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumas yra vertinamasis kriterijus, todėl sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo (termino pratęsimo), nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo atveju byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti (kaltinti) jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, taip pat tiek, kiek jie susiję su suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu, o kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti asmenį kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo.

7.2. Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog J. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiųjų R. B. ir V. R. parodymuose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir slapto sekimo duomenyse, asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokoluose ir kituose procesiniuose dokumentuose.

7.3. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas (pratęsiamas terminas) tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, nurodytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

7.4. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam J. V. suėmimo terminą pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

7.4.1. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. J. V. yra įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, t. y. nesunkų nusikaltimą ir sunkų nusikaltimą, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė iki 10 (dešimties) metų. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis, J. V. yra teistas, įtarimai šioje baudžiamojoje byloje jam buvo pareikšti praėjus neilgam laikotarpiui po jo išėjimo iš laisvės atėmimo vietos, gyvenamosios vietos ir darbo neturi. Be to, 2000 m. kaltinamojo atžvilgiu jau buvo vykdoma paieška. Atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad J. V., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, šį suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

7.5. Kardomoji priemonė (suėmimas) BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Minėta, kad J. V. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, įtvirtintą BK 147 straipsnio 1 dalyje bei patenkantį į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Pažymėtina, kad kaltinamasis nedirbo, o jo galimai padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, gerai organizuota, todėl įvertinus galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, daroma išvada, kad pragyvenimo lėšų galėjo gauti iš nusikalstamų veikų. Be to, kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, o nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinamas, galimai padarė praėjus keliems mėnesiams po išėjimo iš įkalinimo įstaigos. Šios aplinkybės apibūdina suimtąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog J. V., būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

7.6. Skunde taip pat teigiama, kad kaltinamasis J. V. turi sveikatos problemų, todėl jam reikalingas gydymas. Atkreipiamas dėmesys, kad dėl turimų sveikatos problemų kaltinamasis, būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, gali kreiptis į šios įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus, kurie, esant būtinybei, nuspręs dėl specializuotos medicinos pagalbos suteikimo ir galimybės suteikti tokią pagalbą suėmimo atlikimo vietoje. Aukštesnės instancijos teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad suėmimo atlikimo vietoje J. V. negali būti užtikrinta ir suteikta tinkama sveikatos priežiūra.

7.7. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo J. V. galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, asmenybę apibūdinančius duomenis, konstatuoja, kad šiuo metu BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį. Suėmimas kaltinamajam pritaikytas pagrįstai, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo J. V. (J. V.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį, kuria kaltinamajam J. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.