Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas E. P. į bausmės laiką jo laikino sulaikymo nuo 2023 m. balandžio 22 d. iki 2023 m. balandžio 24 d. laikas (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti visas transporto priemones ir įgyti šią teisę 7 (septynerius) metus, šio poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančios V. R., konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. P. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. balandžio 22 d. apie 22.53 val. (duomenys neskelbtini) pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. R., būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,21 promilių girtumas, kuomet jį sustabdė ir patikrino policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo E. P. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme, teigiant, kad paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, teigiant, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. P. paskirta bausmė yra per griežta, neteisinga ir reali laisvės atėmimo bausmė jam pakenks šeiminiams santykiams. Skunde nurodoma, kad apeliantas prisipažino padaręs nusikaltimą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam E. P. paskirta bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nėra per griežta. Bausmė paskirta tinkamai, vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo. Paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu E. P. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad E. P. nuteistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam E. P. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, parinkdamas E. P. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta, E. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to taip pat pagrįstai apylinkės teismas atsižvelgė ir į E. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Taip pat apylinkės teismas pagrįstai vertino tai, kad E. P. Lietuvos Respublikoje anksčiau teistas penkiolika kartų ir šis teistumas jam jau šešioliktasis, iš kurių antrą kartą jis teisiamas už transporto priemonės vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo. Anksčiau paskirtas bausmes apeliantas yra atlikęs, tačiau dabartinę nusikalstamą veiką jis įvykdė dar turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b. l. 70–95). Svarbi aplinkybė ta, kad apeliantas E. P. yra ne kartą baustas administracine tvarka, iš viso yra baustas net 40 (keturiasdešimt) kartų, tačiau nė viena bauda nėra sumokėta (b. l. 97–125; 127–128). Nenustatyta, kad E. P. būtų vedęs, kad turėtų nepilnamečių išlaikytinių, yra nedirbantis, nuo 2023 m. kovo 7 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 67–69, 129-130). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. balandžio 19 d. E. P. buvo paskelbta paieška (b. l. 61–66, 67–69). Duomenų apie apelianto sveikatos būklę bei jo nepakaltinamumą, baudžiamojoje byloje nėra (b. l. 138). Nusikalstama veika, dėl kurios nagrinėjamas apeliacinis skundas, padaryta dėl menkavertės dingsties – noras nusipirkti daugiau alkoholinių gėrimų. Tai įrodo nuteistojo atsainų požiūrį į draudimus, kurių įpareigoja laikytis kelių eismo taisyklės, kiti įstatymai reguliuojantys saugaus eismo keliais tvarką. Be kita ko, privalu atsižvelgti ir į nustatytą neblaivumo laipsnį (3,21 promilių neblaivumas). Akivaizdu, kad E. P. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, nes dabartinę nusikalstamą veiką jis įvykdė nepraėjus dviem mėnesiams po ankstesnės realios laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už analogišką nusikalstamą veiką, atlikimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad įvertinus nuteistojo elgesį prieš šioje baudžiamojoje byloje minimo nusikaltimo padarymą, buvo pagrindas išvadai, jog jis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti įstatymų, moralės normų reikalavimų, jo visuomeninės nuostatos yra neteisingos, prieštaraujančios padoraus elgesio taisyklėms, didinančios jo pavojingumą visuomenei.

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę. Skirdamas bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, ankstesnius teistumus bei kitas jį tiek teigiamai, tiek ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis numatyta straipsnio sankcijoje – laisvės atėmimas, nustatant maksimalų sankcijoje nustatytą šios bausmės dydį. Kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad apeliantas daug kartų teistas, taip pat ir dėl analogiško nusikaltimo padarymo, daugybę kartų baustas administracine tvarka, akivaizdu, kad išvadų iš ankstesnių teistumų ir skiriamų bausmių nedaro, todėl jam tinkamai, teisingai bei pagrįstai yra paskirta laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio pagrindu, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę - 8 mėnesius laisvės atėmimo. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio teisinio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia jo keisti teigiama linkme, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio savo elgesio kilimo priežasčių, nepriima sprendimų jį keisti, koreguoti.

13. Apeliantas prašo įvertinti teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu jis pripažino kaltę, kad jis šiuo metu turi draugę ir bando kurti šeimą, todėl paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neigiamai atsilieps tiek jam, tiek jo artimiesiems. Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija, atmesdama nuteistojo skundą pažymi, kad šias aplinkybes apylinkės teismas įvertino skirdamas bausmę, jos jau buvo žinomos pirmosios instancijos teisme bei egzistavo priimant skundžiamą nuosprendį, vis vien nuteistojo neatgrasė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, todėl pakartotinai vertinti tų pačių aplinkybių nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymima, kad paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę.

14. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, bausmės skyrimo motyvacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti E. P. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Daroma išvada, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnyje, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nevertina kritiškai, jo nekeičia į teigiamą pusę, toliau daro nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus ir šios aplinkybės įrodo, kad jis yra linkęs nusikalsti. Sprendžiama, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitą bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, kad kaip to prašė apeliaciniu skundu nuteistasis. Įvertinusi paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad paskirta bausmė yra per griežta.

15. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teismo paskirtos bausmės rūšis, jos dydis nuteistojo atžvilgiu nėra per griežta ir per didelė, todėl skundžiamą nuosprendį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo E. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.