Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent:

Jis nuo 2009-03-16 iki 2012-08-23 nevykdė 2009-03-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-293-577/2009 dėl sutartinių prievolių nevykdymo, kuriuo iš jo priteista ieškovo M. S. naudai 50 000 Lt negrąžintos avanso sumos ir 50 000 Lt netesybų, iš viso 100 000 Lt, 5 procentų palūkanų nuo priteistos 100 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2008-09-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo - M. S. patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 4890 Lt, valstybei 27,95 Lt pašto išlaidų, tačiau jis šių sumų nesumokėjo M. S. ir valstybei, ir tokiu būdu nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.

Šiais savo veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis N. J. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, jog 2009 m. kovo 16 d. teismas priteisė sumokėti 100 000 litų, taip pat bylinėjimosi ir pašto išlaidas. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Neturėjo pinigų sumokėti nurodytų sumų, todėl nevykdė teismo sprendimo. Jam atrodo, kad iš antstolių yra gavęs vieną šaukimą, tačiau pas juos nuvykęs nebuvo. Nedirbo, nes nėra darbo. Nuosavo turto neturi. Skolinosi pinigus, vyko statybos. Tikėjosi, kad viskas bus gerai, skolinosi, investavo į projektą, o kai S. pabėgo, įkliuvo į bėdas. Jam atrodo, jog iš G. gavo 60 000 litų, tačiau tuos pinigus jis buvo skolingas kitiems žmonėms. Buvo sudaryta sąmata, pagal kurią G. mokėjo, per jį (t.y. N. J.) jokie pinigai neėjo, G. atsiskaitinėjo už medžiagas, su darbuotojais. Vykstant teismui jis nesutiko, kad M. S. jis turi mokėti pinigus. Kai pasirašė sutartį, jis M. S. leido naudotis visomis teisėmis dėl to sklypo, tačiau atėjo krizė. M. S. pamatė, kad jam neapsimoka turėti to turto, todėl pabėgo. Sutartis nenutrūko, jos galiojimo laikas pasibaigė, jis nespėjo jos pratęst. Negalvojo, kad žmogus taip ims ir pabėgs, nes jų santykiai buvo draugiški. Turėjo visus leidimus, tačiau jie buvo nepatvirtinti. M. S. žinojo, kad leidimai dar nepatvirtinti. Į bėdą jį įvėlė M. S., todėl savo kaltės nejaučia.

Pagarsinus akistatos protokolą (T. 1, b.l. 141-142), kaltinamasis paaiškino, jog jis tuos pinigus gavo namo statybai, jis jais negalėjo naudotis. Gavo nevisus pinigus. Dabar neprisimena, kaip ten viskas tiksliai buvo. Buvo sudaryta sąmata, jam buvo dalimis duodami pinigai ir jis turėjo paaiškinti, kur kiekvieną litą deda. Po M. S. visą namą reikėjo ardyti. Sąmatoje ardymo darbai nenurodyti, nes jie ėjo prie remonto darbų. 30 000 litų pervedė savo tėvams kaip skolą, 30 000 litų jam kainavo bylinėjimasis. Siūlė M. S. atiduoti 50 000 litų, kad nebūtų teismų, bet jis nesutiko. Šiuo metu jis nėra registruotas darbo biržoje, nes galima registruotis kas pusę metų. Bedarbiu yra gal keturis mėnesius. Jam (duomenys neskelbtini) metai, turi problemų su sveikata, labai aukštas spaudimas. Prieš tai dirbo nekilnojamojo turto agentūroje, vedė namų priežiūrą. Dirbti negali. Skola negrąžinta. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Teismo sprendimą įvykdys, įsidarbins ir mokės. Turėjo sveikatos problemų, todėl iki šiol neįsidarbino.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis N. J. teismo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisme pagarsintus parodymus, iš kurių matyti, kad nuo 2007 metų gegužės mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. jis dirbo Z. M. personalinėje įmonėje. Įmonės veikla pirkimas ir pardavimas nekilnojamo turto. Jo pareigos buvo projekto vadovas, pagal kurias jis konsultavo klientus dėl nekilnojamo turto pirkimo ir pardavimo. Jokių klientų jis pats neieškojo, darbovietėje nekilnojamo turto pirkimų – pardavimų neužsiimdavo. Apytikriai (tiksliai neatsimena) prieš penkis metus 2005-2006 metais tėvai jam padovanojo neįrengtą namą (duomenys neskelbtini). Tą namą jis pardavė, nes galutiniam sutvarkymui reikėjo daug papildomų išlaidų, apytikriai po pusės metų nuo įsigijimo ir nusipirko butą (duomenys neskelbtini). Apytikriai dar po pusės metų butą pardavė ir nusipirko sklypą (duomenys neskelbtini). Tą sklypą pirko sau, norėjo statytis namą, pradėjo rinkti reikalingus statybai dokumentus. Tačiau darbovietėje atsitiktinai atsirado klientas, kuris norėjo pirkti sklypą su namu. Jis pasiūlė jam, tai buvo M. S., savo sklypą, pasakė, kad pastatys namą ir tada parduos. Toks variantas jam tiko dėl to, kad iš namo statymo ketino užsidirbti pinigų. M. S. taip pat toks variantas tiko. Dėl to jie 2007-08-28 sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo iki 2008-03-10 parduoti jam (M. S.) žemės sklypą su jame pastatytu gyvenamu namu. Tuo metu jis tikėjosi, kad tikrai spės sutvarkyti visus statybai reikalingus dokumentus ir pastatys namą. M. S. sumokėjo jam 50 000 litų avanso. Tačiau iki 2008 kovo mėnesio dar nebuvo gautas statybos leidimas (nors visi dokumentai suderinus su M. S. buvo pateikti). Pats M. S. matė susiklosčiusią situaciją ir jokių pretenzijų N. J. nereiškė. Jie nuolat bendravo, jam buvo žinoma, kad leidimo išdavimas dar užtruks porai mėnesių. M. S. jokių pretenzijų dėl užtrukimo neišsakė. Jokių įspėjamųjų raštų dėl sutarties neįvykdymo laiku N. J. negavo. N. J. žinojo, kad 2008-03-10 pasibaigs sutartyje nurodytas terminas, tačiau oficialiai termino nepratęsė, nes pasitikėjo M. S. Tačiau apytikriai po savaitės, po sutarties pabaigos termino paštu gavo M. S. advokatės raštą, kuriame buvo nurodyta tai, kad N. J. pažeidė preliminarią sutartį su M. S., ir pasiūlymas geruoju per 10 dienų jam grąžinti avansą 50 000 Lt ir sumokėti 50 000 Lt baudos. Gavęs raštą N. J. susisiekė su M. S., paklausė, kas nutiko, nes jis pats tiksliai žinojo, kad N. J. nespės gauti leidimo. Paklausė, kodėl jis elgiasi nežmogiškai, nepaisant jų žodinio neformalaus susitarimo dėl termino pratęsimo dviems mėnesiams. M. S. pasakė, kad šiuo metu (pasikeitus rinkos sąlygoms) jam to namo iš viso nebereikia, ir tai, kad N. J. nespėjo susitvarkyti yra jam (M. S.) net palanku. N. J. jam pasiūlė grąžinti 50 000 Lt jo avanso. M. S. atsisakė, reikalavo 100 000 Lt. Per 10 dienų jis M. S. nieko nesumokėjo. M. S. padavė ieškinį į teimą. Po ilgų pasėdžių, 2009-03-16 N. J. buvo priteista 100 000 Lt, teismo išlaidos ir delspinigiai. Sprendimą jis apskundė ir galutinai teisminis nagrinėjimas pasibaigė apytikriai 2010 metų pradžioje. Teismo sprendimas 2009-03-16 liko nepakeistas. Sutinka, kad pagal tesimo sprendimą turi M. S. sumokėti 100 000 Lt, taip pat apmokėti teismo išlaidas ir sumokėti delspinigius. To sprendimo nevykdo, nes neturi pinigų. Jokio piktybiškumo jo veiksmuose nėra. N. J. neturi nekilnojamo turto (jo šeimos nekilnojamas turtas nieko bendro su juo neturi ir neturėjo, t.y. jis niekada nebuvo to turto savininku ir jo niekam neperleido prasidėjus teisminiam ginčui su M. S.), taip pat neturi kilnojamo turto. Jis niekur nedirba, tačiau ieškosi darbo. Finansiškai jį išlaiko tėvai. Kol dirbo firmoje (duomenys neskelbtini), ieškojosi darbo per internetą, tačiau įmonei nutraukus veiklą, prarado tokią galimybę. Apklaustas papildomai, N. J. parodė, kad buvo registruotas darbo biržoje, joks darbas pusės metų bėgyje jam nebuvo siūlomas, todėl jį iš darbo biržos išregistravo. Atgal neužsiregistravo praėjus 6 mėn., nes netiki, kad darbo biržoje jam suras darbą, aktyviai ieškosi darbo pats. Tikrai tikėjosi gauti iki 2008-03-10 tą leidimą. Neturėjo tyčios pasipelnyti M. S. duotais rankpinigiais, t.y. 50 000 Lt., nes beveik visus tuos pinigus sumokėjo institucijoms, ruošiant leidimą statybai. Taip pat sklype buvo daromas gręžinys, valymo įrengimas (kanalizacija), buvo perkamos statybinės medžiagos. Tie darbai buvo atlikti. Tuo labiau, tikrai suvokė, kad jei jis neįvykdys sutarties, M. S. gali jį paduoti į teismą, kurio sprendimu jam bus priteista 100 000 Lt už sutarties nevykdymą, o tai yra dvigubai daugiau nei jam davė M. S. M. S. buvo suteiktos visos teisės organizuoti darbą sklype. Sodo bendrijos gyventojai matė, kaip M. S. tvarkėsi sklype, statė tvorą, dar kažką darė, naudojo elektrinius instrumentus. Jis puikiai žinojo, kad yra problemos dėl statybos leidimo gavimo. Mano, kad tai jis pasinaudojo situacija, kad iš jo uždirbti pinigų. Tuomet, kai pardavinėjo sklypą V. G., paprašė, kad rankpinigius, t.y. 30 000 Lt jis pervestų į jo tėvų sąskaitą. Taip pasielgė, nes buvo skolingas tėvams, kadangi jie jam skolino pinigus to namo statybai. Kitą dalį pinigų gavo grynais ir norėjo grąžinti M. S. 50 000 Lt, tačiau jis jų atsisakė, reikalavo 100 000 Lt. Taip prasidėjo teisminis ginčas. Iš viso pagal pirkimo – pardavimo sutartį V. G. turėjo sumokėti 60 000 Lt už sklypą. Nori pabrėžti, kad jis V. G. kaip ir M. S. turėjo parduoti tik sklypą, o ne namą. Namą bendru susitarimu jis padėjo statyti V. G. Jis mokėjo pats darbininkams ir pirko statybines medžiagas. Kiek jam kainavo namo pastatymas, jis nežino. Jokių 470 000 Lt jis iš V. G. negavo grynais pinigais. Gautus pinigus, o būtent 30 000 Lt jis gavo grynais (tai buvo užstatas) jis išleido: dalį pinigų išleido savo paskolai bankui grąžinti bei skoloms žmonėms grąžinti, dalį išleido advokatui, kai buvo teisminiai ginčai su M. S. Daugiau pinigų neliko. Pažymėtina, kad prieš pasamdant advokatą, jis siūlė M. S. grąžinti jo 50 000 Lt, tačiau jis pats atsisakė, ir tik tada pinigus grąžino tėvams ir apmokėjo savo skolas ir pasamdė advokatą. Galutinis teismo sprendimas sumokėti M. S. 100 000 Lt buvo 2009-03-16. Nei tada, nei anksčiau 100 000 Lt jis neturėjo (T. 1, b.l. 107,108, 130,135,136).

Liudytojas V. G. teisme parodė, kad jis ieškojosi namo. Prieš keturis metus paskambino skelbime nurodytu numeriu. Iš pradžių vienas žmogus aprodė namus, supažindino su N., kuris parodė namą. Viskas taip išsirutuliojo, kad tą namą jis nusipirko. Jokių pažinčių iki tol su N. nebuvo. Tikslas buvo namas. Namą susirado 2008 metų vasaros pradžioje, įsikraustė į jį rugsėjo mėnesį. Papildomai liudytojas paaiškino, jog kažkokioje formoje namas buvo, tačiau reikėjo viską perdarytų. Kadangi nėra statybininkas, negali pasakyti, kad tai galima vertinti kaip namą. Galima sakyti, buvo namo griaučiai. Tikėjosi, kad N.padės iki galo sutvarkyti namą. Buvo sudaryta sąmata. Pinigus jis duodavo N., kadangi N. išmanė tuos reikalus. Jo tikslas buvo įsikraustyti į namą iki šildymo sezono. Buvo vienas pinigų pervedimas, tačiau ne į N. sąskaitą. Kodėl pinigai buvo pervesti ne į N. sąskaitą, jis nežino, nesigilino,buvo neįdomu, jo tiesiog paprašė. Kitus pinigus duodavo grynais. N. žodine forma pateikdavo, ką padarė. Nefiksuodavo visų sąskaitų, matė kai kurias sąskaitas. Jis tiesiog žinojo, kokia yra jų sutarta kaina, kiek kas kainuos ir viskas. Galėjo būti, kad pagal sąmatą N. J. jis atidavė 455 000 litų, kitus pinigus dar įdėjo pats, pavyzdžiui, grindys visam namui kainavo 25 000 litų. Kai kurią santechniką taip pat pirko pats, pavyzdžiui vonios indą, kuris kainavo 5000 litų, medinį namelį lauke, įvairią įrangą, visus baldus, muzikinę įrangą.

Teismo posėdyje nukentėjusysis M. S. nedalyvavo, apie posėdžius jam buvo žinoma. Nukentėjusiojo M. S. atstovė adv. Agnė Mecelienė paaiškino, jog nukentėjusiajam apie posėdį yra žinoma, jis pats nepageidavo atlikti, todėl teisme ji atstovaus nukentėjusįjį.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo M. S. parodymų matyti, kad 2007 m. vasarą jis susirado skelbimą internetinėje svetainėje, kad parduodamas namas (duomenys neskelbtini). Buvo pateiktas namo projektas, taip pat buvo įkeltos pradėto statyti namo nuotraukos. Jokių abejonių dėl to, kad namui nėra leidimo, jam nekilo. Jis susisiekė telefonu su pardavėju, tai buvo N. J., susitarė apžiūrėti sklypą ir namą. Jis patas matė sklype namo pamatus ir sienas. N. J. teigė, kad iki 2008 m. kovo mėn. galutiniai užbaigs statyti namą. Be to pasakė, kad pardavinėja dar keturis sklypus su nebaigtais statyti namais aplinkiniuose soduose. Visi namai buvo labai panašūs. Jis sklypų ir namų apžiūroje dalyvavo kartu su žmona M. S. Jie išsirinko sklypą su nebaigtu statyti namu. Su N. J. susitiko Z. M. personalinės įmonės patalpose, (duomenys neskelbtini) po mėnesio po apžiūros, pasirašė preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, tai buvo 2007-08-28. Pagal sutartį N. J. buvo sumokėta 50 000 Lt avanso. Likusią sumą, t.y. 450 000 Lt susitarė sumokėti, kai 2008 m. kovo mėn. bus įvykdytos sutarties sąlygos, t. y. baigtas statyti namas. Per tą laiką, t.y. nuo 2007 m. rugpjūčio iki 2008 m. kovo mėn., jis su žmona kelis kartus buvo nuvykę į sklypą pažiūrėti, kaip vyksta namo baigimo darbai. Tačiau namo statyba nejudėjo. Kelis kartus buvo susisiekę su N. J., klausė, kas nutiko. Jis sakė, kad viskas gerai, kad iki 2008 m. kovo mėn. viskas bus padaryta. Apie tai, kad kažkokie dokumentai nesutvarkyti, nebuvo net kalbos. 2008 m. kovo mėn. iki galo namas pastatytas nebuvo. Palaukė dar kažkiek (gal kelis mėnesius), tačiau ir tada namas nebuvo užbaigtas. Suvokęs, kad vyksta kažkokia afera, susisiekė su N. J. Tik tada N. prisipažino, kad nėra sutvarkyti namo dokumentai. Be to jam susidarė įspūdis, kad N. J. neturėjo pinigų užbaigti namui ir gauti dokumentus. Be to, jis mano, kad iš jo gautą avansą N. J. išleido kitų namų statybai. Tuomet pasiūlė N. J. nutraukti preliminarią sutartį ir gražiuoju išsiskirstyti, t.y. grąžinti 50 000 Lt avansą ir dabar tiksliai neatsimena ar iš viso buvo kalba apie 50 000 Lt baudos sumokėjimą už sutarties neįvykdymą. Sakė, kad jis net ir per teismus nieko nepasieks, nes jokio turto savo vardu jis neturi, niekur oficialiai nedirba. Nepavykus susitarti kreipėsi į teismą. Dėl skolos išieškojimo dirba jo advokatė. M. S. mano, kad N. J. piktybiškai slepia savo gaunamas pajamas, o teismo sprendimo nevykdo tyčia (T. 1, b.l. 77).

Iš akistatos tarp įtariamojo N. J. ir V. G. matyti, kad akistatos metu V. G. parodė, kad su N. J. susipažino 2008 m. apytikriai gegužės mėn. Jo kontaktus davė asmuo Z. pagal skelbimą www.aurodas.lt dėl sklypo su namu pardavimo (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad namas nebuvo pastatytas pilnai, juo labiau įrengtas. Buvo tik pamatai, sienos ir laikinas stogas. Su N. J. susitarė dėl sklypu pirkimo (duomenys neskelbtini). Be to buvo kalbėta, kad leidimas namui bus padarytas N. J. Taip pat sutarė, kad N. J. užsiims namo statybos pabaigimu. Apie tą namą N. J. papasakojo, kad statėsi jį sau, po to nusprendė parduoti, tačiau paskutinę akimirką pirkėjas atsisakė pirkti namą. V. G. buvo susitikęs su M. S. Jo duomenis susirado per internetą. Jis jam papasakojo, kad su N. J. nutiko kažkokie finansiniai nesutarimai, kokie jis neklausė. Pasakė, kad jam nepatiko namo kokybė, patarė įrenginėjant namą daugiau dėmesio skirti stogo papildomiems darbams. Dėl namo sklypo pirkimo pardavimo V. G. parodė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį, sklypas turėjo būti parduotas už 60 000 Lt. Jis pasiteiravo N. J., kiek apytikriai reikėtų namo įrengimui ir visų dokumentų sutvarkymui. Jis pasakė, kad apie 450 000 Lt. 2008-06-26 buvo sudaryta sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, jis sumokėjo pusę sumos, t.y. 30 000 Lt iš V. L. sąskaitos vienam iš N. J. tėvų, nes jis taip paprašė. Kodėl, jis nesigilino. V. L. į tuos reikalus nesigilino. Dėl visko tarėsi tik jis. Kitą dalį, t.y. 30 000 Lt jis sumokėjo grynais pinigais N. J., nes jis taip paprašė. Sumokėjęs už sklypą, jis pradėjo tvarkyti paskolą banke namo statybai, t.y. 450 000 Lt sumai. Buvo sudaryta apytiksli sąmatą (ją sudarė N. J.) ir pateikta bankui. Tuomet N. J. užsiiminėjo tikslios sąmatos sudarymu. Gavęs paskolą, pagal N. J. pateiktą sąmatą jis jam mokėjo dalimis už atliekamus darbus. Kaip N. J. statė namą, t.y. ar statė jį pats, ar samdė darbininkus, jis nežino. Taip pat nežino kiek pinigų jis pasiėmė sau, ar išviso pasiėmė. Jam viskas tiko, ką darė N. J. Nuo 2008 metų birželio (berods tada gavo paskolą) iki 2008 metų rugsėjo mėn. buvo statomas ir įrenginėjamas namas. Per tą laikotarpį jis sumokėjo N. J. namo statybai 450 000 Lt dalimis. Jis net neatsimena, ar tikrai 2008-09-17 (diena, kai buvo gautas leidimas statybai) namas jau buvo pilnai įrengtas.

N. J. sutiko su visais V. G. parodymais, papildė, kad jis pardavinėjo sklypą, namo pardavinėti net negalėtų, nes nebuvo dokumentų. 2008 m. gegužės mėn. leidimas namui statyti dar nebuvo gautas. V. G. paprašė jam pastatyti namą, kad jame būtų galima gyventi. Už sklypą 30 000 Lt buvo pervesta tėvams, nes iš jų kadaise skolinosi, kitus 30 000 Lt jis pasiėmė grynais (tuos pinigus išleido skoloms apmokėti, (patvirtinimo dokumentų neturi) bei bylinėjimosi išlaidoms 2009 metais teisme su M. S.). Pinigai, kuriuos V. G. sumokėjo už namo pastatymą (statymo užbaigimą) ir įrengimą, t.y. apie 450 000 Lt V. G. mokėjo dalimis nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2008 m. rugsėjo mėn. Tie pinigai buvo imami iš V. G. pagal sudaryta sąmatą namo statybos darbam (T. 1, b.l. 141, 142).

Iš 2009-03-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad iš atsakovo N. J. ieškovo M. S. naudai priteista 50 000 litų negrąžintos avanso sumos ir 50 000 litų netesybų, iš viso 100 000 litų, taip pat 5 proc. palūkanų nuo priteistos 100 000 litų sumos nuo bylos iškėlimo teisme (t.y. nuo 2008-09-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 4890, valstybei priteista iš N. J. 27,95 litai pašto išlaidų (T. 1, b.l. 5-9).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad N. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nustatyta, kad 2009-03-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo N. J. ieškovo M. S. naudai priteista 50 000 litų negrąžintos avanso sumos ir 50 000 litų netesybų, iš viso 100 000 litų, taip pat 5 proc. palūkanų nuo priteistos 100 000 litų sumos nuo bylos iškėlimo teisme (t.y. nuo 2008-09-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 4890, valstybei priteista iš N. J. 27,95 litai pašto išlaidų. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad šio teismo nustatyto sprendimo N. J. nevykdė ir pinigų nesumokėjo.

Iš bylos duomenų matyti, kad N. J. apie 2009-03-16 teismo sprendimą žinojo. Tačiau priteistų pinigų nesumokėjo. Kaltinamasis N. J. pripažino, jog priteistų pinigų jis nesumokėjo, paaiškino, jog neturėjo darbo ir pajamų, turi sveikatos problemų, todėl teismo sprendimo įvykdyti negalėjo.

Nagrinėjant vengimo įvykdyti teismo sprendimą priežastis nustatyta, kad N. J., būdamas darbingas ir galėdamas sprendimą vykdyti, sąmoningai be pateisinamų priežasčių vengė tai padaryti. Bylos duomenys leidžia teigti, kad N. J. nėra registruotas darbo biržoje. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis vengia susirasti darbą, nerodo pastangų būti įdarbintam. Kaltinamasis teisme parodė, kad jis pats ieškosi darbo, darbo biržoje nesiregistruoja, turi sveikatos problemų. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi iš Sodros duomenų matyti, kad kaltinamasis iki 2009-03-16 teismo sprendimo priėmimo kaltinamasis buvo darbingas, dirbo, gaudavo pajamas. Po teismo sprendimo priėmimo praėjus porai mėnesių N. J. nutraukė savo darbo santykius ir daugiau jokios darbinės veiklos nevykdė. Nors kaltinamasis teigė, kad turi sveikatos problemų, pateikė teismui išrašą iš medicininių dokumentų, tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, jog kaltinamasis negali visiškai dirbti, teisėtu ir legaliu būdu gauti pajamų ir įvykdyti teismo sprendimo. Asmuo, žinodamas, jog yra skolingas kitam asmeniui, turėtų imtis iniciatyvos, kad skola būtų grąžinta, tačiau N. J. tokios iniciatyvos nerodė. Teismo manymu, kaltinamasis nerodo jokių pastangų teismo sprendimo įvykdymui, nesiėmė jokių priemonių, kad jis būtų vykdomas. Visos šios aplinkybės rodo, jog N. J. piktybiškai vengė įvykdyti teismo sprendimą ir toks jo elgesys negali būti pripažintinas objektyvia pareigos nevykdymo priežastimi.

N. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str., kadangi jis piktybiškai nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.

Teismas laiko, jog kaltinamojo N. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę N. J., teismas atsižvelgia į tai, kad buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, į tai, kad jis anksčiau neteistas, nedirbantis, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 245 str. numatytą laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant N. J. dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

N. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str. str., 301 str. 1 d., ir 302-305 str. str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

N. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 str., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p., įpareigoti N. J. dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

N. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.