Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo E. V. gynėjos advokatės Kristinos Sandaraitės-Butvilienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. V. palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant jos terminą 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 7 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-402-1122/2023, kurioje E. V. kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. rugpjūčio 10 d. apie 20.00 val. lošimų salone „A“, esančiame (duomenys neskelbtini), iš salono darbuotojos J. G. pareikalavo pinigų 5-10 Eur, o jai pasakius, kad pinigų neturi, pradėjo reikalauti pinigų iš netoliese buvusio kliento D. M., o šiam pasakius, kad pinigų neturi, išsitraukęs peilį pagrasino nukentėjusiajam D. M. jį papjauti, o nukentėjusiajam pabėgus ir užsirakinus rūkykloje sugrįžo prie J. G., ir priėjęs prie langelio vėl reikalavo pinigų, sakydamas, kad papjaus, ir bandė įsibrauti per langelį į tarnybines patalpas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes D. M. iškvietus policijos pareigūnus jis pabėgo. Šiais savo veiksmais E. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi paskelbta kaltinamojo E. V. paieška ir jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Nutartyje nurodyta, kad kaltinamajam E. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau kaltinamasis pažeidė paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, policijos pareigūnai nesurado kaltinamojo nurodytu adresu bei neturėjo galimybės atvesdinti į teisiamąjį posėdį. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė E. V. giminaitė, kuri nurodė, jog jis šiuo adresu nebegyvena ketverius metus, kur jis galėtų būti, kaip su juo susisiekti, nežino. Kitu nurodytu adresu (deklaruotos gyvenamosios vietos) E. V. taip pat nesurastas, kadangi šiuo adresu yra įsikūrusios administracinės patalpos.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi pirmiau nurodyta nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti, nustatant jos terminą 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 7 d. Nutartyje nurodyta, kad nors kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau praeityje ne sykį teistas, tame tarpe ir už turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Bylos duomenimis, E. V. yra nevedęs, neturi pastovios gyvenamosios vietos – ikiteisminio tyrimo metu jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuriuo įpareigotas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, jis minėtu adresu surastas nebuvo, ten gyvenantis asmuo nurodė, jog E. V. jau kurį laiką minėtu adresu negyvena. Pats kaltinamasis teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog minėtu adresu nebegyvena, nes susipyko su teta. Kaltinamasis taip pat paaiškino, jog be tetos daugiau artimų giminaičių neturi, šiuo metu yra susiradęs panelę, su kuria ir gyvena. E. V. taip pat nurodė, jog šiuo metu dirba neoficialiai.

5. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo E. V. gynėjos advokatės Kristinos Sandaraitės-Butvilienės skundas atmestinas

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartis, kuria kaltinamajam E. V. buvo palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltininkas padarė nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija vertina, kad kardomosios priemonės – suėmimo taikymas buvo būtinas ir proporcingas, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad E. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakanka: tai duomenys, kurie užfiksuoti daiktų apžiūros protokoluose, nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausų protokoluose bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Pabrėžtina, kad nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės, aukštesnysis teismas nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, tačiau tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti E. V. jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu ir leidžia taikyti jam kardomąją priemonę – suėmimą.

8. Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas (jos galiojimo terminas pratęstas) tik tuomet, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse bei bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų alternatyvių pagrindų, ir tuo atveju, kuomet BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms – nėra galimybės pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Tokia nuostata suformuota ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose.

9. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas kardomąją priemonę – suėmimą kaltinamajam E. V. paliko galioti padaręs išvadą, kad yra pagrindas manyti, kad jis būdamas laisvėje gali bėgti, slėptis nuo teismo, t. y. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skiriant suėmimą ar pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių, o būtent, kad E. V. kaltinamas pasikėsinęs padaryti vieną sunkią tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, baudžiamasis įstatymas už šio nusikaltimo padarymą numato itin griežtą laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Apylinkės teismas, skundžiama nutartimi palikdamas galioti kaltinamajam suėmimo taikymą, įvertino ne tik gresiančios bausmės griežtumą, bet ir tai, kad jis anksčiau teistas. Be kita ko, atsižvelgė ir į kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes - tai, kad E. V. dirba neoficialiai, neturi legalaus pajamų šaltinio, pastovios gyvenamosios vietos.

11. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. 9.30 val. posėdyje turėjo būti pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje pareikšti kaltinimai E. V., tačiau jis į teisiamąjį posėdį neatvyko, jam siųsti šaukimai (adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)) grįžo neįteikti, į elektroniniu paštu siųstą laišką (šaukimą) E. V. neatsakė. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartimi nutarta atvesdinti kaltinamąjį E. V. į teismo posėdį, vyksiantį 2023 m. balandžio 12 d. 14.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme. Tačiau kaltinamasis nebuvo atvesdintas, nes nesurastas nurodytais gyvenamosios vietos adresais. Skunde gynėja nurodo, kad kaltinamasis nebegyvena su teta, todėl tetos gyvenamuoju adresu siųsti šaukimai kaltinamojo nepasiekė, tačiau E. V., būdamas pakankamai apdairus, rūpestingas, neabejotinai žinodamas apie jo atžvilgiu pradėtą ir vykdomą baudžiamąjį procesą, turėjo domėtis vykstančiu procesu bei jo eiga ir savalaikiai informuoti teismą apie jo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Skunde pati gynėja nurodo priežastį, dėl kurios kaltinamasis nesikreipė į policijos įstaigą – jo jaunas amžius, tačiau, teismo įsitikinimu, ši priežastis, iš jos kylantis E. V. nerūpestingumas, negali pateisinti jo veiksmų ir suteikti pagrindą naikinti skundžiamą nutartį. Kaltinamasis turėjo visas galimybes pranešti pareigūnams, teismui apie jo pasikeitusią gyvenamąją vietą, tačiau jis sąmoningai, nieko netrukdomas, to nepadarė.

12. Kaltinamasis nurodo, kad jis gyvena pas draugę, tačiau jos vardo, pavardės, gyvenamosios vietos adreso neįvardija. Bylos duomenimis E. V. sulaikytas (duomenys neskelbtini)2023 m. gegužės 7 d. 03 val. 10 min. Kaip minėta, gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo jam skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, negyvena, kaip pats nurodė apie pusę metų. Kardomoji priemonė jam buvo paskirta 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu. Oficialaus pragyvenimo šaltinio kaltinamasis E. V. taip pat neturi. Šių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamasis nėra susaistytas tvirtais socialiniais-ekonominiais ryšiais, jis nevykdo pareigos domėtis vykstančiu procesu. Apylinkės teismo išvadų nepaneigia skunde nurodyta aplinkybė apie E. V. partnerę, su kuria kaltinamasis planuoja kurti šeimą – ši aplinkybė yra deklaratyvaus pobūdžio, jau aptartų duomenų kontekste nelaikytina esmine, suteikiančia pagrindą kitokio sprendimo priėmimui. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje E. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1punktas).

13. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo suimtojo teises, numatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 1 dalies nuostatose, nurodančiose, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad be nurodytų teisių suvaržymo E. V. nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teismo vertinimu, paliekant galioti suėmimą kaltinamajam, jo teisės nėra suvaržytos labiau nei tą leidžia proporcingumo principas bei kiti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir BPK įtvirtinti reikalavimai. Pripažinus, kad kardomoji priemonė – suėmimas paskirta pagrįstai, E. V. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė negali būti pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus negalima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Šiuo metu nei viena iš jų ar jų kompleksas nebus pakankamos užtikrinti, jog kaltinamasis dalyvaus procese ir bus užtikrinimas netrukdomas procesas.

14. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija vertina, kad, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu bei netrukdomą procesą, tikslingai buvo palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas, jos terminą nustatant 3 (trims) mėnesiams. Teismas, vadovaudamasis BPK 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo E. V. gynėjos advokatės Kristinos Sandaraitės-Butvilienės skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.