- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-22
- Bylos Nr.
- N-62-983-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto (pirmininko) ir Ričardo Piličiausko,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 13 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 6 - ojo policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovados 2005 m. lapkričio 11 d. nutarimu V. S. už Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 110 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 500 litų bauda, nes 2005 m. spalio 11 d. apie 19 val. 50 min. V. S. šuo, kuris buvo be antsnukio ir pavadėlio, Vilniuje, prie P. Ž. g. 13, užpuolė ir apkandžiojo N. A. .
II.
V. S. , nesutikdamas su policijos nutarimu, kreipėsi į apygardos administracinį teismą su skundu ir prašė panaikinti policijos nuovados nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigė, kad Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime išdėstyti faktai neatitinka tikrovės, kadangi vedžiojamą šunį buvo paleidęs nuo pavadėlio, tačiau šuo buvo su antsnukiu. Policijos pareigūnai neapžiūrėjo antsnukio, kuris yra juodos spalvos ir uždėtas ant juodos spalvos kudloto šuns ir kitų asmenų galėjo būti nepastebėtas. Paaiškino, kad aikštelėje prie Žadeikos g. 33 su A. A. buvęs jų šeimos šuo, kuris buvo be pavadėlio ir antsnukio, užpuolėjo jo šunį. Abu šunys pjovėsi apie 10 minučių. A. A. nesiėmė veiksmų, kad atitrauktų savo šunį ir spardė jo šunį, o N. A. papurškė aerozoliu į akis. Po to A. A. ir jo tėvas P. A. jį sumušė. Šunų grumtynių metu jo šuniui buvo nukritęs antsnukis, tačiau jis nematė, kad jo šuo įkastų N. A. . Mano, kad bylos medžiaga prieštaringa ir nėra įrodymų, patvirtinančių, kad N. A. ranką sužalojo jo šuo, o liudytojų parodymai turi būti vertinami kritiškai. Pažymėjo, kad jam yra pagrindas abejoti policijos pareigūnų objektyvumu, kadangi į protokolą liudytojais buvo įrašyta tik N. A. šeima. Nei protokolo surašymo, nei nutarimo priėmimo dieną policijos pareigūnai neleido jam susipažinti su bylos medžiaga, pažeidė ATPK 272 straipsnyje numatytas jo teises, kadangi nepaėmė iš jo išsamaus paaiškinimo, neleido jam pateikti savo liudytojus ir apsiginti nuo kaltinimų.
Apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs skunde buvusius argumentus, nutarė policijos nutarimą palikti nepakeistą. Nutartyje nurodyta, jog iš bylos medžiagos matyti, kad 2005 m. spalio 11 d. į Fabijoniškių policijos nuovadą su pareiškimais kreipėsi A. A. ir V. S. , nurodydami, kad jiems vedžiojant savo šunis kilo konfliktas (b. l. 13, 20). Fabijoniškių policijos nuovada dėl minėtų pareiškimų atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (b. 1. 10 - 12), tačiau Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu šis nutarimas buvo panaikintas ir dėl A. A. pareiškimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (BK) 284 straipsnio l dalį dėl viešosios tvarkos pažeidimo (b. 1. 33). Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra administracinėn atsakomybėn patrauktojo V. S. skundžiamo policijos nutarimo (b. 1. 7) pagrįstumas ir teisėtumas. Gyvūnų auginimo ir laikymo Vilniaus mieste taisyklės (Taisyklės) nustato gyvūnų savininkų pareigas laikytis atitinkamų šiomis Taisyklėmis nustatytų reikalavimų, kad gyvūnai nesukeltų grėsmės kitų asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei ir jų nesužalotų. Asmenys, pažeidę šias Taisykles, traukiami administracinėn atsakomybėn.
ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą, padariusį žalos asmens sveikatai ar turtui. Iš VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Skubios traumatologinės pagalbos skyriaus išduoto paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo matyti, kad 2005 m. spalio 11 d. apie 22 val. 25 min. buvo apžiūrėta N. A. , kuri skundėsi skausmu dešiniajame dilbyje dėl nuo šuns patirtos traumos. Jai buvo nustatyti dešiniojo dilbio ir dešinės veido pusės nubrozdinimai (b. 1. 61). Mykolo Remerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje, remiantis išrašu iš Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės, bei N. A. apžiūra, konstatuoti nubrozdinimai dešinėje smilkininėje srityje, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, dešiniojo dilbio apatiniame trečdalyje nugariniame paviršiuje. Nukentėjusioji neteigia, kad veidą ir koją jai sužalojo V. S. šuo. Tai yra nurodyta ir specialisto išvadoje pateiktame aplinkybių aprašyme. Teismo medicinos ekspertui nukentėjusioji nurodė, kad šuo jai įkando į dešinę ranką. Specialisto išvadoje nurodyta, kad paviršiniai odos nubrozdinimai dilbyje padaryti galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2005-10-11) ir būdu, t. y. galimai nuo šuns įkandimo (b. 1. 42). Liudytoja A. B. , kuri nėra pažįstama nei su pareiškėju, nei su nukentėjusiąją, parodė, kad ji išgirdusi nukentėjusios šauksmą, eidama link šio įvykio vietos, matė, kad juodas šuo įsikabinęs nukentėjusiajai į ranką žemiau alkūnės ir ją tąsė (b. 1. 44 - 48). Liudytojas R. Š. , matė, jog netoli Žadeikos g. 13 grūmėsi palaidi V. S. ir A. A. šunys. Priėjus nukentėjusiajai, V. S. šuo įkando jai į dešinę ranką žemiau alkūnės (b. 1. 62 - 64). Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų objektyvumu ir juos vertina kaip įrodymus (ATPK 256 str.), patvirtinančius, kad pareiškėjas pažeidė Gyvūnų auginimo ir laikymo Vilniaus mieste taisykles ir šis pažeidimas padarė žalos N. A. sveikatai.
Pažymėta, kad pareiškėjas teismo posėdyje pateiktuose paaiškinimuose (b. 1. 44 - 48) neneigė fakto, kad aikštelėje jo ir nukentėjusiosios N. A. sūnaus A. A. vedžiojami šunys tarpusavyje susipjovė ir tuo metu prie šios vietos priėjo N. A. . Pripažino, kad jis savo šunį buvo paleidęs nuo pavadėlio. Pareiškėjo teigimu, jo paleistas šuo buvo su antsnukiu, tačiau jis nukrito šunims besigrumiant. Pareiškėjas taip pat pripažino, jog matė nukentėjusios nurodytą gynimosi nuo jo šuns veiksmą, kad ji purškė jo šuniui į akis laku plaukams. Pareiškėjo teigimu, jis nematė, kad jo šuo būtų įkandęs N. A. . Minėti pareiškėjo paaiškinimai suteikia pagrindą išvadai, kad jis pats iš dalies pripažįsta, jog neužtikrino, kad vedžiojimo metu jam priklausantis šuo nekeltų grėsmės, nesužeistų žmonių ar kitų gyvūnų, nedarytų žalos kitų savininkų turtui. Pareiškėjo argumentai, kad jis abejoja protokolą surašiusio policijos pareigūnų objektyvumu yra prielaidų pobūdžio, kadangi nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad policijos institucija būtų pažeidusi pareiškėjo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, numatytas ATPK 272 straipsnyje.
III.
Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti apygardos administracinio teismo nutartį bei policijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Manoma, kad teismas neanalizavo fiktyvių liudytojų parodymų, dėl pačių aplinkybių, dėl įvykio laiko, dėl parodymų nesutapimų, parodymams užrašytiems policijoje, dėl atsisakymo apklausti M Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertą V. K. , nes specialisto išvadoje, apžiūrint N. A. yra fiktyvus įrašas, kad Vilniaus Greitosios pagalbos ligoninės išraše yra kastiniai nubrozdinimai, nors teismui pateikė gautą oficialų ligoninės išrašą, kad tokio įrašo nebuvo įrašyta. Be to ir ekspertas nenurodo, kad ant A. rankos yra šuns dantų pėdsakai. Išskyrus dviejų liudytojų A. B. parodymų, kurios įvykio vietoje nebuvo, nes neatitinka laiko atžvilgiu ir R. Š. parodymų, kuris atvyko tik į trečią teismo posėdį, nenurodęs neatvykimo priežasties, teismui to ir nepareikalavus ir esant prieštaravimų parodymuose duotiems policijai ir teismui. Jis teisme pareiškė, kad atvykus į policiją, jo parodymai jau buvo surašyti, jis tik pasirašė, tai faktiškai ir atitinka, nes jeigu apklausiant jį, jo parodymai būtų fiksuojami kompiuteriu, tai nebūtų reikėję parodymuose palikti tuščią vietą asmens kodui bei adresui. Teismas šio atvejo netyrinėjo, į teismo protokolą neužrašė, kaip ir kitų neatitikimų iki incidento ir po jo.
Atsiliepimas
N. A. ir Fabijoniškių policijos nuovados atsiliepimuose į apeliacinį skundą nesutinkama su apeliaciniu skundu ir prašoma palikti nepakeistą apygardos administracinio teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstat uoja:
IV.
V. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas už ATPK 110 straipsnio 5 d. numatyto pažeidimo padarymą. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad buvo pažeistas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo Vilniaus mieste taisyklių 11 p. (Gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų). Tai kaltinimo esmė. Apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendė, ar pagal pateiktąjį kaltinimą ir pagal pareiškėjo skundo argumentus jis nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Pirmiausia, teismas įvertinęs bylos duomenis pripažino, jog V. S. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinieji elementai. Bylos duomenys susiję su skundo dalyku, kaip matyti iš teismo priimtojo dokumento teksto, įvertinti vadovaujantis visapusiško bylos viseto išanalizavimo principu ir paneigti pareiškėjo skundo argumentai dėl jo nepagrįsto nubaudimo.
Apeliaciniame skunde teismo nutartyje padarytos išvados dėl bylos nagrinėjimo dalyko ir nutarties teisėtumo nepaneigiamos. Apelianto pareiškimas, kad nė vienas iš teisme apklaustų liudytojų nematė kada nukentėjusiajam šuo įkando, prieštarauja teismo nutartyje esančiam nurodymui, jog liudytojai patvirtino, kad apelianto šuo įkando nukentėjusiajai N. A. . V. S. apeliaciniame skunde nurodytoji situacija negali būti pripažinta aplinkybe, šalinančia administracinę atsakomybę.
Todėl, esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti apygardos administracinio teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą, V. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.