Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2020-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. e1-418-1095/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-03-10
Bylos Nr.
e1-418-1095/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47140-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė
Kaltinamasis
L. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-418-1095/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47140-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.25.4.1 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 10 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Gražinos Petrulytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos), ir 178 straipsnio 4 dalį (2 nusikalstamos veikos), galutinė bausmė – 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda; 2) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams (2019 m. rugsėjo 9 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Š. 2019 m. lapkričio 4 d. apie 16.48 val. Panevėžyje, Taikos alėjos–Nemuno gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „BMW 330D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 158 punkto reikalavimus, t. y. sukdamas sankryžoje į kairę, iš Taikos alėjos į Nemuno gatvę, ir privalėdamas duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas, to nepadarė ir partrenkė jam iš dešinės pusės per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją V. M., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios V. M. sveikata, jai nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais veido srityje, minkštųjų audinių sumušimu kaktos srityje, nosies kaulų lūžiu, dešinio žastikaulio išnirimas, kairiojo blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis ir kairiojo šeivikaulio artimojo galo lūžis.

Kaltinamasis L. Š. kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 4 d. apie 16.48 val. automobiliu „BMW 330D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Panevėžio m., Taikos al., nuo Respublikos g. link Taikos al.–Nemuno g. sankryžos, kurioje turėjo sukti į kairę ir toliau Nemuno g. važiuoti link Parko g. pusės. Automobilį vairavo būdamas blaivus, prisisegęs saugos diržu, įsijungęs artimosios šviesos žibintus, vienas. Tuo metu oro sąlygos ir matomumas buvo prastas, tamsus paros metas, krito dulksna, važiuojamoji dalis buvo šlapia, bet neslidi. Jau buvo įjungtas gatvės apšvietimas. Privažiavęs minėtą sankryžą visiškai sustojo Taikos al. prieš pat Nemuno g. važiuojamąją dalį, nes Nemuno g. buvo gana daug abiem kryptimis važiuojančių automobilių, kuriuos turėjo praleisti, jo automobilyje jau buvo įjungtas kairės pusės posūkio signalas. Apytiksliai po minutės ar dviejų, įvertinęs atstumus tarp automobilių, artėjančių Nemuno g. link Taikos al.–Nemuno g. sankryžos, pradėjo važiuoti į priekį ir sankryžoje sukti į kairę, į trečią Nemuno g. eismo juostą. Toje vietoje Nemuno g. susideda iš 6 eismo juostų, po tris kiekviena kryptimi, kurios atskirtos skiriamąja juosta. Gerai žino, jog užsisukus į kairę, Nemuno g. iš karto už Taikos al.–Nemuno g. sankryžos yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Jo automobiliui būnant apytiksliai sankryžos pabaigoje, pasisukus įstrižai į kairę, apie 1 m atstumu iki minėtos priekyje esančios pėsčiųjų perėjos, staiga tos perėjos ribose, Nemuno g. antroje eismo juostoje, pamatė jam iš dešinės pusės einančią pėsčiąją, kuri turbūt tuo pačiu metu pamatė atvažiuojantį jo automobilį ir pradėjo bėgti link kelio viduryje esančios skiriamosios juostos. Tada jo automobilio važiavimo greitis buvo apie 20–30 km/h. Kai pastebėjo pėsčiąją, bandė išvengti susidūrimo ir iš karto pradėjo stabdyti bei pasuko automobilio vairą, bet pėsčiosios kliudymo išvengti nepavyko, netrukus automobilio kairės pusės priekiniu kampu kliudė jau pro jo automobilio priekinę dalį prabėgusios pėsčiosios koją, dėl ko pėsčioji nugriuvo ant važiuojamosios dalies, apytiksliai pėsčiųjų perėjos ribose, trečioje Nemuno g. eismo juostoje. Po smūgio automobilį sustabdė pėsčiųjų perėjos ribose, šiek ties pasisukęs į dešinę, apžergęs liniją, skiriančią antrą ir trečią Nemuno g. eismo juostas. Smūgio metu jo automobilio važiavimo greitis buvo sumažėjęs iki 10 km/h, pėsčiąją kliudė perėjos ribose, jai tik ką įžengus į trečią eismo juostą. Automobiliui sustojus, iš karto pribėgo prie kliudytos pėsčiosios, kuri buvo sąmoninga, sakė, kad jai skauda koją, todėl padėjo pėsčiajai atsistoti ir, pasodinęs į savo automobilį, iškvietė medikus. Pėsčioji buvo apsirengusi juodais drabužiais, dešinėje rankoje turėjo juodą rankinę, ant kurios matėsi nedidelis atšvaitas. Netrukus atvyko medikai, kurie moterį nugabeno į ligoninę, ir policijos pareigūnai, kurie įformino eismo įvykį. Po įvykio nuvažiavo į ligoninę, bet ten pėsčiosios nerado, todėl po kelių dienų per pažįstamus sužinojęs, kur gyvena partrenkta moteris, nuvažiavo pas ją į namus, ten jos atsiprašė ir labai gailėjosi, jog sukėlė eismo įvykį, po to kelis kartus vežė ją pas gydytojus ir pirko vaistus bei vitaminus. Teisę vairuoti yra įgijęs apytiksliai prieš 2,5 metų, daugiau eismo įvykių nėra turėjęs. Labai gailisi, jog nepastebėjo per perėją einančios pėsčiosios, tai jam didžiulė pamoka, planuoja pasirūpinti, jog sužeistai moteriai būtų visiškai atlyginta padaryta žala. Iki šiol nukentėjusią moterį lanko, teiraujasi apie jos sveikatą, ją vežioja į gydymo įstaigas bei perka vaistus, nukentėjusios moters atsiprašė, jog sukėlė eismo įvykį, ji jam atleido ir jokių pretenzijų neturi. Padarytą žalą nukentėjusiajai visiškai atlygino jo vairuoto automobilio draudimo bendrovė (b. l. 124–127, 132–134).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo L. Š. prisipažinimo jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios V. M. parodymų matyti, kad 2019 m. lapkričio 4 d. apie 16.40 val. ėjo Panevėžio m., Nemuno g. dešiniuoju šaligatviu nuo žiedinės sankryžos link Nemuno g.–Taikos al. sankryžos. Tuo metu jau temo, buvo apsiniaukę ir silpnai lijo, šaligatvis, kuriuo ėjo, buvo šlapias. Buvo apsirengusi juodos spalvos drabužiais, dešinėje rankoje nešėsi juodos spalvos rankinę, ant kurios buvo uždėtas šviesą atspindintis elementas. Priėjusi minėtą sankryžą turėjo kirsti Nemuno g. važiuojamąją dalį per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią iš karto už šios sankryžos, ir toliau eiti Taikos al. dešiniuoju šaligatviu link Respublikos g. pusės. Automobilių, važiuojančių Nemuno g., buvo nemažai. Priėjusi minėtą pėsčiųjų perėją sustojo ant šaligatvio ties perėjos viduriu prieš pat važiuojamąją dalį ir laukė, kol pravažiuos automobiliai, važiuojantys Nemuno g. nuo žiedinės sankryžos pusės. Toje vietoje Nemuno g. viduryje yra saugumo salelė, kurioje gali sustoti Nemuno g. važiuojamąją dalį kertantys pėstieji. Pravažiavus automobiliams įžengė į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir apytiksliai jos viduriu ėjo niekur neskubėdama link kelio viduryje esančios saugumo salelės. Daugiau pėsčiųjų, einančių per šią perėją ar artėjančių link jos, nebuvo. Eidama toliau niekur nebesidairė, būdama apytiksliai pusiaukelėje iki kelio viduryje esančios saugumo salelės pajuto stiprų smūgį į kairę kūno pusę. Nuo smūgio trumpam prarado sąmonę, atsigavo po kelių sekundžių ir matė, kad guli ant važiuojamosios dalies pėsčiųjų perėjos ribose, o prie pat jos stovėjo automobilis, pagal tai suprato, jog ką tik buvo partrenkta. Atsigavusi buvo labai šokiruota, iš karto pati atsistojo, tuo pačiu metu prie jos pribėgo iš automobilio vairuotojo vietos išlipęs jaunuolis, kuris atrodė labai išsigandęs, atsiprašinėjo ir pasodino ją į savo automobilį. Atsisėdusi į automobilį jautė labai didelį skausmą kairėje kojoje ir dešinėje rankoje, matė, kad šalia įvykio vietoje sustojo pro šalį važiavę automobiliai. Iš kurios pusės ir kokiu greičiu važiavo ją partrenkęs automobilis, nežino, nes jo prieš eismo įvykį nepastebėjo. Netrukus atvyko medikai ir policijos pareigūnai, kas juos iškvietė, nežino. Atvykę medikai ją nugabeno į ligoninę, kur po apžiūros jai buvo nustatyta nosies kaulo ir kairio kelio lūžimai, dešinio žastikaulio išnirimas ir veido nubrozdinimas. Eismo įvykio metu buvo sutrikdyta jos sveikata, jai yra padaryta fizinė, turtinė ir moralinė žala, dėl kurios jau kreipėsi į ją partrenkusio automobilio draudimo bendrovę. Jei padaryta žala jai bus visiškai atlyginta, tada civilinio ieškinio nereikš. Po eismo įvykio automobilio vairuotojas ją kelis kartus namuose lankė, atsiprašė, teiravosi apie jos sveikatą ir pasirūpino vežimėliu. Draudimo bendrovė visiškai atlygino padarytą žalą, išmokėjo apie 2500 Eur, todėl byloje civilinio ieškinio nereikš. Automobilio vairuotojas po eismo įvykio jos atsiprašė ir labai nuoširdžiai gailėjosi, jog sukėlė eismo įvykį, jis iki šiol teiraujasi apie jos sveikatą, kiekvieną kartą ją veža pas medikus bei perka vaistus, todėl jokių pretenzijų jam neturi ir su juo susitaikė (b. l. 24–27, 30–32).

Iš liudytojo A. T. parodymų matyti, kad 2019 m. lapkričio 4 d. apie 16.45 val. automobiliu „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Panevėžio m., Nemuno g., nuo žiedinės sankryžos link Parko g. pusės. Tuo metu jau buvo pradėję temti ar lijo lietus, neprisimena, važiuojamoji dalis atrodė šlapia. Automobiliu važiavo pirma eismo juosta, apie 50 km/h greičiu, šalia jo, antroje eismo juostoje, važiuojančių transporto priemonių nebuvo, taip pat jų nepastebėjo važiuojančių ta pačia kryptimi priekyje jo, ar eismas priešingos krypties eismo juostose buvo intensyvus, neįsidėmėjo. Važiuodamas minėta kryptimi ir artėdamas link Taikos al.–Nemuno g. sankryžos, matė, kad iš karto už jos, Nemuno g. yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja, į kurią tuo metu jam iš dešinės pusės įžengė pėsčiasis. Kadangi atstumas iki tos pėsčiųjų perėjos jam buvo likęs gana nemažas, jo tiksliai įvardinti negali, automobilio stabdyti jam neprireikė, tiesiog šiek tiek atleido greičio pedalą ir, neintensyviai mažindamas važiavimo greitį, važiavo toliau. Pėsčiasis ėjo reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ribose, buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, jokių šviesą atspindinčių elementų tada ant jo nepastebėjo. Apytiksliai tuo momentu, kai pėsčiasis buvo viduryje važiuojamosios dalies, esančios tarp šaligatvio ir skiriamosios juostos (toje kelio vietoje yra kelios eismo juostos, jos atskirtos skiriamąja juosta), staiga iš kairėje esančios Taikos al. į Taikos al.–Nemuno g. sankryžą įvažiavo automobilis „BMW“, jo valstybinio numerio neprisimena, kuris suko į kairę ir, važiuodamas į antrą Nemuno g. eismo juostą, kliudė tą pėsčiąjį. Prieš tai automobilio nepastebėjo, todėl nelabai spėjo suvokti, kokiu greičiu jis įvažiavo į sankryžą, prisimena tik tai, kad jis važiavo įsijungęs artimųjų šviesų žibintus, ar su veikiančių kairės pusės posūkio žibintu, nepastebėjo. Į sankryžą tas automobilis įvažiavo gana staiga, bet kadangi atstumas tuo metu iki Taikos al.–Nemuno g. sankryžos jam buvo likęs gana nemažas, todėl jam jokios kliūties tas automobilis nesudarė. Automobilis „BMW“ po eismo įvykio sustojo Nemuno g. antroje eismo juostoje, pilnai užsisukęs į kairę, nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ribose. Pamatęs, kad įvyko eismo įvykis, sustojo netoli įvykio vietos ir pribėgęs matė, kad partrenktas pėsčiasis buvo moteris, jos veidu tekėjo kraujas, ji sakė, kad jai lūžo koja, todėl nieko nelaukdamas paskambino trumpuoju pagalbos telefonu ir iškvietė pagalbą, tuo metu automobilio vairuotojas moterį pasodino į priekinę automobilio sėdynę. Pėsčioji su savimi turėjo juodą rankinę, ant kurios buvo nedidelis šviesą atspindintis elementas, kurio prieš tai nepastebėjo. Kurioje rankoje pėsčioji prieš eismo įvykį nešėsi rankinę, nematė (b. l. 38–41).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangčio ir priekinio bamperio kairės pusės matosi šviežiai nubrauktas purvas (b. l. 11–13).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos plano ir fotolentėlių matyti, kad įvykio metu buvo šlapias asfaltas, matomumas normalus. Automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas važiuojamojoje kelio dalyje, Nemuno gatvėje, priekiu link pietinės pusės, jo priekinis kairės pusės ratas 3,2 m atstumu iki rytinės skiriamosios juostos pradžios, kairės pusės galinis ratas 2,4 m atstumu iki rytinės pėsčiųjų perėjos pradžios, bei 10,5 m iki šiaurinėje pusėje esančios skiriamosios juostos pradžios. Ant pėsčiųjų perėją žyminčios linijos matosi paliktos raudonos spalvos dėmės, jos randasi 2,1 m atstumu iki rytinės skiriamosios juostos pradžios bei 0,3 m atstumu nuo pietinės perėjos pradžios (b. l. 8–10, 14–17).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. M. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais veido srityje, minkštųjų audinių sumušimu kaktos srityje, nosies kaulų lūžiu, dešinio žastikaulio išnirimas, kairiojo blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis ir kairiojo šeivikaulio artimojo galo lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pagal sužalojimų pobūdį labiausiai tikėtina, kad pirminis kontaktas judančiu automobiliu buvo į V. M. kūno kairę pusę, tikėtina – kairio kelio sritį (b. l. 59–60).

Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacinės sistemos išrašo matyti, kad automobilio „BMW 330D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta „BTA“ ADB filiale Lietuvoje, draudimas galioja nuo 2019 m. spalio 11 d. iki 2020 m. spalio 10 d. (b. l. 21).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Aukščiau išvardintų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis L. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pažeidė KET 158 punkto reikalavimus ir sukdamas sankryžoje į kairę (iš Taikos alėjos į Nemuno gatvę) bei privalėdamas duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas, to nepadarė. Dėl tokių savo veiksmų kaltinamasis partrenkė jam iš dešinės pusės per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją V. M., t. y. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios V. M. sveikata (jai nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais veido srityje, minkštųjų audinių sumušimu kaktos srityje, nosies kaulų lūžiu, dešinio žastikaulio išnirimas, kairiojo blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis ir kairiojo šeivikaulio artimojo galo lūžis). Tokie kaltinamojo L. Š. veiksmai atitinka ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tik prašo skirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, nes šiuo metu nedirba, bet planuoja įsidarbinti (b. l. 135–137). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje.

Kaltinamojo L. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. L. Š. padarė vieną baigtą, neatsargų nusikaltimą, teistas (b. l. 63–96), administracine tvarka baustas, daug kartų baustas už KET pažeidimus (b. l. 97–111), nedirbantis, psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (b. l. 114). Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Baudos dydis nustatytinas 60 MGL (3000 Eur), kuri nedaug viršija minimalų už nesunkų nusikaltimą skirtinos baudos dydį (nuo 50 iki 2000 MGL). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudos (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Paskirtos baudos sumokėjimo terminas išdėstomas 20 mėnesių, pradedant mokėti kitą mėnesį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir kiekvieną mėnesį sumokant po 100 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

L. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL dydžio, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų), dydžio baudos bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant L. Š. galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudos bausmę.

L. Š. paskirtos 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) baudos mokėjimą išdėstyti 20 (dvidešimčiai) mėnesių, pradedant mokėti kitą mėnesį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir kiekvieną mėnesį sumokant po 100 Eur (vieną šimtą eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti L. Š., jog paskirtą baudą jis nustatyta tvarka turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti L. Š., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti, kad L. Š., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Neringa Girnytė