- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-24
- Bylos Nr.
- PK-5-246/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00159-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Sipavičius
- Kaltinamasis
- L. R.
- Advokatai
- Linas Stanislovas Bagdonas, Danius Svirinavičius
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui A. B., jo atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui, kaltinamajam L. R., jo gynėjui advokatui Linui Stanislovui Bagdonui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje
L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Pakruojyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kauno r., neteistas,
nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. B. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 139 str. 1 d., aprašyto 2014 m. spalio 6 d. skunde, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. R. nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. B. buvo kaltinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl neatsargumo, t.y. tuo, kad 2010 m. gegužės 22 d., apie 23 val., dalyvaudamas medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) organizuotojoje medžioklėje, vykusioje Kauno r., Vandžiogalos sen., Vigių k., Vigių miške, netyčia peršovė nukentėjusiajam A. B. koją, padarydamas jam šautinę žaizdą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, tai yra buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 139 str. 1 d., padarymu.
Kaltinimas buvo išdėstytas nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. B. 2014 m. spalio 6 d. skunde, vėliau jis pareiškė ir 10000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Toliau išdėstomų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nepadarė nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 3 str. 1 d. 1 p., LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. B. įrodymais įvardinti duomenys atmestini LR BPK 305 str. 1 d. 2 p., 3 d. 2-4 p. pagrindu.
Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas teisiamajame posėdyje kaltinimą grindė savo parodymais, liudytojų V. B., A. B. parodymais, specialisto išvada, nuotraukomis.
Visi šie įrodymai buvo ištirti teisiamojo posėdžio metu apklausus proceso dalyvius, paskelbus byloje esančius duomenis bei peržiūrėjus nuotraukas, apklausus specialistę.
Kaltinamojo parodymai.
Kaltinamasis L. R. parodė, kad nukentėjusįjį A. B. jis pažįsta apie devynerius metus. Pradžioje su A. B. normaliai bendraudavo, tačiau laikui bėgant įvyko pasikeitimų. Negali pasakyti, ar 2010 m. gegužės 22 d. jis buvo medžioklėje kartu su A. B., tokios datos konkrečios prisiminti negali. Kokie santykiai su A. B. buvo 2010-05-22 jis nepamena. Tuo metu jis buvo medžiotojas, medžiodavo. Su A. B. jų santykiai pablogėjo, kai jis buvo išrinktas medžioklės plotų prižiūrėtoju, kai pamatė, kad A. B. medžioklės būdas ne visiškai tinkamas ir pasakė apie tai A. B., kad reikia sustoti. Kaltės nepripažįsta. Gydytojas R. G., jo pusbrolis, dirba Panevėžyje. Jis nevežė pas savo pusbrolį nukentėjusiojo žaizdų perrišimui. Medžioklėje, kurios metu būtų sužeistas A. B. jis nedalyvavo. Jam nežinoma apie tai, kad A. B. buvo siuvama žaizda, tokių kalbų medžiotojų būrelyje nebuvo. Buvo kalbos prieš tris – keturis metus, kad kažkas nutiko, ar šuo įkando. To, kad jis medžiotų tik su A. B. dviese, negali prisiminti. Jis nevežė A. B. nei į gydymo įstaigas, nei pas gydytojus. A. B. konfliktuodavo su kitais medžiotojais. Mano, kad jį A. B. apkaltino dėl to, kad susidorotų. Nukentėjusiojo civilinio ieškinio nepripažįsta.
Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas A. B. išdėstė savo skunde, kad 2010 m gegužės 22 d. dalyvavo medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) organizuotojoje medžioklėje, kuri vyko Kauno r., Vandžiogalos sen., Vigių k., Vigių miške. Į medžioklės vietą atvyko kartu su kitu medžiotoju - L. R.. Vigių miške tuo metu niekas daugiau nemedžiojo. Apie 23 val. paskambino L. R. pasakydamas, kad jau baigia medžioklę, lipa iš bokštelio ir ateina iki jo automobilio. Nuo bokštelio iki L. R. automobilio buvo apie 400 metrų atstumas. Link L. R. automobilio ėjo pamiške, paskui lauko galu. Likus apie 100 metrų iki automobilio, išgirdo šūvį ir pajuto skausmą dešinėje kojoje. Nuo smūgio nukrito, pradėjo šaukti, kad L. R. nešautų antro šūvio, nes suprato, kad šovė būtent jis. Paskui atsikėlė ir sunkiai priėjo prie L. R. ir jo automobilio. Jam buvo kiaurai peršauta dešinė koja, žemiau klubo (kulkos likę nebuvo). L. R. tai pamatęs pradėjo šaukti - „ką aš padariau". Kad peršovė L. R., suprato ir iš to, kad daugiau nieko nebuvo. L. R. buvo taip išsigandęs, kad sakė, jog jis pats nori nusišauti, klausinėjo ką darom. Jis paprašė kuo greičiau jį nuvežti į medicinos įstaigą. L. R. žadėjo „viską sutvarkyti" ir visą patirtą žalą atlyginti, prašė nekviesti policijos. Jis sakė, kad turi pažįstamą mediką - savo pusbrolį. Dabar žino, kad tai R. G.. Tada L. R. jį nuvežė pas R. G. į kliniką - (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, VŠĮ (duomenys neskelbtini) Ten R. G. jam suteikė pirmąją medicininę pagalbą. Paskui apie 2 mėnesius perrišimams L. R. ten vežiodavo kas antrą dieną. Gydytojas parašydavo ant lapelio ar ant recepto (tiksliai nežino) vaistų, kuriuos visada jam pirkdavo pats L. R.. Tikslesnės datos neprisimena, maždaug 2010 m. birželio mėn., L. R. jį nuvežė į Panevėžio centrinę ligoninę, kur chirurgas žaizdą susiuvo. Paskui buvo ten dar kartą jam buvo persiųta žaizda, nes ji buvo plyšusi. Po to dar maždaug du mėnesius žaizdą persirišinėjo namuose pats.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2010 m. gegužės 22 d. medžiojo kartu su L. R. Vigių miške. Įvykio metu jie buvo dviese. Atstumu apie 300 metrų vienas nuo kito. Jie tikėjosi sumedžioti šerną. Medžioklės lapas buvo užpildytas. Tuo metu L. R. pats vadovavo būreliui. Įvykio metu jo santykiai su L. R. buvo geri. Baigus medžioklę, apie 23 valandą jis paskambino L. R.. Paskambinęs pasakė, kad nieko nėra ir jis ateina. Buvo tamsu. Ateinant prieš pat L. R. jis pajuto šūvį. Miško plote jie medžiojo dviese, tačiau dar jo sūnus kažkur medžiojo. Ar kiti medžiotojai girdėjo šūvį pasakyti negali. Iki kaltinamojo automobilio buvo apie 100 metrų atstumas nuo jo. Jis matė kaltinamojo automobilį. Jis mano, kad kaltinamasis sumaišė šerną su juo, dėl to šovė. Kai jis po įvykio priėjo prie kaltinamojo, kaltinamasis pergyveno, sakydamas ką jis padarė. Kaltinamasis garsiai rėkė, pergyvendamas ką padarė, tuomet jis paprašė, kad kaltinamasis jį vežtų pas gydytojus. Iki šiol jo striukė, kurią dėvėjo įvykio dieną yra išlikusi. Kai paprašė kaltinamojo, kad šis nuvežtų jį pas gydytojus, kaltinamasis pasiskambino savo pusbroliui, paprašė, kad priimtų. Nuvykus pas kaltinamojo pusbrolį jam buvo suleisti vaistai nuo stabligės. Kadangi turi praeiti gydymo procesas, iš karto žaizda nebuvo susiūta. Buvo sutarę, kad niekam nieko nesakys apie tai kas įvyko, o sakys, kad šuo įkando į koją. Jau apžiūrint pas gydytoją, jam sesutė paminėjo, kad galimai šuo su metaliniais dantimis buvo, kadangi jam buvo išimamos skeveldros. Jis turi nuotraukas, kurios buvo darytos po įvykio, kai jam buvo antrą - trečią kartą perrišama žaizda. Ne R. G., kaltinamojo pusbrolis, jam siuvo žaizdą, jį vežė pas kitą gydytoją. Apie tai, kad lankėsi gydymo įstaigose niekur neregistruota. Apie įvykį niekur nepranešė, kadangi tuo metu būrelyje sunku buvo, nenorėjo, kad būrelis iširtų. Ir taip tuo metu būrelyje jau buvo fiksuoti du grubūs pažeidimai, jei dar kas būtų sužinoję, kad medžiotojas peršovė medžiotojui koją, tuomet būrelis galėjo iširti. Jam L. R. žadėjo, kad jį visur vežios, pas medikus, kur reikės. Apie du mėnesius, kas antrą dieną, L. R. jį vežiojo pas medikus, apie 100 kilometrų atstumu. Nors jis ir gyvena Kaune, tačiau pas medikus vykdavo į Panevėžį, kad niekas apie įvykį nesužinotų. Žaizda jam buvo siūta du kartus. Dar šiuo metu jaučiasi pasekmės, jam tirpsta koja. Įvykio metu jis nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje. Po įvykio jis sakė L. R., kad jam sunku, kad jis sužeistas, niekur nedirba. L. R. jam vieną kartą davė 100 litų, kitą kartą atvežė malkų. Jam gydytojas sakė, kad pasekmes po įvykio jis jaus visą gyvenimą. Šiuo metu šlubuoja. Apie įvykį jis pasipasakojo savo šeimai, kai kuriems medžiotojams. Kai kurie medžiotojai jam padėkojo, kad jis taip išgelbėjo būrelį. Medžiotojai, kurie apie įvykį žinojo neateina paliudyti, kadangi nenori konfliktų. Apie tai, kad 2010-05-22 buvo organizuojama medžioklė turi būti išlikę dokumentai. Medžioklės lapai turi būti saugomi apie trejus - ketverius metus. Prašo priteisti 10000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Aprašęs nukentėjusiojo skunde išdėstytus duomenis ir nukentėjusiojo teisiamajame posėdyje duotus parodymus teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo skunde ir teisiamajame posėdyje duoti parodymai nėra identiški, jie skiriasi. Skunde dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo nukentėjusysis nurodė, kad 2010 m. gegužės 22 d. medžiojo tik dviese su L. R.. Teisiamajame posėdyje jis jau nurodė, kad kažkur medžiojo ir jo sūnus V. B..
Liudytojas V. B. parodė, kad jis yra nukentėjusiojo A. B. sūnus. Realiai jis medžioja nuo 10 metų, anksčiau jis buvo varovu. Medžioja nuo 18 metų, šiuo metu jam 27. 2010-05-22 jau buvo medžiotojas. Tą dieną, 2010-05-22, dalyvavo medžioklėje. Kiek dar asmenų dalyvavo medžioklėje tiksliai pasakyti negali. Mano, kad penki. Šūvį jis girdėjo. Kai tėvas grįžo namo, tada sužinojo, kad tėvui į koją pataikė. Jis namo grįžo anksčiau, nei jo tėvas. Jis atvyko pas tėvą medžioklės pabaigoje, tėvas jam pasakė, kad pas jį yra problemų, kad jis važiuotų namo, o jį parveš. Kai jis paskambino tėvui, tėvas pasakė, kad grįš su L.. Į namus tėtis įėjo vienas jau paryčiais. Jis tiksliai žino, kad tėvą parvežė L.. Tą patį rytą sužinojo, kad tėvas buvo Panevėžyje. Matė tėvą visą pabalusį, matė žaizdą. Tėtis jam pasakė, kad jį pašovė L.. Jis šnekėjo apie įvykį su tėvu, klausė, kodėl tėvas nesikreipė į policiją. Tuo metu tėvo ir L. R. santykiai buvo geri, o būrelyje buvo ne kokia situacija, dėl to nenorėjo problemų. Jis žino, kad L. R. nuvežė tėvą į Panevėžį. Nežino, kiek tiksliai kartų tėvas lankėsi pas medikus, tačiau visus kartus tėvą pas medikus vežė L. R.. Jis negali pasakyti kodėl tik dabar, praėjus tiek laiko, tėtis kreipėsi į teismą. Jis matė, kaip po įvykio tėvą parvežė L. R.. L. R. pažįsta, kadangi kartu medžiodavo. Kai pamatė tėvo kojoje žaizdą suprato, kad tai plėštinė žaizda, mano, kad tai šautinė žaizda. Kas medžiojo kartu dar tą dieną pasakyti negali. Ši data jam tiksliai įsiminė dėl to, kad kitą dieną tėvo jubiliejus. Turėjo būti daroma didelė šventė.
Aprašęs liudytojo V. B. parodymus teismas konstatuoja, kad šio liudytojo parodymų nėra pagrindo vertinti kaip neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę: nukentėjusiojo skunde dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo nurodoma, kad 2010 m. gegužės 22 d. jie su L. R. medžiojo dviese, tuo metu daugiau niekas nemedžiojo.
Liudytoja A. B. parodė, kad ji nukentėjusiojo A. B. žmona. 2010-05-22 įvykio ji pati nematė. Jai gerai įsiminė ta diena, kadangi tai viskas įvyko vyro jubiliejaus išvakarėse. Tą naktį vyras namo negrįžo. Paprastai jis medžioklėse užtrukdavo. Ji miegojo, kai vyras ryte grįžo pabalęs, sutvarstyta koja. Jai vyras pasakė, kad nebus jokios gimtadienio šventės, o buvo ruoštasi 50 metų jubiliejui. Turėjo atšaukti šventę. Jai vyras papasakojo, kad išlipęs iš bokštelio ėjo link mašinos. Buvo tamsu ir jį palaikė šernu, peršovė koją. Tai padarė L. R., kaip jai vyras sakė. Apie tai jai vyras pasakė tą pačią dieną, kai grįžo namo. Jos vyras aistringas medžiotojas. Būrelis, kiek jai žinoma, turėjo nusižengimų, dar vienas nusižengimas būtų išformavęs būrelį, dėl to niekam apie tai nepasakojo. Šūvio pasekmes vyras jaučia iki šiol. Nežino kas pasikeitė šiuo metu, kad vyras kreipėsi į teismą, bet kažkas pasikeitė, gal būt tarpusavio santykiuose tarp kaltinamojo ir jos vyro. Matydavo, kad L. R. atvykdavo, veždavo vyrą pas gydytojus į Panevėžį. Pradžioje kas antrą dieną jos vyrą L. R. vežiojo pas medikus. Kiek jai žinoma, kad gydytojas, pas kurį vežiojo jos vyrą L. R. giminaitis. Kai vyrui apgijo žaizda, tuomet jam buvo padaryta operacija. Jos vyrui buvo atlikta operacija. Jai atrodo keista paskaičius, kad vyro sveikata sutriko 10 dienų, tačiau iš tiesų jos vyrui sveikata sutrikusi buvo ilgesnį laiką. Padarinius jos vyras jaučia iki šiol, jam tirpsta koja.
Aprašęs liudytojos A. B. parodymus teismas konstatuoja, kad šios liudytojos parodymų nėra pagrindo vertinti kaip neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę: nukentėjusysis dėl kojos sužalojimo į policiją kreipėsi tik 2014-01-27, tai yra praėjus beveik ketveriems metams po tikrojo ar tariamo įvykio.
Dėl tokio pavėluoto kreipimosi nebėra galimybės patikrinti nukentėjusiojo parodymų tikrumo: nebėra galimybės paskirti teismo balistinę ekspertizę, nebėra galimybės nustatyti, kokiu ginklu buvo padaryta žaizda; nebėra galimybės nustatyti, kada tai buvo padaryta; nebėra galimybės tuoj po įvykio apžiūrėti žaizdą, ir taip toliau. Kartu teismas pastebi, kad niekas iš medžiotojų būrelio narių nesutiko atvykti į teisiamąjį posėdį ir patvirtinti ar paneigti vienokių ar kitokių aplinkybių. Iš teismui pateiktų medžioklės lapų nematyti, kad 2010-05-22 būtų buvusi organizuojama medžioklė. Iš teismui pateiktų medžioklės lapų matyti, kad po 2010-05-22 nukentėjusysis A. B. aktyviai dalyvavo medžioklėse.
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis, kreipdamasis dėl jam padaryto sužalojimo beveik po ketverių metų nuo sužalojimo padarymo, pats užkirto kelius neginčijamiems įrodymams, galintiems patvirtinti kaltinamojo kaltę, surinkti.
Nukentėjusysis pateikė teismui nuotraukas, kuriose matyti sužalota koja. Teismas jas apžiūrėjo, dalyvaujant ekspertei.
Ekspertė Sigita Bielevičienė parodė, kad ji tvirtina savo išvadą (specialisto išvada nutrauktojoje byloje, b. l. 31). Pateikus ekspertei fotonuotraukas, kuriose užfiksuota žaizda parodė, kad šias nuotraukas nukentėjęs A. B. buvo atsinešęs tą dieną, kai buvo vertinamas randas. Kadangi nuotraukos nėra jų tyrimo objektas, tai tik papildoma medžiaga, todėl ji jų nevertino. Apžiūrėjus fotonuotraukas, kurias į bylą pateikė nukentėjusysis, ekspertė parodė, kad fotonuotraukose užfiksuota žaizda panaši į kiauryminę, šautinę žaizdą. Nuotraukoje matyti dvi žaizdos. Siauresnė žaizda, tai galimai kulkos įėjimas, platesnė žaizda, tai kulkos išėjimas. Platesnė žaizda, netaisyklingos formos, dėl to, kad išplėšiami audiniai. Kulkos išėjimo anga būna platesnė, netaisyklingos formos. Kai patenka kulka į audinius, jie yra išplėšiami. Įėjimo angoje būna sutepimo suodžiais žymės. Patvirtino savo išvadą, kurią teikė. Tai nesunkus kūno sužalojimas, kadangi randas buvo deformuojantis žaizdos paviršiui. Jei gytų pirminiu būdu, tai yra be komplikacijų žaizda, tai nebūtų anatominės kūno vietos deformacijų. Antriniu būdu, tai, kuomet būna pūliavimas, tuomet žaizda sugyja grubiai, susiformuoja grubus randas. Ar ši žaizda kada buvo siūta pasakyti negali, nematyti žaizdos siūvimo žymių. Šiuo atveju nesimato siuvimo žymių, jos gali matytis, gali ir nesimatyti. Neatmestina, kad tai šautinė žaizda, tačiau kategoriškai ji to netvirtino. Šautiniai sužalojimai dažniausia gyja daugiau nei dešimt dienų, kadangi ne tik žaizda būna, bet sužeidžiami aplinkiniai audiniai, vadinama konfūzijos zona aplinkiniuose audiniuose, tuomet pažeidžiama daugiau audinių aplinkui, todėl gijimas ilgiau užtrunka, tai yra daugiau nei dešimt dienų. Jei supūliuoja, savaime aišku, kad gyja daugiau nei dešimt dienų. Jei pažeisti audiniai arti kaulo, tuomet gijimas dar labiau užsitęsia. Duomenų apie kaulo pažeidimą nebuvo šiuo atveju. Pagal šį sužalojimą nukentėjęs tuoj pat po sužalojimo, jei nepažeistas nei kaulas, nei kraujagyslės, judėti galėjo, skausmą justi turėjo, bet judėti yra galimybė. Rekomenduojamas stacionarinis gydymas. Gydymas pasireiškia tuo, kad išpjaunami žaizdos kraštai, sutvarkoma žaizda. Perrišimai yra būtini, kadangi eina šūvio faktoriai, tai nesterilu. Pagal pateiktas fotonuotraukas negali pasakyti kada padarytas sužalojimas. Negalėjo pasakyti kiek po įvykio praėjus laiko buvo padarytos fotonuotraukos. Pagal randą gali pasakyti, kad tai ne mažiau nei vieneri-dveji metai, kai pas ją buvo atvykęs nukentėjęs. Kaip parodyta fotonuotraukoje žaizda matyti šviežia. Jei vertinti aplink žaizdą, kur gelsva, nežinia kas tai yra, gal tai dezinfekuojanti medžiaga, bet mano, kad tai šviežias sužalojimas. Negalėjo pasakyti kieno tai kojos fragmentas. Negali kategoriškai tvirtinti, kad tai šautinis sužalojimas. Gali toks, analogiškas sužalojimas atsirasti su metalu praduriant, bet vienoje fotonuotraukoje matyti suodžių sutepimai, todėl tai matyt šautinis sužalojimas, tai daugiau būdinga šautiniam sužalojimui. Kad liktų parako žymės iš audinių reikia šauti iš arti, iki metro atstumu. Jei būtų šauta iš penkiasdešimt metrų atstumo, tuomet parako žymių nebūtų. Kai šaunama per drabužius, dalis parako žymių lieka ant drabužių, dalis žaizdoje. Esant tokiam sužalojimui reikia bent jau ambulatorinio gydymo. Reikia perrišinėti ir bent jau ambulatorinio gydymo, kadangi esant tokiai žaizdai yra infekcijos pavojus. Esant tokiam šviežiam sužalojimui, žmogus judėti gali, jam labai skaudėtų, bet judėti galėtų, jei nepažeistas kaulas, kraujagyslės.
Nukentėjusysis parodė, kad gydymo procedūras jam atliko kaltinamojo pusbrolis, gydytojas R. G., dirbantis Panevėžyje ir tame mieste dirbantis chirurgas. Iš gydytojo R. G. gydymo įstaigos 2014-02-24 pažymos Nr. 37 (b.l.27) matyti, kad A. B. 2010 metais Panevėžio gydymo įstaigoje, kurioje dirba gydytojas R. G., nebuvo gydomas. Šios pažymos teisingumu teismui abejoti nėra jokio pagrindo. Teismas dar kartą akcentuoja, kad nukentėjusysis ir privatus kaltintojas A. B., kreipdamasis dėl kūno sužalojimo, galimai padaryto medžioklės, buvusios 2010 m. gegužės 22 d. - praėjus beveik ketveriems metams po įvykio, pats užkirto kelius neginčijamiems kokio nors asmens kaltę pagrindžiantiems įrodymams surinkti ir teismui jų nepateikė.
Iš kaltinamojo pateiktų medžioklės lapų matyti, kad medžioklės 2010-05-22 medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini) neorganizavo, kad nukentėjusysis aktyviai medžioklėse dalyvavo tuoj po 2010 m. gegužės 22 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas byloje ištirtų įrodymų pagrindu konstatuoja:
nukentėjusysis ir privatus kaltintojas į policiją kreipėsi tik 2014-01-27 (ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas), tai yra praėjus daugiau kaip trejiems metams po įvykio, kurį nukentėjusysis aprašo savo skunde. Nukentėjusiojo parodymai dėl 2012-05-22 įvykio nėra nuoseklūs.
Teismas daro išvadą: nukentėjusysis ir privatus kaltintojas jokiais nenuginčijamais įrodymais nepagrindė kaltinimo, kad kaltinamasis L. R. padarė nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas.
Iš teismui turimų duomenų matyti, kad pats A. B. yra teistas (b.l.37-41).
Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1d. ir LR BPK 44 str. 6d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei su juo susietu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini kaltininko naudai. LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kada pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą, tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms (šiuo atveju – pačiam nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui A. B.), kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012).
Išdėstytų argumentų pagrindu teismas mano, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis 2010 m. gegužės 22 d., apie 23 val., medžioklėje dėl neatsargumo peršovė nukentėjusiajam koją, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Aptartų aplinkybių viseto pagrindu teismas daro išvadą, kad L. R. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 139 str. 1 d., todėl jis išteisintinas (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). Teisiamajame posėdyje nėra surinkta pakankamų ir nenuginčijamų duomenų ir įrodymų, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. B. 2014-10-06 skunde išdėstytą nusikalstamą veiką.
Civilinis ieškinys, proceso išlaidos.
Civilinis nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. B. ieškinys atmestinas LR BK 115 str. 3 d. pagrindu.
L. R. iš A. B. priteistini 289.62 eurai advokato gynybos išlaidų (LR BPK 105 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. R. byloje dėl privataus kaltinimo pagal KR BK 139 str. 1 d. išteisinti, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d.1 p.).
Civilinį nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. B. ieškinį atmesti LR BK 115 str. 3 d. pagrindu.
L. R. iš A. B. priteisti 289.62 eurus (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 euro centus) advokato gynybos išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.