- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-01
- Bylos Nr.
- e1-1664-917/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18509-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės J. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
A. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) m., gyvenantis (duomenys neskelbtini) r., teistas:
1) 2013 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – 3 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 val. visuomenės labui;
2) 2014 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėn. laisvės apribojimu;
3) 2015 m. birželio 30 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – 3 m. laisvės atėmimu. Bausmę subendrinus su 2014 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
4) 2017 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. ryto, išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. 2020 m. gegužės 13 d., apie 23.35 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtavo prieš savo šeimos narę - sutuoktinę R. M., tai yra tyčia suėmęs rankomis už pečių ir stumdamas, mesdamas stiklainį ir sumušdamas ranką, bei du kartus delnu suduodamas jai į veidą sukėlė R. M. fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
A. M. apklausų metu kaltę pripažino pilnai, parodė, kad 2020 m. gegužės 13 d., apie 23:35 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) rajonas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio susipyko su savo sutuoktine R. M.. Įvykio metu abu buvo neblaivūs. Dėl savo girtumo tiksliai visų įvykio aplinkybių neatsimena ir negali paaiškinti dėl ko, būdami abu neblaivūs, susipyko su sutuoktine R. M.. Pamena, kad jis ją varė išeit iš namų. Kiek atsimena, tai susipyko dėl jos išvažiavimo. Sėdėdamas kambaryje ant spintelės davė R. M. tuščią 0,5 l stiklainį prašydamas, kad ji atneštų vandens, nes norėjo atsigerti. Sutuoktinė to stiklainio iš jo neėmė, todėl supykęs tuo stiklainiu metė į ją. Jis norėjo, kad ji jam atneštų vandens, o ji pakėlė kažkurią ranką ir jis tuo stiklainiu jai sudavė per tą ranką, o stiklainis nukritęs sudužo. Dėl to, kad su stiklainiu jai sumušė ranką ir sukėlė fizinį skausmą prisipažįsta. Daugiau jos nemušė, nei jos stumdė, su ranka per veidą jos nemušė. Jėga iš namų į lauką jis jos tikrai nestūmė. Ji pati išėjo į lauką, tai tada jis užsirakino duris. Paskui atvyko policijos pareigūnai ir jį išvežė į areštinę dėl to, kad jis ją išvarė į lauką, bet jis jos nevarė, o ji pati išėjo. Dėl savo girtumo jis tiksliai visų įvykio aplinkybių neatsimena. Negali paaiškinti, dėl ko, būdami abu neblaivūs, susipyko su sutuoktine R. M.. Pamena, jog jis ją varė išeit iš namų. Paskui, kai ji ėjo iš namų, tai jai išeiti neleido, o sugriebęs ranka už peties laikė. Nepamena tiksliai kur, bet kambaryje ar koridoriuje rado padėtą nedidelį, nežino kokios talpos, tuščią stiklainį, kuriuo metė į koridoriuje stovinčią sutuoktinę R. M.. Ankstesnės apklausos metu minėjo, kad prašė jos, jog atneštų vandens, bet gal jis atnešti vandens jos prašė anksčiau, o tuo stiklainiu į ją metė tada, kai ji susiruošė išeiti iš namų. Kur R. M. pataikė mesdamas į ją stiklainį jis nežiūrėjo. Matė, kad ji kėlė rankas dengdamasi, tai gal pataikė jai į ranką. Dėl to pilnai prisipažįsta. Jo mestas stiklainis nukritęs ant grindų sudužo. Tada ji ėjo link durų norėdama išeiti lauk, tai jis kaire ranka jai sugriebė kažkur už kūno ir laikė, o su dešinės rankos delnu du kartus sudavė jai per veidą ir paleido. Tada ji išbėgo lauk, o jis užsirakino duris. Pilnai prisipažįsta, kad sutuoktinei R. M. sukėlė fizinį skausmą tampydamas ją sugriebęs rankomis, sumušdamas jai ranką mestu stiklainiu ir du kartus su dešinės rankos delnu suduodamas jai į veidą. Kai R. M. išbėgo į lauką, tai po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį išsivežė. Dėl savo elgesio labai gailisi. Matė, kad nuo jo suduotų smūgių ant sutuoktinės veido yra nelabai žymios kraujosruvos. Supranta, kad negerai pasielgė, buvo neblaivus ir tikrai dėl to labai gailisi. Sutuoktinės R. M. atsiprašė ir jie susitaikė (b. l. 135–136, 141-142).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, tarnybinis pranešimas ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Iš 2020 m. gegužės 14 d. Kauno apskrities VPK Kauno patrulių rinktinės vyr. patrulio T. V. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, matyti, kad pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, esančią Kauno r., Raudondvario k., Didvyrių g. 1 nustatė, kad smurtą patyręs asmuo - R. M., gimusi (duomenys neskelbtini) d., užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai - kairio skruosto patinimas; smurtą patyrusio asmens būsena - akivaizdi baimė; smurtu įtariamas asmuo A. M., gimęs (duomenys neskelbtini) d. akivaizdžiai neblaivus, nustatytas 1,55 ‰ promilių girtumas. Užfiksuoti R. M. paaiškinimai apie tai, kad 2020 m. gegužės 13 d., apie 23:35 val. Kauno r., Raudondvario k., Didvyrių g. 1, name, tarp pranešėjos ir jos vyro A. M. kilo žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų ir vyriškis pasidarė agresyvus bei pradėjo namuose rėkauti bei šūkauti. Ji pabandė sutuoktinį apraminti, tačiau A. M. pradėjo dar agresyviau elgtis, bei vyti iš namų savo žmoną R. M.. A. M. rankomis stūmė ją už pečių, tuomet paėmė po ranka buvusį stiklainį ir jį metė į savo žmoną. R. M. spėjo ranka užsidengti veidą ir stiklainis atsitrenkė jai į ranką ir nukrito ant žemės. Po to A. M. du kartus delnu trenkė savo žmonai į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, išvarė moterį į lauką bei užsirakino duris ir nebeįleido į namus iki kol atvyko policijos pareigūnai. Nustatyta, kad atvykus policijos pareigūnams moteris juos pasitiko lauke, namo durys buvo užrakintos. Įėjus pro duris ant žemės buvo matyti stiklo šukės. A. M. apie įvykį nieko paaiškinti nesugebėjo, tik teigė, kad ji be reikalo iškvietė policiją. Įvykio aplinka netvarkinga, matosi girtavimo pėdsakai. Nukentėjusioji R. M. neblaivi, nustatytas 1,83 ‰ promilių girtumas. A. M. sulaikytas (b. l. 23–26).
Iš 2020 m. gegužės 15 d. asmens apžiūros protokolo, fotolentelių prie jo matyti, kad užfiksuota, jog ant R. M. veido akivaizdžiai matomos kraujosruvos, einančios nuo vidinių akių kampų skruostikaulio vietoje per skruostus žemyn, nufotografuotos iš priekio ir abiejų šonų. R. M. nurodė, kad kraujosruvos ant veido išryškėjo nežymiai nuo vakar. Kraujosruvos ant veido atsirado po 2020 m. gegužės 13 d. sutuoktinio A. M. suduotų jai dviejų smūgių ranka į veidą. R. M. nurodo, kad veido kairės pusės skruostikaulį skauda jį palietus, nežymiai paspaudus. Atliktos apžiūros metu fotografuota, sudarytos fotolentelės, kurios matyti kraujosruvos ant R. M. veido (b. l. 27, 30–31).
Iš 2020 m. gegužės 15 d. nukentėjusiosios R. M. parodymų matyti, kad 2020 m. gegužės 13 d. namuose, (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktiniu A. M. gėrė alkoholį ir vakare susipyko. Laiko tiksliai nežino, bet galimai apie 23.35 val. susipyko dėl cigarečių, nes jis supyko, kad ji daug rūko ir baigėsi cigaretės. Taip žodis po žodžio jie susibarė. Kadangi įvykio metu buvo neblaivi, tai labai tiksliai visų įvykio aplinkybių neatsimena, bet atrodo, kad prisimena viską. Kai susipyko dėl cigarečių, ji norėjo išeiti iš namų ir važiuoti į butą Kaune, kur gyvena jos mama su sūnumi, bet A. M. jos neleido. Jis tiesiog ją sugriebė kažkuria ranka jai už kairio peties ir suspaudęs laikė neleisdamas išeiti iš kambario. Kai sugriebęs laikė jai už peties, tai jai neskaudėjo, bet ji pasimuistė ir jis paleido. Tada jis bendroje virtuvės ir koridoriaus patalpoje nuo staliuko pasiėmė nedidelį, gal 200 ar 300 ml stiklainį nuo marinuotų agurkų. Stiklainis stovėjo tuščias, kad įsipilti į jį vandens. A. M. tuo stiklainiu metė į ją, stovinčią netoli jo. Pakėlusi kairę ranką ji užsidengė veidą, tai mestas stiklainis jai pataikė į kairę ranką prie peties, kas jai sukėlė fizinį skausmą. Ant grindų nukritęs stiklainis sudužo. Tada ji norėjo išeiti į lauką, nes ji buvo išsigandusi sutuoktinio smurto, kadangi jis jos atžvilgiu smurtauja jau ne pirmą kartą, bet į lauką išbėgti nespėjo, nes A. M. su kaire ranka jai sugriebė už kairio peties už rūbų ir laikydamas, kad nuo jo nepabėgtų, su dešinės rankos delnu tikrai ne daugiau du kartus sudavė jai į veidą. Tada išbėgusi į lauką ji paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus, o jis užsirakino namo duris. Policijos pareigūnų ji sulaukė lauke. Atvykę pareigūnai jį išvežė. Į medikus niekur nesikreipė, nes sužalota nebuvo. A. M. mesdamas stiklainį sumušė jai kairę ranką sukeldamas fizinį skausmą ir du kartus dešinės rankos delnu sudavė į veidą ir taip pat sukėlė fizinį skausmą. Ant veido yra likusios nežymios kraujosruvos ir skauda kairės pusės skruostikaulį. Daugiau jokių sužalojimų ar kraujosruvų tikrai niekur nėra. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks, nes jokių sužalojimų nėra, tik tos nežymios kraujosruvos ant veido. A. M. jos atsiprašė, jie susitaikė. Dėl šio įvykio ji jam atleido ir pretenzijų neturi. Turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio byloje neteiks (b. l. 35-36).
Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3957 matyti, kad 2020 m. gegužės 14 d. 00:34:34 A. M., gim. (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,55 ‰ promilių girtumas (b. l. 47);
Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.
Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.
Tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek ir nukentėjusiosios parodymais bei tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta ir įrodyta, jog A. M. 2020 m. gegužės 13 d., apie 23.35 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sutuoktinės R. M. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, tai yra tyčia suėmęs rankomis už pečių ją stūmė, po ko metė stiklainį juo pataikydamas į ranką ir ją sumušdamas bei du kartus delnu sudavė sutuoktinei į veidą, tuo nukentėjusiajai R. M. sukėlė fizinį skausmą.
Šias aplinkybes nurodė nukentėjusioji iš karto į įvykį atvykusiems pareigūnams, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad būdamas neblaivus konflikto metu prieš sutuoktinę minėtus veiksmus atliko ir taip jai sukėlė fizinį skausmą, pripažino ir pat kaltinamasis A. M.. Nors dėl neblaivumo kai kurių aplinkybių neprisiminė, tačiau pripažino atlikęs veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Nors nukentėjusioji įvykio metu taip pat užfiksuota esanti neblaivi, bet pareigūnai atvykę į įvykio vietą užfiksavo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, užfiksuota akivaizdi nukentėjusiosios baimė, patinimas ant nukentėjusiosios veido. Šių duomenų visuma patvirtina, jog A. M. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo požymiai.
A. M. nusikalstamą veiką kvalifikuoja tai, kad jis savo veiksmais fizinį skausmą sukėlė savo šeimos nariui.
Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Nukentėjusioji R. M. ir nusikaltimą padaręs asmuo – A. M. yra sutuoktinai, tai yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Taigi konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąjį A. M. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti bausmę.
Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis anksčiau teistas už analogiškos veikos padarymą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, teistumas neišnykęs (b. l. 58–65), baustas administracine tvarka (b. l. 55–57), nedirbantis, SODROS duomenų bazėje neregistruotas (b. l. 54), pagal Darbo biržos sistemos išrašo duomenis, iki 2019 m. spalio 4 d. buvo registruotas užimtumo tarnyboje, darbo paieškos nutrauktos asmens pageidavimu (b. l. 53). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2001 m. sausio 1 d. nesigydė, nesilankė (b. l. 93), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje į priežiūros/ dispanserinę grupę įrašytas nuo 2015 m. rugsėjo 23 d., asmuo lankėsi probacijos skyraius nukreipimu (b. l. 96). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. gegužės 19 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-560/2020 konstatuota, kad A. M. teismo psichiatrijos ekspertizę skirti nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 101).
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. M. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – areštu ir jo trukme sutinka (b. l. 145–147, 149).
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokuroro siūlomos bausmės rūšis ir jos trukmė, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati, todėl kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis ir jos dydis.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Kiti klausimai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindais ir tvarka kaltinamasis laikinai buvo sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 14 d. 01 val. 05 min. (b. l. 111) iki 2020 m. gegužės 14 d. 14 val. 45 min. – 1 diena (b. l. 113, ), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaičiuojamas į bausmės laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną, prilyginti vienai arešto dienai.
Kaltinamajam A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš (duomenys neskelbtini), skirtas įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenančia (duomenys neskelbtini), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė ir įpareigojimas panaikintini.
Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, taikant laikinąjį sulaikymą nuo 2020 m. gegužės 14 d. 01 val. 05 min. iki 2020 m. gegužės 14 d. 14 val. 45 min. – 1 diena, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikyti, kad A. M. skirta galutinė 29 (dvidešimt devynių) parų arešto bausmė.
Arešto bausmę skirti atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. M. atvykimo atlikti bausmę arba jo sulaikymo dienos.
Išaiškinti A. M., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (El. paštas info@nti-pn.lt, telefonas 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš (duomenys neskelbtini), ir skirtą įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenančia (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Išaiškinti A. M., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.