Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, 2019 m. kovo 27 d. 09.52 val. AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), pateikė paraišką 12 000 eurų kreditui gauti iš „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas, iš anksto turėdamas tikslą jo negrąžinti, bei melagingai pagrįsdamas savo mokumą pateikė netikrus dokumentus, tai yra jo vardu su Jungtinės Karalystės įmone „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. vasario 3 d. tariamai sudarytą darbo sutartį ir „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą su duomenimis apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas, taip įmonę „(duomenys neskelbtini)“ suklaidindamas dėl savo mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą, remiantis šiais netikrais duomenimis „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas sutikus suteikti kreditą, 2019 m. kovo 27 d., 15.52 val. AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu į jo AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas išmokėjo 12 000 eurų kreditą, iš kurio 5979,75 eurus jis išgrynino AB „Šiaulių bankas“ Kauno filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), ir perdavė nenustatytam asmeniui, po to mokėjimų pagal kredito sutartį neatliko, kredito negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo ir nenustatyto bendrininko naudai įgijo svetimą turtą – 12 000 eurų.

Be to, R. Š., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, pagamino netikrus dokumentus, o būtent: nenustatytomis aplinkybėmis perdavė savo asmens duomenis nenustatytam asmeniui, žinodamas, kad šie duomenys bus panaudoti netikrų dokumentų gamybai, nenustatytas asmuo pasinaudodamas jo asmens duomenimis 2019 m. kovo mėnesį, ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 27 d., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis pagamino netikrus dokumentus: jo (R. Š.) vardu su Jungtinės Karalystės įmone „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. vasario 3 d. tariamai sudarytą darbo sutartį, kurią jis (R. Š.) pasirašė, ir tariamai jam priklausančios „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus.

Kaltinamasis R. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. kovo 27 d. dirbo miške. Vienas žmogus, lyg vardu M., kuris dirbo kartu, pasiūlė kaltinamajam pasiimti paskolą. M. sakė, kad jo draugas dirba užsienyje ir jam reikia pinigų, sakė, kad kaltinamasis paimtų paskolą ir vėliau jie jam sumokės. Kaltinamasis oficialiai niekur nedirbo, neturėjo jokio turto, miške dirbo nelegaliai ir tik porą savaičių. Dokumentai buvo angliški, juose buvo parašyta, kad kaltinamasis legaliai dirba užsienyje, bet iš tikro nedirbo. Jis juos pasirašė, suprato, kad prisideda prie dokumentų klastojimo. Su minėtais angliškais dokumentai nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ filialą ir dokumentus padavė. M. jam buvo nurodęs, kad reikia paimti 12 000 Eur, todėl kaltinamasis taip ir pasakė „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, pridūrė, kad pinigų reikia buto remontui, tačiau kaltinamasis buto remontuoti nesiruošė, melavo. Kaltinamasis palaukė, darbuotoja pasakė, kad jis gaus trumpąją žinutę į telefoną, kada paskola bus skirta. Jis turėjo telefoną, kurį jam buvo nupirkęs M.. Gavus minėtą žinutę, kaltinamasis telefoną išmetė. Pinigai buvo pervesti į jo banko sąskaitą, esančią „Šiaulių“ banke. Į banką jį nuvežė M., kuris kartu nėjo, palaukė netoliese. Kaltinamasis banke grynais pinigais pasiėmė 6 000 Eur, nes kitą pusę sumos atskaičiavo antstoliai. Išėjus iš banko kaltinamąjį pasitiko M. su draugu, jie pasiėmė pinigus ir išvažiavo. Jie sakė, kad duos kaltinamajam 500 Eur, bet nedavė, nes kaltinamasis jiems atidavė tik 6 000 Eur, o ne 12 000 Eur, kaip buvo tartasi. „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos kaltinamasis neatlygino, su civiliniu ieškiniu sutinka.

Be kaltinamojo R. Š. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytoja A. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba pardavimų vadybininke „Paypost“ skyriuje (duomenys neskelbtini), anksčiau dirbo „Paypost“ skyriuje (duomenys neskelbtini). Šį darbą dirba apie dvejus metus. Darbe tenka tarpininkauti dėl „(duomenys neskelbtini)“ paskolų. Kalbant apie šias paskolas, visų pirma reikia patikrinti kliento tapatybę pagal kliento pasą arba tapatybės kortelę, yra vizualiai pažiūrima, kad atitiktų dokumento nuotrauka ir klientas, po to dokumento numeris vedamas į programą ir žiūrima, ar jis galioja. Jeigu kyla kokių įtarimų, bent ji, klientų neaptarnauja. Prisimena, kad šių metų žiemą ar pavasarį buvo keli klientai, kurie paskolas iš „(duomenys neskelbtini)“ ėmė pateikę užsienyje sudarytus kontraktus ir užsienio bankų išrašus. Tais atvejais klientų pateiktus dokumentus ne lietuvių kalba reikia skenuoti ir siųsti į „(duomenys neskelbtini)“, kur dokumentai atskirai yra vertinami. Klientų pavardžių, kurie pateikė dokumentus ne lietuvių kalba, tikrai neprisimena, nes apskritai klientų turi daug. Atvejų, kad klientą, kuris ima paskolą, kas nors lydėtų ir už jį kalbėtų, prašytų už jį paskolos, sakytų kokius asmeninius kliento duomenis, būti negali, tai neleidžiama. Joms yra nurodyta, kad jeigu klientas kelia įtarimą, tuomet paskola jam neduodama. Jeigu klientas išgėręs ar apsvaigęs, paskolų taip pat neduoda. Ji šių reikalavimų griežtai laikosi. Kalbant apie „(duomenys neskelbtini)“ paskolas, jeigu klientas pats fiziškai pas jas ateina, paskolos paraišką pildo jos, klientas pats negali pildyti, nebent internetu, tačiau tuo atveju pas jas nereikia eiti. Pildant paraišką asmens duomenys suvedami iš dokumento, klausiama apie pajamas, ar turi kitų įsipareigojimų, paskolos suma, paskirtis, kokiam terminui pageidauja paskolos, kontaktinio telefono, el. pašto, sąskaitos numerio. Šiuos duomenis žodžiu turi pasakyti paskolos gavėjas. Viską suvedus paraiška internetu išsiunčiama į „(duomenys neskelbtini)“. Kai klientas dirba užsienyje, kaip minėjo, dar reikia nuskenuoti šio kontraktą ir banko sąskaitos išrašą, ji šiuos dokumentus tik pažiūri, kad sutaptų vardas, pavardė, kad duomenys būtų už einamus metus, labiau į šiuos dokumentus jos nesigilina. „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinus paskolos gavimą, klientas pas jas dar kartą atvyksta ir pasirašo sutartį. Antrą kartą vėl tikrinama asmens tapatybė. Jai nėra žinoma, kad imant paskolą iš „(duomenys neskelbtini)“ būtų pateikti kokie suklastoti dokumentai ar kiti duomenys (1 t., b. l. 103–105).

Liudytoja A. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. Paskutiniu laikotarpiu dirbo klientų administratore. Viena iš darbo sričių buvo administruoti klientus, kurių darbo užmokesčio nemato Sodroje, tai yra užsienyje dirbančių, statutinių pareigūnų ir kitų. Nuo 2019 m. vasario mėnesio pasikeitė paskolų išdavimo programa, daug procesų buvo automatizuota. Užsienyje dirbančiam asmeniui buvo galima paimti paskolą pateikus darbo sutarties kopiją (asmuo turėjo būti išdirbęs bent šešis mėnesius) ir banko sąskaitos išrašą už paskutinius šešis mėnesius. Minimalaus pajamų reikalavimo, kiek pamena, nebuvo, tačiau reikėjo vesti iš sąskaitos išrašo pajamų sumą, o skaičiuoklė automatiškai suskaičiuodavo kokią paskolą galima suteikti. Maksimali paskolos suma užsienyje dirbančiam buvo 15000 eurų, jeigu didesnė suma, sprendimus galėjo priimti aukštesnio sprendimo teisę turintys darbuotojai. Ar pateikta darbo sutartis ir sąskaitos išrašas tikri, patikrinti faktiškai negalėjo. Kalbant apie darbo sutartį, buvo vadovybės nurodymas tikrinti darbdavį internete, tai yra „GOOGLE“ programoje tikrinti, ar toks darbdavys egzistuoja, ji tą ir darydavo. Kaip būtų galima patikrinti banko sąskaitos išrašo tikrumą, nelabai žino, ir jokių reikalavimų tuo klausimu nebuvo. Reikalavimo pateikti dokumentų vertimą į lietuvių kalbą taip pat nebuvo, nors dokumentus gaudavo įvairiomis kalbomis - angliškus, norvegiškus, olandiškus ir panašiai, bei turėdavo juos vertinti. Ji turi tik anglų kalbos pagrindus. 2019 m. vasario mėnesį pasikeitus tvarkai, labai padaugėjo klientų, buvo didelis darbo krūvis. Paskolų gavėjų pavardžių neprisimena. Kai pradėjo aiškėti faktai, kad dalis klientų galėjo gauti paskolas pateikę netikrus užsienio dokumentus, atvyko komisija iš Estijos, teko rašyti pasiaiškinimus. Sprendimą suteikti paskolą iki 15000 eurų sumai priimdavo ji, kitų darbuotojų parašų ar leidimo tam nereikėjo, dokumentus taip pat vertindavo pati. Užsienio dokumentai buvo pateikiami įvairūs, įvairiomis kalbomis, dažnai jie buvo pateikiami chaotiškai, daug failų, lapų, jie eina ne iš eilės ir pan., todėl dokumentus vertinti buvo pakankamai sunku. Jeigu kildavo kokių neaiškumų ar nebuvo galima kažko suprasti, skambindavo klientui ir prašydavo dokumentus pateikti tvarkingai. Kitais atvejais, kilus neaiškumams, būdavo kreipiamasi į aukštesnes pareigas užimantį darbuotoją. Būdavo atvejų, kad tuomet šis perimdavo paskolos administravimą arba patardavo ką daryti. Ji prieš suteikiant paskolas niekada nepastebėjo, kad pateikti dokumentai turėtų klastojimo požymių. Atvejus, kad buvo pateikiamos tų pačių užsienio darbdavių sutartys, prisimena, tačiau jos požiūriu tai yra normalu ir tai įtarimo nekėlė. Reikalavimo tikrinti ar pateiktose darbo sutartyse yra darbuotojo ir darbdavio parašai nebuvo, nors, kiek pamena, vadovaudamasi bendražmogišku supratimu, tą tikrindavo ir jeigu būtų pastebėjusi, kad trūksta parašų, būtų skambinusi klientui arba informavusi vadovybę (1 t., b. l. 108–110).

„(duomenys neskelbtini)“ AS filialo 2019 m. balandžio 25 d. pareiškime nurodyta, kad 2019 m. kovo 27 d. R. Š. fiziškai atvyko į Lietuvos pašto skyrių, (duomenys neskelbtini), ir pateikė asmens dokumentą ir užpildė paraišką 12000 Eur kreditui gauti. Mokumui įvertinti R. Š. pareiškėjui pašte pateikė 2016 m. vasario 13 d. darbo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą. 2019 m. kovo 27 d. minėtas asmuo fiziškai atvyko į skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), ir pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Kredito sutartimi, „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas išmokėjo R. Š. 12000 Eur kreditą į jo atsiskaitomąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini). Mokėjimai pagal kredito sutartis neatliekami, klientų telefonai išjungti. Pareiškėjas mano, kad gaunant paskolas buvo pateikti suklastoti bankų sąskaitų išrašai ir darbo sutartys. Prie pareiškimo prijungti paminėta darbo sutartis, banko sąskaitos išrašas, kredito sutartis, R. Š. asmens dokumento kopija (1 t., b. l. 19–51).

2021 m. spalio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2019 m. kovo 27 d. vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kaip kredito gavėjas nurodytas įtariamasis R. Š., nurodyti jo anketiniai ir kontaktiniai duomenys, kaip kredito davėjas nurodyta įmonė „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas, kredito suma - 12 000 eurų, nurodytos kredito sutarties sąlygos. Kredito sutarties kiekvieno lapo apačioje kairėje pusėje yra rankraštinis tekstas „R. Š.“ ir rankraštinis parašas, kiekvieno lapo dešinėje pusėje yra spaudai „AB Lietuvos paštas 2019-03-27 (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrius Kaunas“, „Pardavimų vadybininkė A. V.“ ir rankraštinis parašas. Ant vieno lapo atspausdintas dokumentas, pavadinimu „Sutikimas tvarkyti asmens duomenis“, jame nurodyta informacija apie asmens duomenų tvarkymą, dokumento apačioje yra rankraštinis tekstas „R. Š. (duomenys neskelbtini) 2019-03-27“ ir rankraštinis parašas. Ant dviejų lapų atspausdintas dokumentas, pavadinimu „Standartinė informacija apie vartojimo kreditą“, jame nurodytos kredito sutarties sąlygos. Abiejų dokumento lapų apačioje yra rankraštinis tekstas „R. Š. 2019-03-27“ ir rankraštinis parašas. Ant vieno lapo padaryta R. Š. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės kopija, ant to paties lapo užrašytas rankraštinis tekstas „kopija tikra“, rankraštinis parašas ir uždėti spaudai „AB Lietuvos paštas 2019-03-27 (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrius Kaunas“, „Pardavimų vadybininkė A. V.“. Ant 7 lapų anglų kalba atspausdintos 2016 m. vasario 3 d. darbo sutarties kopija, kurioje kaip darbdavys nurodyta Jungtinės Karalystės įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kaip darbuotojas – „R. S.“. Sutartyje nurodytas darbo užmokestis, vieta, laikas, kitos sąlygos. Ant kiekvieno sutarties lapo užrašytas rankraštinis tekstas „kopija tikra“, rankraštinis parašas ir uždėti spaudai „AB Lietuvos paštas 2019-03-27 (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrius Kaunas“, „Pardavimų vadybininkė A. V.“. Paskutiniame sutarties lape yra rankraštinio teksto kopija: „R. Š.“, rankraštinis parašas, „03.02.2016“, rankraštinis parašas, „03.02.2016“. Ant 10 lapų anglų kalba atspausdinto „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo kopija, kaip sąskaitos savininkas nurodytas „Mr R. S.“. Išraše yra duomenys apie kasmėnesines pajamas iš „(duomenys neskelbtini)“, įvairias išlaidas. Ant kiekvieno išrašo lapo yra spaudai „AB Lietuvos paštas 2019-03-27 (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrius Kaunas“, „Pardavimų vadybininkė A. V.“, rankraštinis parašas ir tekstas „kopija tikra“ (1 t., b. l. 125–127).

2019 m. gegužės 20 d. AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos išrašu, klientas R. Š. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra duomenys apie 2019 m. kovo 28 d. gautą 12 000 eurų įplauką iš „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas, 2019 m. kovo 28 d. grynų pinigų - 5979,75 eurų nuėmimą AB „Šiaulių bankas“ Kauno filiale, sumokėtus banko komisinius mokesčius, pavedimus į SODROS ir antstolių sąskaitas (1 t., b. l. 143–146).

2020 m. gegužės 5 d. tarnybiniame pranešime dėl R. Š. mokumo nurodyta, kad tikrinant duomenis apie įtariamojo R. Š. mokumą, iš Lietuvos Respublikos antstolių rūmų gauta informacija, kad yra vykdomos bylos dėl sumoje 4719 eurų R. Š. skolų. Tretieji asmenys valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė informaciją apie sumoje 71,60 eurų R. Š. turėtas pajamas per 2018 ir 2019 metus. Negauta duomenų, kad R. Š. Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų teikęs pajamų deklaracijas už 2018 ir 2019 metus. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, R. Š. nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, R. Š. transporto priemonių neturi. Sodros informacinės sistemos duomenimis R. Š. nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2014 m. gruodžio 26 d. buvo įsigijęs verslo liudijimą, kitų duomenų apie R. Š. darbovietes po 2014 m. gruodžio 26 d. nėra (1 t., b. l. 158–160).

2020 m. birželio 22 d. „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas civiliniame ieškinyje nurodyta, kad R. Š. pagal vartojimo kredito sutartį neatliko nei vieno mokėjimo. 2019 m. liepos 31 d. sutartis buvo vienašališkai nutraukta (1 t., b. l. 112–121).

I. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimų R. Š. pagrįstumu, kadangi kaltinamasis R. Š. savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad asmuo, vardu M., pasiūlė jam pasiimti paskolą, davė angliškus dokumentus, kuriuose buvo parašyta, kad kaltinamasis dirba užsienyje, nors iš tiesų nedirbo, ir „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašus. Kaltinamasis minėtus dokumentus pasirašė, suvokė, kad prisideda prie jų klastojimo ir pateikė „(duomenys neskelbtini)“ AS darbuotojai, siekdamas gauti 12 000 Eur kreditą, turėdamas tikslą jo negrąžinti bei melagingai pagrįsdamas savo mokumą. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėta 2019 m. kovo 27 d. vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 3 d. darbo sutartis, kurioje kaip darbdavys nurodyta Jungtinės Karalystės įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kaip darbuotojas – „R. S.“, „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo kopija, kaip sąskaitos savininkas nurodytas „Mr. R. S.“, ir kiti „(duomenys neskelbtini)“ AS atsiųsti dokumentai (1 t., b. l. 125­­­­-127). Kaltinamojo kaltę įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas taip pat patvirtina ir AB „Šiaulių“ banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad į R. Š. banko sąskaitą 2019 m. kovo 28 d. gauta 12 000 Eur įplauka iš „(duomenys neskelbtini)“, tą pačią dieną iš banko sąskaitos išgryninti 5979,75 Eur, taip pat kaltinamojo kaltę patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. R. Š. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veikų pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis R. Š., veikdamas kartus su nenustatytu asmeniu, 2019 m. kovo 27 d. 09.52 val. AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), pateikė paraišką 12 000 eurų kreditui gauti iš „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas, iš anksto turėdamas tikslą jo negrąžinti, bei melagingai pagrįsdamas savo mokumą pateikė netikrus dokumentus, tai yra jo vardu su Jungtinės Karalystės įmone „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. vasario 3 d. tariamai sudarytą darbo sutartį ir „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą su duomenimis apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas, taip įmonę „(duomenys neskelbtini)“ suklaidindamas dėl savo mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą, remiantis šiais netikrais duomenimis „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas sutikus suteikti kreditą, 2019 m. kovo 27 d., 15.52 val. AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu į jo AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas išmokėjo 12 000 eurų kreditą, iš kurio 5979,75 eurus jis išgrynino AB „Šiaulių bankas“ Kauno filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), ir perdavė nenustatytam asmeniui, po to mokėjimų pagal kredito sutartį neatliko, kredito negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo ir nenustatyto bendrininko naudai įgijo svetimą turtą – 12 000 eurų.

Be to, R. Š., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, pagamino netikrus dokumentus, o būtent: nenustatytomis aplinkybėmis perdavė savo asmens duomenis nenustatytam asmeniui, žinodamas, kad šie duomenys bus panaudoti netikrų dokumentų gamybai, nenustatytas asmuo pasinaudodamas jo asmens duomenimis 2019 m. kovo mėnesį, ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 27 d., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis pagamino netikrus dokumentus: jo (R. Š.) vardu su Jungtinės Karalystės įmone „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. vasario 3 d. tariamai sudarytą darbo sutartį, kurią jis (R. Š.) pasirašė, ir tariamai jam priklausančios „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus.

Šiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje.

II. Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokurorė prašė atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad R. Š. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad asmens bendrininkavimo su kitais nenustatytais arba nustatytais, tačiau baudžiamojon atsakomybėn dėl objektyvių priežasčių nepatrauktais asmenimis konstatavimas galimas, jeigu teismas turi pakankamai duomenų pripažinti juos bendrininkavus, t. y. nekyla abejonių dėl jų pakaltinamumo, pakankamo atsakomybei amžiaus, tarpusavio susitarimo daryti nusikalstamą veiką, tyčios ir veikos bendrumo, indėlio į bendrą veiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2009). ‏‏‎Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, su kuriuo kaltinamasis vykdė nagrinėjamas veikas, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, nėra duomenų apie asmens pakaltinamumą, pakankamą atsakomybei amžių, tarpusavio susitarimą daryti nusikalstamą veiką ir kitas aplinkybes, todėl aplinkybė, kad R. Š. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje, nelaikytina atsakomybę sunkinančia.

Kaltinamasis R. Š. laikomas neteistu (teistumas išnykęs) (2 t., b. l. 29–31­­­­­­­­­­), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 68–72), Pakruojo rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre registruotas (2 t., b. l. 42), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-71/2020 nurodyta, kad R. Š. šiuo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nusikaltimo padarymo metu R. Š. galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. Š. šiuo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), jis gali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, galima su juo atlikti proceso veiksmus. R. Š. skirti priverčiamąsias medicinos priemones nereikalinga (2 t., b. l. 64–66). Kaltinamasis priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas (2 t., b. l. 42).

Kaltinamasis R. Š. padarė du nesunkius nusikaltimus, jis laikomas neteistu, nes teistumas išnykęs, visiškai prisipažino įvykdęs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo arba arešto bausmės atlikimo, kadangi kaltinamasis paskutinį kartą teistas prieš 13 metų, per visą šį laikotarpį nenusikalto, taip pat savo elgesį vertina kritiškai. Atsižvelgiant į tai, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, R. Š. skirtina laisvės apribojimo bausmė, bausmės dydį nustatant artimą vidurkiui, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, skirtina bauda, baudos dydį nustatant artimą minimaliam.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas R. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d., 11.50 val. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d., 9.30 val. (1 para) ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 29 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d.

III. Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas „(duomenys neskelbtini)“ AS baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 17 279,79 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 12 000 Eur negrąžinta kredito dalis, 468,00 Eur sutarties sudarymo mokestis, 4 391,79 Eur palūkanos pagal mokėjimo grafiką, 420,00 Eur sutarties administravimo mokestis (1 t., b. l. 112–121). Taip pat civilinis ieškovas prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo.

Civilinis ieškinys, kurį pareiškė civilinis ieškovas „(duomenys neskelbtini)“ AS, 17 279,79 Eur sumai yra pagrįstas, nes žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo R. Š. veiksmais, įrodytas kaltinamojo parodymais, rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas pilnai ir priteistinas civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ AS naudai. Taip pat iš kaltinamojo R. Š. priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant R. Š. neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 70 (septyniasdešimties) MGL, t. y. 3 500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. Š. neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. Š. neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, įskaityti į bausmės laiką R. Š. kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 29 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. ir laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d., 11.50 val. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d., 9.30 val. (1 parą), vieną laikino sulaikymo parą ir vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ AS civilinį ieškinį tenkinti pilnai, iš kaltinamojo R. Š. priteisti 17 279,79 Eur (septyniolika tūkstančių du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 79 ct) turtinės žalos atlyginimo bei penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.