- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-06
- Bylos Nr.
- AS-556-857-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02535-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- T. K., L. J., A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Advokatai
- Saulius Dambrauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. K., L. J. ir A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. K., L. J. ir A. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, UAB ,,Biodegra“ dėl išvadų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. gegužės 2 d. gautas (išsiųstas 2014 m. balandžio 28 d.) pareiškėjų T. K., L. J. ir A. J. (toliau – ir pareiškėjai) skundas, kuriame jie prašė panaikinti Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 10 d. raštu Nr. 12(12.37)-2-3038 pateiktą išvadą ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir VRAAD) 2014 m. kovo 24 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (38-4)-VR-1.7-1299 dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi pareiškėjams iki 2014 m. birželio 6 d. nustatė terminą trūkumams pašalinti, t. y. pareiškėjai turėjo pateikti skundžiamas išvadas, kurias prašo panaikinti, įvardinant kokią konkrečiai išvadą ar išvadas jie nori panaikinti (datą, numerį), taip pat skunde nurodyti argumentus, su kokiomis skundžiamų išvadų dalimis, punktais ar patvarkymais jie nesutinka, nurodyti, kokias teisines pasekmes jiems sukelia skundžiamos išvados, kokius konkrečius jų interesus jos pažeidžia ar dėl šių išvadų kreipėsi į kokias nors institucijas ir kokius atsakymus gavo. Tuo atveju, jei pareiškėjai dėl objektyvių priežasčių negalėtų pateikti jų reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, tai jie turėtų pateikti teismui įrodymus, kad kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl dokumentų (šiuo atveju išvadų) gavimo, tačiau juos atsisakyta pateikti. Taip pat pareiškėjai, atsižvelgiant į jų skundo reikalavimus, atsakovu turėtų nurodyti ir Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, tinkamai nurodyti atsakovo VRAAD pavadinimą. Pareiškėjai skunde turėjo nurodyti savo asmens kodus bei telefonų numerius ar kitų ryšio priemonių adresus. Jie su skundu turėjo teismui pateikti ir žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei tai pagrindžiančius įrodymus.
Pareiškėjai, šalindami Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje nustatytus trūkumus, 2014 m. birželio 9 d. elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikė skundą, pasirašytą advokato Sauliaus Dambrausko, kuriame teismo prašė panaikinti Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 10 d. raštu „Dėl išvados, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą“ Nr. 12(12.37)-2-3038 pateiktą išvadą ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. kovo 24 d. galutinę atrankos išvadą dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (38-4)-VR-1.7-1299. Pareiškėjai prie skundo pridėjo ginčijamus aktus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų T. K., L. J. ir A. J. skundo dalį, kuria jie prašė panaikinti Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 10 d. raštu Nr. 12(12.37)-2-3038 pateiktą išvadą. Kitą skundo dalį priėmė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 1 d., 37 str. 2 d. 1 p.).
Teismas konstatavo, kad iš ginčijamo Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 10 d. rašto Nr. 12(12.37)-2-3038 matyti, kad centras pritaria VRAAD 2014 m. sausio 8 d. atrankos išvadai Nr. (38-4)-VR-1.7-88 dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo. Rašte nurodė, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2014 m. kovo 5 d. pateiktoje papildomoje medžiagoje pateikė informaciją, jog šiuo metu vyksta planuojamos ūkinės veiklos sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir tvirtinimo procedūros. Didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė (8 OUE/m-3) dėl planuojamos ūkinės veiklos nebus viršyta nei planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje, nei artimiausios gyvenamosios aplinkos ore ir atitiks Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“ reglamentuojamas ribines vertes. Įvertinęs papildomai pateiktą informaciją teikė išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą atlikti neprivaloma. Atsižvelgus į šią išvadą buvo priimta pareiškėjų ginčijama Vilniaus regiono aplinko apsaugos departamento 2014 m. kovo 24 d. galutinė atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-l.7-1299 dėl UAB „Biodegra“ atliekų veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo. Teismas konstatavo, kad minėta Vilniaus visuomenės sveikatos centro išvada negali būti laikytina administraciniu aktu, darančiu įtaką konkrečioms pareiškėjų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Ši išvada laikytina tarpiniu procedūriniu dokumentu, kurios teisėtumas bus įvertintas nagrinėjant pareiškėjų reikalavimą dėl VRAAD galutinės atrankos išvados. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 (publikuota Administracinė jurisprudencija Nr. 21) yra konstatavęs, kad tarpinis dokumentas yra pagrindas įstaigos vadovui (kitam įgaliotam asmeniui) priimti baigiamąjį (galutinį) aktą - sprendimą, tačiau jis negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundo dalį, kurioje jie prašo panaikinti Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 10 d. raštą Nr. 12(12.37)-2-3038, atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 10 d. raštu Nr. 12(12.37)-2-3038 pateiktą išvadą, bei bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui visoje pareikštų reikalavimų apimtyje.
Pareiškėjai atskirąjį skundą grindžia tuo, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centro išvada nėra tarpinis sprendimas ir, priešingai negu nurodė teismas, tiesiogiai lemia poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) atrankos procedūros rezultatą. Nepaisant to, kad atsakinga institucija (šiuo atveju VRAAD) atlieka PAV atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti PAV, vykdant PAV atrankos procedūrą visi PAV subjektai teikia atitinkamas išvadas išskirtinai dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų. Tarp jų atitinkamą išvadą dėl poveikio visuomenės sveikatai teikia ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras. Atitinkamai VRAAD neturi kompetencijos spręsti dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai. Šį klausimą sprendžia išskirtinai Vilniaus visuomenės sveikatos centras. Todėl Vilniaus visuomenės sveikatos centro išvada negalėtų būti laikoma dokumentu, kuris atlieka „tik tarpinio procedūrinio dokumento“ funkciją. VRAAD atlikdamas PAV atranką neturi jokio teisinio pagrindo nesivadovauti atitinkama Vilniaus visuomenės sveikatos centro išvada. Be to, nagrinėjamu atveju Vilniaus visuomenės sveikatos centro išvada yra skundžiama kartu su galutine atrankos išvada, todėl ginčo dalykas apima PAV atrankos procedūrą plačiąja prasme ir savarankiškai sąlygoja atitinkamas teisines pasekmes. Skundžiamoje nutartyje teismo nurodyta LVAT praktika yra bendro pobūdžio, todėl nelaikytina tinkama sprendžiant dėl Visuomenės sveikatos centro išvados reikšmės, kuri savo sprendžiamo dalyko apimtimi turi savarankišką sprendžiamą įtaką. Be to, nagrinėjant bei vertinant analogiškas teisines procedūras kitoje administracinėje byloje (administracinė byla Nr. I-230-142/2014), tas pats Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu panaikino būtent toje byloje ginčijamą teritorinio padalinio visuomenės sveikatos centro (Vilniaus visuomenės sveikatos centro) išvadą ir atitinkamą teritorinio padalinio RAAD galutinės atrankos išvados dalį. Nurodyta byla nagrinėjama apeliacine tvarka, tačiau galutinis procesinis sprendimas joje nėra priimtas.
Atsiliepimas
Atsakovas VRAAD atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareiškėjų pateiktus dokumentus nutartyje teisėtai atsisakė priimti skundo dalį, kuria pareiškėjai prašė panaikinti Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 10 d. raštu Nr. 12(12.37)-2-3038 pateiktą išvadą. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PŪVPAV įstatymas) 2 straipsnio 6 dalis numato, jog poveikio aplinkai vertinimo subjektai - tai valstybės ir savivaldybių institucijos, nagrinėjančios poveikio aplinkai vertinimo programas bei ataskaitas ir pagal savo kompetenciją teikiančios išvadas. PŪVPAV įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai: valstybės institucijos, atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių apsaugą, ir savivaldybių institucijos. Šiuo atveju Vilniaus visuomenės sveikatos centras yra poveikio aplinkai vertinimo PAV proceso dalyvis, kuris atsakingas už sveikatos apsaugą. PŪVPAV įstatymo 6 straipsnio 4 dalis numato, jog planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai pagal savo kompetenciją nagrinėja programas bei ataskaitas ir teikia išvadas dėl programų, ataskaitų bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Būtent Vilniaus visuomenės sveikatos centro teikiama nuomonė atspindi nagrinėjamos planuojamos ūkinės veiklos atitiktį teisės aktams reglamentuojantiems visuomenės sveikatos apsaugą. Vilniaus visuomenės sveikatos centro pateikta išvada negali būti laikoma administraciniu aktu, kuris galėtų būti skundo, teikiamo administraciniams teismams ABTĮ nustatytą tvarka, objektu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Biodegra“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo pozicija, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centro išvada negali būti laikoma administraciniu aktu, kuris galėtų būti skundo, teikiamo administraciniams teismams Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, objektu. Visų pirma, išvada nėra adresuota nei vienam iš pareiškėjų, jiems ji sukelti jokių teisinių pasekmių negali, atitinkamai išvada negali ir pažeisti pareiškėjų teisių. Ši išvada laikytina tarpiniu procedūriniu tarpinstitucinio susirašinėjimo dokumentu, kuri pati savaime nėra privaloma galutinį sprendimą dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo būtinumo priimančiai institucijai – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui. Būtent tokio galutinio Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimo dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo būtinumo teisėtumas bus tikrinamas Vilniaus apygardos administracinio teismo žinioje esančioje byloje Nr. I-8071-168/2014, kadangi šioje dalyje pareiškėjų skundas buvo priimtas. Bylos nagrinėjimo metu ir bus įvertinta, kiek išvada turėjo įtakos pareiškėjo skundžiamo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento priimto akto turiniui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro išvada buvo pateikta vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 12 dalies nuostatomis, kurios numato, jog pateikus papildomą informaciją, poveikio aplinkai vertinimo subjektai per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo raštu dienos informuoja planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją (jeigu jis teikė papildomą informaciją) ir atsakingą instituciją apie savo išvadas, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimą. Vilniaus visuomenės sveikatos centras atkreipia dėmesį, jog įstatymo 7 straipsnio 13 dalis numato, kad atsakinga institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui nėra suteikta teisė priimti galutinę atrankos išvadą dėl privalomo atlikti poveikio vertinimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų skunde nurodyti motyvai, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centro išvada nėra tarpinis sprendimas ir VRAAD neturi kompetencijos spręsti dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio, yra nepagrįsti, kadangi galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, priima RAAD. Vilniaus visuomenės sveikatos centras nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog LVAT 2011 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 teismo išdėstyta pozicija yra bendro pobūdžio, todėl nelaikytina tinkama sprendžiant dėl Vilniaus visuomenės sveikatos centro išvados reikšmės. Minėtoje nutartyje yra aptariamas administracinės procedūros klausimas, t. y. administracinės procedūros pasibaigimas, kuris yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą dėl Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 10 d. rašto Nr. 12(12.37)-2-3038 panaikinimo, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teismų praktikos kontekste tinkamai vertino aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė teisės normas, todėl pareiškėjų skundo priėmimo klausimą išsprendė teisingai.
Byloje nustatyta, kad skundžiamu Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 10 d. raštu Nr. 12(12.37)-2-3038 pritarta Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. sausio 8 d. atrankos išvadai Nr. (38-4)-VR-1.7-88 dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo. Įvertinus papildomai pateiktą informaciją, pateikta išvada, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą atlikti neprivaloma.
Pareiškėjai kitu skundo reikalavimu taip pat prašė panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. kovo 24 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (38-4)-VR-1.7-1299 dėl UAB „Biodegra“ atliekų veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo. Kaip matyti iš šios 2014 m. kovo 24 d. galutinės atrankos išvados, ja buvo peržiūrėta Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. sausio 8 d. priimta atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-88 dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo (duomenys neskelbtini)., poveikio aplinkai vertinimo. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant 2014 m. kovo 24 d. galutinę atrankos išvadą, buvo inter alia PAV subjekto – Vilniaus visuomenės sveikatos centro, išvada dėl neprivalomo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo. Priimta galutinė atrankos išvada – UAB „Biodegra“ atliekų veiklos pajėgumų keitimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą ir šio proceso dalyvių tarpusavio santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (aktuali akto redakcija, galiojusi ginčijamų aktų priėmimo metu, nuo 2014 m. sausio 1 d.), kurio 2 straipsnio 5 dalis apibrėžė poveikio aplinkai vertinimo procesą kaip planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymą, apibūdinimą ir įvertinimą.
Vadovaujantis PŪVPAV įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviais inter alia yra planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai: valstybės institucijos, atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių apsaugą, ir savivaldybių institucijos.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą sudarantys etapai yra nustatyti PŪVPAV įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje. PAV įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas bei pranešimas visuomenei apie priimtą atrankos išvadą. Nagrinėjamoje byloje būtent dėl šio etapo (plačiau reglamentuoto PŪVPAV įstatymo 7 straipsnyje) pareiškėjai ir ginčija Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 10 d. raštu Nr. 12(12.37)-2-3038 pateiktą išvadą.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 12 dalis numato, jog, pateikus papildomą informaciją, poveikio aplinkai vertinimo subjektai per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo raštu dienos informuoja planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją (jeigu jis teikė papildomą informaciją) ir atsakingą instituciją apie savo išvadas, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimą. Vadovaujantis šia teisės norma, Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2014 m. kovo 10 d. raštu Nr. 12(12.37)-2-3038, įvertinęs papildomai pateiktą informaciją, pateikė išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą atlikti neprivaloma.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 13 dalis nustato, kad atsakinga institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Kaip minėta, atsižvelgus į Vilniaus visuomenės sveikatos centro išvadą buvo priimta Vilniaus regiono aplinko apsaugos departamento 2014 m. kovo 24 d. galutinė atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-l.7-1299 dėl UAB „Biodegra“ atliekų veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1193/2012, kurioje teisėjų kolegija sprendė klausimus, tiesiogiai susijusius su planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesu, atkreiptas dėmesys, jog ,,Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.).“.
Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kas išdėstyta, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 10 d. raštu Nr. 12(12.37)-2-3038 pateikta išvada negali būti laikytina administraciniu aktu, darančiu įtaką konkrečioms pareiškėjų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Ši išvada laikytina tarpiniu procedūriniu dokumentu, kurios teisėtumas bus įvertintas nagrinėjant pareiškėjų teisme priimtą reikalavimą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. kovo 24 d. galutinės atrankos išvados Nr. (38-4)-VR-1.7-1299.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties dalis yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų T. K., L. J. ir A. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.