Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėja Bronė VidzėnienėBaudž.byla Nr. 1A-706-134/2013Teisėjas Donatas JatužisProcesinio sprendimo kategorija: 2.4.2 (S) Teisminio sprendimo Nr.1-75-1-00856-2012-9

2013 m. spalio 18 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. K. ir A. Š. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo

S. K. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

A. Š. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių.

Priteista solidariai iš S. K. ir A. Š. J. M. 570 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. ir A. Š. nuteisti už tai, kad 2012 m. gruodžio 21 d. apie 16.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, peršokę užrakintus vartus ir patekę į J. M. priklausančią sodybą, esančią rajone, tyčia, dėl menkavertės dingsties norėdami patekti į J. M. namą, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš J. M., o būtent A. Š. du kartus kumščiu smogus J. M. į veidą, vieną kartą į krūtinę ir vieną kartą į kaktą, S. K. du kartus kumščiu smogė J. M. į veidą ir vieną kartą į pilvą, po ko J. M. ištrūkus ir nubėgus iki kiemo vidurio, S. K. sučiupo nukentėjusiąją už kaklo ir, pargriovęs ant žemės, vieną kartą spyrė nukentėjusiajai į petį, o A. Š. du kartus spyrus gulinčiai ant žemės J. M. į pilvą ir tris kartus į kojas, po ko, J. M. vėl ištrūkus ir nubėgus prie vartų, jie pasivijo ją, vėl pargriovė ant žemės ir A. Š., suspaudęs gulinčios ant žemės nukentėjusiosios kaklą, smaugė ją, tokiu būdu padarydami nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiame skruoste, abipus pažandžių srityse, nugaros dešinėje pusėje, dešinėje pėdoje, kairėje čiurnoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat plūsdami J. M. necenzūriniais žodžiais ir grasindami padegti bei sulyginti jos sodybą su žeme, bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Ginčydamas nukentėjusiajai priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį, apeliantas nurodo, kad teismas privalo atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus : turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta tik nežymiai, todėl priteistos žalos dydis aiškiai per didelis, prieštaraujantis teisminei praktikai kitose bylose, nustatytas, neatsižvelgus į jo blogą turtinę padėtį, todėl turi būti sumažintas.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė skundus tenkinti, prokuroras- atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo S. K. skundo

Apeliantas, ginčydamas jam paskirtos bausmės rūšį – laisvės atėmimą – skunde pabrėžia vieną iš BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių – jo asmenybę apibūdinančius požymius, kurie, pagal skundo argumentus, yra tik geri – jis dirba, rūpinasi 3 vaikais ir neįgaliais tėvais. Tačiau apeliantą teigiamai charakterizuojančios aplinkybės negali būti prioritetinės ir vertinamos atsietai nuo kitų BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių, į kurias teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino ne tik formalias sąlygas, turinčias reikšmės skiriant bausmę – tai, kad apeliantas padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, byloje yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių, bet ir visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, turinčias reikšmės įvertinant nusikaltimo pavojingumą : apeliantas įsibrovė į neįgalios nukentėjusiosios namus ir prieš ją smurtavo, jai neatlygino nei dalies jai padarytos žalos. Apelianto veika yra žymiai pavojingesnė nei analogiškos tos pačios rūšies nusikalstamos veikos, nes jis ne tik pažeidė viešąją tvarką, bet ir pažeidė kitą įstatymo saugomą vertybę – sumušė nukentėjusiąją, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apelianto skundo argumentai, jog teismas nevertino jo asmenybę apibūdinančių požymių, yra nepagrįsti. Teismas įvertino apeliantą teigiamai apibūdinančią skunde pakartojamą aplinkybę – tai, kad jis bendrauja su kartu negyvenančiais vaikais. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo duomenų apie apelianto darbinę veiklą ir jis ūkininko Ž. Č. ūkyje darbininku įsidarbino tik po nuosprendžio paskelbimo – 2013-07-30 (2 t., 92-94 b.l.). Duomenys apie apelianto santykius su tėvais yra prieštaringi : jis pats skunde tvirtina jiems padedantis ūkyje, tačiau seniūnijos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad jis girtauja ir girtas pykstasi su tėvais (1 t., 95 b.l.). Tačiau byloje yra daugiau ir svaresnių apeliantą neigiamai apibūdinančių duomenų : jis nuteistas trečią kartą, baustas administracine tvarka nusikalto paleidimo iš pataisos namų dieną, girtauja, smurtauja artimojoje aplinkoje (95 b.l.).

Apibendrinus daroma išvada, kad byloje nustatytos ir apeliaciniame skunde minimos bausmės skyrimui reikšminos aplinkybės nesuteikia jokio pagrindo spręsti, kad apeliantui, kuris yra recidyvistas, bausmės tikslai būtų pasiekti neskiriant laisvės atėmimo bausmės. Apeliantui skirta bausmė, nedaug didesnė už sankcijoje numatytą vidurkį, tinkamai individualizuota, todėl nėra aiškiai per griežta ir nekeistina.

Apeliantas prašymą sumažinti jam solidariai su kitu nuteistuoju nukentėjusiajai priteistos atlyginti neturtinės žalos sumą – 5000 Lt –argumentuoja bloga turtine padėtimi ir teiginiu, kad toks žalos dydis prieštarauja teismų praktikai. Šie apelianto argumentai nepagrįsti, nes teismas, sumažindamas nukentėjusiosios reikalautos sumos - 20000 Lt – dydį 4 kartus, teisingai įvertino CK 6.250 str. išdėstytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, atsižvelgdamas į teismų praktiką analogiškose bylose, juos susiejo su nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios patirtais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas skunde neteisingai tvirtina, kad teismas neįvertino jo blogos turtinės padėties, nes vienas iš teismo nurodytų neturtinės žalos dydžio mažinimo argumentų buvo tas, kad apeliantas nedirba, nėra duomenų apie jo turtą ir ateityje jis neturės realių galimybių atlyginti nukentėjusiosios reikalautą 20000 Lt sumą. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto prašymas mažinti neturtinės žalos dydį atmestinas.

Dėl nuteistojo A. Š. apeliacinio skundo

Apelianto skundo argumentai yra prieštaraujantys vienas kitam ir skunde suformuluotam prašymui švelninti bausmę. Apeliantas skunde iš esmės teigia nepadaręs nusikaltimo, už kurį nuteistas, t.y. nesiekęs patekti į nukentėjusiosios namus ir jos nesumušęs, tačiau, ginčydamas kaltę, teprašo keisti bausmės rūšį. Tvirtindamas, kad liudytojų A. A., A. G., K. A. parodymai prieštarauja vieni kitiems, apeliantas kartu teigia, kad šie liudytojai turėjo galimybę parodymus tarpusavyje suderinti, nes gyvena kartu. Visi šie apelianto argumentai nepagrįsti.

Apelianto kaltė dėl visų jam nuosprendžio nustatomojoje dalyje inkriminuotų nusikaltimo padarymo aplinkybių : nukentėjusiosios sumušimo, siekiant patekti į jos namą – įrodyta nuosprendyje išdėstytais ir išanalizuotais įrodymais. Pažymėtina, kad tiek pats apeliantas A. Š., tiek nuteistasis S. K. teisme parodė ėję į nukentėjusiosios sodybą ieškoti S. P.. Nukentėjusiosios J. M. nurodytus nuteistojo atliktus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją patvirtino įvykį tiesiogiai matę liudytojai K. A., A. A., A. G., kurių parodymai, priešingai nei teigia apeliantas, yra nuoseklūs, atitinkantys ir papildantys vienas kitą.

Apeliantas nusikaltimą padarė, būdamas recidyvistu, praėjus vos 3 mėnesiams nuo išėjimo iš pataisos namų, anksčiau teistas 8 kartus už tyčinius nusikaltimus, tarp jų – ir už smurtinius, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai. Įvertinus šiuos nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, keisti apeliantui skirtą laisvės atėmimą švelnesne bausme ar trumpinti paskirtos bausmės trukmę nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. S. K. ir A. Š. apeliacinius skundus atmesti.