Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo atmesti F. P. reikalavimus UAB „Vlantana“, pateiktus DGK darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)20035/2025, kuris 2025-10-06 sprendimu nusprendė išieškoti F. P. naudai 3945,83 Eur dienpinigių ir 8407,46 Eur netesybų; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Prašo teismo iš naujo išnagrinėti F. P. reikalavimus ieškovei toje apimtyje, kurioje darbo ginčų komisija nusprendė išieškoti iš UAB „Vlantana“ F. P. naudai dienpinigius ir netesybas. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovas 2024-07-25 sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotoju, atsakovas pradėjo dirbti nuo 2024-07-26. Darbo sutartyje nustatyta, kad darbuotojui esant komandiruotėje, darbdavys įsipareigoja dienpinigius mokėti remiantis bendrovės patvirtintomis dienpinigių vairuotojams apskaičiavimo ir išmokėjimo taisyklėmis. Darbo santykiai su atsakovu pasibaigė ir darbo sutartis buvo nutraukta 2025-05-27 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 55 straipsnio 1 d. Per visą atsakovo darbo pas ieškovę laiką darbuotojui buvo priskaičiuota ir išmokėta 8046,48 Eur darbo užmokesčio, 9701,79 Eur dienpinigių ir 92,14 Eur komandiruotės išlaidų (viso 17840,41 Eur). Atsakovui dienpinigiai buvo apskaičiuojami vadovaujantis vietiniu norminiu teisės aktu – Dienpinigių vairuotojams apskaičiavimo ir išmokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Atsakovo direktoriaus įsakymu (suvestinė redakcija nuo 2023-08-01) (toliau - Taisyklės). Su Taisyklėmis atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai, dokumentai pateikti darbuotojui jam suprantama kalba. Ieškovės teigimu Taisyklės atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimo Nr. 526 Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) reikalavimus, įskaitant objektyvių kriterijų taikymą mažinant dienpinigius iki leistinos 50 procentų mažinimo ribos. Teigia, kad viso darbo santykių laikotarpiu metu atsakovas neišreiškė jokių pastabų, pretenzijų ar prieštaravimų ieškovei dėl taikomos dienpinigių mokėjimo tvarkos, jų dydžio ar atsiskaitymo, kas leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad šios sąlygos buvo jam suprantamos, priimtinos ir nebuvo laikomos pažeidžiančiomis jo teises ar teisėtus interesus. Būtina įvertinti, kad Aprašas galimybę mažinti dienpinigius sieja su šių sąlygų buvimu: i) mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus; ii) mažesni dienpinigių dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte; iii) jei dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo supažindinami raštu, kaip numatyta DK 25 str. 2 d. Ieškovės patvirtintų Taisyklių 8 p. nustato, jog darbuotojui apskaičiuoti baziniai dienpinigių dydžiai gali būti padidinti, neviršijant Nutarimu nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių, remiantis šiais objektyviais kriterijais: jeigu komandiruotė tęsiasi du mėnesius ir ilgiau arba laiko tarpas tarp dviejų viena paskui kitą sekančių komandiruočių, ne trumpesnės kaip dviejų mėnesių trukmės, neviršija penkių dienų (Tvarkos 8.1. p.); vykstant į valstybes, kuriose LR užsienio reikalų ministerija rekomenduoja imtis padidintos atsargos ir saugumo priemonių (Tvarkos 8.2 p.). Šie dienpinigių dydžių kriterijai yra objektyvūs, taikomi visiems darbuotojams, vykstantiems į komandiruotes tose pačiose valstybėse ir tomis pačiomis sąlygomis, nepriklausomai nuo asmens pareigų, darbo stažo ar kitų subjektyvių aplinkybių. Tokiu būdu laikomasi tiek Taisyklių, tiek DK 26 straipsnio reikalavimo dėl vienodo požiūrio į darbuotojus. Taip pat šie kriterijai yra tinkamai diferencijuoti, nes ieškovė nustatė aiškias, pagal objektyvius požymius skirtingas dienpinigių grupes. Tokia diferenciacija atitinka Taisyklių 8 punkte numatytą logiką, pagal kurią dienpinigiai gali būti didinami ar mažinami, kai egzistuoja objektyviai patikrinamos sąlygos. Pažymima, kad darbdavys kompensuodavo atsakovui visas su komandiruotėmis susijusias faktiškai patiriamas išlaidas – kelionės, apgyvendinimo, transporto, parkavimo ir kt. Atsakovas (darbuotojas) nepateikė jokių įrodymų ar pretenzijų, jog jam būtų nekompensuotos komandiruotės išlaidos. Kadangi visos faktinės išlaidos buvo padengtos, o dienpinigių dydis buvo nustatytas pagal Aprašo reikalavimus ir objektyvius kriterijus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo reikalauti, kad darbuotojui būtų taikomas maksimalus (100 proc.) dienpinigių dydis.