- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-23
- Bylos Nr.
- I-116-162/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00231-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- E.B.
- Atsakovas
- Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Kiaurakytės, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui E.B., 2012 m. vasario 14 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E.B. prašymą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-06-08 įsakymo Nr. 85-TE-229 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E.B. prašymu (b.l. 5-6) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Remigijaus Rudmino 2011 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. 85-TE-229 „Dėl 2009 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 85-TE-211 „Dėl kompensacijos už sveikatos sutrikdymą išmokėjimo E.B.“ pakeitimo“ ir įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 85-TE-211 „Dėl kompensacijos už sveikatos sutrikdymą išmokėjimo E.B.“ jam nurodytą išmokėti 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją dėl lengvo sveikatos sutrikdymo.
Prašymą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. A143 -870/2011, kuria nutarta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria panaikintas 2010 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 85-IS-17 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato veiksmų“ 5 punktas, ir šią bylos dalį nutraukti; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu jo skundą patenkino ir paliko galioti atsakovo 2009 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 85-TE-211 „Dėl kompensacijos už sveikatos sutrikdymą išmokėjimo E.B.“. Šis įsakymas LVAT paliktas galioti, galutine ir neskundžiama nutartimi bei betarpiškai turi būti vykdomas. Tačiau atsakovas skundžiamu įsakymu nutarė pakeisti 2009 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 85-TE-211, nurodant, kad vietoje 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) dydžio kompensacijos už sveikatos sutrikdymą pareiškėjui išmokėti 1 mėnesio VDU kompensaciją. Teigia, kad tokį sprendimą atsakovas priėmė neteisėtai vadovaudamasis Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1V-125 „Dėl kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo 4.1. punktu. Pažymi, kad šis aprašas įsigaliojo tik 2009 m. balandžio 9 d., o pareiškėjas sužalotas tarnyboje 2009 m. kovo 2 d., todėl atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, negalėjo vadovautis minėtu aprašu. Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui nepriklauso 12 mėnesių VDU kompensacija, o tik 1 mėnesio VDU kompensacija. Mano, kad ginčijamas įsakymas pažeidžia jo teises ir pagrįstus teisėtus lūkesčius į kompensaciją.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašo tenkinti prašymą jame išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu (b.l. 29-30) su prašymu nesutinka. Nurodo, kad 2009 m. birželio 30 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 85-TE-211 „Dėl kompensacijos už sveikatos sutrikdymą išmokėjimo E.B." vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punktu ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2009 m. birželio 17 d. pažymą Nr. 2361, buvo nurodyta Finansų skyriui išmokėti dėl lengvo sveikatos sutrikdymo 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją policininkui E.B., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui. Įsiteisėjus Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimui, Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate prieš jį vykdant pastebėta klaida, t.y., kad pareiškėjui pagal galiojančius 2009 m. birželio 30 d. teisės aktus, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punktu ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IV-125, patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo 4.1 punktu, priklausė tik 1 (vieno), o ne 12 (dvylikos) mėnesių dydžio vidutinio darbo užmokesčio kompensacija. Teigia, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo keliamas klausimas dėl 2009 m. birželio 30 d. įsakyme Nr. 85-TE-211 nurodytos kompensacijos dydžio pagrįstumo. Teismas pasisakė, kad įstaigos vadovas pats negalėjo panaikinti savo priimto sprendimo, tačiau neįvertino, ar pagal galiojančius teisės aktus 2009 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 85-TE- 211 atitiko tuo metu reguliuojančių teisės aktų reikalavimus. Dėl šių aplinkybių 2011 m. birželio 30 d. buvo kreiptasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl proceso atnaujinimo naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms. Teigia, kad atsakovas vykdo teismo sprendimą ir pareiškėjui sumokėjo 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – nurodo į ginčijamą 2011 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. 85-TE-229.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
Byloje tirtinas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Remigijaus Rudmino 2011 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 85-TE-229 „Dėl 2009 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 85-TE-211 „Dėl kompensacijos už sveikatos sutrikdymą išmokėjimo E.B.“ pakeitimo“ teisėtumas ir pagrįstumas, taip pat spręstina, ar teisėtas ir pagrįstas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą išmokėti vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją.
Faktinės aplinkybės
Rašytine bylos medžiaga, pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punktu, Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1V-125 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 4.1. punktu, 2011 m. birželio 8 d. priėmė skundžiamą įsakymą Nr. 85-TE-229, kuriuo nusprendė pakeisti atsakovo 2009 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 85-TE-211 „Dėl kompensacijos už sveikatos sutrikdymą išmokėjimo E.B.“, nurodydamas Finansų skyriui išmokėti dėl lengvo sveikatos sutrikdymo 1 mėnesio VDU dydžio kompensaciją vyresniajam policininkui E.B. (pareiškėjui), Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos tyrėjui (b.l. 33).
Iš atsakovo 2009 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 85-TE-211 turinio nustatyta, kad šis įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punktu ir atsižvelgiant į Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2009 m. birželio 17 d. pažymą Nr. 2361, nurodant pareiškėjui išmokėti dėl lengvo sveikatos sutrikdymo 12 mėnesių VDU dydžio kompensaciją (b.l. 34). 2009 m. liepos 16 d. įsakymu atsakovas pripažino 2009 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 85-TE-211 negaliojančiu (b.l. 35). Šį (2009 m. liepos 16 d.) įsakymą pareiškėjas skundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu 2009 m. liepos 16 d. įsakymą panaikino ir nusprendė laikyti galiojančiais Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato l. e. pareigas viršininko patvirtintą 2009 m. birželio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-98-IS-5 „Dėl tyrėjo E.B. sveikatos sutrikdymo“ ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 85-TE-211 „Dėl kompensacijos už sveikatos sutrikdymą išmokėjimo E.B.“ (b.l. 9-15). Šį sprendimą atsakovas skundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi minėtą Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria panaikintas 2010 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 85-IS-17 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato veiksmų“ 5 punktas, ir šią bylos dalį nutraukė, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą (b.l. 16-22). 2011 m. birželio 30 d. atsakovas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje administracinėje byloje (b.l. 39-40). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi šį atsakovo prašymą atmetė kaip nepagrįstą ir atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje (b.l. 76-83). Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – CMEK) 2009 m. birželio 17 d. pažymoje nurodyta, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2009 m. kovo 2 d. ir pareigūno (pareiškėjo) sveikatos sutrikdymo ryšys; sveikatos sutrikdymas priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui ir kt. (b.l. 32). Iš 2011 m. birželio 28 d. išrašo nustatyta, kad už 2011 m. birželio mėnesį atsakovas į pareiškėjo sąskaitą SEB banke 2011 m. birželio 27 d. pervedė 3 195,38 Lt sumą, nurodydamas, kad tai mokėtina sveikatos draudimo išmoka (b.l. 36, 37, 38).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas fundamentalus teisinės valstybės principas, kuriuo turi vadovautis visi viešojo administravimo subjektai savo veikloje. Neatsiejami Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Neužtikrinus šių principų, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr. Konstitucinio teismo 2000-02-23, 2001-07-12, 2001-12-18, 2002-11-25, 2003-01-24 nutarimai).
Kiekviena valdžios institucija (įstatymų leidžiamosios, įstatymų vykdomosios ar viešojo administravimo) yra saistoma bendrųjų inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.).
Bendruosius reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).
Tiriamuoju atveju skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis: Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punktu (žr. Valstybės žinios, 2003, Nr. 42-1927, akto redakcija galiojusi nuo 2010-07-20 iki 2011-09-01), kuriame nustatyta, kad lengvo sveikatos sutrikdymo atveju pareigūnui išmokoma nuo 1 iki 12 mėnesių VDU dydžio kompensacija; Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d.. įsakymu Nr. 1V-125 (žr. Valstybės Žinios, 2009, Nr. 40-1521, aktuali akto redakcija galiojanti nuo 2009-04-09), patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo 4.1. punktu, kuriame nustatyta, kad kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 11 iki 20 dienų, pareigūnui išmokama 1 mėnesio VDU dydžio kompensacija. Šalys neginčija ir byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjui sveikata buvo sutrikdyta 2009 m. kovo 2 d. ir jis buvo nedarbingas nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2009 m. kovo 17 d. (žr. prijungta administracinė byla Nr. I-72-243/2010, b.l. 12-13). Tačiau vien tai, kad pareiškėjo laikinojo nedarbingumo laikotarpis atitinka Tvarkos aprašo 4.1. punkto nuostatą, esant kitoms, žemiau nurodytoms aplinkybėms, nesudaro pagrindo pripažinti, kad minėtą aprašo nuostatą atsakovas taikė pagrįstai ir teisėtai.
Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį „faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje bylose ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys“. Ši įstatyminė nuostata lemia, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys turi prejudicinę galią nagrinėjant kitą bylą tarp tų pačių asmenų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-02 nutartis administracinėje byloje Nr.A-348-168/2009).
Vertinant virš išdėstytą, atsižvelgiant į tai, kad Tvarkos aprašas įsigaliojo tik nuo 2009 m. balandžio 9 d., o sveikata pareiškėjui sutrikdyta 2009 m. kovo 2 d., o ginčo 12 mėnesių VDU dydžio kompensacija jam skirta išmokėti 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 85-TE-211, kuris yra galiojantis bei kurio teisėtumas teismo preziumuojamas remiantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi, konstatuotina, kad priimdamas skundžiamą įsakymą atsakovas neturėjo nei faktinio, nei juridinio pagrindo taikyti Tvarkos aprašo 4.1. punkto nuostatos ir (ar) tokiu būdu keisti ankstesnį savo sprendimą. Toks akto, priimto po tarnybinio patikrinimo procedūros, keitimas (ar panaikinimas ir pan.) juridiškai negalimas, nes teisės aktuose atitinkamo atsakovo elgesio modelio nenustatyta. Tokiu būdu atsakovas pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius į ginčo kompensacijos išmokėjimą, t.y. tokiomis sąlygomis ir tokio dydžio, kokia ji priklausė pagal sveikatos sutrikdymo pareiškėjui dieną galiojusius teisės aktus.
Byloje įrodžius, kad skundžiamo įsakymo motyvacija nepagrįsta ir tai, kad šiuo įsakymu atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė pakeisti savo paties jau galiojantį bei teismų patikrintą 2009 m. birželio 30 d. įsakymą, pripažintina, kad skundžiamas įsakymas neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimo pagrįsti individualų administracinį aktą teisės aktų normomis, todėl naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas, 89 straipsnio1 dalies 1 punktas, 2 dalis).
Dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus
Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą išmokėti jam 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 85-TE-211 nurodytą išmokėti 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją dėl lengvo sveikatos sutrikdymo. Taigi iš esmės prašo įpareigoti atsakovą vykdyti jau nuo 2011 m. gegužės 10 d. galiojantį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 85-TE-211.
Pažymėtina, kad sprendimo administracinėje (ginčo) byloje vykdymą reglamentuoja ABTĮ 97 straipsnio nuostatos. Pagal šio straipsnio 1-3 dalis: įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti, taip pat pareiškėjui; Jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu nurodydamas jį vykdyti teismo antstolių kontorai prie apylinkės teismo pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; Neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, taip pat teismo priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Minėtais atvejais vykdomieji dokumentai pareiškėjui išduodami teismo sprendimui įsiteisėjus.
Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas yra išmokėjęs pareiškėjui 3 195,38 Lt sumą skundžiamo įsakymo pagrindu. Akcentuotina, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (ABTĮ 92 straipsnis). Taigi, vertinant tai, kad skundžiamas įsakymas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, o minėto 2009 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 85-TE-211 vykdymo klausimų sprendimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, laikytina, kad minėta pinigų suma pareiškėjui išmokėta neteisėto sprendimo pagrindo, tačiau tai nėra kliūtis atsakovui tinkamai įvykdyti 2009 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 85-TE-211 (ABTĮ 10 straipsnis).
Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis). Minėtos Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t.y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t.y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiriamo reikalavimo turinį, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis kreipimosi į teismą pagrindus, administracinio teismo ginčo bylose priimamų sprendimų rūšis, darytina išvada, kad prašymo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti ginčo veiksmą yra juridiškai nepagrįstas ir (ar) netinkamas, kadangi ginčo kompensaciją pareiškėjas turi galimybę išsiieškoti panaudodamas minėta sprendimo vykdymo tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsniu,
nusprendė:
pareiškėjo E.B. prašymą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Remigijaus Rudmino 2011 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. 85-TE-229 „Dėl 2009 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 85-TE-211 „Dėl kompensacijos už sveikatos sutrikdymą išmokėjimo E.B.“ pakeitimo“.
Kitoje dalyje pareiškėjo E.B. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.