Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. pareiškimą dėl fakto, turinčio juridinę reikšmę, nustatymo, suinteresuoti asmenys A. M.-V., M. M., T. P., valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro notarė M. S.-B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos ir B. M. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Sutuoktinis (duomenys neskelbtini) mirė. Po sutuoktinio mirties įstatymo nustatytu terminu paveldėjimo byla nebuvo užvesta. 2023 m. sausio 23 d. į notarą kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, 2024 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) rajono 1-ajame notaro biure buvo įregistruotas palikimo priėmimo faktas. Nuo (duomenys neskelbtini) iki sutuoktinio perkėlimo dėl ligos į globos namus sutuoktiniai gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas buvo įregistruotas pareiškėjos vardu. Po sutuoktinio mirties pareiškėjai kaip įstatyminei įpėdinei atsirado paveldėjimo teisė į mirusio sutuoktinio turtą. Po sutuoktinio mirties pareiškėja visą laiką mokėjo komunalinio patarnavimo mokesčius už santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, jai perėjo santuokoje įgyti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys (baldai, buitinė technika, sutuoktinio asmeniniai daiktai). Tokiu būdu pareiškėja savo mirusio sutuoktinio palikimą priėmė, pradedama jį faktiškai valdyti. Santuokos metu pareiškėjos šeimoje gimė trys sūnūs: A. M.-V., gim. (duomenys neskelbtini), M. M., gim. (duomenys neskelbtini), T. P., (duomenys neskelbtini), kurie yra nurodyti pareiškime kaip suinteresuoti asmenys. Kitų įpėdinių, pretenduojančių į palikimą, išskyrus Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nėra. Faktą, kad pareiškėja yra įstatyminė įpėdinė, priėmusi savo sutuoktinio palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, būtina nustatyti tam, kad po sutuoktinio mirties notaro kontoroje būtų įformintas mirusio B. M. palikimo priėmimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos N. M. ir B. M. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) B. M. mirė. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad N. M. vardu įregistruotas turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1992 m. kovo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. l-1374 Nr. 5-6840. Šis nekilnojamasis turtas įgytas N. M. ir B. M. esant santuokoje, todėl, nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėja siekia įteisinti po sutuoktinio mirties likusio turto paveldėjimą, paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu, nurodo, kad po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą priėmė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, pradėdama paveldimą turtą valdyti kaip savo.

7. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

8. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

9. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja priėmė palikimą po sutuoktinio mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu nuo 1987 m. balandžio 17 d. iki šiol yra deklaruota pareiškėjos gyvenamoji vieta (2024 m. vasario 5 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.1A-4357), valdė ir naudojo šį turtą, mokėjo komunalinius mokesčius. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėja po sutuoktinio B. M. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

10. Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.

11. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po sutuoktinio B. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

12. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo spendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.