Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-03-26 · Byla Nr. TS-21-1015/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-26
Bylos Nr.
TS-21-1015/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Nuteistasis
O. J.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-21-1015/2020
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.16. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo O. J., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 59-27 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. J. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 9 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymo pradžia – 2012 m. liepos 25 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. spalio 25 d., ½ bausmės dalį atliko 2017 m. kovo 10 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. vasario 27 dienai – 1 metai 7 mėnesiai 28 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), remdamasi 2020 m. vasario 27 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-5 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2020 m. kovo 33 d. nutarimu Nr. 59-27 nutarė netaikyti nuteistajam O. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Šalies argumentai

Nuteistasis O. J. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 59-27 ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Skundas motyvuojamas tuo, kad Komisija svarstė jo prašymą dėl lygtinio paleidimo, nesusipažinusi su jo asmens byla, nevertino ir neanalizavo visos turimos informacijos ir taip delegavo nutarimo priėmimą teismui. Komisijai jis yra pateikęs pažymą dėl gyvenamosios vietos, kad pakeitus bausmės atlikimo režimą, jis neturės sunkumų dėl gyvenamosios vietos. Taip pat jis yra pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kad lygtinio paleidimo atveju jam yra saugoma darbo vieta ir teismui patvirtinus lygtinį paleidimą, jis pradės dirbti. Be to, nuteistojo teigimu, Komisijos priimtas nutarimas neatitinka reikalavimų, keliamų baigiamiesiems aktams, nes nėra pagrįstas teisiniais argumentais bei pažeidžia jo teisėtus lūkesčius, kadangi kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs, turi būti taikomi taip, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Mano, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą prioritetas turi būti teikiamas ne BK, o turi būti vadovaujamasi bausmių vykdymo principais ir lygtinio paleidimo tikslais, todėl priimant sprendimą turi būti vadovaujamasi pataisymo tikslu, siekiant nuteistųjų resocializacijos/integracijos, o ne laikyti prioritetu nubaudimo tikslą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos – tai iš esmės prižiūrimas likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimas visuomenėje, todėl pritaikius lygtinį paleidimą kinta ne pati bausmė, o jos atlikimo sąlygos, nes pakirtos laisvės atėmimo bausmės terminas baigiasi paskutinę jos dieną. Kadangi visi kaliniai anksčiau ar vėliau vėl gyvens laisvėje, lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių nuteistojo resocializacijos priemonių, mažinančių recidyvą. Vertinamuoju kriterijumi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, yra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatas ir šio rezultato sumažėjimas. Jeigu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nėra žemos rizikos grupėje, tuomet šio balo pokytis turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo teigimu, jam nustatyti 50 nusikalstamo elgesio rizikos balai iš 168 galimų sudaro pakankamai mažą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu komisija, priėmusi skundžiamą nutarimą, jo OASys balų mažėjimo, jų dinamikos apskritai nenagrinėjo ir nevertino. Nuteistasis taip pat mano, kad Komisija privalėjo tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo arba pateikti įrodymus, kad jis neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų. Jo manymu, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos turėtų būti taikomas visiems kaliniams, kurių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai yra mažesni nei 95 balai. Jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas yra ženkliai mažesnis, todėl sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo jis laiko atviru diskriminavimu bei nurodo teismų praktiką, pagal kurią lygtinis paleidimas buvo taikomas asmenis, kuriems buvo nustatytas panašus į jo arba dar aukštesnis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas. Taip pat skunde nurodoma, kad Komisijos siūloma rekomendacija „dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose“ neturi jokio sąryšio su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu ar pažanga mažinant šią riziką, nes rekomendacijos turi būti skiriamos atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadose nurodytus kriminogeninius veiksnius ir jų įvykdymui turi būti nustatytas reikalingas laiko tarpas. Todėl pakartotinis jo prašymo nagrinėjimas privalėjo būti paskirtas ne vėliau, nei įmanoma įvykdyti rekomendacijas, o ne nurodant įstatymų leidžiamą maksimalų laiką. Tokiu būdu mano, kad Komisija rekomendacijas teikia tik „dėl akių“ ir jai visiškai nerūpi jų vykdymas ar nevykdymas. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, buvo skatintas, jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl nėra jokių aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti Komisijos atsisakymą taikyti jam progresyvaus bausmės atlikimo principą pakeičiant bausmės atlikimo režimą, t.y. taikant jam lygtinį paleidimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. J. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, pirmiausia konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos iš esmės negali būti taikomas, nenustatyta.

Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2, 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Susipažinus su nuteistojo asmens bylos medžiaga, nustatyta, kad nuteistasis O. J. Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstomas devintą kartą. Komisija ankstesniu 2019 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 59-198, atsižvelgusi į nustatytą vidutinę pakartotinio elgesio riziką (50 balų, iš kurių 5 balai yra statiniai ir 45 balai dinaminiai), gyvenimo stilių ir draugus, mąstymą ir elgesį bausmės atlikimo metu (15 drausminių nuobaudų turėjimą), lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijų nesilaikymą, kriminalinės subkultūros nuostatų palaikymą, darbinės patirties stoką, atsisakymą dirbti apmokamus ir neapmokamus darbus, nutarė netaikyti O. J. lygtinio paleidimo ir pateikė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t.y. dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose, atlikti gerbūvio darbus, ieškoti galimybių įsidarbinti.

Iš teismui pateiktos asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas įvykdė nepilnai. Remiantis asmens byloje turima informacija iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, O. J. dalyvavo Socialinės reabilitacijos, psichokorekcijos, adaptacijos ir integracijos į visuomenę programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, pasižymėjo aktyvumu dalyvaujant įvairiose sportinėse rungtynėse, 2016 m. rugsėjo 27 d. dalyvavo Konstitucijos egzamine, 2016 m. lapkričio 18 d. dalyvavo projekte „Atrask save“. Vilniaus pataisos namuose nuteistais lanko vokiečių kalbos kursus, sportuoja, skaito knygas, tačiau dirbti neketina, teigdamas, kad negali darbui skirti laiko, nes nori gerai išmokti vokiečių kalbą. Pažymėtina tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistajam du kartus buvo siūloma dirbti apmokamus darbus ir tris kartus neapmokamus darbus, tačiau jis dirbti atsisakė ir apskritai neieškojo galimybių įsidarbinti pataisos namuose. Be to, iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad O. J. pripažįsta, kad palaiko kriminalinės subkultūros nuostatas. Subkultūros palaikymą patvirtina ir individualaus darbo su nuteistuoju knygelės duomenys, anketoje apie klausimų, susijusių su subkultūros palaikymu, nuteistuoju buvo pažymėta varnelė „taip“. Taip pat, atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose, nuteistasis bausmę atlikinėjo būryje, į kurį skiriami nuteistieji, sąmoningai ir motyvuotai propaguojantys kriminalinės subkultūros nuostatas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis nėra motyvuotas darbui ir suteikia pakankamą pagrindą abejoti jo pasiryžimu įsidarbinti išėjus iš pataisos įstaigos. Konstatavus aplinkybę, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių visa apimtimi, nėra formalaus pagrindo O. J. taikyti lygtinį paleidimą.

Be to, vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad jis, akivaizdu, nebuvo nepriekaištingas. Bausmės atlikimo metu O. J. 4 kartus buvo skatintas, paskutinį kartą – 2018 m. kovo 29 d. ir penkiolika kartų baustas. Šiuo metu jis turi 6 galiojančias nuobaudas, paskirtas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. liepos 25 d. už atsisakymą dirbti apmokamą darbą be pateisinamų priežasčių, nurodymo nevykdymą tvarkyti bendrojo naudojimo patalpas be pateisinamų priežasčių, masinių neramumų kėlimą, niokojant kamerose esančias duris ir kitą inventorių. Šie byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis yra linkęs pažeidinėti nustatytus režimo reikalavimus ir kad jis nedėjo visų pastangų elgtis nepriekaištingai, kas duotų pakankamo pagrindo teismui manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų bei nenusikals.

Sutiktina su skundo argumentu, kad vertinamuoju kriterijumi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, yra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatas ir šio rezultato sumažėjimas. Tačiau, kaip jau išplaukia iš minėto teisinio reguliavimo, jeigu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nėra žemos rizikos grupėje, išvadą apie tai, jog nuteistasis, pritaikius jam lygtinį paleidimą, laikysis įstatymų ir nenusikals, galima daryti įvertinus, ar yra pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, t. y. ar asmuo deda visas pastangas, mažindamas nurodytą riziką. Nagrinėjamu atveju nuteistojo O. J. nusikalstamo elgesio rizika, priimant skundžiamą nutarimą, buvo vidutinė (50 balų), todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad svarstant nuteistojo elgesį Komisijoje 2018 m. balandžio mėnesį buvo nustatyta, kad jo nusikalstamo elgesio rizika žemėjo nuo 30 balų iki 15 balų. Teismui atsisakius tvirtinti Komisijos nutarimą dėl O. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vėlesniais 2018 m. spalio 19 d., 2019 m. balandžio 1 d., 2019 m. spalio 3 d., 2020 m. kovo 3 d. Komisijos nutarimais buvo atsisakyta taikyti O. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nustatyta, kad jo nusikalstamo elgesio rizika didėjo iš pradžių iki 24 balų, o svarstant jo elgesį 2019 m. rugsėjo 26 d. ir 2020 m. vasario 27 d. Komisijos posėdžiuose buvo nustatyta, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra padidėjusi net iki 50 balų (vidutinė rizika), iš kurių statinių veiksnių taškai yra tik 5, dinaminių – 45. Tad akivaizdu, kad atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą 2020 m. vasario 24 d. buvo nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, palyginti su ankstesniu įvertinimu, liko nepasikeitęs. Esant tokioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo teigti, kad yra nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nepaisant to, kad tokia galimybė, įvertinus dinaminių veiksnių taškus, yra pakankamai reali. Dėl nuteistojo skundo argumento, jog, jo manymu, lygtinai turėtų būti paleisti visi nuteistieji, kurių rizika yra mažesnė nei 95 balai, pažymėtina, jog toks manymas šiuo atveju nėra niekuo pagrįstas, priešingai, jau nurodytas teisinis reguliavimas numato, kad esant vidutinei rizikai, galimybę lygtinai paleisti lemia nuteistojo pažanga mažinant tokią riziką, t. y. konkretūs asmens veiksmai, elgesys, rodantis, jog asmuo imasi priemonių tokią riziką sumažinti, taip parodydamas savo pasiryžimą daugiau nebenusikalsti, laikytis atitinkamų visuomenėje susiklosčiusių ir teisės aktuose įtvirtintų taisyklių. Kaip minėta, šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, nors iš nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo akivaizdu, jog O. J. galimybės sumažinti šią riziką yra pakankamai reikšmingos, nes nustatyti tik 5 statiniai ir net 45 dinaminiai šios rizikos taškai, taigi teismas nemato pagrindo tikėti, jog nuteistasis nebenusikals, kas ir yra esminė sąlyga, darant išvadą apie galimybę konkretaus asmens atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

Taigi nuteistajam neatitinkant aukščiau nurodytų BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų (individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymo visa apimtimi ir nesant akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką), kiti nuteistojo skundo argumentai, susiję su lygtinio paleidimo pagrindo vertinimu, nenagrinėjami.

Atsižvelgiant į nuteistojo nepakitusį vidutinę nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, šešių galiojančių drausminių nuobaudų turėjimą, atsisakymą dirbti pataisos namuose siūlomą apmokamą ir neapmokamą darbą, kriminalinės subkultūros palaikymą, teismas sprendžia, kad šiuo metu O. J. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Todėl nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 7 dalimi, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo O. J., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 59-27 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė