Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2016 m. liepos 15 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už tai, kad E. G. savavališkai ir tyčia užėmė bendro naudojimo kelią Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 409. Bendro naudojimo kelias yra užimtas tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Bendro naudojimo kelyje iškastos duobės, kuriose kompostuojami augalai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, teigiama, kad E. G. savavališkai, tyčiniais savo veiksmais užėmė valstybinę žemę, todėl Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimu nepagrįstai nutraukė administracinę bylą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ATPK 257 straipsnį, įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo metu nepakanka duomenų konstatuoti, jog E. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką privačios nuosavybes teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

E. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 83-88). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius 2016 m. kovo 18 d. ir 2016 m. gegužės 13 d. atliko žemės sklypų patikrinimą ir žemės naudojimo patikrinimo akte nurodė, kad E. G. yra užėmusi valstybinę žemę, t. y. bendro naudojimo kelią Nr. (duomenys neskelbtini), kad kelias yra užimtas tarp žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tarp žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, jog kelias panaikintas, kelyje iškastos duobės. Patikrinimo akte nurodyta, kad nuo S. G. nuosavybes teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos iki žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kelias yra išlikęs, o ties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gretimu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kelias yra išartas, arime pasodinti augalai, arimo gale iškasta 0,5 m gylio duobė (b. l. 24-26, 44-46).

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad bendro naudojimo kelias Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuotas nuo (duomenys neskelbtini) g. pradžios į Šiaurę, skirtas privažiuoti prie nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). G. Š. žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atliko kadastrinius matavimus. Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjas 2016 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 14SK-199-(14.14.110) Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, patvirtino žemės sklypų kadastro duomenis, žemės sklypui, kurio plotas 0,2295 ha ir žemės sklypui, kurio plotas 0,3685 ha, nes nuosavybės teise G. Š. valdomą žemės sklypą skyrė 4 metrų pločio trečios kategorijos bendro naudojimo kelias.

E. G. teismo posėdžio metu teigė, kad nėra užgrobusi valstybinę žemę. Jos sklypas ribojasi su G. Š. sklypu, lauko kelias turėjo eiti per G. Š. sklypą. Gretimų sklypų geodeziniai matavimai yra padaryti ir užregistruoti. Jos sklypo geodezinių matavimų negali pabaigti dėl kelio (b. l. 145). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė D. V. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte yra nurodytas bendro naudojimo kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra įtrauktas į neprivatizuotinų objektų sąrašą. Kelias nėra G. Š. sklype, jis skiria G. Š. priklausančius du atskirus žemės sklypus, kelias toliau eina per E. G. žemės sklypą. Kelias yra valstybinės žemės sklype. E. G. yra užgrobusi dalį valstybinės žemės, todėl kitų žemės sklypų savininkai negali privažiuoti prie ūkinių pastatų (b. l. 145). Klaipėdos apskrities viršininkas 2000 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 409 patvirtino VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo parengtą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas (b. l. 57-61). Kretingos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2015 m. balandžio 24 d. rašte nurodyta, kad žemėtvarkos institucijų suprojektuoto kelio Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra Kretingos r. savivaldybės balanse (b. l. 116). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įtrauktas į savivaldybės kelių apskaitą, nėra inventorizuotas, neatlikti jo kadastriniai matavimai.

Be to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. 1SS-(10.5)-2871 nurodyta, jog atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus šiaurinė riba, tarp ribos posūkio taškų Nr. 3 ir Nr. 4, 4,24 m pailgėjo (ši žemės sklypo dalis nesiriboja su E. G. nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))), o rytinė riba, tarp ribos posūkio taškų Nr. 6 ir Nr. 7, 2,74 m sutrumpėjo (ši žemės sklypo riba su E. G. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) turi vieną bendrą ribos posūkio tašką Nr. 7), palyginus su VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo 2003 metų kovo mėnesį parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane nurodytais žemės sklypo ribų linijų ilgiais (b. l. 92-101). Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Laura Paulikienė 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarime Nr. 4-CB2-41 nurodė, kad atlikus tyrimą nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 11 punkto reikalavimais ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi (b. l. 53-56).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. G. veiksmais pažeidžiama teisė žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams privažiuoti prie nuosavybės teise valdomų žemių, naudoti žemės sklypus pagal paskirtį. Šiuo atveju, svarbu nustatyti tikslias besiribojančių žemės sklypų, susijusių su ginčo lauko keliu Nr. (duomenys neskelbtini), plotų ribas. Liudytoja R. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vyriausioji specialistė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad E. G. žemės sklypui nėra atlikti kadastriniai matavimai, sklypo ribos nustatytos pagal preliminarius matavimus (b. l. 145). E. G. nurodė, kad žemės sklypui nėra atlikti kadastriniai matavimai. Taigi, šiuo atveju, nėra aiškios lauko kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ribos. Norint tiksliai nustatyti ginčo lauko kelio ribas, kaip teisingai savo nutarime yra nurodęs ir pirmos instancijos teismas, turėtų būti atliktas suvestinis abiejų gretutinių sklypų kadastrinis planas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, akivaizdu, jog tarp bylos duomenų esantys prieštaravimai ir neatitikimai neleidžia tvirtinti, kad E. G. savavališkai, tyčiniais veiksmais užėmė valstybei priklausančią žemę, naudoja ją kaip nuosavą, taip pažeisdama besiribojančių žemės sklypų savininkų teises ir teisėtus interesus. Taigi esant abejonėms dėl asmens tyčios savavališkai užimti valstybinę žemę, negalima konstatuoti, kad asmuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje. Bylos duomenimis nustatyta, jog iki šiol nėra pašalinti neatitikimai nesutampančiuose teritorijų planavimo dokumentuose, neatlikti kadastriniai matavimai, nėra nustatytos tikslios žemės sklypų ribos, todėl negalima teigti, kad E. G. sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudojo valstybinės žemės dalį – bendro naudojimo kelią Nr. (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kad E. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad tarp žemės sklypų savininkų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, nes vyksta ginčas dėl kelio ribų. Todėl neįmanoma daryti išvados, kad E. G. veiksmai atitinka savavališko valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimo požymius. Duomenų, kad teisme būtų nagrinėjama civilinė byla dėl kelio ar minėtų žemės sklypų tikslių ribų nustatymo, nėra. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepateikė neabejotinų E. G. tyčios įrodymų. Taigi akivaizdu, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra įrodytas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčia. Nesant teismo sprendimo dėl gretimų sklypų ribų nustatymo, tačiau esant abejonių dėl kelio ribų, bei esant ginčui dėl kelio ribų, nėra galimybių įvertinti, ar E. G. savavališkai užėmė ir naudoja kelią Nr. (duomenys neskelbtini).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą E. G. pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį. Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad neteisingai nurodyta skundžiamo nutarimo data, t. y. 2016 m. rugsėjo 12 d., nes nutarimas priimtas 2016 m. rugsėjo 22 d. Pažymėtina, kad ATPK 249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis (toliau – BPK), taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui <.....>. Atsižvelgiant į tai, jog ATPK nereglamentuoja klaidų ištaisymo procedūros, turi būti vadovaujamasi BPK nuostatomis. BPK 308¹ straipsnis reglamentuoja klaidų nuosprendyje ištaisymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde nurodytos klaidos netaiso.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti, palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.