Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Jankauskienė Proceso Nr. 1-24-1-00848-2013-4)

2014 m. spalio 9 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, nukentėjusiesiems A. A. B., A. P., nuteistiesiems G. J., R. U., jų gynėjams advokatams Ruslan Mazurov, Giedrei Kazakevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. J. ir R. U. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 5, 8 p. - laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir baigti visą programą; R. U. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 5, 8 p. - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., bausmės vykdymą atidėtas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir baigti visą programą.

Taip pat Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteista solidariai iš G. J. ir R. U. 1005,58 Lt turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai.

Taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteista solidariai iš G. J. ir R. U. 2483,32 Lt žalos atlyginimo valstybės naudai.

Taip pat nukentėjusiojo A. A. B. ieškinys tenkintas dalinai ir priteista solidariai iš G. J. ir R. U. 16077,95 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. A. B. naudai.

Taip pat nukentėjusiojo A. P. ieškinys tenkintas dalinai ir priteisti solidariai iš G. J. ir R. U. 915,52 Lt turtinės ir 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. P. naudai.

Taip pat priteista solidariai iš G. J. ir R. U. 420 Lt proceso išlaidų valstybės naudai (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. ir R. U. nuteisti pagal BK 138 str. 2 d. 5, 8 p. už tai, kad 2013-07-07, apie 20 val. (duomenys neskelbtini) esančia kavine, G. J. būnant apsvaigus nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė dviejų asmenų – A. A. B. bei A. P. sveikatą, t. y. R. U. metaliniu strypu sudavus du smūgius A. A. B. į šoną ir sprandą, du kartus sudavus kumščiu į veidą, pargriovus A. A. B., po ko G. J. sudavė A. A. B. ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiais ir kojomis į pilvą ir galvą, tuo metu R. U. metaliniu strypu tyčia smogė A. P. į krūtinę, A. P. smūgį atrėmus dešine ranka, padarė jam dešinės plaštakos V piršto artimesnio pirštakaulio lūžį, tokiu būdu bendrais tyčiniais veiksmais A. A. B. padarė poodines kraujosruvas nosyje, juosmenyje, kakle, kaktoje, odos nubrozdinimus pasmakrėje, nugaroje, juosmenyje, kairiame petyje, kairėje mentyje, muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairiame šone, nosies kaulų lūžį, kairių VII-VIII šonkaulių lūžius, o A. P. dešinės plaštakos V piršto artimesnio pirštakaulio lūžį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų G. J. ir R. U. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl G. J. kaltės pagal BK 138 str. 2 d. 5, 8 p.

Savo skunde G. J. teigia, kad sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam A. A. B., tačiau šie veiksmai niekaip nesukėlė jam nesunkaus sveikatos sutrikdymo, o jokio išankstinio ar netgi spontaniško susitarimo dėl kažkokių nusikalstamų veiksmų atlikimo nebuvo, todėl tiek jo, tiek R. U. veiksmai turi būti kvalifikuojami atskirai pagal kilusias pasekmes. Tačiau sutikti su tokiais G. J. apeliacinio skundo motyvais negalima.

Pagal BK būtinu bendrininkavimo požymiu yra bent dviejų bendrininkų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi atskiriems bendrininkams. Tarp kiekvieno bendrininko nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių bendrų padarinių turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Bendra nusikalstama veika ir bendri nusikalstami padariniai – dėsningas ir būtinas bendros bendrininkų veiklos rezultatas.

Teisme nukentėjusieji A. A. B. ir A. P. nurodė, kad po pirmo G. J. ir R. U. apsilankymo ir pareikštų pretenzijų dėl valomos žuvies liekanomis tariamai teršiamos aplinkos, vaikinai nuėjo, tačiau netrukus grįžo automobiliu ir puolė juos, t. y. R. U. metaliniu strypu sudavė du smūgius A. A. B. į šoną ir sprandą, du kartus sudavė kumščiu į veidą, pargriovus A. A. B., G. J. sudavė jam ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiais ir kojomis į pilvą ir galvą, tuo metu R. U. metaliniu strypu tyčia smogė A. P. į krūtinę, A. P. smūgį atrėmė dešine ranka, dėl ko, be kitų sužalojimų, lūžo jo rankos pirštas, o A. A. B., be kitų sužalojimų, lūžo nosies kaulai ir kairės pusės du šonkauliai. Liudytojas G. M. taip pat nurodė, kad tie vaikinai nuėjo, tačiau po 10-15 minučių jei atvyko automobiliu. Tokias aplinkybes nurodė, ir nuteistasis R. U., teigdamas, jog po pirmojo pokalbio su nukentėjusiaisiais nuėjo, tačiau kartu su G. J. netrukus grįžo. Šios nukentėjusiųjų A. A. B. ir A. P., liudytojo G. M. ir nuteistojo R. U. nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sprendimas smurtauti prieš nukentėjusiuosius nekilo spontaniškai, netikėtai ir be jokio susitarimo, nes po pirmo vizito ir pokalbio su nukentėjusiais G. J. ir R. U. nuėjo, tačiau turėdami bendrą nusikalstamą sumanymą – smurtauti prieš nukentėjusiuosius – netrukus grįžo ir veikdami neapibrėžta tyčia panaudojo smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu. Toks jų bendras veikimas sąlygojo ir bendrai atsiradusias pasekmes, t. y. byloje esančiomis specialistų išvadomis nustatyta, kad A. P. padaryti du ar daugiau trauminių poveikių, kurių vienas sąlygojo V piršto artimesnio pirštikaulio lūžį, kas įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o A. A. B. padaryti dvylika ar daugiau trauminių poveikių, kurie be kita ko sąlygojo nosies kaulų bei kairių VII-VIII šonkaulių lūžius, kas įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokius smurtinius veiksmus G. J. ir R. U. atliko be jokios priežasties, nes nukentėjusieji G. J. ir R. U. pokalbio metu nurodė, kad gamtos neteršia, o pabaigę valyti žuvį viską sutvarkys, peiliu negrasino, juo tik valė žuvį. Tačiau nepaisydami tokių nukentėjusiųjų žodžių, G. J. ir R. U. netrukus grįžo ir, aiškiai negerbdami žmogaus ir visuomenės, niekindami elementarias moralės ir elgesio normas, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, padarydami jiems nesunkų sveikatos sutrikdymą. Toks nuteistųjų elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, t. y. jie veikė iš chuliganiškų paskatų. Todėl daroma išdava, kad skundžiamu nuosprendžiu G. J. pagrįstai inkriminuota, jog jis, veikdamas bendrai su R. U., nustatytomis aplinkybėmis mušdamas nukentėjusiuosius, nesunkiai sužalojo du asmenis dėl chuliganiškų paskatų, t. y. jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 5, 8 p. Tuo pagrindu G. J. skundo motyvai, kad jo suduoti keli smūgiai A. A. B. negalėjo jam sukelti nesunkaus sveikatos sutrikdymo, o toks sužalojimo mastas greičiausiai atsirado dėl R. U. suduotų smūgių lazda, bet jokio susitarimo su R. U. nebuvo, todėl apelianto veiksmai negali būti vertinami kaip padaryti bendrininkų grupėje iš chuliganiškų paskatų, yra atmetami kaip paneigti bylos medžiaga. Nuteistojo G. J. skunde nurodytas reikalavimas perkvalifikuoti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką į BK 140 str. 1 d., taip pat yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl G. J. paskirtos bausmės

G. J. prašo jo veiką perkvalifikavus į BK 140 str. 1 d., paskirti ne didesnę nei 1 metų laisvės apribojimo bausmę su atitinkamais apribojimais. Dėl jau išdėstytų motyvų G. J. veiklos perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d. pagrindo nėra, todėl švelninti jam paskirtą bausmę tuo pagrindu negalima. Vertinant G. J. paskirtą bausmę pažymėtina, kad jis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą būdamas anksčiau teistas (teistumas išnykęs), turi galiojančių administracinių nuobaudų. Be to, teismas pripažino G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (nors nuteistasis nesutinka su jam inkriminuotos veikos kvalifikacija ir neginčytinai nustatytomis veikos padaryto aplinkybėmis, kas kelia abejonių dėl tokio kaltės prisipažinimo ir gailėjimosi nuoširdumo). Taip pat apylinkės teismas nustatė dvi G. J. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y., kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui ir veikė bendrininkų grupėje. Apeliantas mano, kad teismas galėtų pripažinti lengvinančia aplinkybe ir tai, kad konfliktas buvo išprovokuotas pačių nukentėjusiųjų, tačiau šis reikalavimas yra nepagrįstas ir paneigtas ankščiau išdėstytais motyvai. Todėl, įvertinęs paminėtas aplinkybes, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu G. J. paskyrė teisingo dydžio laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra gerokai mažesnis nei tokio nusikaltimo sankcijoje numatytos vienintelės bausmės rūšies – laisvės atėmimo, bausmės vidurkis. Skundžiamu nuosprendžiu G. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, todėl G. J. skundo motyvai, kad jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta akivaizdžiai per griežta bausmė yra atmetami.

Dėl civilinių ieškinių išsprendimo G. J. atžvilgiu

G. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo veiksmai nebuvo sunkių nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymų priežastimi, todėl iš jo neturėtų būti priteista turtinė žala valstybei, mokama į Valstybinės ligonių kasos ir VSDFV sąskaitas bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam A. P.. Tačiau teisėjų kolegijos jau aptartais motyvais, remiantis byloje esančiais įrodymais, padaryta pagrįsta išvada, kad nukentėjusiesiems A. A. B. ir A. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o šios pasekmės kilo būtent dėl bendrų nuteistųjų G. J. ir R. U. nusikalstamų veiksmų. Todėl bylos duomenimis paneigus G. J. skundo motyvus, kad jo veiksmai ir suduoti smūgiai nesukėlė nekentėjusiesiems nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nėra pagrindo sutikti su G. J. skundo motyvais, kad iš jo neturėtų būti priteista turtinė žala valstybei, mokama į Valstybinės ligonių kasos ir VSDFV sąskaitas bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam A. P.. Kitų motyvų, kodėl skundžiamu nuosprendžiu solidariai iš G. J. neturėtų būti priteista padaryta žala, o civiliniai ieškiniai atmesti, nuteistasis savo apeliaciniame skunde nenurodė. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje išsamiau neanalizuojamas, nes nuosprendis turi būti patikrintas tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

Nuteistasis G. J. nurodo, kad sutinka atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajam A. A. B. už kelių smūgių sudavimą ir tokios žalos dydis turėtų būti mažinimas iki 500 Lt. Kaip jau buvo nurodyta, byloje esančiais duomenimis patvirtinta, jog G. J., veikdamas bendrai su R. U., smurtiniais neteisėtais veiksmais nukentėjusiesiems A. A. B. ir A. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. A. A. B. dėl tokio sveikatos sužalojimo patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumus, turėjo lankytis pas gydytojus, buvo operuotas (nosies operacija). Dėl patirtų sužalojimų jis patyrė emocinį šoką, dvasinį diskomfortą bei nervinį sukrėtimą, kaip jis pats nurodė, pradėjo nebepasitikėti savimi ir aplinkiniais, kiekvieną dieną jaučia didelę nervinę įtampą, vengia žmonių, sumažėjo jo bendravimo galimybės. A. P. dėl tokio sveikatos sužalojimo patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumus, turėjo lankytis pas gydytojus, patyrė emocinį šoką, psichologinį sukrėtimą, kaip pats nurodė, jaučiasi pažemintas, įbaugintas, jaučia nerimą, stresą, jį kankina nemiga, neigiamos emocijos, depresija, buvo atsiradę skausmai širdies plote. Todėl skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes ir vadovaudamasis CK 6.250 str. bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai, pagrįstai A. A. B. ir A. P. solidariai iš nuteistųjų G. J. ir R. U. priteisė atitinkamai 5000 Lt ir 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tuo pagrindu G. P. skundo motyvai, kad žalos atlyginimas turi būti priteistas ne solidariai su R. U., bet įvertinus konkrečius veiksmus asmeniškai, tačiau neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas iki 500 Lt, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl R. U. apeliacinio skundo

R. U. skundu prašo panaikinti įsipareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 06 val. jei tai nesusiję su darbu, nes paskirti įsipareigojimai yra per griežti ir paskirti pažeidžiant įstatymus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad paskyręs nuteistajam R. U. laisvės atėmimo bausmę ir atidėjęs jos vykdymą BK 75 str. pagrindais, apylinkės teismas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui be kita ko įpareigojo nuteistąjį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu. BK 75 str. 2 d. nurodyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderinamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. BK 75 str. 2 d. 7 p. nurodytas įpareigojimas neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Todėl apylinkės teismas, paskyręs R. U. laisvės atėmimo bausmę ir remdamasis BK 75 str. atidėjęs jos vykdymą, pagrįstai nuteistajam paskyrė be kitų įpareigojimų (neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir baigti visą programą) ir įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 06 val. jei tai nesusiję su darbu. Tokį įpareigojimą nuteistajam apylinkės teismas paskyrė atsižvelgęs į jo ankstesnius teistumus ir manydamas, kad tai turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Šioje byloje nenustatyta, kad minėtu įpareigojimu gali būti pažeisti nuteistojo R. U. interesai labiau, nei to reikalauja įstatymas. Todėl nuteistojo skundo motyvai, kad paskirdamas šį įpareigojimą apylinkės teismas pažeidė ne tik BK 75 str. nuostatas, bet ir jo šeimos teises, nes jei kas nors atsitiktų jo šeimai (yra vedęs, turi 5 metų dukrą, prižiūri neįgalią močiutę, kurią net ir naktimis tenka vežti pas medikus), tai dėl tokio įpareigojimo negalėtų suteikti pagalbos, yra atmetami kaip nepagrįsi.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. U. taip pat prašo taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, kadangi jis pilnai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Pagal BK 64¹ str. (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2014-07-13) šio straipsnio nuostatos taikomos baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Šioje byloje priimtas nuosprendis, o ne baudžiamasis įsakymas, ji nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti R. U. skundą šioje dalyje ir taikyti BK 64¹ str. nuostatų ir sumažinti R. U. bausmę vienu trečdaliu.

Byloje gauti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštai, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos G. J. ir R. U., išlaidas iki 2014-09-16 sudaro atitinkamai 320 litų (92,68 EUR) ir 100 litų (28,96 EUR) dydžio advokato užmokestis. 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistųjų klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 str. 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014-06-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014-06-17 Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistųjų netenkintini.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį nuteistųjų G. J. ir R. U. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų G. J. ir R. U. apeliacinius skundus atmesti.

Nepriteisti iš nuteistųjų G. J. ir R. U. išlaidų už jiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą.