Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo S. L. atstovei advokatei Indrei Panavaitei, atsakovui T. G., jo atstovui advokatui A. N. (prisijungę nuotoliniu būdu),

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-34-839/2022 pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovui T. G. dėl kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2). Šiame žemės sklype yra sodybiniai statiniai (gyv. namas, ūkinis pastatas, pirtis), kuriais, kaip nurodė ieškovas, naudojasi ieškovas, jo šeimos nariai, retkarčiais svečiai, artimieji giminaičiai.

Ieškovui nuosavybės teise taip pat priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 3), besiribojantis su Žemės sklypu Nr. 2, bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 4) besiribojantis su Žemės sklypu Nr. 3.

Atsakovui T. G. nuosavybės teise priklauso gretimas, su Žemės sklypu Nr. 2 besiribojantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 1).

Iš pateiktų žemės sklypų planų matyti, kad ieškovui priklausantis Žemės sklypas Nr. 2 iš šiaurės rytų pusės ribojasi su atsakovo žemės sklypu, iš šiaurės vakarinės pusės ribojasi su Budaso ežeru, iš pietvakarinės pusės ribojasi su ieškovui priklausančiu Žemės sklypu Nr. 3, o iš pietrytinės pusės su po žemės sklypų kadastrinių matavimų likusiu valstybinės žemės plotu, kuris, pagal pateiktą trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymą, parengus Utenos apskrities Utenos rajono (savivaldybės) Vyžuonų seniūnijos Vyžuonų kadastro vietovės žemės sklypų planus, bus priskirtas laisvos valstybinės žemės fondo žemei.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis Žemės sklypuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 nėra registruota kelio servitutų.

Ieškovo Žemės sklype Nr. 4 yra nustatytas kelio servitutas (kaip tarnaujančiam daiktui) dėl patekimo į toliau esančius žemės sklypus bei kaip viešpataujančiam daiktui dėl teisės važiuoti per sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Į šį žemės sklypą galima pateikti per besiribojančiame su ieškovo Žemės sklypu Nr. 4 žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įregistruotą kelio servitutą.

Į atsakovo sklypą Nr. 1 galima patekti per nustatytus kelio servitutus besiribojančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei už šio žemės sklypo esančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Taigi, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad į ieškovui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą Nr. 1 nėra numatyta privažiavimo. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovas neturi galimybės patekti į savo žemės sklypą, o tai yra objektyvi būtinybė spręsti dėl kelio servituto tam, kad ieškovas galėtų naudotis savo Žemės sklypu Nr. 2. Ieškovo teigimu, privažiavimui į šį sklypą jis naudojosi atsakovo žemės sklypu, tačiau atsakovas nesutinka leisti pravažiuoti bei įrengė užtvarą, kas leidžia konstatuoti, jog šalys nesutaria dėl sutartinio servituto nustatymo, todėl yra pagrindas spręsti dėl servituto nustatymo teismo sprendimu (CK 4.126 str.).

Ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas įrodė savo poreikį naudotis jam priklausančiu Žemės sklypu Nr. 2, tačiau, teismo vertinimu ieškovas neįrodė, jog vienintelė galimybė jam naudotis Žemės sklypu Nr. 2 bei jame esančiais statiniais yra tik nustačius jo ieškiniu prašomą nustatyti servitutą atsakovo Žemės sklype Nr. 1 pagal matininko Š. Š. 2021-02-17 parengtą servituto nustatymo schemą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai įrodymų, kad ieškovas be prašomo patvirtinti servituto atsakovo žemėje realiai svarstė ir kitus alternatyvius būdus patekti į savo sklypą per savo, kitų asmenų žemės sklypus.

Vietos apžiūra patvirtino, jog per atsakovo Žemės sklype Nr. 1 už įrengto užtvaro kelio ar kaimo lauko keliuko, kuris atitiktų bent minimalius reikalavimus kaip keliui, nėra, o yra išvažinėta žemės sklypo atkarpa, pieva. Antstolio 2020-08-27 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat užfiksuota, kad iš (duomenys neskelbtini) pusės iki užtvaro, apie 200 m, matyti per lauką mašinų vėžės, ką patvirtina pateiktos fotonuotraukos. Taigi nėra pagrindo teigti, jog buvo naudojamasi esamu susiformavusius keliu, ne atsakovo sklype jokio kelio ar bent minimaliai kelio reikalavimus atitinkančio susiformavusio pravažiavimo nėra.

Iš atsakovo teiktų viešai prieinamų duomenų (aktualiausia versija), esančių Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt, matyti, kad nuo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) sklype esančio servitutinio kelio ties posūkiu yra išvažinėtas privažiavimas iki ieškovui priklausančio Žemės sklypo Nr. 4 aplenkiant kaip nurodo ieškovas nepravažiuojamas (didelių nuolydžių) vietas jo sklype.

Tiek iš Nacionalinės žemės tarnybos pateiktų nuotraukų, tiek ir iš pirmosios instancijos teismo vietos apžiūros metu darytų nuotraukų, matyti, kad valstybinėje žemėje iki pat ieškovui priklausančio žemės sklypo yra išvažinėta pieva - lauko keliukas. Faktinis naudojimas keliu gali būti reikšmingas parenkant servitutą iš kelių galimų variantų, bet ši aplinkybė negali būti pagrindas atleisti ieškovą nuo pareigos ieškoti kitų tinkamų viešpataujančiojo daikto naudojimo būdų.

Su atsakovo atsiliepimu pateiktas pasiūlymas privažiavimą ieškovui spręsti apvažiuojant atsakovo žemės sklypą šiaurės rytų pusėje per šalia atsakovo ir ieškovo žemės sklypų esamą valstybinės žemės plotą (plotis apie 15 m), tačiau ieškovas detaliau šio pasiūlymo nesvarstė ir neišreiškė sutikimo dėl galimybės privažiavimą numatyti pagal pateiktą pasiūlymą. Atkreiptinas dėmesys, jog trečiojo asmens nuomone, galimybės naudoti likusį valstybinės žemės plotą privažiavimui iki ieškovo Žemės sklypo negalima tik dėl to, jog šis plotas pats neturi privažiavimo, tačiau atsakovas vietos apžiūros metu iš esmės neprieštaravo dėl galimybės kraštine jo sklypo riba numatyti privažiavimą iki valstybinės žemės ploto, taigi patekimas iki valstybinės žemės ploto būtų išspręstas, tačiau ieškovas kaip minėta sutikimo tokio privažiavimo varianto svarstymui neišreiškė.

Ieškovo su ieškiniu pateikti duomenys patvirtina, kad dar 2011-03-10 NŽT Utenos skyrius raštu Nr. 4199(14.41.54)-99, atsakydamas į ieškovo 2011-02-02 prašymą dėl privažiavimo į Ieškovo žemės sklypą kadastro Nr. 8280/0002:3 nustatė, kad Atsakovo žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) servitutinių kelių nėra. Ieškovas buvo informuotas, kad Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės nenumato, kad rajono žemėtvarkos skyrius privačiuose sklypuose gali nustatyti kelio servitutus, reikalingus privažiavimui į privačius žemės sklypus. Tame pačiame rašte NŽT Utenos skyrius ieškovą informavo „kad į savo žemės sklypą Jūs turite galimybę patekti per Jums privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir S. J. priklausančiame žemės sklype esančiu servitutiniu keliu.“

Nėra pakankamo pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, jog privažiavimo kelio įrengimas per kam priklausančius Žemės sklypus Nr. 4 ir Nr. 3 įmanomas tik pagal jo teikiamą Vidaus privažiavimo kelio įrengimo planą. Ieškovas yra Žemės sklypų Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 savininkas, taigi savo žemės sklypuose jis gali pats pasirinkti privažiavimo vietą, pakeisti galimo kelio trasos konfigūraciją.

Ieškovo Žemės sklypo Nr. 3 žemės sklypo tvarkymo bylos duomenimis 2002-2003 m. (žr. ribų nustatymo brėžinys, žemės sklypo planas) privažiavimas prie šio sklypo buvo projektuotas tolimesne vieta nei šiuo metu ieškovas nurodo galimą privažiavimo vietą. Ieškovo Žemės sklypo Nr. 4 žemės sklypo tvarkymo bylos duomenimis privažiavimas prie šio sklypo paliktas egzistuojančiu keliu, per kurį paliekama teisė pravažiuoti ir kitiems asmenims (1993-02-22 Utenos rajono valdybos potvarkis Nr.265v), o 1992 m. Žemės sklypo, skiriamo privačiam ūkiui steigti, vietos apžiūros akte nurodyta, kad šiame žemės sklype esamas kelias reikalingas rekonstruoti. Duomenų, kad ieškovas rūpinosi prie jam priklausančių Žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 4 numatytų privažiavimo kelių (vietų) būkle, priežiūra, remontu, kas būtų leidę išlaikyti tinkamas sąlygas patekti jam į priklausančius žemės sklypus visais metų laikais nekertant kitų asmenų žemės sklypų, o iš Žemės sklypo Nr. 3 patekti ir į Žemės sklypą Nr. 2, nėra pateikta.

Žemės sklypas Nr. 4 ieškovui priklauso nuo 1992 m., Žemės sklypas Nr. 3 nuo 2003 m., iki tol nuo 1994 m. valdytas ieškovo motinos, Žemės sklypas Nr. 2 ieškovo paveldėtas 1998 m., taigi ieškovui daugiau nei 20 metų turi būti žinoma situacija dėl privažiavimo prie šių sklypų, tačiau nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog buvo imtasi veiksmų išspręsti privažiavimą.

Ieškovo žemės sklypai faktiškai yra viename masyve. 2011-03-10 Nacionalinė žemės tarnyba pateiktame atsakyme ieškovui nurodė, jog patekti į Žemės sklypą Nr. 2 ieškovas gali per jam pačiam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurių kadastro numeriai (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir S. J. priklausiusiame žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančiu servitutiniu keliu, tačiau duomenų, jog buvo imtasi realių veiksmų įsirengti privažiavimą nėra pateikta.

Žemės sklypo Nr. 1 žemės sklypo tvarkymo byloje esančiame 1995-05-16 Žemės sklypo Nr. 1 ribų parodymo ir paženklinimo akte nurodyta, jog reikalinga projektuoti kelią iki (duomenys neskelbtini) kaimo. Laikiname žemės sklypo plane privažiavimas prie šio sklypo punktyrine linija pažymėtas iš esmės toje pačioje vietoje, kur šiuo metu yra privažiavimo kelias pagal su atsiliepimu pateiktus registrų centro viešai prieinamas žemėlapių ištraukas.

Žemės sklypo Nr. 2 žemės sklypo tvarkymo byloje esančiame 1995-05-16 Žemės sklypo Nr. 2 ribų parodymo ir paženklinimo akte nurodyta, jog kelias projektuojamas.

Iš Utenos apskrities (duomenys neskelbtini) gyvenvietės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekto (1 priedas prie Vyžuonų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto), patvirtintas 2000-06-30 Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr.10-08-116, matyti, jog privažiavimas iki visų trijų ieškovo žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 buvo numatytas (pažymėtas ruda spalva, pagal nurodytą Sutartinių ženklų reikšmę ruda spalva pažymėta esami keliai) pro buvusią sodybą (pažymėjimas matomas projekte) iki visų trijų ieškovo sklypų susikirtimo kampo (rytinėje pusėje) iki jų esančių kitų asmenų žemės sklypų ribomis. Privažiavimas iki atsakovo Žemės sklypo Nr. 1 numatytas (pažymėtas ruda spalva) šiuo metu esamo privažiavimo vietoje.

Tokie duomenys neleidžia daryti išvados, jog privažiavimo kelio klausimas nebuvo sprendžiamas ir iki ieškovui priklausančių sklypų privažiavimas turėjo būti projektuojamas būtent tik per atsakovui priklausantį žemės sklypą. Iš Utenos apskrities Utenos rajono (duomenys neskelbtini) gyvenvietės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekto matyti, kad privažiavimas iki ieškovo ir atsakovo žemės sklypų buvo išspręstas iš dviejų pusių. Duomenų, jog numatytas privažiavimas iki ieškovui priklausančių visų trijų sklypų susikirtimo taško buvo naudojamas ar ieškovas siekė įteisinti servitutus šio galimo privažiavimo atžvilgiu nėra pateikta. Taigi, visiškai tikėtina, jog šiuo metu nenaudojama dėl natūralaus gamtos poveikio numatyta privažiavimo vieta tapo prastos būklės, tačiau tai nereiškia, jog tai negali būti pakeista ateityje.

Nėra objektyvaus pagrindo abejoti, jog projektuojant ieškovo Žemės sklypą Nr. 3 ar rengiant Utenos apskrities (duomenys neskelbtini) gyvenvietės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekto (1 priedas prie Vyžuonų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto) ir numatant galimas privažiavimo vietas nebuvo atsižvelgta į reljefo profilius. Objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog numatytomis vietomis privažiavimas nėra įmanomas, nepateikta.

Nėra pakankamo pagrindo sutikti su argumentais, jog ieškovas privažiavimui į savo Žemės sklypą Nr. 2 visada važiavo vieta, kuriai pagal pateiktą schemą dabar prašoma nustatyti servitutą.

Pagal byloje pateiktą 2003 m. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kaime projektą privažiavimas prie statinių numatytas iš šiaurės pusės, tačiau arčiau ežero kranto nei pagal dabar teikiamą servituto nustatymo schemą. Atsakovas nurodė, jog jo žemės sklype pieva būdavo išvažinėjama ten kur kam buvo patogiau privažiuoti. Iš teiktų viešai prieinamų duomenų, esančių Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt matyti, jog 2005-2006 m. atsakovo žemės sklypo pievoje buvo išvažinėtos dvejos vėžės skirtingose vietose, kurios netoli ieškovo Žemės sklypo Nr. 2 susijungė ir tęsėsi iki ieškovo sklype esančio statinio, 2009-2010 m. buvo išvažinėta dvejos atskiros vėžės ir tik nuo 2012 m. iki ieškovo sklypo matomos vienos vėžės, kurios iš esmės atitinka prašomo nustatyti servituto vietą. Taigi, visiškai tikėtina, kad rengiant projektą buvo užfiksuotos faktinė išvažinėta vieta, vėliau važinėjama vieta pasikeitė, kas leidžia daryti išvadą, kad faktinės pastovios vietos pravažiavimui per atsakovo žemės sklypą nebuvo, o labiau buvo važiuojama per tą vietą, kuri buvo patogesnė. Tai, jog tam tikroje vietoje yra matomos važiavimo vėžės, dar nereiškia, kad būtent ten turi būti nustatomas kelio servitutas, tačiau teismo nuomone, toks faktinis naudojimasis keliose vietose tik patvirtina, jog privažiavimas šalių sklypuose yra iš kelių galimų variantų.

Taigi, ieškovas turi mažiausiai tris būdus, kaip važiuoti (nustatyti įvažiavimo kelią) į jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą Nr. 2 nekertant atsakovo žemės sklypo, jį apvažiuojant ar važiuojant per savo žemės sklypus, ar kitas galimas ir buvusias numatytus privažiavimo vietas. Todėl vien tai, kad ieškovo pasirinktas kelias būtų patogesnis ar naudingesnis jam patekti į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nesuteikia pagrindo spręsti dėl kelio servituto nustatymo reikalingumo ir kito asmens (atsakovo) nuosavybės teisės apribojimo būtinumo.

Ieškovas nurodo, kad kelio įrengimas per kitus du jam priklausančius sklypus kainuotų neproporcingai daug (41 410,07 EUR), sklypuose yra gan statūs kalvų šlaitai, daubose kaupiasi drėgmė, o pievos po didesnės liūties pažliunga. Teismo vertinimu, šios ieškovo nurodomos priežastys nagrinėjamu atveju nėra pakankamai reikšmingos ir svarbios, kad pateisintų atsakovo nuosavybės teisės ribojimą ir sudarytų pagrindą taikyti servitutą bei riboti atsakovo nuosavybės teisę. Kaip minėta atsakovo žemės sklype kelio taip pat nėra, o išvažinėta pieva neabejotinai taip pat pažliunga, nors atsakovo žemės sklypo reljefas nėra toks kalvotas kaip ieškovo žemės sklypų, tačiau tai nėra didelis privalumas, nes tokiu atveju įrengiant kelią jį gali tekti sukelti nuo žemės paviršiaus kuo aukščiau vien todėl, jog būtų išvengta paviršinio ir kritulių vandens kaupimosi, kas ieškovo turimų žemės sklypų reljefo atžvilgiu žymiai lengviau esant natūraliam žemės reljefo nuolydžiui. Be to, objektyvių duomenų, kiek kainuotų kelio pagal nustatytus reikalavimus įrengimas atsakovo žemėje, atsižvelgiant į sklype esančio grunto, reljefo ypatumus nėra pateikta, todėl nėra pagrindo teigti, jog privažiavimo įrengimas per atsakovo žemę racionalesnis ir ekonomiškesnis, juolab, jog ieškovo žemės sklypuose privažiavimo kelio vietos įrengimas galimas nebūtinai tik pagal jo nurodytą vietą ir konfigūraciją, tačiau kitokių galimybių ieškovas nesvarsto.

Teiginiai ir pateikti duomenys, jog nenustačius kelio servituto ieškovui tenka važiuoti didesnį atstumą iš esmės yra patvirtina tik siekiamų palankesnių bei patogesnių patekimo į savo žemės sklypą sąlygų.

Teismo nuomone, pagrįstai galima konstatuoti, kad bylos medžiaga teikia pagrindą daryti išvadą, jog ieškovas neįrodė, jog nagrinėjamas atvejis yra išimtinis, kad servitutas per atsakovo žemės sklypą yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti jo interesų įgyvendinimą, ir kad ieškovas reiškia reikalavimą leisti jam naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jam taip naudingiau ir patogiau.

Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, būtent ieškovui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti jo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 14 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 57 punktas).

Atsakovas patyrė 2611,18 EUR išlaidų teisinei pagalbai, todėl ieškinį atmetus jos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Patirtos išlaidos teisinei pagalbai pagrįstos dokumentais, suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nuo 2020 m. II ketvirčio iki 2021 m. III ketvirčio kilo nuo 1398,50 EUR iki 1598,10 EUR, todėl priteistinos. Atsakovo atstovas rengė atsiliepimą, kitus dokumentus, atstovavo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 5 val.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2611,18 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.