Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nustatyti, kad 1-ą ir 3-ią mėnesio sekmadienį tėvas pasiima sūnų M. iš jo gyvenamosios vietos 9 val., vaikas nakvoja tėvo namuose ir pirmadienio rytą A. D. nuvežą sūnų į ugdymo įstaigą. Nustatyti, kad šventinėmis dienomis, išpuolančiomis ne savaitgaliais, I. D. ir A. D. nepilnamečių vaikų priežiūrą dalijasi metų bėgyje kas antrą šventinę dieną praleidžiant su vaikais, pradedant nuo motinos, I. D. Vaikų priežiūrą vaikų atostogų metu, tėvai dalijasi po lygiai. Nustatyti, kad esant būtinybei, A. D. turi prižiūrėti vieną iš vaikų, jei motina I. D. turi vesti kitą vaiką pas gydytoją, ar prižiūrėti abu vaikus, jei pas gydytoją turi eiti I. D. bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje rašytinę išvadą, kurioje nurodė, kad nustatydami pirminę bendravimo su vaikais tvarką taikos sutartimi vaikų tėvai jau įvertino sūnaus ligą, be to, keisti tėvo bendravimo su vaikais tvarką nepraėjus nei mėnesiui nuo patvirtintos šalių taikos sutarties, nustatant kad tėvas su sūnumi bendrauja kiekvieną savaitgalį būtų netikslinga.

Teismo posėdžio metu ieškovė I. D. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad tuo metu kai buvo tvirtinama jos ir atsakovo sutartis dėl bendravimo su vaikais, ji tikėjosi, jog prižiūrėti vaikus jai padės mama. Tačiau dėl sveikatos problemų ir sudėtingos sūnaus M. ligos, jos mama nebegali padėti jai prižiūrėti vaikų, o ji pati viena augindama vaikus, nuolat susiduria su sudėtinga kasdienybe ir patiria įtampą, dėl ko pablogėjo ir jos pačios psichinė sveikata, jai reikalingas gydymas medikamentais. Mano, kad vaikų tėvas turi visas galimybes prisidėti prie vaikų priežiūros ir labiau dalyvauti jų kasdieniame gyvenime, nes pagal įstatymą abu tėvai turi proporcingai prisidėti prie vaikų auklėjimo ir bendravimo. Papildomai paaiškino, jog dėl sudėtingo sūnaus M. būdo, mažoji dukra negauna pakankamai dėmesio, nes net fiziškai yra labai sudėtinga vienai sužiūrėti ir sergantį sūnų ir mažametę dukrą, todėl laiko, kad atsakovas turi pasiimti abu vaikus kas antrą savaitgalį, o sūnų M. kitų savaitgalių sekmadienius ir iš ryto pirmadienį nuvežti į ugdymo įstaigą, nes jai reikia bent vienos savaitgalio dienos, kad atsigauti nuo sudėtingos savaitės rutinos, o labiausiai dėmesio šiuo metu reikia ir mažai dukrytei. Be to, sūnaus diagnozė reikalauja vaikui nusistovėjusios rutinos ir griežto ritmo. Mano, kad dėl jos pačios sveikatos būklės, dėl to, kad nebegali tikėtis pagalbos iš savo mamos, yra pagrindas keisti nustatytą tvarką ir labiau įtraukti atsakovą į vaikų priežiūrą ir bendravimą su jais.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė V. Stalmokienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad palieka klausimą spręsti teismo nuožiūrai. Mano, kad, iš tiesų, atsakovas turi labiau prisidėti prie vaikų priežiūros ir tai daro jau dabar, pasiimdamas sūnų antradieniais ir ketvirtadieniais. Šalims deja taikiai nepavyko susitarti dėl papildomų sekmadienių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra dviejų nepilnamečių vaikų tėvai – M. D., a/k (duomenys neskelbtini), ir M. D., a/k (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartimi teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio, bendravimo su vaikais tvarkos.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti šalių taikos sutartimi nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, nes iš esmės pasikeitė aplinkybės, kadangi ieškovės mama dėl sveikatos būklės ir sudėtingos sūnaus M. būdo nebegali šeimai padėti prižiūrėdama vaikus, be to, pačiai ieškovei dėl nuolatinės įtampos ir streso prižiūrint vienai abu vaikus, nustatyta depresija, skirtas gydymas medikamentais.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo ne dėl pačios pareigos auginti ir prižiūrėti nepilnamečius vaikus, bet dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Ieškovė prašo teismo atsižvelgti į sudėtingą sūnaus M. diagnozę ir jos įtakojamą vaiko būdą bei neprognozuojamą elgesį ir tai, kad dėl to kenčia ir jų dukra, kuriai dėl labai mažo amžiaus taip pat reikia asmeninio dėmesio ir priežiūros. Ieškovė teismo be kitų reikalavimų, prašo nustatyti, kad atsakovas, po to kai M. sulauks 2,5 metų, bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį šeštadienį nuo 9.00 val. iki pirmadienio ryto kai nuveda vaikus į ugdymo įstaigas, o be to, tėvas 1-ą ir 3-ą mėnesio sekmadienį pasiima sūnų M. iš jo gyvenamosios vietos ir prižiūri iki pirmadienio ryto kai nuveža sūnų į ugdymo įstaigą.

Atsakovas, tuo tarpu, nurodė, jog myli ir nevengia rūpintis savo vaikais ir suvokia sūnaus ligą. Patvirtino, jog sūnus tikrai yra labai prisirišęs prie jo, ir tarp jų stiprus ryšys, dėl to būdami dviese jie puikiai sutaria ir būdamas su juo, M. gražiai elgiasi ir laikosi taisyklių, tačiau ieškovės prašoma nustatyti tvarka jam iš esmės nepriimtina. Jo manymu, jeigu jis pasiimtų abu vaikus kas antrą savaitgalį, o sūnų M. likusių savaitgalių sekmadienius, jam niekada neliktų galimybės turėti viso pilno savaitgalio, jis negalėtų niekur išvykti savaitgaliui, nes visą laisvą laiką jis turėtų susiplanuoti taip, kad praleisti arba su abiem vaikais arba vien su sūnumi. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog jam labiau priimtina tokia tvarka, kad jis sūnų M. pasiima savaitės bėgyje darbo dieną ir pernakvojus vaikui jo namuose, nuveža jį ryte į ugdymo įstaigą.

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad M. D., gim. (duomenys neskelbtini). nustatyta diagnozė – mišrūs specifiniai raidos sutrikimai, jis nukreiptas šeimos gydytojai dėl neįgalumo nustatymo. Vaikui skirtas medikamentinis gydymas elgesio korekcijai, rekomenduotas stacionarinis gydymas Vilniaus vaiko raidos centre dėl įtariamo autizmo. Nustatyta, kad M. D. lanko darželį „Versmė“. Ugdymo įstaigoje vaikas būna neramus, vaikšto po grupę, nerasdamas sau vietos, jam dažnai kyla pykčio priepuoliai, kurie paūmėjo po tėvų skyrybų.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad šalių dukra – M. D., gimė (duomenys neskelbtini), t.y. šiai dienai ji yra dviejų metų amžiaus. Nustatyta, kad, sudarydamos taikos sutartį, šalys aptarė bendravimo tvarką iki M. sueis 2,5 metų ir po to kai ji sulauks 2,5 metų amžiaus.

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog šiuo metu opiausia problema yra būtent dėl atsakovo bendravimo su sūnumi M. dažnumo, kadangi ieškovei negaunant papildomos pagalbos, yra labai sudėtinga vienai rūpintis abiem vaikais, ypatingai kai vienam yra nustatyta liga, o kitas dar labai mažo amžiaus ir abu reikalauja asmeninio dėmesio ir rūpesčio.

Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams.

Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

Visgi tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų lygiai 50 procentų gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė tėvų darbo vieta ir galimybės.

Įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrįstai prašo teismo nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas daugiau laiko ir dėmesio šiuo metu skirtų sūnaus M. priežiūrai. Tačiau, nustatydamas bendravimo su vaikais tvarką, teismas negali neatsižvelgti į tai, kad atsakovo darbo pobūdis sąlygoja nenormuotą darbo laiką ir jam dažnai tenka dirbti ir savaitgaliais, be to, į tai, kad sūnui M. dėl nustatytos ligos ypatingai svarbu yra rutina ir dienotvarkė, o dukra M. yra dar labai maža ir jos ryšys su mama itin artimas, būdingas tokio amžiaus vaikams, todėl pasilikimas su nakvyne tėvo namuose gali neatitikti jos amžiaus poreikių ir susiformavusios dienotvarkės. Teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, jog šiuo metu, kai atsakovas pasiima sūnų kurią nors vieną savaitės darbo dieną iš darželio ir pernakvojus jo namuose, kitą rytą jį nuveža į ugdymo įstaigą, yra patogi abiem šalims ir palengvina kasdienybę ieškovei, be to, atitinka ir M. interesus bei poreikius.

Todėl analizuojant išdėstytą, manytina, jog yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir nustatyti, kad iki M. sueis 2,5 metai, atsakovas 1-ą ir 3-ią mėnesio savaitę pasiims sūnų M. antradieniais iš darželio arba 18.30 val. iš namų ir sūnui pernakvojus jo namuose, kitą rytą nuveš į ugdymo įstaigą, o 2-ą ir 4-ą mėnesio savaitę atsakovas ketvirtadieniais pasiims sūnų M. iš darželio arba 18.30 val. iš namų ir sūnui pernakvojus jo namuose, kitą rytą nuveš į ugdymo įstaigą. Be to, atsakovas kas antrą mėnesio savaitgalį – šeštadienį 9.00 val. pasiims M. iš jo gyvenamosios vietos ir prižiūrės iki pirmadienio ryto kol nuveš vaiką į ugdymo įstaigą.

Po to, kai dukrai M. sueis 2,5 metų ir laikotarpiu iki jai sueis 5 metai, atsakovas 1-ą ir 3-ią mėnesio savaitę pasiims sūnų M. antradieniais iš ugdymo įstaigos arba 18.30 val. iš namų ir sūnui pernakvojus jo namuose, kitą rytą nuveš į ugdymo įstaigą, o 2-ą ir 4-ą mėnesio savaitę atsakovas ketvirtadieniais pasiims sūnų M. iš ugdymo įstaigos arba 18.30 val. iš namų ir sūnui pernakvojus jo namuose, kitą rytą nuveš į ugdymo įstaigą, o kas antrą mėnesio savaitgalį – šeštadienį nuo 9.00 val. A. D. pasiims abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir prižiūrės iki pirmadienio ryto kol nuveš vaikus į ugdymo įstaigą.

Po to, kai dukrai M. sueis 5 metai, atsakovas 1-ą ir 3-ią mėnesio savaitę pasiims abu vaikus antradieniais iš ugdymo įstaigų arba 18.30 val. iš namų ir vaikams pernakvojus jo namuose, kitą rytą nuveš į ugdymo įstaigas, o 2-ą ir 4-ą mėnesio savaitę atsakovas ketvirtadieniais pasiims abu vaikus iš ugdymo įstaigų arba 18.30 val. iš namų ir vaikams pernakvojus jo namuose, kitą rytą nuveš į ugdymo įstaigas, o kas antrą mėnesio savaitgalį – šeštadienį nuo 9.00 val. pasiims abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir prižiūrės iki pirmadienio ryto kol nuveš vaikus į ugdymo įstaigas.

Be to, nustatytina, kad šventinėmis dienomis, išpuolančiomis ne savaitgaliais, I. D. ir A. D. nepilnamečių vaikų priežiūrą dalijasi metų bėgyje kas antrą šventinę dieną praleidžiant su vaikais, pradedant nuo motinos, I. D. Vaikų priežiūrą vaikų atostogų metu, tėvai dalijasi po lygiai. Nustatytina, kad esant būtinybei, A. D. turi prižiūrėti vieną iš vaikų, jei motina I. D. turi vesti kitą vaiką pas gydytoją, ar prižiūrėti abu vaikus, jei pas gydytoją turi eiti I. D. ir vaikams nėra galimybės būti ugdymo įstaigoje.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Pabrėžtina, jog šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Apibendrinant tai, kas paminėta, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, konstatuotina, kad šalims nepavykus taikiai susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, teismas siekia nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri labiausiai pagal esamą situaciją atitiktų abiejų vaikų teisėtus interesus, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192, 3.201 straipsniai).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Teismas laiko, kad buvo patenkinta 80 procentų ieškovės reikalavimų. Ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, jog patyrė byloje 300 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatės Linos Zamulskienės teisinei pagalbai apmokėti ir 75 Eur sumokėjo žyminio mokesčio. Ieškovės reikalavimus patenkinus iš dalies (80 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistinos ir jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 300 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-406, 496¹ straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartimi nustatytą šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką.

1.1 atsakovas 1-ą ir 3-ią mėnesio savaitę pasiima sūnų M. antradieniais iš darželio arba 18.30 val. iš namų ir sūnui pernakvojus jo namuose, kitą rytą nuveža į ugdymo įstaigą;

1.2 2-ą ir 4-ą mėnesio savaitę atsakovas ketvirtadieniais pasiima sūnų M. iš darželio arba 18.30 val. iš namų ir sūnui pernakvojus jo namuose, kitą rytą nuveža į ugdymo įstaigą;

1.3 atsakovas kas antrą mėnesio savaitgalį – šeštadienį nuo 9.00 val. pasiima sūnų M. iš jo gyvenamosios vietos ir prižiūri iki pirmadienio ryto kol nuveža vaiką į ugdymo įstaigą.

2. kai dukrai M. sueis 2,5 metų ir laikotarpiu iki jai sueis 5 metai:

2.1. atsakovas 1-ą ir 3-ią mėnesio savaitę pasiima sūnų M. antradieniais iš ugdymo įstaigos arba 18.30 val. iš namų ir sūnui pernakvojus jo namuose, kitą rytą nuveža į ugdymo įstaigą;

2.2. 2-ą ir 4-ą mėnesio savaitę atsakovas ketvirtadieniais pasiima sūnų M. iš ugdymo įstaigos arba 18.30 val. iš namų ir sūnui pernakvojus jo namuose, kitą rytą nuveža į ugdymo įstaigą;

2.3. kas antrą mėnesio savaitgalį – šeštadienį nuo 9.00 val. A. D. pasiima abu vaikus M. ir M. iš jų gyvenamosios vietos ir prižiūri iki pirmadienio ryto kol nuveža vaikus į jų ugdymo įstaigas.

3.1. atsakovas 1-ą ir 3-ią mėnesio savaitę pasiima abu vaikus antradieniais iš ugdymo įstaigų arba 18.30 val. iš namų ir vaikams pernakvojus jo namuose, kitą rytą nuveža į jų ugdymo įstaigas;

3.2. 2-ą ir 4-ą mėnesio savaitę atsakovas ketvirtadieniais pasiima abu vaikus iš ugdymo įstaigų arba 18.30 val. iš namų ir vaikams pernakvojus jo namuose, kitą rytą nuveža į jų ugdymo įstaigas;

3.3. kas antrą mėnesio savaitgalį – šeštadienį nuo 9.00 val. A. D. pasiima abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir prižiūri iki pirmadienio ryto kol nuveža vaikus į jų ugdymo įstaigas.

3. Šventinėmis dienomis, išpuolančiomis ne savaitgaliais, I. D. ir A. D. nepilnamečių vaikų priežiūrą dalijasi metų bėgyje kas antrą šventinę dieną praleidžiant su vaikais, pradedant nuo motinos, I. D.

4. Vaikų priežiūrą vaikų atostogų metu, tėvai dalijasi po lygiai.

5. Esant būtinybei, jei vaikams nėra galimybės būti ugdymo įstaigoje, A. D. prižiūri vieną iš vaikų, tuo atveju jei motina I. D. turi vesti kitą vaiką pas gydytoją arba prižiūri abu vaikus, jei pas gydytoją turi eiti I. D.

Priteisti iš atsakovo A. D. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. D. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.