Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

gynėjams advokatams Ričardui Girdziušui, Benediktui Paulauskui, Angelei Fominienei, Dariui Ališauskui, Jonui Skruzdžiui, Stanislovui Nalivaikai, Artūrui Baužai, Algirdui Gurauskui, Verai Gortovanovai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą:

- pagal nuteistųjų K. S., L. G., M. M. bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus iš veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje) ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

K. S. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus iš veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje) ir nuteistas 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, K. S. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-21 nuosprendžiu paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudėjus, ir K. S. paskirta galutinė 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

L. M. (L. M.) pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus iš veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje) ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, L. M. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-09-14 nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudėjus, ir L. M. paskirta galutinė 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

D. P. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį (perkvalifikavus iš veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje) ir nuteistas 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2011-02-09 nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir D. P. paskirta galutinė 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

D. P. išteisintas pagal BK 263 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

S. S. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį (perkvalifikavus iš veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje) ir nuteistas 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

S. S. išteisintas pagal BK 263 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. K. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį (perkvalifikavus iš 2011-03-02 veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje) ir nuteistas 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

A. K. išteisintas pagal BK 263 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011-04-27 veikos), nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį (perkvalifikavus iš 2011-03-02 veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje) ir nuteistas 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus iš 2011-04-27 veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje) ir nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, M. M. paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir M. M. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

M. M. išteisintas pagal BK 263 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos priemonė ir nusikalstamos veikos rezultatas 2011-06-06 poėmio metu iš A. T. paimtas M. M. automobilis Audi A8, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN numeris (duomenys neskelbtini) (į kurį laikinai apribota A. T. nuosavybės teisė).

- pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. R. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį (perkvalifikavus iš veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje) ir nuteistas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

V. R. išteisintas pagal BK 263 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

G. K. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus iš veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje) ir nuteistas 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), G. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nurodant ją sumokėti per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei įpareigojant G. K. per 3 mėnesius pradėti dirbti.

Iš G. K. Policijos departamento prie LR VRM naudai priteista 1635,23 eurų turėtų ekstradicijos išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi šios dvi baudžiamosios bylos sujungtos į vieną.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M., A. K., S. S., D. P. bei V. R. nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, pasikėsino neteisėtai įgyti psichotropines medžiagas, o būtent: atlikdami laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. Biliūno g. 14, Kybartuose, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų 2011-03-02 neteisėtai pasikėsino įgyti psichotropinių medžiagų - 40 vnt. tablečių „Stilnox“, kurių sudėtyje nedidelis kiekis - 0,320 g psichotropinės medžiagos zolpidemo, bei 40 vnt. tablečių „XANAX“, kurių sudėtyje nedidelis kiekis - 0,040 g psichotropinės medžiagos alprazolamo, kurias 2011-03-02, apie 21.40 val., suspausto oro įtaiso pagalba per pataisos namų tvoras nenustatyti asmenys permetė pakete, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi paketo dalį su joje esančiomis psichotropinėmis medžiagomis - 40 vnt. tablečių „Stilnox“, kurių sudėtyje nedidelis kiekis - 0,320 g psichotropinės medžiagos zolpidemo, bei 40 vnt. tablečių „XANAX“, kurių sudėtyje nedidelis kiekis - 0,040 g psichotropinės medžiagos alprazolamo, surado ir paėmė Kybartų pataisos namų administracijos darbuotojai.

M. M. ir L. M. nuteisti už tai, kad, atlikdami laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. Biliūno g. 14, Kybartuose, turint tikslą neteisėtai įgyti narkotines medžiagas, 2011-04-27 mobilaus ryšio telefonu susitarė su K. S. ir V. P., kad K. S. įgis ir atgabens narkotines medžiagas tą pačią dieną į degalinę „1-2-3“, esančią (duomenys neskelbtini), o V. P. jas paims iš K. S., supakuos jas ir narkotines medžiagas atgabens iki Kybartų pataisos namų bei permes paketus su narkotinėmis medžiagomis per šių pataisos namų tvoras. 2011-04-27 iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų K. S. neteisėtai įgijo 1,657 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,444 g (26,8%) narkotinės medžiagos – heroino, po ko K. S. šias narkotines medžiagas 2011-04-27, apie 20.56 val., jam priklausančiu automobiliu Saab 900, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno į degalinę „1-2-3“, esančią (duomenys neskelbtini), ir šias narkotines medžiagas tolesniam gabenimui perdavė V. P. V. P. kartu su L. G. ir G. K. nuo 2011-04-27, 21.30 val., neteisėtai laikė šią narkotinę medžiagą automobilyje Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), supakavo šią narkotinę medžiagą į du paketus, paruošė permetimui per tvoras į Kybartų pataisos namų teritoriją, ir automobiliu 2011-04-27, apie 22.30 val., neteisėtai atgabeno iki Kybartų pataisos namų, esančių J. Biliūno g. 14, Kybartuose. 2011-04-27, apie 22.30 val., L. G. ir G. K. permetė šiuos du paketus per Kybartų pataisos namų tvorą, tačiau paketas su narkotinėmis medžiagomis - su 1,657 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,444 g (26,8%) narkotinės medžiagos – heroino, buvo surastas ir paimtas Kybartų pataisos namų administracijos darbuotojų. Tokiu būdu M. M. ir L. M., veikdami bendrininkų grupe, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino neteisėtai įgyti narkotines medžiagas, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi narkotinės medžiagos - 1,657 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,444 g (26,8%) narkotinės medžiagos – heroino, buvo surastos ir paimtos Kybartų pataisos namų administracijos darbuotojų.

K. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti ir jas platino, o būtent: 2011-04-27 kaltinamųjų M. M. ir L. M. prašymu iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijęs ne mažiau kaip 1,657 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,444 g (26,8%) narkotinės medžiagos - heroino, jam priklausančiu automobiliu Saab 900, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno į degalinę „1-2-3“, esančią (duomenys neskelbtini), ir platino, perduodamas V. P., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. V. P. kartu su L. G. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta į atskirą bylą, tą pačią dieną apie 21.30 val., automobilyje Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), supakavęs narkotines medžiagas į du paketus ir paruošęs jas permetimui į Kybartų pataisos namų teritoriją, 2011-04-27, apie 22.30 val., atgabeno prie Kybartų pataisos namų, esančių J. Biliūno g. 14, Kybartuose, kur L. G. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, pasikėsino toliau platinti narkotines medžiagas, permesdami du paketus su ne mažiau kaip 1,657 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,444 g (26,8%) narkotinės medžiagos – heroino, per Kybartų pataisos namų tvorą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi narkotinės medžiagos buvo surastos ir paimtos Kybartų pataisos namų administracijos darbuotojų.

L. G. ir G. K. nuteisti už tai, kad pasikėsino platinti narkotines medžiagas, o būtent: 2011-04-27 degalinėje „1-2-3“, esančioje (duomenys neskelbtini), V. P. iš K. S. paėmus jo atvežtas narkotines medžiagas - ne mažiau kaip 1,657 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,444 g (26,8%) narkotinės medžiagos - heroino, ir paprašius L. G. ir G. K. padėti šias narkotines medžiagas išplatinti, perduodant jas nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, permetant jas per tvorą į pataisos namų teritoriją, L. G. ir G. K. sutiko tai padaryti, padėjo supakuoti šią narkotinę medžiagą į du paketus ir paruošti permetimui. V. P. automobiliu Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabenus narkotines medžiagas prie Kybartų pataisos namų, esančių J. Biliūno g. 14, Kybartuose, 2011-04-27, apie 22.30 val., L. G. ir G. K. permetė paketus su narkotinėmis medžiagomis per Kybartų pataisos namų tvorą, kad jas paimtų M. M. ir L. M., tačiau paketas su narkotinėmis medžiagomis - su 1,657 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,444 g (26,8%) narkotinės medžiagos – heroino dėl nuo L. G. ir G. K. valios nepriklausančių aplinkybių nebuvo išplatintos, nes narkotinės medžiagos buvo surastos ir paimtos Kybartų pataisos namų administracijos darbuotojų.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras apeliaciniuose skunduose dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. ir 2015 m. liepos 7 d. nuosprendžių prašo: 1) M. M. atžvilgiu: pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalį ir M. M. 2011-02-27 - 2011-03-02 padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį bei nuteisti laisvės atėmimu 6 metams; 2011-04-27 padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 7 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 8 metams, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką. Pripažinti M. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - veikas padarė organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) A. K. atžvilgiu: pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalį ir A. K. 2011-02-27 - 2011-03-02 padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį bei nuteisti laisvės atėmimu 6 metams; panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalį dėl A. K. išteisinimo ir priimti naują nuosprendį – A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje (dėl 2011-04-27 padarytos nusikalstamos veikos), ir nuteisti laisvės atėmimu 7 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 8 metams, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką. Pripažinti A. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - veikas padarė organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) S. S. atžvilgiu: pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalį ir S. S. 2011-02-27 - 2011-03-02 padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį bei nuteisti laisvės atėmimu 5 metams ir 3 mėnesiams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką. Pripažinti S. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - veikas padarė organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 4) D. P. atžvilgiu: pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalį ir D. P. 2011-02-27 - 2011-03-02 padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį bei nuteisti laisvės atėmimu 6 metams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose. Pripažinti D. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - veikas padarė organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 5) L. M. atžvilgiu: pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalį ir L. M. 2011-04-27 padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį bei nuteisti laisvės atėmimu 7 metams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrinti šią bausmę dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-09-14 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, pridedant neatliktos bausmės dalį prie nauju nuosprendžiu paskirtos 7 metų laisvės atėmimo bausmės, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 10 metų. Pripažinti L. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - veikas padarė organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 6) K. S. atžvilgiu: pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalį ir K. S. 2011-04-27 padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį bei nuteisti laisvės atėmimu 7 metams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką. Pripažinti K. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - veikas padarė organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 7) L. G. atžvilgiu: pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalį ir L. G. 2011-04-27 padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį bei nuteisti laisvės atėmimu 4 metams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką. Pripažinti L. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - veikas padarė organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 8) V. R. atžvilgiu: pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. nuosprendžio dalį ir V. R. 2011-02-27 - 2011-03-02 padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį bei nuteisti laisvės atėmimu 4 metams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose. Pripažinti V. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - veikas padarė organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 9) G. K. atžvilgiu: pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. nuosprendžio dalį ir G. K. 2011-04-27 padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį bei nuteisti laisvės atėmimu 3 metams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką. Pripažinti G. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - veikas padarė organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Likusios Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Prokuroras apeliaciniuose skunduose nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, nuteistųjų M. M., A. K., S. S., D. P., L. M., K. S., L. G., V. R. bei G. K. nusikalstamų veikų kvalifikavimu, A. K. išteisinimu (dėl 2011-04-27 veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje) ir per švelnių bausmių paskyrimu. Nurodė, jog nuosprendžiai dalyje dėl M. M., A. K., S. S., D. P., V. R. išteisinimo dėl 2011-03-02 veikos, numatytos BK 263 straipsnio 3 dalyje, neskundžiami.

Dėl M. M., A. K., S. S., D. P., V. R. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 1 dalies (neteisėto disponavimo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis laikotarpiu nuo 2011-02-27 iki 2011-03-02) į BK 22 straipsnio 1 dalies, 259 straipsnio 2 dalį.

Teismas, perkvalifikuodamas M. M., A. K., S. S., D. P., V. R. nusikalstamą veiką į BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog M. M., A. S., D. P., A. K. bei V. R. kažkokiu būdu patys (ar per tarpininkus) kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis įgijo turėdami tikslą platinti kaltinime nurodytas narkotines medžiagas ir jas pardavė ar kitaip platino, jog, siekdami paimti į pataisos namų teritoriją įmestą paketą, tiksliai žinojo šio paketo turinį, t. y., kad jame bus būtent kaltinime nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kad jame bus būtent toks kiekis šių medžiagų ir, kad jie turėjo tikslą rastas pakete medžiagas parduoti ar kitaip platinti.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad M. M., A. K., A. S., D. P. ir V. R. įvykio metu, t. y. 2011-03-02, veikdami bendrininkų grupe, dalyvavo perimant paketą, įmestą į Kybartų pataisos namų teritoriją. Tačiau vertindamas duomenis dėl organizuota grupe veikiančių M. M., A. K., A. S. ir D. P., V. R. tikslo - pakete esančias narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti, įrodymų visumos analizės neatliko ir apsiribojo atskirų kaltinančių duomenų vertinimu, jų paneigimu ir juos atmetė kaip neobjektyvius, todėl jų nelaikė įrodymais.

Kauno apygardos teismas, padarydamas išvadas dėl M. M., A. K., A. S., D. P. ir V. R. nusikalstamos veikos, akcentavo tik abejones dėl atskirų įrodymų, įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, neatliko įrodymų analizės jų tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu.

Teismas teisingai įvertino aplinkybes, kad nei teisminio nagrinėjimo metu, nei ikiteisminio tyrimo metu specialistų tyrimais ar ekspertų išvadomis nebuvo nustatyti inkriminuojami narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai ir kai kurių psichotropinių medžiagų tikslūs pavadinimai, šios narkotinės medžiagos nebuvo rastos ir paimtos. Taip pat teismas teisingai konstatavo, kad šios narkotinės ir psichotropinės medžiagos ir jų kiekiai, t. y. ne mažiau kaip 20 g narkotinės medžiagos heroino, 50 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ar amfetamino, 90 g kanapių ir jų dalių, buvo nustatytos liudytojo Ž. V. parodymais. Tačiau teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra kitų BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančių įrodymų, patvirtinančių, jog turint tikslą platinti, 2011-03-02 kaltinamieji įgijo kaltinime nurodytas narkotines ar psichotropines medžiagas. Darydamas tokią išvadą teismas netinkamai įvertino liudytojo Ž. V. parodymus apie tai, kad į Kybartų pataisos namus 2011-03-02 buvo organizuojamas tik vieno paketo permetimas ir permestas buvo tik vienas paketas, dėl kurio paėmimo M. M. ir tarėsi su Ž. V., žadėdamas jam 1 000 litų ir 50 dozių heroino. Šią aplinkybę dalinai patvirtino ir pats M. M., parodydamas, kad gal ir žadėjo Ž. V. tokį atlygį, tačiau ruošėsi apgauti Ž. V. Taip pat šias aplinkybes patvirtino liudytojas Ž. V., kuris parodė, kad žinojo iš M. M. apie planuojamas permesti narkotines medžiagas, kad apie narkotinių medžiagų kiekius jam pasakė pats M. M., kuris būtent už šių pakete planuojamų gauti narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų draudžiamų daiktų paėmimą pažadėjo duoti 1000 litų ir 50 dozių heroino, o jis (Ž. V.) kitiems paketo perėmime dalyvavusiems asmenims (S. S., V. R. ir D. P.) pažadėjo perduoti dalį iš M. M. gautų narkotinių medžiagų.

Teismas netinkamai įvertino ir neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu nustatytą aplinkybę, kad į Kybartų pataisos namus 2011-03-02 buvo įmestas vienas paketas, kurį visą turėjo paimti ir perduoti M. M. ir A. K. Ž. V. surasti S. S., D. P. ir V. R. Kybartų pataisos namų teritorijoje paketas skilo į dvi dalis, todėl tik viena paketo dalis buvo ištirta ir specialisto išvadoje nustatyta, kad jame buvo rastas nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos. Teismas padarė faktiniais duomenimis nepagrįstą išvadą, kad kitoje paketo dalyje rastų psichotropinių medžiagų M. M., A. K., S. S. ir D. P. tikslo platinti neturėjo, neįvertino M. M. fiksuotų telefoninių pokalbių, iš kurių nustatyta, kad telefoninių pokalbių metu M. M. tarėsi su Ž. V. dėl „dozių“ perdavimo Ž. V., kad šis pokalbis užfiksuotas jau po narkotinių ir psichotropinių medžiagų permetimo 2011-03-02, o vėlesnių pokalbių metu M. M. prašo Ž. V. atnešti švirkštą, kad Ž. V. reikia ateiti ir jis duos „kamštuką to, ko jis prašė“. Teismas taip pat neįvertino faktinių duomenų, kad pokalbio 2011-03-05 metu, Ž. V. prašant M. M. dar dviejų „dozių“, pastarasis liepia kreiptis į A. K. pravarde „Kazokas“. Tokiu būdu teismas neįvertino faktinių duomenų, kurie patvirtina liudytojo Ž. V. parodymus apie tai, kad būtent už šių narkotinių medžiagų paėmimą M. M. Ž. V. atsiskaitė narkotinėmis medžiagomis - heroinu, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad šie M. M., o tuo pačiu ir kitų bendrininkų - A. K., S. S., D. P. ir V. R. veiksmai nėra vertintini kaip narkotinių medžiagų platinimas.

Teismas nepagrįstai nustatė, kad liudytojo J. Ž. bei liudytojo Nr. 6-11, kuriam taikytas anonimiškumas, parodymuose esantys duomenys yra nekonkretūs ir apie M. M. organizuojamą narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimą Kybartų pataisos namuose tik iki 2011 m. sausio mėnesio, todėl yra neinformatyvūs ir nepripažintini įrodymais. Teismas nevertino aplinkybės, kad šie liudytojų parodymai yra tiek apie atskiras veikas, tiek apie pastovų Kybartų pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlikusio M. M. organizuojamą narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą ir platinimą nuteistiesiems, apie platinamų narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekius ir kainas, jų pardavimo kitiems nuteistiesiems mechanizmą ir A. K. vaidmenį platinant narkotines bei psichotropines medžiagas, apie M. M. naudojamą atsiskaitymą, t. y. nuteistųjų artimiesiems pervedant pinigus už įgytas narkotines ar psichotropines medžiagas į A. T. bei F. J. bankines sąskaitas. Teismas šiuos parodymus vertino atsietai nuo baudžiamosios bylos duomenų apie A. T. bei F. J. bankines sąskaitas bei nuo duomenų, gautų liudytojų T. K., D. J., L. T., V. M., J. S., A. B. parodymais, apie tai, kad jie 2011 m. kovo mėnesį (kovo 4-18 d.), Kybartų pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių savo artimųjų prašymu į A. T. bei F. J. bankines sąskaitas pervedinėjo įvairias pinigų sumas. Teismas taip pat nesirėmė aplinkybėmis, nustatytomis liudytojų A. T. bei F. J. parodymais dėl jų bankinių sąskaitų, šiuos parodymus nepagrįstai įvertino kaip nekonkrečius ir neinformatyvius. Teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad apklausti liudytojai nepatvirtino, jog pervedinėjo pinigus už narkotines medžiagas, o liudytojo Ž. V. per jo artimuosius mokėtos sumos į šias sąskaitas buvo pervedamos ne 2011 m. vasario 27 d. - kovo 3 d. laikotarpiu. Teismas nurodė, kad nėra jokio pagrindo daryti išvados, jog šie pinigai buvo pervesti už kaltinime nurodytas ir 2011-03-02 įgytas bei realizuotas narkotines medžiagas. Teismas šiuos duomenis vertino atsietai nuo kitų faktinių bylos aplinkybių, neįvertino liudytojų A. T. bei F. J. parodymų apie tai, kad jos abi nežinojo į šias sąskaitas pervedamų pinigų paskirties ir asmenų, pervedančių pinigines lėšas, o naudojosi sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis tik M. M. nurodymu ir leidimu.

Prokuroro manymu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad iš fiksuotų telefoninių pokalbių garso įrašų tarp M. M. ir Ž. V. bei kitų asmenų negalima teigti, jog kalbama būtent apie kaltinime nurodytą dieną į pataisos namų teritoriją įmestas narkotines medžiagas, apie jame nurodytas konkrečias narkotines medžiagas - heroiną, kanapes, amfetaminą, metamfetaminą, kadangi dėl protokoluose naudojamų juos surašiusių pareigūnų paaiškinimų apie tai, kad klausomi asmenys telefonu kalba galimai apie narkotines ar psichotropines medžiagas. Teismas nevertino įrodymų viseto, tačiau šiuos protokolus ir pokalbių suvestines vertino atsietai nuo kitų nustatytų bylos duomenų - nuo liudytojų Ž. V. parodymų apie tai, kokiais žodžiais M. M. vadindavo narkotines ir psichotropines medžiagas, apie ką konkrečiai kalba konkrečiame pokalbyje. Teismui pateikti protokolai ir priedai prie jų - garso įrašai ir suvestinės buvo pateikti M. M., A. K., D. P. ir S. S. susipažinti tiek pabaigus ikiteisminio tyrimą, tiek teisminio nagrinėjimo metu ir šie kaltinamieji parodė, kad pokalbiuose yra jų tariamos frazės, kurios yra užfiksuotos teisingai. Teismas neįvertino aplinkybės, kad kalbėdami tarpusavyje telefonu tiek M. M., tiek kiti asmenys vartoja kalinių žargoną bei sutartines frazes, tačiau patys pokalbiai ir jų turinys pilnai atitinka nustatytoms įvykio aplinkybės ir vyksta tiek prieš 2011-03-02 M. M. organizuojamą paketo permetimą į Kybartų pataisos namų teritoriją ir jo paėmimą šioje teritorijoje, tiek paties paketo permetimo metu, tiek jau po paketo permetimo. Šie duomenys tik patvirtina ir papildo liudytojo Ž. V. parodymus bei kitais duomenimis nustatytas aplinkybes, konkretų paketų permetimo laiką ir tai, kad būtent M. M. organizavo šio paketo paėmimą ir su Ž. V. derino visus klausimus dėl numatomų veiksmų ir atlyginimo, dėl permetamam paketui paimti numatytų asmenų – V. R., D. P. ir S. S.

Aplinkybė, kad 80 vnt. tablečių yra tik raminančio ir miegą skatinančio pobūdžio, o jose esantis psichotropinių medžiagų kiekis yra nedidelis, nepagrindžia išvados apie tai, kad šios tabletės su psichotropinėmis medžiagomis galėjo būti skirtos asmeniniam vartojimui, o neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Teismas, remdamasis tik M. M. ir A. K. parodymais, vertindamas juos selektyviai ir atsietai nuo kitų bylos duomenų, padarė faktiniais duomenimis nepagrįstą išvadą, kad paketas su psichotropinėmis medžiagomis buvo skirtas būtent A. K., o A. K., M. M. organizavus, šias psichotropines medžiagas kėsinosi įgyti neturėdamas tikslo jų platinti, t. y. kėsinosi įgyti jas savo reikmėms. Darydamas tokią neteisingą išvadą, teismas neatsižvelgė į tai, kad A. K. visų apklausų metu paneigė vartojęs ar vartojantis narkotines ar psichotropines medžiagas, jokių duomenų apie tai, kad A. K. vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas nebuvo nustatyta ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau teisminio nagrinėjimo metu prisipažino platinęs jas 2011-03-02 ir vėliau, kuomet per kelis kartus, per kelias dienas pardavė laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose atliekantiems nuteistiesiems 6-8 dozes heroino. Teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, nepagrįstai neįvertino specialisto išvadomis nustatytų duomenų, kad ant A. K. kratos metu rastų daiktų, t. y. ant metalinio arbatinio šaukštelio ir ant dviejų savadarbių dozatorių, rasti narkotinės medžiagos - heroino pėdsakai. Teismas nepagrįstai neįvertino Ž. V. parodymais nustatytos aplinkybės, kad jau parengiant šią nusikalstamą veiką, Ž. V., o per jį ir V. R., S. S. bei D. P., buvo pažadėtas atlygis ne tik pinigais, bet ir narkotinėmis medžiagomis (Ž. V., S. S.), ir tai buvo ne „Xanax“ tabletės, o būtent heroino dozės. Taip pat teismas neįvertino baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kad būtent šiame epizode, permetant į Kybartų pataisos namų teritoriją narkotines medžiagas, buvo metamas tik vienas paketas, kuris tik pataisos namų teritorijoje plyšo ir tik viena dalis šio paketo buvo paimta administracijos, todėl, vertinant tikslą platinti permestas narkotines medžiagas, nedidelis rastų psichotropinių medžiagų kiekis negali būti vertintinas atsietai nuo kitų narkotinių medžiagų (heroino), t. y. administracijos nerastų, tačiau išplatintų atlygio forma paketo paėmime dalyvavusiems asmenims (Ž. V., S. S.).

Vertindamas duomenis ir įrodymus apie tikslą platinti narkotines bei psichotropines medžiagas, bei jų platinimą po 2011-03-02, teismas nepagrįstai nesirėmė kitais bylos duomenimis - liudytojo Ž. V. parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais S. S. parodymais, dalimi M. M. ir Ž. V. telefoninių pokalbių, kur M. M. kalbėjo su Ž. V. apie atlygį už paketų paėmimą ir kamštelius su „tuo, ko prašė“, apie dozes, švirkšto atnešimą M. M. Teismas, neteisingai konstatuodamas, kad 2011-03-02 į Kybartų pataisos namus permestas paketas priklausė A. K., nepagrįstai neįvertino duomenų, nustatytų atliekant procesinės prievartos priemones - M. M. telefoninio pokalbio su Ž. V. apie tai, kad M. M. atsilygins už jo, t. y. M. M., paketo paėmimą sumokėdamas Ž. V. 1 000 litų („štuką“) ir, kaip teigia Ž. V., duodamas heroino („kiek reikės to šūdo“). Tokius pažadus, atsižvelgdamas į byloje esančius šių telefoninių pokalbių garso įrašus, patvirtino ir pats M. M., teigdamas, kad net nesiruošė mokėti Ž. V. Nors M. M. neigia už paketo perėmimą atsilyginęs duodamas heroiną ir kitas psichotropines medžiagas Ž. V., o per jį ir S. S. su D. P., šios aplinkybės įrodytos liudytojo Ž. V. parodymais, iš kurių matyti, kad M. M. pastoviai organizuoja permestų narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą, kad būtent M. M. buvo skirtas ir 2011-03-02 į Kybartų pataisos namų teritoriją įmestas paketas, o paketo įmetimo metu M. M., tuo metu net nekontaktuodamas su A. K., siūlė Ž. V. užmokestį už paketo perėmimą. Teismas nepagrįstai nepripažino įrodymu liudytojo Ž. V. parodymų, motyvuodamas tuo, kad šiuos parodymus paneigė pats M. M. Tokiu būdu teismas nepagrįstai suteikė viršenybę M. M. parodymams, nors liudytojo Ž. V. parodymus šioje dalyje patvirtina ir kiti bylos duomenys - telefoniniai pokalbiai su M. M. Tokiu būdu teismas nepagrįstai neįvertino liudytojo Ž. V. parodymų apie tai, kad 2011-03-02, jau po to, kai paketas su dalimi narkotinių bei psichotropinių medžiagų buvo paimtas, Ž. V. paprašius už paketo paėmimą žadėtų narkotinių medžiagų - heroino, iš pradžių M. M. bandė jį apgauti, sakydamas, kad didesnę narkotinių medžiagų dalį parėmė pareigūnai ir tik Ž. V. pasakius, jog jis žino, kad pas pareigūnus liko tik telefonai ir tabletės, M. M. sutiko duoti jam 8 dozes heroino, kurias vėliau jam perdavė sutartoje vietoje ir, kurias Ž. V. pasidalino su S. S. ir suvartojo kartu su juo. Ž. V. parodė, kad vėliau M. M. paskambino jam ir paprašė švirkšto, o Ž. V. paprašė M. M. dar dviejų dozių heroino, M. M. sutiko ir vėliau padavė jam dar 2 dozes heroino, kurias jis iš karto suvartojo. Ž. V. kitą dieną paprašius, M. M. padavė jam dar apie 4 dozes heroino ir pasakė, kad likusią dalį paduos vėliau. Vėliau Ž. V. nuėjus pas M. M. ir paprašius dar heroino, M. M. pasiūlė jam amfetamino ir padavė 5 g amfetamino. Ž. V. parodė, kad dalį amfetamino jis suvartojo, o vakare buvo nuvestas į medicinos punktą dėl narkotikų vartojimo patikrinimo ir testai buvo teigiami - testai parodė, kad jis vartojo heroiną ir amfetaminą. Kitą dieną M. M. jam perdavė dar 10 dozių heroino. Šias liudytojo Ž. V. parodymų aplinkybes pilnai patvirtina baudžiamosios bylos duomenys, kuriais teismas nepagrįstai nesirėmė - Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus darbuotojų 2011-03-03 tarnybiniais pranešimais nustatyta, kad 2011-03-03, apie 18.15 val., nuteistajam Ž. V., įtarus jį vartojus psichiką veikiančias medžiagas, buvo atliktas greito tyrimo testas, kuriuo nustatyta, kad Ž. V. vartojo opiatus ir metamfetaminą (T. 5, b. l. 124), už ką Kybartų pataisos namų direktoriaus 2011-03-09 nutarimu buvo nubaustas 15 parų baudos izoliatoriaus (T. 5, b. l. 123). Pataisos namų administracijai Ž. V. raštu pasiaiškino, kad, atlikus jo šlapimo tyrimą, rezultatai buvo teigiami (T. 5, b. l. 125).

Taip pat liudytojo Ž. V. parodymus apie tai, kad jis iš M. M. gautas narkotines medžiagas - heroiną pasidalino su S. S., kuris dalyvavo šių narkotinių medžiagų paėmime 2011-03-02 ir perdavime A. K., patvirtina ir bylos duomenys, kuriais teismas priimdamas nuosprendį dėl šios nusikalstamos veikos nepagrįstai nesirėmė - šias aplinkybes apie tai, kad M. M. su Ž. V. atsiskaitė už paketo perėmimą narkotinėmis medžiagomis (heroinu) ir psichotropinėmis medžiagomis (metamfetaminu), o su S. S. per Ž. V. atsiskaitė narkotinėmis medžiagomis (heroinu), vertinant įrodymų visetą, patvirtina Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus darbuotojų 2011-03-03 tarnybiniai pranešimai apie tai, kad 2011-03-03, apie 17.45 val., nuteistajam S. S., įtarus jį vartojus psichiką veikiančias medžiagas, buvo atliktas greito tyrimo testas, iš kurio rezultatų nustatyta, kad S. S. vartojo opiatus (T. 5, b. l. 167), už ką Kybartų pataisos namų direktoriaus 2011-03-07 nutarimu buvo nubaustas 15 parų baudos izoliatoriaus (T. 5, b. l. 166).

Teismas taip pat nepagrįstai nesirėmė ikiteisminio tyrimo metu duotais S. S. ir D. P. parodymais, neįvertino kritiškai teisminio nagrinėjimo metu šių asmenų duotų parodymų apie tai, kad jie iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrėjų patyrė psichologinę prievartą ir buvo verčiami ar priversti (S. S.) duoti melagingus parodymus, meluoti apie M. M. kaip organizatoriaus vaidmenį darant šiuos nusikaltimus. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad S. S. parodymus, duotus apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, o tuo pačiu ir liudytojo Ž. V. parodymus apie šias aplinkybes, patvirtina ir kitos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir objektai - dar prieš S. S. apklausą (2011-05-23), Kybartų pataisos namų teritorijoje 2011-05-04 rastas R. K., 2011-03-04 paleistam iš Kybartų pataisos namų, S. S. rašytas raštelis: „Zdarova broli. Aj nieko gero. Kalbėjau vakar su Egle, negavo dar tel, bet šiand jau gaus. Žėk 14 d. atvažiuotum su Egle pas mane į vestuves liudininkais pabūti? Eglė sutinka, bet ar tu brolau sutinki? Gautum mašiną, kas jus atvežtų? Būtų žiauriai gerai. Vakar brasą paėmiau Asilui bet lievas kaifas. Ir dar nepaduoda, pusė kušo mentai kirto, vėl vakar vos nesurašė, tai Lionei mentui tel. nešiau, kad nerašytų.“. Iš šio raštelio turinio nustatyta, kad jis rašytas 2011-03-03, todėl raštelyje nurodytos aplinkybės tik patvirtina S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei aplinkybes, kad jis žinojo apie 2011-03-02 jo paimto ir A. K. perduoto paketo priklausymą M. M., pravarde „Asilas“, o teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai neigiant narkotinėmis medžiagomis (heroinu) gautą atlygį vertintini kaip bandymas padėti M. M. išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės dėl narkotinių medžiagų platinimo.

Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje nuosprendžio dalyje padarė neteisingą išvadą apie tai, kad bylos faktiniais duomenimis nenustatytas organizuota grupe veikiančių M. M., A. K., S. S., V. R. bei D. P. tikslas 2011-03-02 įgyti narkotines ar psichotropines medžiagas turint tikslą jas platinti bei nenustatytas tokių medžiagų platinimas. Teismas padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, kvalifikuodamas nusikalstamą veiką netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neatliko išsamios bylos duomenų lyginamosios analizės, apsiribojo tik atskirtų įrodymų aptarimu ir atmetimu, dėl ko nepagrįstai nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, dėl ko M. M., A. K., S. S., V. R. bei D. P. paskyrė per švelnias bausmes.

Dėl M. M. ir L. M. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 1 dalies (2011-04-27 veikos) į BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį. Dėl L. G. ir G. K. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo į BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Dėl A. K. išteisinimo.

Dėl nusikalstamos veikos stadijos (pasikėsinimo). Teismas padarė išvadą, kad M. M. ir L. M. pasikėsino įgyti narkotines medžiagas (heroiną) savo reikmėms, o G. K. su L. G. pasikėsino platinti narkotines medžiagas, tačiau nusikalstamos veikos šie asmenys nebaigė, kadangi paketą su permestomis narkotinėmis medžiagomis rado Kybartų pataisos namų administracijos darbuotojai. Teismas pripažino, kad K. S. tolesniam platinimui perdavė V. P. vieną paketą su narkotinėmis medžiagomis ir rėmėsi šioje dalyje tiek K. S., tiek V. P. parodymais. Teismas teisingai nustatė, kad šiame pakete buvusios narkotinės medžiagos buvo padalintos į dvi dalis ir supakuotos į du paketus, kuriuos vėliau į Kybartų pataisos namų teritoriją įmetė L. G. ir G. K. Teismas taip pat vertino kaip teisingus M. M. parodymus apie tai, kad jis įmestame pakete buvusias narkotines medžiagas suvartojo vienas ir nedavė L. M., kuriam neva turėjo tekti paketas, kurį Kybartų pataisos namų administracija surado šios įstaigos teritorijoje. Teismas, kvalifikuodamas nusikalstamą veiką, neįvertino nustatytų aplinkybių, kad abiejuose į Kybartų pataisos namus įmestuose paketuose buvo ta pati narkotinė medžiaga - heroinas, kurios kiekis, remiantis liudytojo V. P. parodymais, buvo panašus. Specialisto išvada nustatyta, kad administracijos rastame pakete yra 1,657 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,444 g (26,8%) narkotinės medžiagos - heroino, taigi logiška, kad tokios pat rūšies ir procentinės sudėties medžiagą suvartojo M. M., todėl nėra pagrindo jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip pasikėsinimą įgyti šias narkotines medžiagas ir jo veika kvalifikuotina kaip baigtas nusikaltimas. Dėl tos pačios priežasties, t. y. teismo išvados neatitikimo nustatytoms bylos aplinkybėms, baudžiamasis įstatymas netinkamai pritaikytas ir L. G. ir G. K. atžvilgiu, kadangi L. G. ir G. K. veiksmai vertintini kaip vieninga tyčia platinti narkotines medžiagas ir šių narkotinių medžiagų dalis pateko pas nusikalstamą veiką organizavusius M. M. ir L. M. Taip pat teismas padarė nepagrįstą išvadą apie tai, kad M. M. neperdavė L. M. gautų narkotinių medžiagų - heroino. Teismas šioje dalyje neįvertino nustatytų aplinkybių, jog M. M. kartu su L. M. bendrais veiksmais organizavo šios narkotinės medžiagos - heroino įgijimą bei tolesnį gabenimą į Kybartų pataisos namus, todėl, nors vienas paketas su jame buvusia narkotine medžiaga, kaip nustatyta, buvo perimtas Kybartų pataisos namų administracijos, tačiau kitas paketas su analogiška narkotine medžiaga pateko pas vieną iš šių narkotinių medžiagų įgijimą ir atgabenimą į Kybartų pataisos namus organizavusį asmenį. Akivaizdu, kad nei M. M., nei L. M. kalbėdami telefonu su K. S., kurio prašė įdėti 5 gramus narkotinės medžiagos, nei su liudytoju V. P. neaptarė, kuris paketas, ar koks konkretus narkotinių medžiagų kiekis, skirtas būtent M. M. ar L. M. Šie paketai nebuvo kaip nors specialiai pažymėti, abu paketai buvo metami ir įmesti vienu metu, todėl net ir vieno paketo su dalimi įgytos narkotinės medžiagos patekimas pas ją užsakiusius asmenis ar asmenį vertintinas kaip baigtas nusikaltimas.

Dėl M. M., L. M., K. S., G. K. ir L. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir dėl A. K. išteisinimo.

Teismas, kvalifikuodamas M. M. ir L. M. veiką, išvadas padarė analizuodamas ir vertindamas pavienius tyrimo metu nustatytus faktus, surinktus atskirus duomenis. Nuosprendžiuose nėra išsamios ir visapusiškos ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų analizės, nevertinta faktinių aplinkybių visuma, dėl ko netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant nusikalstamas veikas, dėl kurių nuteisti M. M., L. M., K. S., G. K. ir L. G.

Teismas padarė nepagrįsta išvadą apie tai, kad ši nusikalstama veika kvalifikuotina tik kaip narkotinių medžiagų įgijimas (pasikėsinimas) savo reikmėms, t. y. neturint tikslo platinti. Teismas netinkamai įvertino bylos duomenis apie šių narkotinių medžiagų įgijimo tikslus, kadangi atsietai nuo kitų bylos duomenų rėmėsi M. M. ir L. M. parodymais. Teismas nepagrįstai nesirėmė šioje dalyje liudytojo Ž. V. parodymais apie tai, kad M. M. pats ar per A. K. pastoviai organizavo narkotinių medžiagų gabenimą į Kybartų pataisos namus ir narkotinių medžiagų platinimą šioje įkalinimo įstaigoje, nesirėmė šio liudytojo parodymais apie narkotinių medžiagų platinimo kitiems nuteistiesiems mechanizmą, apie tai, kad būtent A. K. yra atsakingas už tokį narkotinių medžiagų platinimą ir nuteistųjų atsiskaitymą su M. M. Taip pat teismas, vertindamas šią nusikalstamą veiką, nemotyvuotai nesirėmė liudytojo J. Ž. parodymais apie M. M. nusikalstamą veiklą organizuojant narkotinių medžiagų platinimą Kybartų pataisos namuose, nepagrįstai nesirėmė liudytojo Nr. 6-11, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais. Galima sutikti, kad šie įrodymai yra netiesioginiai, tačiau tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius - ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai; grindžiant kaltę netiesioginiais įrodymais, svarbu, kad tais įrodymais būtų nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungtos nuoseklia ir logiška grandine. Šiuo atveju tokią loginę grandinę papildo ir S. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad jis pats matė, kaip 2011 m. balandžio pabaigoje buvo įmesti du paketai, iš kurių vieną perėmė administracijos darbuotojai, o kitą paėmė jam nepažįstami nuteistieji ir perdavė į trečią aukštą, lygiai taip pat, kaip ir ankstesnius M. M., pravarde „Asilas“, skirtus permestus paketus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad būtent trečiame aukšte yra A. K. gyvenamosios patalpos, kad būtent jam šiose patalpose buvo atiduotas 2011-03-02 į Kybartų pataisos namus įmestas paketas. Šią įrodymų grandinę papildo ir teismo ištirtas įrodymas - slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo 2011-05-06 protokolas, iš kurio nustatyta, kad atliekant M. M. naudojamo telefono kontrolę, buvo užfiksuotas M. M. 2011-04-27 d. 21:43:38-21:46:40 val. pokalbis, kurio metu V. P. skambino M. M., o pokalbio metu M. M. aiškino, kaip V. P. turi atlikti permetimą į Kybartų pataisos namų teritoriją, tuo pat metu šalia esantiems asmenims liepė pakviesti „Kazoką“ (nustatyta - A. K.). Toliau M. M. vėl aiškino V. P. kaip atlikti permetimą, kurioje vietoje tai daryti, ką kalbėti, jei vėliau sustabdytų pareigūnai. Teismas nepagrįstai neįvertino kaip įrodančių šią A. K. nusikalstamą veiką ir specialisto išvadomis nustatytų bylos duomenų - narkotinių medžiagų - heroino pėdsakų nustatymo ant A. K. 2011-06-01 kratos metu rastų daiktų - ant metalinio arbatinio šaukštelio ir ant dviejų savadarbių dozatorių. Tokiu būdu teismas nepagrįstai nesirėmė išdėstytais įrodymais, nevertino jų kaip pakankamų, vertino įrodymus atsietai vieną nuo kito, suteikdamas vieniems įrodymams (M. M., L. M. ir A. K. parodymams) viršenybę kitų duomenų atžvilgiu, nevertino įrodymų viseto ir padarė baudžiamojo proceso įstatymo, t. y. BKP 20 straipsnio 5 dalies, reikalavimų pažeidimus, dėl ko padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir A. K. nepagrįstai išteisino, M. M. ir L. M. veiksmus nepagrįstai perkvalifikavo į pasikėsinimą įgyti narkotines medžiagas neturint tikslo jas platinti, o K. S., G. K. ir L. G. veiką kvalifikavo kaip pavienių asmenų savarankiškas nusikalstamas veikas, padarytas ne bendrininkų grupe.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad negali būti vertinami kaip atlikti turint tikslą platinti narkotines medžiagas (heroiną) M. M. ir L. M. veiksmai, kuriais jie surado K. S. ir tarėsi su juo dėl šių narkotinių medžiagų (heroino) platinimo, perduodant ar parduodant už 150 - 200 litų liudytojui V. P., bei vėlesni M. M. ir L. M. veiksmai, kuriais jie organizavo kitus asmenis permesti šias narkotines medžiagas į Kybartų pataisos namų teritoriją (L. G., G. K., nuo atsakomybės atleistą V. P.). Taip pat teismas nepagrįstai nevertino ir kitų M. M. bei L. M. veiksmų kaip atliktų organizuojant narkotinių medžiagų (heroino) platinimą, o būtent - nustatyto bylos duomenimis A. K. pakvietimo dalyvauti M. M. bei L. M. telefoniniame pokalbyje su liudytoju V. P. apie rengiamą narkotinių medžiagų įmetimo laiką ir tikslią vietą, organizavimą asmenų iš nuteistųjų tarpo, paėmusių L. G. ir G. K. įmetą paketą su narkotinėmis medžiagomis (heroinu). Teismas, vertindamas šias išdėstytas aplinkybes, padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą apie tai, kad nenustatytas joks M. M. ir L. M. bendrininkavimas su K. S., o taip pat su V. P. bei jo surastais G. K. ir L. G.

Prokuroro nuomone, teismas, šioje dalyje priimdamas sprendimą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 1 dalies, t. y. organizuota grupe padarytos nusikalstamos veikos turint tikslą neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis (heroinu) ir jas platinti, neįvertino tai, jog M. M. ir L. M., organizuodami šią nusikalstamą veiką per K. S., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistą V. P., jam padedančius L. G. ir G. K., A. K. ir per nenustatytus asmenis, Kybartų pataisos namuose paėmusius paketą su narkotinėmis medžiagomis, būtent visus šiuos asmenis subūrė į organizuotą grupę, vadovaudami jiems telefonu ir kontroliuodami kiekvieno iš jų veiksmus betarpiškai ar per kitus asmenis parengė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, t. y. neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą ir platinimą, neatsižvelgė į tai, kad visi šiame nusikalstamos veikos epizode dalyvavę asmenys platino narkotines medžiagas vieni kitiems (M. M. ir L. M. nurodymu K. S. perdavė narkotines medžiagas V. P. su L. G. ir G. K., o šie savo ruožtu - permetė į Kybartų pataisos namų teritoriją M. M. ir L. M.), o jų veikai vadovavo nusikalstamos veikos organizatoriai - M. M. ir L. M. G. K. nusikalstama veika kvalifikuotina kaip atlikta organizuota grupe, kadangi tokio platinimo organizavimas buvo atliekamas skirstant vaidmenis ir pavedant atlikti tik tam tikras funkcijas, organizatoriai veiką vykdė kryptingai, siekė tikslo - iki pabaigos padaryti nusikaltimą, vadovavo tiesiogiai telefonu. Būtent šie veiksmai laikytini aukštesnio organizuotumo laipsnio - organizuotos grupės padarytais veiksmais. Be to, yra pagrindas pripažinti, kad M. M., L. M., K. S., L. G., G. K. ir A. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neatliko išsamios bylos duomenų lyginamosios analizės, apsiribojo tik atskirtų įrodymų aptarimu ir atmetimu, dėl ko nepagrįstai priėmė A. K. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, todėl šis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta, Kauno apygardos teismas šių nuosprendžių dalyse padarė neteisingą išvadą apie tai, kad bylos faktiniais duomenimis nenustatytas organizuota grupe veikiančių M. M., L. M., A. K., K. S., L. G., G. K. tikslas 2011-04-27 įgyti narkotines medžiagas (heroiną) platinimui bei nenustatytas tokių medžiagų platinimas. Teismas padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, kvalifikuodamas nusikalstamą veiką netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neatliko išsamios bylos duomenų lyginamosios analizės, apsiribojo tik atskirtų įrodymų aptarimu ir atmetimu, dėl ko nepagrįstai nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį (M. M. ir L. M. atžvilgiu), į BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (G. K. ir L. G. atžvilgiu) ir į BK 260 straipsnio 1 dalį (K. S. atžvilgiu), dėl ko M. M., L. M., K. S., G. K. ir L. G. paskyrė per švelnias bausmes.

Dėl nuteistajam G. K. skirtos bausmės. Prokuroras nurodo, kad teismas G. K. paskyrė per švelnią bausmę ir tuo pažeidė BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmių skyrimo principus. Teismas, skirdamas nuteistajam G. K. bausmę, tik išdėstė bausmės skyrimo motyvus, tačiau tinkamai neatskleidė ir neįvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo G. K. asmenybę apibūdinančius duomenis ir konstatavęs, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė jam per švelnią laisvės atėmimo bausmę, t. y. laisvės atėmimo bausmę, artimą minimaliai įstatymo sankcijoje numatytai bausmei. Teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad G. K. tiesiogine tyčia padarė visuomenės sveikatai pavojingą nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, t. y. platino narkotines medžiagas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims. Taip pat teismas nepakankamai įvertino tai, jog praeityje G. K. buvo teistas ir, nors teistumas išnykęs, jis 8 kartus buvo baustas administracine tvarka, taip pat tai, kad G. K. buvo pasislėpęs nuo teismo, o teismo metu davė parodymus, neatitinkančius nustatytoms faktinės aplinkybėms. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, artimą minimaliai įstatymo sankcijoje numatytai bausmei, teismas nesivadovavo BK 61 straipsniu, kuris numato, kad teismas skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę tuo atveju, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad G. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Tačiau yra pagrindas pripažinti G. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad nusikalstama veika buvo padaryta organizuota grupe, o tai rodo didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą, į ką būtina atsižvelgti skiriant bausmę. Įvertinus nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas kelia padidintą pavojų visuomenei, daro didelę žalą jos nariams bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes, teigtina, kad už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu neatitinka padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumo bei bausmės teisingumo principo.

Taip pat teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad G. K. atžvilgiu galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, todėl neteisingai paskyrė per švelnią bausmę. Teismas nurodė, jog bausmės vykdymo atidėjimas taikomas atsižvelgiant į tai, kad G. K. turi mažametį vaiką ir buvo ilgą laiką suimtas, tačiau, prokuroro nuomone, to nepakanka, kad būtų pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, atidėdamas G. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, privalėjo įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgti į neigiamas kaltininko savybes, nusikaltimo padarymo priežastis, sukeltus padarinius ir pan. Teismas neatsižvelgė į tai, kad G. K. nuteistas už tyčinį nusikaltimą, kad nėra jo atsakomybę švelninančių aplinkybių, o tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir tokia bausmė neatitinka bausmės paskirties.

Prokuroro nuomone, šios aplinkybės leidžia G. K. vertinti kaip visuomenei pavojingą, linkusią daryti nusikalstamas veikas asmenybę, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai G. K. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatų bei atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo nėra teisinio pagrindo. G. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima įstatyme numatytam sankcijos vidurkiui, t. y. 3 metai laisvės atėmimo, atliekant bausmę pataisos namuose (T. 20, b. l. 88-109; T. 23, b. l. 44-61).

Nuteistasis K. S. apeliaciniame skunde prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį arba į lengvesnę nusikalstamą veiką ir sušvelninti bausmę.

Apeliantas nurodo, kad nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nustačius tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas. Todėl, apelianto nuomone, būtina nustatyti kaltininko veikos vykdymo tikslą, turėtus motyvus tikslui pasiekti nuo nusikalstamos veikos parengimo iki jos visiško įvykdymo, priemones tikslui pasiekti, tikslo įgyvendinimą.

Jo tikslas buvo perduoti narkotines medžiagas L. M. ir M. M. Narkotines medžiagas jis turėjo perduoti vartojimo tikslais, o ne platinimo, juo labiau negalėjo iš to praturtėti ar gauti kitos naudos. Jo siekto tikslo motyvas – gailestis L. M. ir M. M. dėl jų tuometinės sveikatos būklės (abstinencijos). Todėl L. M. ir M. M. prašymu perdavė jiems narkotines medžiagas. Norėdamas pasiekti savo tikslą – perduoti narkotines medžiagas L. M. ir M. M. jų pačių vartojimui, panaudojo šias priemones, padėjusias šiam tikslui pasiekti: automobilį, narkotines medžiagas ir V. P., kuriam perdavė narkotines medžiagas ir kuris tam tikrą atstumą turėjo jas nugabenti. Savo tikslo jis neįgyvendino dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. jo tikslo pasiekimui sutrukdė pataisos namų pareigūnai, kurie surado ir paėmė narkotines medžiagas, L. M. ir M. M. nespėjus jų suvartoti. Jo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tikslas nebuvo pasiektas.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį nuteisė už narkotinių medžiagų išplatinimą V. P., nes jis neturėjo tikslo išplatinti narkotines medžiagas būtent V. P., t. y. V. P. nebuvo jo tikslas. Šiuos atveju iš narkotinių medžiagų platinimo jis neturėjo jokios naudos. Nurodo, jog jo nusikalstama veika buvo padaryta netiesiogine tyčia.

Apelianto manymu, teismas, parinkdamas bausmės dydį, neatsižvelgė į visuomenės interesus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. valstybės ir visuomenės interesams padarytą žalą, bei teisingumo principą. Narkotinės medžiagos nepateko į apyvartą ir nepadarė didesnės žalos kitų žmonių gerovei. Visuomenei padaryta žala yra minimali, todėl jo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis yra mažesnis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti švelnesnę bausmę (T. 20, b. l. 70-75).

Nuteistasis L. G. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti.

Apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis, jam paskirta bausme. Neigia padaręs nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje. Apelianto manymu, nuosprendis grindžiamas spėjimais ir prielaidomis, teismo padarytų išvadų nepatvirtina byloje esanti medžiaga. Nuosprendyje įrodymai buvo vertinami vadovaujantis tikėtinumo sąlyga, nebuvo paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Byloje nėra nei objektyvių, nei subjektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, išskyrus vieno asmens parodymus.

Apeliantas neneigia, jog už 100 Lt sutiko permesti ir permetė per Kybartų pataisos namų tvorą paketą, tačiau neigia žinojęs, jog pakete buvo narkotinės medžiagos, manė, jog pakete buvo telefonas. Tvirtina, kad nematė narkotinių medžiagų ir jų pakavimo proceso, V. P. jam sakė, kad pakete yra telefonas, be to, apvyniotas balta izoliacija paketas buvo stačiakampio formos. Nurodė, jog liudytojas V. P., norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, meluoja sakydamas, jog L. G. su G. K. automobilyje pakavo narkotikus.

Apelianto manymu, jis buvo pripažintas kaltu vadovaujantis vien tik spėjimais ir V. P., kuris siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės bei bausmės, parodymais. V. P. parodymams negalima suteikti išskirtinės reikšmės, jie turi būti vertinami neatsiejamai nuo kitų byloje esančių įrodymų. Jokių kitų įrodymų, kad jis būtų automobilyje pakavęs narkotikus, ir kad žinojo, jog jo mestame pakete yra narkotikai, byloje nėra. Bylos medžiagoje nėra jokių jo sąsajų su narkotinėmis medžiagomis.

Prieštaravimai tarp jo ir V. P. parodymų yra akivaizdūs, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį jo atžvilgiu, turėjo į tai atsižvelgti, juos išnagrinėti bei įvertinti V. P. parodymų pagrįstumą kartu su kitais įrodymais. Teismas, priimdamas nuosprendį, dėl prieštaravimų tarp jo ir V. P. parodymų pasisakė, kad jo parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, tačiau nenurodo kokie. Pagal nuosprendį neaišku, kokie pagal teismą aptarti įrodymai - vaizdo ar garso įrašai, kurių liudytojų parodymai, kokie daiktų apžiūros protokolai, kurios specialistų išvados patvirtina būtent tas aplinkybes, kad jam buvo žinoma, jog pakete, kurį metė per tvorą, buvo būtent narkotinės medžiagos, bet ne telefonas, kokie įrodymai, be V. P. parodymų, patvirtina, kad jis pakavo narkotines medžiagas, nes nei ant pirštinių, nei ant paketo išorės ir tuo labiau jo viduje nebuvo rasta nei jo pirštų atspaudų, nei DNR, nei mikrodalelių pėdsakų. Be to, ir pats V. P. teisme nesugebėjo įvardinti, kuris iš jų (L. G. ar G. K.) pakavo narkotines medžiagas.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo aiškinamasi, ar V. P. negalėjo paimtas iš K. S. narkotines medžiagas pats supakuoti dar iki atvažiuojant V. P. iki jo namų, nes V. P. parodė, kad po to, kaip paėmė narkotikus, nuvažiavo į parduotuvę „Senukai“, kur nusipirko priemonių (lipnios juostos, veržlių) narkotikų pakavimui. Mano, kad tai tik patvirtina tą aplinkybę, jog V. P. tai darė jau ne kartą, tuo labiau, kad V. P. namuose buvo rasta narkotinių medžiagų ir V. P. pats juos vartojo. Be to, V. P. priklausė vienai iš Kauno nusikalstamų grupuočių, kuri ir platino narkotines medžiagas.

Teismas V. P. parodymus vertino kaip teisingus, jais tikėjo, tačiau visiškai nevertino tos aplinkybės, kad V. P. yra naudinga duoti tokius parodymus prieš jį, nes tuo V. P. siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas V. P. parodymus nepagrįstai įvertino kaip įrodymus ir tik jais remdamasis padarė spėjamojo pobūdžio išvadas bei jį pripažino kaltu.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti įrodymai suponuoja tik tokią išvadą, kad V. P. 2011 m. balandžio 27 d. bendravo su juo ir kad jis su V. P. važiavo, ir V. P. prašomas metė paketą per tvorą, ir už tai V. P. buvo pažadėjęs jam duoti 100 Lt. Kitų objektyviais įrodymais pagrįstų išvadų bylos medžiagoje nėra. Jei būtų žinojęs, kad turės supakuoti narkotines medžiagas ir jas permesti per pataisos namų tvorą, t. y., kad reikės daryti nusikaltimą, tai nebūtų važiavęs kartu su V. P. Teismo išvada, kad jis pasikėsino platinti narkotines medžiagas yra nepagrįsta, kadangi tai buvo grindžiama ne įrodymais, o prielaidomis ir spėjimais. Byloje nėra nei objektyvių, nei subjektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, t. y., kad jis pakavo narkotines medžiagas ir jas metė per tvorą. Kadangi tai yra nepaneigta, todėl teismas visas abejones turėjo vertinti jo naudai.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. P. parodymams suteikė išskirtinę reikšmę, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad parodymai turi būti vertinami neatsiejamai nuo kitų byloje esančių įrodymų. Toks įrodymų vertinimas prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimams. Teismo padarytos išvados dėl jo kaltumo nėra pagrįstos įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje, todėl mano, kad esant tokioms aplinkybėms teismas be pagrindo patikėjo V. P. parodymais ir jį nepagrįstai pripažino kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (T. 20, b. l. 77-81).

Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalį, kuria teismas pripažino jį kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį; panaikinti automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Apeliantas nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Mano, kad jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 straipsnio 1 dalyje, nes pagal teismo nustatytas aplinkybes pataisos namų darbuotojų paimtos tabletės buvo raminantys ir miegą skatinantys vaistai, kuriuose buvo nedidelis psichotropinių medžiagų kiekis, jie buvo skirti asmeniniam vartojimui. Todėl, apelianto manymu, šiame epizode turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Apelianto nuomone, išteisinamasis nuosprendis dėl 2011-03-02 nusikalstamos veikos turėjo būti priimtas ir dėl to, kad byloje nėra įrodymų, jog jo veiksmuose buvo tiesioginė tyčia padaryti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai nesuteikia pagrindo daryti išvados, jog jis suprato, kad per pataisos namų tvorą permestame pakete bus nedidelis kiekis psichotropinių medžiagų. Buvo tikras, kad A. K. prašo organizuoti į pataisos namus įmesto paketo su telefonais, modemais ir mielėmis paėmimą. Nei vienas iš kaltinamųjų teisiamajame posėdyje neparodė, jog buvo žinoma, kad permestame per pataisos namų tvorą pakete bus psichotropinės medžiagos - zolpidemas ar alprazolamas. Priešingai, nuteistasis A. K. pabrėžė, kad jam į pataisos namų teritoriją turėjo būti įmestas paketas su telefonais, modemais ir mielėmis. Nuteistasis S. S. teisiamajame posėdyje taip pat paaiškino, jog, jo žiniomis, per pataisos namų tvorą permestame pakete turėjo būti mobilaus ryšio telefonai. D. P. teisme davė analogiškus parodymus. V. R. taip pat aiškino, kad pakete turėjo būti mobilaus ryšio telefonai. Net liudytojas Ž. V. neparodė, jog buvo žinoma, kad pakete bus psichotropinės medžiagos - zolpidemas ar alprazolamas. Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, irgi neminėjo apie tabletes „Stilnox“ arba „Xanax“. Permestas paketas buvo skirtas ne jam, bet A. K., todėl tik jis galėjo žinoti, kas bus tame pakete. A. K. jam paaiškino, kad bus permesti telefonai, modemai ir mielės.

Apeliantas nesutinka su automobilio Audi A8, kaip nusikalstamos veikos priemonės ir nusikalstamos veikos rezultato, konfiskavimu. Nurodo, jog jis nebuvo nuteistas už nusikalstamą veiką, iš kurios galėjo gauti naudos ir įsigyti konfiskuotiną turtą, todėl nuosprendžio nuoroda į tai, kad automobilis konfiskuojamas kaip nusikalstamos veikos rezultatas, yra aiškiai neteisinga. Automobilis buvo naudojamas ne kaip konkrečios nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet kaip transporto priemonė. Nuosprendyje minimas heroino kiekis nebuvo toks, kad jo gabenimui būtinai reikėjo automobilio Audi A8, narkotinės medžiagos į Kybartus nebuvo vežamos automobilyje įrengtoje slėptuvėje ar pan. Paketai su heroinu per pataisos namų tvorą buvo permesti rankomis, o ne suspausto oro patranka, kurią atsivežti prie Kybartų pataisos namų būtų galima tik su automobiliu. Automobilis nebuvo naudojamas siekiant palengvinti nusikalstamos veikos padarymą. Nusikaltimo dalyko gabenimas buvo įmanomas ir be tokios priemonės (T. 20, b. l. 82-86).

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė prokuroro apeliacinius skundus tenkinti, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis M. M. ir jo gynėjas prašė M. M. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis L. G. ir jo gynėjas prašė L. G. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis K. S. ir jo gynėjas prašė K. S. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis G. K. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis L. M. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis D. P. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis V. R. ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo S. S. gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo A. K. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroro ir nuteistųjų L. G., M. M. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistojo K. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl prokuroro apeliacinių skundų.

Prokuroro apeliaciniuose skunduose iš esmės nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, su nuteistųjų nusikalstamų veikų perkvalifikavimu į švelnesnes, nuteistojo A. K. išteisinimu (dėl 2011-04-27 veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje), teismo pripažintomis neįrodytomis aplinkybėmis, jog nusikalstamos veikos padarytos veikiant organizuota grupe ir turint tikslą platinti narkotines bei psichotropines medžiagas bei per švelnių bausmių paskyrimu.

Dėl 2011-03-02 nusikalstamų veikų padarymo.

Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nėra BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančių įrodymų, kad 2011-03-02 nuteistieji M. M., A. S., D. P., A. K. ir V. R., veikdami organizuota grupe, įgijo kaltinime nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdami tikslą platinti, ir jas platino.

Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. Šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis nusikaltimo požymis, kuris turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant – išmainant, dovanojant, duodant skolon ir pan.) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Kaltininko tikslas parduoti ar kitaip platinti gali susiformuoti jau įgijus narkotines ar psichotropines medžiagas arba prieš įsigyjant šias medžiagas. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, atsižvelgiant į objektyvias bylos aplinkybes, nustatytas pagal surinktus byloje įrodymus. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas svarbią reikšmę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas, taip pat rastų medžiagų kiekis, įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, asmens anksčiau padarytos panašios veikos ir kiti objektyvūs bylos duomenys.

Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams būdingas specifinis nusikaltimo dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, būtina įvardyti, kokios tai medžiagos, nustatyti tikslų jų kiekį. Nustatant tokių medžiagų rūšį, pavadinimą, savybes, kiekį, be kitų įrodymų, byloje reikalinga specialisto išvada arba ekspertizės aktas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Iš nuteistųjų M. M., A. K., S. S., D. P., V. R. ir liudytojo Ž. V. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, matyti, kad A. K. paprašė M. M. organizuoti paketo paėmimą, pažadėjęs M. M. už tai du mobilaus ryšio telefonus ir du modemus. M. M. pavedė Ž. V. surasti nuteistuosius, kurie galėtų paimti ketinamą permesti į pataisos namų teritoriją paketą ir perduoti jį A. K., pažadėjęs Ž. V. už tai atsilyginti pinigais ir narkotinėmis medžiagomis. Ž. V. nuteistiesiems S. S., D. P. bei V. R. už paketo paėmimą pažadėjo mobilaus ryšio telefoną. Permestas į pataisos namų teritoriją paketas suplyšo į dvi dalis, vieną dalį paėmė laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys asmenys, o kitą – Kybartų pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus darbuotojai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė M. M., A. K., S. S., D. P. bei V. R. už pasikėsinimą, veikiant bendrininkų grupe, neteisėtai įgyti suplyšusio paketo dalyje, kurią surado ir paėmė Kybartų pataisos namų darbuotojai, buvusias psichotropines medžiagas - 40 vnt. tablečių „Stilnox“, kurių sudėtyje nedidelis kiekis - 0,320 g psichotropinės medžiagos zolpidemo, bei 40 vnt. tablečių „XANAX“, kurių sudėtyje nedidelis kiekis - 0,040 g psichotropinės medžiagos alprazolamo (T. 1, b. l. 93-94). Kaltinime nurodytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų rūšys bei kiekiai, kurios pagal pateiktą kaltinimą buvo suplyšusio paketo antroje dalyje, paimtoje nuteistųjų, spėjami tik iš liudytojo Ž. V. parodymų, kuris narkotinių ir psichotropinių medžiagų ne tik nesvėrė, nerūšiavo ir neplatino, bet net ir nematė. Iš liudytojo Ž. V. parodymų matyti, kad Ž. V. narkotinių ir psichotropinių medžiagų, įmestų į pataisos namus, rūšį ir kiekį nurodė nuteistasis M. M., tačiau nuteistasis M. M. paneigė tokius liudytojo Ž. V. parodymus sakydamas, jog pakete buvo 5-6 mobilaus ryšio telefonai, modemai ir mielės. Tokius nuteistojo M. M. parodymus patvirtino ir nuteistasis A. K. Suplyšusio paketo antrosios dalies pataisos namų darbuotojai nerado, neapžiūrėjo ir neperdavė specialistams ištirti, nenustatyta galimai buvusių narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšis, jų tikslus pavadinimas (amfetaminas ar metamfetaminas), kiekis bei koncentracija. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis taisykle, kad visos prielaidos, neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, aiškinamos kaltinamųjų naudai, padarė teisingą išvadą, jog byloje nenustatyta, kad 2011-03-02 nuteistieji M. M., A. K., S. S., D. P. bei V. R., turėdami tikslą platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 20 gramų narkotinės medžiagos heroino, 50 gramų psichotropinės medžiagos metamfetamino ar amfetamino, 90 gramų kanapių (ir jų dalių).

Liudytojo J. Ž. ir liudytojo Nr. 6-11, kuriam taikytas anonimiškumas, parodymuose yra duomenų apie Kybartų paisaisos namų teritorijoje vykdytus narkotinių ir psichotropinių medžiagų permetimus, kuriuos galimai kontroliavo ir organizavo nuteistasis M. M., kad M. M. ir kiti nuteistieji ilgą laiką pataisos namuose neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurias patys vartojo bei platino kitiems laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims, apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo mechanizmą, kainas bei atsiskaitymo būdus. Tačiau minėtų liudytojų parodymuose nurodytos aplinkybės yra ne apie konkrečią kaltinime nurodytą 2011-03-02 veiką, o bendro pobūdžio, nekonkreti informacija apie galimai vykusį narkotinių medžiagų įgijimą ir platinimą Kybartų pataisos namuose laikotarpiu nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2011 m. kovo mėnesio. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių liudytojų parodymų nelaikė įrodymais, patvirtinančiais nuteistiesiems inkriminuotą 2011-03-02 veiką. Nuteistasis A. K. teisiamajame posėdyje pripažino, kad kai nuteistieji neturėjo pinigų nusipirkti mobilųjį telefoną, tai mobilųjį telefoną iškeisdavo į narkotines medžiagas, kurias paskui parduodavo, tačiau ir A. K. parodymuose nėra konkrečių duomenų, kad jis 2011-03-02 įgijo narkotinę medžiagą – heroiną ir, kad būtent tą dieną ar kaltinime nurodytu laikotarpiu ją platino (T. 18, b. l. 147-149). Pas A. K. 2011-06-01 kratos metu rasti ir paimti du savadarbiai dozatoriai ir šaukštas (T. 2, b. l. 121-122, 154), ant kurių paviršių rasti heroino pėdsakai (T. 2, b. l. 147-148, 163-164), tačiau tai taip pat nepatvirtina, kad jis 2011-03-02 įgijo narkotinę medžiagą – heroiną ir, kad būtent tą dieną ar kaltinime nurodytu laikotarpiu ją platino, nes minėti daiktai rasti praėjus trims mėnesiams nuo kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo datos, t. y. 2011-03-02. Liudytojai E. S., N. P., T. K., D. J., L. T., V. I., V. M., J. S., A. B., D. Ž. parodė, kad Kybartų pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių savo pažįstamų ir artimųjų prašymu pervesdavo įvairias pinigų sumas į A. T. bei F. J. bankines sąskaitas, tačiau minėti liudytojai nepatvirtino, jog jie pervesdavo pinigus už narkotines medžiagas. Pervestų į sąskaitas pinigų paskirties negalėjo nurodyti ir sąskaitų savininkės liudytojos A. T. ir F. J. Be to, anksčiau paminėtų liudytojų atliktų mokėjimų datos bei liudytojo Ž. V. atlikti mokėjimo pavedimai į F. J. sąskaitą 2010-12-21, 2011-01-24, 2011-12-13, 2011-12-27 (T. 1, b. l. 115-118) nesutampa su kaltinime nurodytu laikotarpiu. Nors iš 2011-03-17 ir 2011-03-24 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo protokolų ir jų priedų matyti, kad buvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, įvykę po 2011-03-02 permetimo, kurių metu M. M. tarėsi su Ž. V. dėl narkotinių medžiagų perdavimo Ž. V., M. M. prašė Ž. V. atnešti švirkštą, kad galėtų susileisti narkotinių medžiagų, M. M. pokalbiai su kitais nuteistaisiais apie narkotines medžiagas ir jų vartojimą, taip pat pokalbiai, vykę iki permetimo ir permetimo metu, iš kurių matyti, kad M. M. vadovavo permesto paketo paėmimui ir duodavo nurodymus Ž. V., su Ž. V. derino veiksmus (T. 1, b. l. 176-191, T. 2, b. l. 4-37), tačiau šie duomenys neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad pataisos namų darbuotojų nerastoje ir neištirtoje paketo dalyje buvo narkotinės ar psichotropinės medžiagos ir, kad būtent jos buvo vartojamos bei platinamos po 2011-03-02 įvykusio permetimo. Apeliacinės instancijos teisme buvo perskaityti Kybartų pataisos namų direktoriaus nutarimai dėl nuteistojo nubaudimo, Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus A. M. ir A. C. tarnybiniai pranešimai bei Ž. V. ir S. S. rašytiniai pasiaiškinimai, iš kurių matyti, kad 2011-03-03 Ž. V. ir S. S. buvo atlikti greito tyrimo testai, kurie parodė, jog Ž. V. vartojo opiatus ir metamfetaminą, o S. S. - opiatus (T. 5, b. l. 123-125, 166-168, T. 20, b. l. 52), tačiau iš to neaišku kokiu būdu ir kada įgytas narkotines medžiagas Ž. V. ir S. S. vartojo.

Byloje nustatyta, kad 2011-03-02 į Kybartų pataisos namų teritoriją buvo permestas tik vienas paketas. Iš teisiamajame posėdyje apklaustų nuteistųjų M. M., A. K., S. S., D. P., V. R. parodymų matyti, kad 2011-03-02 buvo laukiamas mobilaus ryšio telefonų, modemų ir mielių permetimas, šią aplinkybę patvirtina daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai, kuriuose nurodyta, kad 2011-03-02 pataisos namų teritorijoje rastoje permesto paketo dalyje, be 40 vnt. tablečių „Stilnox 10 mg“ ir 40 vnt. tablečių „Xanax“, turinčių psichotropinių medžiagų, buvo du mobilaus ryšio telefonai, 4 SIM kortelės, 4 mobilaus ryšio telefonų antgaliai, modemas su SIM kortele, 3 vienkartiniai medicininiai švirkštai, 3 vienkartinės medicininės adatos, 6 pakuotės sausų mielių (T. 1, b. l. 65-68). Tai patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas R. Č. Be to, iš liudytojo Ž. V. ir liudytojo Nr. 6-11, kuriam taikytas anonimiškumas, parodymų matyti, kad į pataisos namus, be narkotinių ir psichotropinių medžiagų, buvo permetami mobilaus ryšio telefonai, SIM kortelės, kompiuterių modemai bei kiti draudžiami turėti pataisos įstaigoje daiktai. Byloje nėra jokių kitų objektyvių, neginčytinų įrodymų, iš kurių galima būtų nustatyti, kas iš tikrųjų buvo suplyšusio paketo antroje dalyje, kurią paėmė nuteistieji ir, kurios nerado Kybartų pataisos namų darbuotojai. Todėl pirmosios instancijos teismas, visas abejones aiškindamas nuteistųjų naudai ir spręsdamas klausimą dėl platinimo tikslo, pagrįstai vadovavosi psichotropinių medžiagų rūšimis ir kiekiais, rastais suplyšusio paketo dalyje, kurią paėmė pataisos namų darbuotojai.

Byloje yra pakankamai duomenų, kad M. M. ir kiti šioje byloje nuteisti asmenys, atlikdami laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, vartojo narkotines medžiagas. Rastų tablečių pobūdis (raminantys ir miegą skatinantys vaistai) bei tabletėse nustatytas nedidelis psichotropinių medžiagų kiekis rodo, jog šis kiekis medžiagų galėjo būti skirtas ir asmeniniam vartojimui. Nors byloje yra bendro pobūdžio duomenų, kad pataisos namuose galimai buvo platinamos narkotinės medžiagos, tačiau nėra jokių patikimų įrodymų, jog nuteistieji turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti rastas pakete psichotropines medžiagas - 40 vnt. tablečių „Stilnox“, kurių sudėtyje nedidelis kiekis - 0,320 g psichotropinės medžiagos zolpidemo, bei 40 vnt. tablečių „XANAX“, kurių sudėtyje nedidelis kiekis - 0,040 g psichotropinės medžiagos alprazolamo, juolab tiksliai nežinodami paketo turinio. Nors M. M. pažadėjo Ž. V. už paketo paėmimą atsilyginti pinigais ir narkotinėmis medžiagomis, tačiau tai nepatvirtina platinimo tikslo, nes byloje nėra jokių duomenų, kad M. M. ketino atsilyginti būtent pakete rastomis psichotropinėmis medžiagomis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji neturėjo tikslo platinti rastas pakete psichotropines medžiagas.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 259, 260 straipsniuose atitinkamose dalyse, yra padaromos tiesiogine tyčia, t. y. asmuo bent bendrais bruožais turi suvokti, kad medžiagos, kuriomis jis disponuoja, yra narkotinės ar psichotropinės ir jų kiekį. Nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės medžiagos kiekį bei koncentraciją, pakanka to, jog kaltininkas veikė neapibrėžta tyčia, nes tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal padarinius. Kaltininko kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis jo parodymais, bet ir kitais įrodymais. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, ir pan.

Byloje nėra jokių duomenų, kad M. M. ar A. K. būtų atlikęs parengiamuosius veiksmus ir vadovavęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimui ir atgabenimui iki pataisos namų. Byloje nustatyta, kad M. M. tik vadovavo permesto į pataisos namus paketo paėmimui ir duodavo nurodymus Ž. V., su Ž. V. derino veiksmus, tačiau byloje nėra pakakamų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog M. M., A. S., D. P., A. K. bei V. R. tiksliai žinojo paketo turinį, t. y., kad jame bus būtent kaltinime nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kad jame bus būtent toks kiekis šių medžiagų. Nuteistųjų elgesys iki paketo paėmimo ir paėmimo metu (pokalbiai vadinant narkotines medžiagas žargonu, konspiracija telefoninių pokalbių metu, sudėtingi paketo paėmimo ir slėpimo organizavimo veiksmai ir pan.) rodo, jog jie bendrais bruožais suvokė, jog permestame į pataisos namų teritoriją pakete bus bent jau nedidelis kiekis narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tikėjosi rasti ir paimti būtent tas medžiagas, kurios ir buvo rastos pakete. Todėl nuteistųjų M. M., A. S., A. K., D. P. ir V. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, kaip pasikėsinimas įgyti nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, nes nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, psichotropines medžiagas rado ir paėmė Kybarto pataisos namų administracijos darbuotojai. Kadangi ši veika priskirtina prie baudžiamųjų nusižengimų, o pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupe gali būti padaromi tik nusikaltimai, nelaikytina, jog nuteistieji padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus organizuota grupe. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad M. M., A. S., A. K., D. P. ir V. R. būtų susaistyti pastoviais, tvirtais, besitęsiančiais, ilgalaikiais ir intensyviais nusikalstamais ryšiais. Byloje taip pat nenustatyta, kad visi nuteistieji suvokė, jog sukūrė organizuotą grupę ir jai priklausė. Todėl darytina išvada, kad nuteistieji nebuvo pasiekę tokio organizuotumo lygio, jog būtų galima juos pripažinti veikus organizuota grupe. Apygardos teismas pagrįstai pripažino, jog ši nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe.

Dėl 2011-04-27 padarytų nusikalstamų veikų.

Prokuroras apeliaciniuose skunduose nesutinka su M. M., L. M., nusikalstamų veikų kvalifikavimu kaip pasikėsinimas įgyti narkotines medžiagas, o G. K. ir L. G. nusikalstamų veikų kvalifikavimu kaip pasikėsinimas platinti narkotines medžiagas, nes, prokuroro manymu, sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos baigtumo, teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog vieną paketą pavyko permesti į pataisos namų teritoriją ir jį įgijo M. M., t. y. nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos yra baigtos.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad per Kybartų pataisos namų tvorą buvo permesti du paketai su narkotinėmis medžiagomis, tačiau M. M., L. M., A. K., K. S., G. K. ir L. G. kaltinime buvo inkriminuotos tik viename pakete rastos narkotinės medžiagos - 1,657 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje, kaip nustatyta iš specialisto išvados, buvo 0,444 g (26,8%) heroino, kuris buvo paimtas Kybartų pataisos namų administracijos darbuotojų. Todėl pirmosios instancijos teismas, neišeidamas už kaltinimo ribų ir spręsdamas klausimą dėl kiekvieno nuteistojo padarytų veikų disponuojant narkotinėmis medžiagomis, pagrįstai vadovavosi tuo kiekiu narkotinės medžiagos, kuris buvo realiai rastas ir paimtas Kybartų pataisos namų darbuotojų bei pateiktas specialistams ištirti. Nors M. M. pripažino, kad vieną permestą į pataisos įstaigos teritoriją paketą jis paėmė ir jame buvusias narkotines medžiagas – heroiną suvartojo, o iš byloje esančių kitų duomenų galima daryti išvadą, kad abiejuose permestuose paketuose buvo ta pati narkotinė medžiaga ir panašus jos kiekis, tačiau antras permestas paketas nebuvo pataisos namų darbuotojų rastas, paimtas, apžiūrėtas ir pateiktas specialistams ištirti, byloje nenustatyta, kokią konkrečiai narkotinę medžiagą M. M. įgijo ir koks buvo jos kiekis, koncentracija, t. y. nenustatytas nusikalstamos veikos dalykas, kadangi byloje nėra objektyvių, neginčytinų ir specialisto išvada ar ekspertizės aktu patvirtintų įrodymų, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nusikalstamos veikos baigtumo klausimą, pagrįstai nesivadovavo aplinkybe, jog vieną paketą pavyko permesti į pataisos namų teritoriją ir jį įgijo M. M.

Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad M. M. ir L. M. narkotines medžiagas įgijo neturėdami tikslo platinti, t. y. savo poreikiams.

Aplinkybė, jog kaltininkas galimai platina narkotines medžiagas, savaime dar nereiškia, jog jis negali įsigyti narkotinių medžiagų savo poreikiams, ypatingai kai byloje yra duomenų, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas. Todėl, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, turėtų būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgus į byloje esančių įrodymų visumą.

Nors byloje yra bendro pobūdžio duomenų, kad M. M. galimai organizuodavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų patekimą į pataisos namų teritoriją ir jų platinimą, tačiau byloje yra ir pakankamai duomenų, kad M. M. ir L. M. jas vartodavo patys. Be to, iš nuteistųjų M. M. ir L. M. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, matyti, kad jie 2011-04-27 telefonu kreipėsi į K. S., kad pastarasis jiems atgabentų narkotinių medžiagų - heroino, nes jiems abiems po narkotinių medžiagų vartojimo buvo prasidėjusi abstinencija, narkotines medžiagas siekė įsigyti savo poreikiams, o ne platinimui. M. M. paėmė vieną permestą į pataisos namų teritoriją paketą ir suvartojo jame buvusias narkotines medžiagas, o su L. M. nepasidalino, nes narkotinių medžiagų kiekis buvo per mažas. Šiuos nuteistųjų M. M. ir L. M. parodymus patvirtina ir nuteistojo K. S. parodymai, kuriuose nurodė, kad 2011 m. balandžio mėnesio pabaigoje jam paskambino L. M., kuris paaiškino, jog jam abstinencija ir prašė atvežti į Kybartų pataisos namus narkotinių medžiagų. Žinojo, kad L. M. vartoja narkotines medžiagas. M. M. ir L. M. telefoninio pokalbio metu sakė, kad blogai jaučiasi, todėl jam nekilo minčių, kad jie platins jo perduotas narkotines medžiagas, be to, pagal K. S., jo perduotas heroino kiekis buvo per mažas, kad galima būtų jį platinti. Tokius nuteistųjų parodymus taip pat patvirtina 2011-05-13 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas ir jo priedai, kuriuose užfiksuotas telefoninis pokalbis, įvykęs 2011-04-27, apie 16.28 val., tarp L. M. ir K. S. L. M. skambino K. S. ir prašė M. M. vardu atvežti į Kybartų pataisos namus narkotines medžiagas. Pokalbio metu buvo girdimas M. M. balsas, kuris prašė K. S. viską padaryti ką liepė L. M., kadangi jam prasidėjo „lomkės“. K. S. atsakė, jog M. M. (pravarde „Asilas“), kai jam buvo blogai, nepadėdavo (T. 3, b. l. 100-122). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai padarė išvadą, kad nuteistieji M. M. ir L. M. narkotines medžiagas siekė įsigyti savo poreikiams, norėdami jas patys suvartoti, o ne platinimo tikslais.

Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Liudytojo J. Ž. ir liudytojo Nr. 6-11, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymuose bei 2011-07-29 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo protokole ir jo priede (T. 3, b. l. 164-192, T. 4, b. l. 1-73), kuriame užfiksuoti telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimai trumposiomis SMS žinutėmis, vykę nuo 2011-04-15 iki 2011-04-23, tarp A. K. ir kitų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, yra bendro pobūdžio duomenų, kad A. K. galimai padeda M. M. platinti narkotines medžiagas Kybartų pataisos namų teritorijoje. Byloje yra ir kitų duomenų apie tai, kad A. K. pataisos namuose galimai neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, tačiau šie įrodymai nėra susiję su 2011-04-27 padaryta veika. Pas A. K. 2011-06-01 kratos metu rasti ir paimti du savadarbiai dozatoriai ir šaukštas (T. 2, b. l. 121-122, 154), ant kurių paviršių rasti heroino pėdsakai (T. 2, b. l. 147-148, 163-164), tačiau šie daiktai buvo rasti praėjus daugiau nei mėnesiui nuo kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo datos; 2011-04-27 įmestas paketas buvo perduotas į trečią aukštą, kuriame yra A. K. gyvenamosios patalpos, tačiau byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad paketą paėmė A. K.; 2011-05-06 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo protokole ir jo priede užfiksuotas telefoninis pokalbis, įvykęs 2011-04-27 21:43:38 – 21:46:40 val., kurio metu V. P. skambino M. M., o pokalbio metu M. M. aiškino, kaip V. P. turi atlikti permetimą į Kybartų pataisos namų teritoriją, tuo pat metu M. M. šalia esantiems asmenims liepė pakviesti A. K. (pravarde „Kazokas“) (T. 3, b. l. 127-139), tačiau šis pokalbis nėra tiek informatyvus, kad jo pagrindu galima būtų A. K. susieti su 2011-04-27 padaryta nusikalstama veika. Byloje nėra jokių objektyvių, neginčytinų, patikimų duomenų, kuriais remiantis galima būtų kategoriškai konstatuoti, kad A. K. dalyvavo darant 2011-04-27 nusikalstamą veiką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. K. išteisino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, neįrodžius, kad A. K. dalyvavo padarant 2011-04-27 nusikalstamą veiką.

Prokuroro nuomone, kiekvieno nuteistojo 2011-04-27 padarytos nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip įvykdytos organizuota grupe.

BK 25 straipsnio 1 dalyje nustatytos tokios bendrininkavimo formos – bendrininkų grupė, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas.

Veika pagal BK 25 straipsnio 3 dalį gali būti kvalifikuojama tuomet, kai du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomos bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (ar nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, sutariama dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos, laiko. Toks išankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, pastovius, ilgalaikius, besitęsiančius ryšius. Be to, organizuotoje grupėje visi jos nariai gali atlikti vykdytojo funkcijas, tačiau yra pasiskirstę užduotis. Taip pat gali būti keli organizatoriai ir (ar) atskiruose to paties nusikaltimo epizoduose ar darant kitus nusikaltimus tam pačiam dalyviui tenka skirtingi vaidmenys. Visais atvejais organizuotos grupės nariai supranta sukūrę tokią grupę, supranta, jog priklauso tokiai grupei ir realizuoja bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą.

Byloje nėra jokių duomenų, kad M. M., L. M., K. S., L. G., G. K. būtų susaistyti pastoviais, tvirtais, besitęsiančiais, ilgalaikiais ir intensyviais nusikalstamais ryšiais. Byloje taip pat nenustatyta, kad visi nuteistieji suvokė, jog sukūrė organizuotą grupę ir jai priklausė. Todėl darytina išvada, kad nuteistieji nebuvo pasiekę tokio organizuotumo lygio, jog būtų galima juos pripažinti veikus organizuota grupe. Tačiau pirmosios instancijos teismas, padarė nepagrįstas išvadas, jog nagrinėjamu atveju taip pat nėra ir bendrininkų grupės, nurodant, kad skiriasi nuteistųjų tikslai ir jie darė skirtingas nusikalstamas veikas, o M. M. nebuvo nusikalstamos veikos organizatorius.

Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Bendrininkų grupės nariai tarpusavyje gali susitarti dėl visos numatytos bendros nusikalstamos veikos ar tam tikrų jos dalių padarymo. Svarbu, kad mažiausiai du bendrininkai būtų nusikalstamos veikos vykdytojai, t. y., kad kiekvienas iš jų įgyvendintų šios veikos objektyviuosius požymius ar bent dalį šių požymių, taip pat kiekvienas bendrininkas turi suvokti, jog kėsinasi į tą patį objektą, be to, turi suprasti ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir pan. Asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Ši nusikalstamos veikos padarymo forma konstatuojama tik esant įstatyme nustatytai objektyvių ir subjektyvių bendrininkavimo požymių visumai. Darydami grupe nusikaltimą bendrininkai veikia tyčia ir suvokia savo veikos bendrumą. Veikos padarymo bendrininkų grupe atveju nereikalaujama, kad bendravykdytojai kiekvienas atskirai visiškai įgyvendintų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį, nes veikos bendrumas gali pasireikšti ir tuo, kad nusikalstamoje veikoje dalyvaujantys asmenys iš dalies įgyvendina jiems bendrai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius.

Vienas iš bendrininkų – tai organizatorius, kuris parengia nusikalstamą veiką ar jai vadovauja. Galimos tokios teisinės situacijos, kai kaltininkas, siekdamas įgyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmeniniam vartojimui, panaudoja kitus asmenis (pvz., duoda jiems pinigus, kad šie jam nupirktų narkotinių ar psichotropinių medžiagų; atlieka parengiamuosius veiksmus ir vadovauja tokių medžiagų įgijimui). Sprendžiant, ar tokie kaltininko, panaudojančio kitus asmenis, bei šių asmenų veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip bendrininkavimas neteisėtai disponuojant narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalys), ar ne, atsižvelgtina į tarpusavio susitarimo pobūdį, ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, bendrininkų atliktų veiksmų pobūdį ir pan. Paprastai asmuo, atlikęs parengiamuosius veiksmus ir vadovavęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimui net ir asmeniniam vartojimui, laikytinas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti organizatoriumi.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad organizuojant M. M. ir padedant L. M., kiti nusikalstamos veikos bendrininkai gabeno, perdavė ir permetė į Kybartų pataisos namus narkotinę medžiagą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. M., padedant L. M., patys narkotinių medžiagų negabeno, neperdavė ir nepermetė į Kybartų pataisos namų teritoriją, tačiau atliko esminius parengiamuosius veiksmus ir organizavo narkotinių medžiagų gabenimą turint tikslą platinti, perdavimą ir permetimą per Kybartų pataisos namų tvorą: 1) M. M. prašymu L. M. mobilaus ryšio telefonu susitarė su K. S., kad K. S. atgabens narkotines medžiagas tą pačią dieną į degalinę, „1-2-3“, esančią (duomenys neskelbtini), ir jas perduos V. P.; 2) M. M. mobilaus ryšio telefonu susitarė su V. P., kad V. P. paims M. M. priklausantį automobilį Audi A8 iš M. M. sesers namų ir pinigus, bei nuvažiuos į degalinę, „1-2-3“, esančią (duomenys neskelbtini), susitikti su K. S., kuris perduos V. P. narkotines medžiagas; 3) M. M. mobilaus ryšio telefonu V. P. davė nurodymus paimti fiziškai stiprius draugus, kurie galėtų permesti per pataisos namų tvorą narkotines medžiagas, taip pat V. P. jau važiuojant į Kybartų pataisos namus su L. G. bei G. K., davė nurodymus dėl narkotinių medžiagų supakavimo, kaip reikia atlikti permetimą, kurioje vietoje permesti, ką sakyti, jei sulaikytų pareigūnai. Įvertinus M. M. ir L. M. veiksmų pobūdį, konstatuotina, kad M. M. organizavo neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 1 dalis), t. y. atliko šio nusikaltimo organizatoriaus vaidmenį (BK 24 straipsnio 4 dalis), o L. M., pasiūlydamas M. M. asmenį, galintį atgabenti narkotines medžiagas – K. S., bei M. M. prašymu susitardamas mobilaus ryšio telefonu su K. S. dėl narkotinių medžiagų atgabenimo į degalinę ir jų perdavimo V. P., atliko šio nusikaltimo padėjėjo vaidmenį (BK 24 straipsnio 6 dalis).

Pagal BK 26 straipsnio 4 dalį organizatorius ir padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką. Taigi, net ir pripažinus, kad M. M. kartu su L. M. narkotinių medžiagų įgijimą inicijavo ne platinimui, o savo asmeniniam vartojimui, tačiau M. M., padedant L. M., organizavo, kad K. S. gabentų bei perduotų narkotines medžiagas V. P., kuris narkotines medžiagas kartu su L. G. ir G. K. atgabeno iki pataisos namų bei L. G. su G. K. jas permetė per pataisos namų tvorą, turint tikslą platinti narkotines medžiagas, t. y. M. M., padedant L. M., organizavo narkotinių medžiagų gabenimą, turint tikslą jas platinti.

M. M. suorganizavus, L. M. padedant, K. S., L. G. ir G. K. veikė ne organizuota, bet bendrininkų grupe, jie visi kartu siekė bendro rezultato – narkotines medžiagas permesti į pataisos namų teritoriją M. M. ir L. M.

Byloje nustatyta, kad M. M., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. Biliūno g. 14, Kybartuose, turėdamas tikslą neteisėtai įgyti narkotines medžiagas, atgabenti jas į Kybartų pataisos namus, 2011-04-27 organizavo narkotinių medžiagų gabenimą turint tikslą platinti, perdavimą ir permetimą per Kybartų pataisos namų tvorą, o L. M. jam padėjo: 2011-04-27 M. M. prašymu L. M. mobilaus ryšio telefonu susitarė su K. S., kad K. S. atgabens narkotines medžiagas tą pačią dieną į degalinę, „1-2-3“, esančią (duomenys neskelbtini), ir jas perduos V. P., o M. M. susitarė su V. P., kad šis 2011-04-27, degalinėje „1-2-3“, esančioje (duomenys neskelbtini), paims iš K. S. jo atvežtas narkotines medžiagas, supakuos jas ir šias medžiagas atgabens iki Kybartų pataisos namų bei permes paketus su narkotinėmis medžiagomis per šių pataisos namų tvorą. 2011-04-27, apie 20.56 val., K. S. jam priklausančiu automobiliu Saab 900, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno į degalinę „1-2-3“, esančią (duomenys neskelbtini), 1,657 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,444 g (26,8%) narkotinės medžiagos – heroino, ir jas platino, šias narkotines medžiagas tolesniam gabenimui perduodamas V. P. M. M. koordinuojant ir vadovaujant, V. P. kartu su L. G. ir G. K. nuo 2011-04-27, 21.30 val., neteisėtai gabendami šią narkotinę medžiagą automobilyje Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), L. G. ir G. K. supakavo narkotinę medžiagą į du paketus, paruošė permetimui per tvorą į Kybartų pataisos namų teritoriją ir šiuo automobiliu 2011-04-27 iki 22.30 val. neteisėtai atgabeno narkotinę medžiagą iki Kybartų pataisos namų, esančių J. Biliūno g. 14, Kybartuose, po ko, M. M. nurodytu laiku, t. y. 2011-04-27, apie 22.30 val., L. G. ir G. K. permetė šiuos du paketus per Kybartų pataisos namų tvorą, tačiau paketas su narkotinėmis medžiagomis - su 1,657 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,444 g (26,8%) narkotinės medžiagos – heroino, buvo surastas ir paimtas Kybartų pataisos namų administracijos darbuotojų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistieji veikė aktyviais bendrais veiksmais, jų tyčia buvo tiesioginė, vieninga, nukreipta į tą patį rezultatą - narkotinės medžiagos permetimą į pataisos namų teritoriją M. M. ir L. M. Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kad ne visi bendrininkai pažinojo vienas kitą, nebendravo asmeniškai tarpusavyje bei nebuvo bendrai ir iš anksto aptarę visų nusikalstamos veikos detalių, etapų, nes tai nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Svarbu tai, kad jie suprato bendrai su kitais asmenimis darantys nusikalstamą veiką, jos pobūdį ir bendrą tikslą, kurie patvirtina subjektyviųjų požymių (susitarimo ir bendros tyčios) jų veiksmuose buvimą. Todėl teismas konstatuoja, kad visi nuteistieji nusikaltimą padarė bendrais veiksmais, veikdami bendrininkų grupe. Atlikus bet kurią iš BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų turint tikslą platinti narkotines medžiagas, nusikaltimas laikomas baigtas nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo. Nusikalstamos veikos vykdytojai K. S., atgabenęs narkotinę medžiagą iki degalinės, turėdamas tikslą ją platinti, ir ją perdavęs V. P. tolimesniam gabenimui, o L. G. ir G. K., atgabenę narkotinę medžiagą iki Kybartų pataisos namų, turėdami tikslą ją platinti, ir ją permetę per pataisos namų tvorą M. M. ir L. M., padarė baigtą nusikaltimą, nepriklausomai nuo to, kad M. M. ir L. M. narkotinių medžiagų neįgijo, jas suradus ir paėmus pataisos namų darbuotojams, todėl L. G. ir G. K. nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 26 straipsnio 4 dalį organizatorius ir padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį, todėl M. M. nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, o L. M. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo K. S. nusikalstamą veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, todėl jo atžvilgiu nuosprendis nekeistinas.

Dėl nuteistojo K. S. apeliacinio skundo.

Nuteistasis K. S. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kaip baigtu nusikaltimu, mano, jog nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. Nurodė, jog neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas V. P., jo tikrasis tikslas buvo perduoti narkotines medžiagas M. M. ir L. M. jų asmeniniam vartojimui, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes narkotines medžiagas surado ir paėmė pataisos namų darbuotojai, tikslas nebuvo pasiektas.

BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šio straipsnio dispozicijoje nurodytos veikos yra alternatyvios ir, kad atsirastų atsakomybė pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti bent vieną iš jų, be to, jos yra formalios, todėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas laikomas baigtu nuo bet kurios iš išvardytų veikų atlikimo momento, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkui savo sumanymą įgyvendinti pavyko visiškai ar tik iš dalies, t. y. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, ar kaltininkui pavyko iki galo pagaminti ar perdirbti, nugabenti ar nusiųsti į paskirties vietą narkotines ar psichotropines medžiagas. Atlikus bent vieną iš nusikaltimo sudėtyje nurodytų objektyviųjų (veikos) požymių, kurie įstatyme nurodyti kaip alternatyvūs, laikoma, kad yra padarytas baigtas nusikaltimas, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo dalykas buvo realizuotas (pasiekė adresatą) ar ne. Nusikalstama veika taip pat kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaip narkotinių medžiagų pardavimas ar platinimas, kai nustatomas pardavimo ar kitokio platinimo, tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, faktas. Svarbiausią reikšmę turi nustatytas šių medžiagų perleidimo kitam asmeniui faktas. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kitas asmuo ima realiai disponuoti tomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Nuteistasis K. S. neneigia, kad jo tikslas buvo perduoti narkotines medžiagas M. M. ir L. M. bei, kad jas perdavė V. P., kad pastarasis jas nugabentų į pataisos namus M. M. ir L. M. Nors byloje nustatyta, kad M. M. ir L. M. norėjo įsigyti narkotinių medžiagų asmeniniam vartojimui, tačiau tai nepaneigia K. S. tikslo platinti narkotines medžiagas ir jų platinimo, nes K. S. perdavė narkotines medžiagas kitam asmeniui - V. P., kuris, turėdama tikslą platinti, jas nugabeno iki Kybartų pataisos namų, o L. G. ir G. K. jas permetė. Byloje nustatyta, kad nuteistasis K. S. gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, ir jas platino, perduodamas V. P., todėl nuteistojo nusikalstama veika pasibaigė atlikus šiuos veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo K. S. argumentas, kad M. M. ir L. M. negavo jiems skirtos narkotinės medžiagos, nes ją surado ir paėmė pataisos namų darbuotojai, todėl jo veika turėjo būti kvalifikuota su nuoroda į BK 22 straipsnio 1 dalį, nepagrįstas. K. S. suvokė, jog neteisėtai gabeno narkotines medžiagas (heroiną), turėdamas tikslą jas platinti, ir jas platino, bei norėjo taip veikti, t. y. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nuteistojo K. S. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kaip baigtą nusikaltimą.

Dėl nuteistojo M. M. apeliacinio skundo.

M. M. apeliaciniame skunde nesutinkama su jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes, jo manymu, buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 44 straipsnio 2 dalyje. Taip pat nurodo, jog jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, nes jis nežinojo, kad permestame pakete bus narkotinė ar psichotropinė medžiaga, kadangi buvo tartasi dėl paketo su telefonais, modemais ir mielėmis paėmimo. Ginčija automobilio konfiskavimą, nes jis nebuvo nusikalstamos veikos rezultatas ar panaudotas kaip priemonė nusikalstamai veikai daryti.

Už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir (ar) laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti įstatyme nustatyta tiek baudžiamoji, tiek administracinė atsakomybė – ATPK 44 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai sutampa su dalimi BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Tokiais atvejais, kai nustatoma, kad asmuo neteisėtai tik įgijo ar (ir) laikė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, kyla baudžiamojo nusižengimo (BK 259 straipsnio 2 dalis) atribojimo nuo administracinio teisės pažeidimo (ATPK 44 straipsnio 1 dalis) klausimas. ATPK 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Šios normos aiškinimas iš esmės buvo pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje Nr. 2K-7-76/2012, kurioje konstatuota, kad, sprendžiant, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes. Taigi spręsdami, kurią atsakomybės rūšį taikyti – ar veiką kvalifikuoti kaip administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 44 straipsnio 1 dalį, ar kaip baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – teismai, vertindami padarytos veikos pavojingumą, turi atsižvelgti į objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius ir jų kiekybinę bei kokybinę išraišką konkrečioje situacijoje.

Byloje nustatyta, kad M. M., veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitais šioje byloje nuteistaisiais, 2011-03-02 neteisėtai pasikėsino įgyti psichotropinių medžiagų - 40 vnt. tablečių „Stilnox“, kurių sudėtyje nedidelis kiekis - 0,320 g psichotropinės medžiagos zolpidemo, bei 40 vnt. tablečių „XANAX“, kurių sudėtyje nedidelis kiekis - 0,040 g psichotropinės medžiagos alprazolamo, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nors nuteistajam M. M. inkriminuotas psichotropines medžiagas leidžiama vartoti medicinos tikslams (psichotropinės medžiagos rastos vaistuose), tačiau juos galima vartoti tik su gydytojo paskyrimu, pasikėsintų įgyti psichotropinių medžiagų bendras kiekis yra artimas dideliam kiekiui, šias medžiagas buvo pasikėsinta įgyti veikiant bendrininkų grupe su kitais nuteistaisiais, esant iš anksto suderintiems veiksmams, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje - Kybartų pataisos namuose, atliekant laisvės atėmimo bausmę, M. M. suvokiant, kad tokie veiksmai ne tik draudžiami pagal bausmės atlikimo vietos vidaus tvarkos taisykles, bausmių vykdymo kodekso nuostatas, bet kad tokie veiksmai draudžiami ir baudžiamuoju įstatymu. Tai rodo, kad M. M. veiksmai buvo aiškiai nukreipti į įstatymo saugomų vertybių pažeidimą. Taigi šioje konkrečioje situacijoje nustatyti M. M. veikos pavojingumą apibūdinantys subjektyvūs ir objektyvūs požymiai – neteisėtai pasikėsintos įgyti psichotropinės medžiagos kiekiai, rūšys, būdas, jo veiksmų atlikimo vieta – rodo, kad padaryta veika atitinka ne administracinio nusižengimo, numatyto ATPK 44 straipsnio 1 dalyje, o baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliaciniame skunde pagrįstų teisinių argumentų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimą dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo, nėra, todėl M. M. apeliacinis skundas šioje dalyje negali būti tenkinamas. Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendis dalyje dėl 2011-03-02 M. M. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas galioti.

Apie M. M. tiesioginę tyčią padarius 2011-03-02 nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, pasisakyta nagrinėjant prokuroro apeliacinius skundus.

M. M. apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su apygardos teismo taikytu automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konfiskavo minėtą automobilį, nes jis nebuvo nusikalstamos veikos rezultatas ar panaudotas kaip priemonė 2011-04-27 nusikalstamai veikai padaryti.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas taikomas tada, kai kaltininkui ar kitiems asmenims priklausantis turtas įstatymo nurodytais aspektais buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba buvo gautas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendyje nuspręsta vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonę, taip pat nusikalstamos veikos rezultatą 2011-06-06 poėmio metu iš A. T. paimtą M. M. automobilį Audi A8, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN numeris (duomenys neskelbtini) (į kurį laikinai apribota A. T. nuosavybės teisė).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2011-06-06 poėmio protokolu buvo paimtas automobilis Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 7, b. l. 104), kuris 2011-04-21 registruotas A. T. vardu (T. 7, b. l. 111). Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2011-08-30 nutarimu laikinai apribota A. T. nuosavybės teisė į automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nutarimas buvo motyvuojamas tuo, jog automobilis gali būti nusikalstamos veikos rezultatas, nes M. M. nurodymu laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys už Kybartų pataisos namuose pirktas narkotines ir psichotropines medžiagas atsiskaitydavo pervedant pinigus į A. T. banko sąskaitas. M. M. nupirko automobilį A. T. vardu už pinigus, gautus iš nusikalstamos veikos, t. y. už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas (T. 7, b. l. 112). Vėliau laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo taikomas bei tęsiamas ir kitu pagrindu, kad minėtas automobilis buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti, t. y. M. M. nurodymu automobiliu Audi A8 2011-04-27 buvo gabenamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos (T. 7, b. l. 141-142, 145-146).

Liudytoja A. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad atnaujino savo anksčiau turėtą banko sąskaitą tam, kad M. M. galėtų pervesti pinigus jų bendro vaiko išlaikymui. Manė, kad į jos sąskaitą pinigus pervesdavo M. M. draugai. Iš sąskaitos paimdavo tik tiek pinigų, kiek reikėdavo vaiko išlaikymui, o likusius pinigus M. M. prašymu pervesdavo M. M., pastarasis taip pat turėjo prisijungimo kodus (T. 17, b. l. 99). Liudytoja A. T. teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuose nurodė, kad M. M. jai žadėjo nupirkti automobilį, nes jos automobilis jau buvo senas. 2011 m. balandžio mėnesį M. M. prašymu kartu su V. P. nuvažiavo į Kauno automobilių turgų apžiūrėti automobilį Audi A8. Kai atvažiavo, jai nepažįstamas vyras padavė automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktus. Minėtą automobilį tą pačią dieną pastatė M. M. sesers O. namo kieme. Sutvarkė VĮ „Regitra“ automobilio pirkimo pardavimo dokumentus, sumokėjo pardavėjai 8800 Lt iš savo asmeninių pinigų. Nežino, ar M. M. dar papildomai mokėjo už automobilį. Kai paliko automobilį pas M. M. seserį, tai daugiau juo nesinaudojo. Nežino, kas važinėjo nurodytu automobiliu. 2011-05-02 susipyko su M. M., nes M. M. neleisdavo jai naudotis jos vardu registruotu automobiliu Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 5, b. l. 8-10).

Siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo V. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose jis nurodė, jog kartu su A. T. buvo Kauno automobilių turguje, kur A. T. paėmė automobilį Audi A8, kurį nupirko M. M. už 10 000 eurų iš E. B. (T. 8, b. l. 142, 165).

Liudytojos A. T. parodymai, kad ji 2011 m. balandžio mėnesį už automobilį Audi A8, 2004 metų gamybos, sumokėjo 8800 Lt, neatitinka tikrovės, nes tuo metu automobilio rinkos vertė buvo daug didesnė. Be to, tokius A. T. parodymus paneigia liudytojo V. P. parodymai, kuris nurodė, kad automobilį Audi A8 už 10 000 eurų nupirko M. M. A. T. nurodė, kad jai atvažiavus į Kauno automobilių turgų, nepažįstamas vyras jai įteikė automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktus, o ji minėtą automobilį tą pačią dieną pastatė M. M. sesers namo kieme, kas patvirtina, kad A. T. tik atvažiavo paimti jau nupirktą automobilį. Tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad automobilis Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už pinigus, gautus iš nuskalstamos veikos, iš tų pinigų, kurie buvo pervedami į A. T. banko sąskaitą. Kaip minėta anksčiau, byloje neįrodyta, kad į A. T. banko sąskaitą buvo pervedami pinigai už narkotines ar psichotropines medžiagas, kurios galimai pateko į Kybartų pataisos namus kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu, t. y. 2011-03-02. Todėl nagrinėjamu atveju automobilis nepagrįstai konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos rezultatas, šis pagrindas iš Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies naikintinas.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos priemone negali būti pripažįstamas bet koks su jos padarymu susijęs turtas. Tokiam turtui keliami papildomi reikalavimai. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Pagal teismų praktiką, suformuotą kontrabandos bylose, kelių ar kitokio transporto priemonė laikoma panaudota kontrabandos nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta (pvz., įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad šio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų labai apsunkintas arba įmanomas. Paprastai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Transporto priemonė laikoma panaudota BK 199 straipsnyje numatytai nusikalstamai veikai daryti ne tik tada, kai ji specialiai tam buvo pritaikyta (pvz., automobilyje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui gabenti), bet ir tada kai tiesiogiai panaudota nusikalstamos veikos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti išnagrinėtos visos reikšmingos turto panaudojimo šios veikos darymo procese aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad M. M., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, turėdamas tikslą neteisėtai įgyti narkotinę medžiagą, atgabenti ją į Kybartų pataisos namus, 2011-04-27 susisiekė telefonu su V. P., kuriam liepė paimti M. M. priklausantį automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu buvo pas M. M. seserį O., ir nuvažiuoti į degalinę „1-2-3“, esančią (duomenys neskelbtini), susitikti su K. S., kuris 2011-04-27, apie 20.56 val., V. P. perdavė narkotinę medžiagą - 1,657 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,444 g (26,8%) heroino, kurią V. P. turėjo atvežti į Kybartų pataisos namus, esančius J. Biliūno g. 14, Kybartuose. V. P., jau turėdamas narkotinę medžiagą, nuvažiavo į parduotuvę nupirkti lipnios juostos ir veržlių, norėdamas supakuoti narkotinę medžiagą ir suteikti paketams svorio, o paskui nuvažiavo pasiimti draugus: iš namų - L. G., iš parduotuvės - G. K., kurie turėjo permesti paketus su narkotine medžiaga į pataisos namų teritoriją. 2011-04-27, 21.30 val., važiuojant iš Kauno į Kybartų pataisos namus automobilyje Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), narkotinė medžiaga buvo supakuota į du paketus ir paruošta permetimui. Šiuo automobiliu 2011-04-27, apie 22.30 val., buvo neteisėtai atgabenta narkotinė medžiaga iki Kybartų pataisos namų, po to, M. M. nurodytu laiku, t. y. 2011-04-27, apie 22.30 val., L. G. ir G. K. permetė du paketus su narkotine medžiaga per Kybartų pataisos namų tvorą bei mėgino pabėgti automobiliu iš įvykio vietos, tačiau nespėjo atsisėsti į automobilį, nes V. P. išvažiavo.

Iš šių byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pagal išankstinį susitarimą automobilis Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas tiek kaip priemonė, padėjusi atvykti iki degalinės „1-2-3“, esančios (duomenys neskelbtini), kurioje V. P. buvo perduotos narkotinės medžiagos, į parduotuvę, kurioje buvo nupirktos medžiagos (lipni juosta ir veržlės), reikalingos paketų pagaminimui, į L. G. ir G. K., kurie turėjo permesti paketus, buvimo vietas, tame tarpe ir iki nusikalstamos veikos padarymo vietos – Kybartų pataisos namų, tiek kaip priemonė, kuria buvo gabenami asmenys – L. G. ir G. K., kurie nusikalstamos veikos įgyvendinimui turėjo permesti per pataisos namų tvorą paketus su narkotine medžiaga, tiek kaip priemonė nusikalstamos veikos dalykui gabenti, tiek kaip priemonė siekiant kuo greičiau pabėgti iš nusikalstamos veikos vietos ir, kuria pasinaudojant iš įvykio vietos pabėgo V. P., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, bei mėgino pabėgti L. G. bei G. K., tačiau nespėjo atsisėsti į automobilį, nes jis išvažiavo. Be automobilio būtų sudėtinga keliose skirtingose vietose per tokį trumpą laiko tarpą atlikti visus anksčiau minėtus veiksmus bei vėlyvą vakarą – nakties metu nuvykti iš vieno miesto į kitą, t. y. iš Kauno iki nusikalstamos veikos vietos - Kybartų pataisos namų, kurių aplinkui esanti teritorija yra stebima ir filmuojama, nepastebėtiems atlikti permetimą per pataisos namų tvorą ir greitai pabėgti iš įvykio vietos. Tai patvirtina, kad automobilis buvo naudotas kaip priemonė, palengvinusi nusikalstamos veikos padarymą. Nors šis automobilis ir nebuvo tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau transporto priemonė neabejotinai sudarė sąlygas nusikalstamos veikos padarymui palengvinti ir be jos nusikalstami tikslai negalėtų būti įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, kad slėptuvės įrengimas nėra būtinas požymis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusikaltimo padarymo priemone ir šį automobilį konfiskavo. Be to, sprendžiant klausimą, ar automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, neturi reikšmės aplinkybė, ar nusikaltimas galėjo būti padarytas kita transporto priemone, nes šiuo atveju svarbu yra tai, koks konkrečiai automobilis buvo nusikaltimo padarymo priemonė.

Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam asmeniui priklausantis turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

Nors konfiskuotinas turtas formaliai registruotas trečio asmens – M. M. sugyventinės A. T. vardu, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų jis faktiškai priklausė ir juo realiai disponavo M. M. Iš A. T. parodymų matyti, kad automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), surado M. M., o A. T., sutvarkiusi automobilio pirkimo – pardavimo bei registracijos dokumentus, automobilį Audi A8 tą pačią dieną paliko M. M. sesers O. S. namų kieme, juo nesinaudojo, M. M. jai neleisdavo naudotis automobiliu, nežino, kas važinėjo nurodytu automobiliu (T. 17, b. l. 99; T. 5, b. l. 8-10). Iš 2011-05-06, 2011-05-13 ir 2011-05-19 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo protokolų ir jų priedų matyti, kad M. M. telefoninių pokalbių metu su K. S., V. P. ir savo seserimi O. S. sakė, kad automobilis Audi A8 priklauso jam, M. M. duodavo nurodymus dėl jo naudojimo, rūpinosi jo buvimo vieta, su M. M. bendraujantys asmenys suprato, kad automobilis Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso M. M. (T. 3, b. l. 100-122, 127-139, 154-159).

Vadinasi faktiškai automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdė ir juo disponavo savo nuožiūra M. M., o registruota savininkė A. T. nesidomėjo jai priklausančio turto likimu, jai buvo nesvarbu kaip M. M. naudojo automobilį, todėl taip elgdamasi ji turėjo ir galėjo žinoti, jog šis turtas gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Be to, A. T., būdama daug metų M. M. sugyventinė ir pastoviai palaikydama su juo ryšį, net M. M. atliekant laisvės atėmimo bausmę, žinojo apie jo nusikalstamą praeitį ir teistumus, kad M. M. vartoja narkotines medžiagas. Nors tokiais atvejais nuosavybės teisė faktiniam naudotojui nėra perėjusi, tačiau savininkas, duodamas kitam asmeniui naudotis savo turtu, prisiima ir riziką dėl tokio turto panaudojimo.

Taikant turto konfiskavimą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas ne tik BK 72 straipsnis, bet ir jo atitinkama dalis ar punktas, kuriuo nurodytas turtas konfiskuojamas, taip pat išvardijami konfiskuojami daiktai. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendis tikslinamas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, automobilis Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN numeris (duomenys neskelbtini) (į kurį laikinai apribota A. T. nuosavybės teisė), konfiskuojamas kaip nusikalstamos veikos priemonė.

Dėl nuteistojo L. G. apeliacinio skundo.

Nuteistasis L. G. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei teismo atliktu įrodymų vertinimu. Nurodo, kad jo kaltė yra grindžiama vien tik liudytojo V. P. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, ir prielaidomis. Keliamos abejonės dėl liudytojo V. P. parodymų patikimumo.

Nuteistasis L. G. neneigia, jog už piniginį atlygį permetė per Kybartų pataisos namų tvorą paketą, tačiau neigia žinojęs, jog pakete buvo narkotinės medžiagos, manė, jog pakete buvo telefonas. Tvirtina, kad nematė narkotinių medžiagų ir jų pakavimo proceso, o V. P. jam sakė, kad pakete yra telefonas, be to, paketas buvo stačiakampio formos. Tačiau tokius nuteistojo L. G. argumentus paneigia byloje esantis įrodymų visetas. Todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad apkaltinamasis nuosprendis L. G. atžvilgiu grindžiamas vien tik liudytojo V. P. parodymais ir prielaidomis.

Liudytojas V. P., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, teisiamajame posėdyje parodė, kad paėmęs iš K. S. narkotines medžiagas, nupirko parduotuvėje lipnios juostos ir veržlių, o paskui pasiėmė savo draugus L. G. ir G. K. Jau važiuodamas į Kybartus pasiūlė L. G. ir G. K. permesti per pataisos namų tvorą du paketus su narkotine medžiaga, o jiems sutikus, automobilyje L. G. ir G. K. perdavė maišelį su narkotikais. L. G. su G. K. padalino narkotines medžiagas į dvi dalis, padarė du paketus, į kuriuos pridėjo nupirktų veržlių, kad paketai turėtų svorį, viską apvyniojo lipnia juosta. Privažiavus prie Kybartų pataisos namų tvoros, iš automobilio išlipo L. G. ir G. K., kurie permetė per tvorą paketus (T. 18, b. l. 140-141, T. 22, b. l. 137-138). Šie liudytojo parodymai iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui ir akistatos metu su G. K. (T. 8, b. l. 145-147, 148-150). Priešingai nei teigia apeliantas, šiuos liudytojo V. P. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Iš 2011-05-06 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo protokolo bei jo priedų matyti, kad V. P. jau važiuojant su G. K. ir L. G. į Kybartų pataisos namus, telefoninių pokalbių metu ir SMS pranešimais M. M. davė V. P. nurodymus dėl narkotinių medžiagų pakavimo ir permetimo vietos. Iš pokalbių turinio matyti, kad kiekvienas paketas buvo truputį didesnis nei pusė kumščio, keturių graikiškų riešutų dydžio ir apvyniotas balta lipnia juosta (T. 3, b. l. 127-139). Liudytojai G. P., V. R., L. J., R. P., R. B., M. Ž., A. K., dirbantys Kybartų pataisos namuose, parodė, kad 2011-04-27, apie 22.00 val., iš automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipo du vaikinai, kurie permetė per Kybartų pataisos namų tvorą du baltus stalo teniso kamuoliuko dydžio paketus, vieną paketą paėmė pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, o kitas paketas buvo rastas apsaugos darbuotojų Kybartų pataisos namų teritorijoje. Rastas paketas buvo apvyniotas baltos spalvos nepermetama lipnia juosta, o jo viduje buvo metalinės veržlės ir baltos spalvos milteliai. Įvykio vietoje buvo sulaikytas L. G., kuris permetė paketą (T. 17, b. l. 95-99). Aukščiau paminėtų liudytojų parodymus taip pat patvirtina 2011-05-16 apžiūros protokolas, kuriame aprašytas 2011-04-27, 22:09 val., užfiksuotas vaizdo įrašas prie Kybartų pataisos namų, kuriame matyti kaip prie pataisos namų privažiuoja automobilis Audi, iš kurio išlipa du vaikinai ir nubėga prie Kybartų pataisos namų pastatų, paskui bėga link stovinčio automobilio, tačiau automobilis nuvažiuoja, o vaikinai nespėja į jį atsisėsti (T. 2, b. l. 79-83). Iš 2011-04-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateiktas daiktas, įvyniotas į popierių ir panašus į kamuolį, kurio viduje buvo baltos spalvos milteliai (T. 2, b. l. 40-41). Iš 2011-05-04 specialisto išvados matyti, kad į 2011-04-27 Kybartų pataisos namų teritoriją įmestame pakete rastų miltelių masė – 1,657 g, miltelių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė 0,444 g (T. 2, b. l. 88-89).

Vertinant liudytojo V. P. parodymus jų patikimumo aspektu, nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių V. P. galėtų būti suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti savo draugą - apeliantą L. G. nebūto nusikaltimo padarymu, duoti apie jį melagingus parodymus. Liudytojas V. P. viso proceso metu davė nuoseklius ir detalius parodymus, todėl, byloje nesant jokių objektyvių duomenų apie V. P. suinteresuotumą apkalbėti L. G., pirmosios instancijos teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo jais nesiremti. Juolab, apelianto L. G. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką grindžiama ir kitais įrodymais, kurie turi savarankišką įrodomąją reikšmę, todėl ne tik patvirtina, bet ir papildo V. P. parodymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto nurodytos aplinkybės, kad kratos metu pas V. P. buvo rastos narkotinės medžiagos, jog V. P. galimai priklausė Kauno nusikalstamai grupuotei, nesudaro pagrindo abejoti V. P. parodymais.

Apelianto L. G. iškeltą versiją, kad V. P. pats supakavo narkotines medžiagas iki atvažiuojant pas L. G., paneigia aukščiau paminėti įrodymai.

Byloje nustatyta, kad narkotinės medžiagos buvo pakuojamos V. P., L. G. ir G. K. važiuojant į Kybartų pataisos namus. Automobilį vairavo V. P., kuris tam tikrais laiko tarpais bendravo telefonu ir susirašinėjo su M. M., todėl narkotines medžiagas padalinti į dvi dalis ir jas supakuoti galėjo tik L. G. ir G. K. Todėl L. G. ne tik dalyvavo pakavimo procese, bet ir matė, kad pilstoma medžiaga yra miltelių pavidalu, o ne mobilaus ryšio telefonas, be to, V. P. L. G. ir G. K. pasakė, kad tai narkotinė medžiaga. Ant permesto per pataisos namų tvorą paketo ir jo viduje buvo rasti rankų pėdsakai, kurie netinkami asmeniui identifikuoti (T. 2, b. l. 92-93), tačiau tai nepaneigia, kad L. G. dalyvavo narkotinių medžiagų pakavime, be to, kaip nurodė pats apeliantas buvo naudojamos pirštinės. L. G. kaltės taip pat nepaneigia G. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kurie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje, nes jie prieštarauja aukščiau aptartai įrodymų visumai. L. G. teiginys, jog jis manė, kad permestame pakete buvo telefonas, nes paketas buvo stačiakampio formos, neatitinka bylos aplinkybių, nes iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad į pataisos namus permesti paketai buvo apvalūs bei stalo teniso kamuoliuko dydžio.

Išanalizavus byloje esančius įrodymus ir įvertinus jų visetą, darytina išvada, jog L. G. žinojo, jog permestame per Kybartų pataisos namų tvorą pakete yra narkotinės medžiagos. Byloje nustatyti nuteistojo veiksmai visiškai atitinka BK 260 straipsnio 1 dalies dispoziciją, nes platinimu pripažįstamas bet koks narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimas kitam asmeniui. Narkotinių medžiagų permetimas pagal išankstinį susitarimą su tam tikru asmeniu per pataisos namų teritoriją juosiančią tvorą – tai vienas iš tų medžiagų platinimo būdų. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kitas asmuo ima realiai disponuoti tomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Nors permestas per Kybartų pataisos namų tvorą paketas su narkotinėmis medžiagomis buvo rastas ir paimtas Kybartų pataisos namų darbuotojų, tačiau tai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad L. G. nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nagrinėjant prokuroro apeliacinius skundus nustatyta, kad L. G. ne tik permetė per pataisos namų tvorą narkotines medžiagas, bet ir dalyvavo jų gabenime iki Kybartų pataisos namų, turint tikslą jas platinti, kuriuo metu narkotines medžiagas kartu su G. K. supilstė į dvi dalis ir padarė paketus, skirtus permetimui per pataisos namų tvorą. Todėl, atlikus bet kurią iš BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų, turint tikslą narkotines medžiagas platinti, nagrinėjamu atveju gabenimą, turint tikslą platinti narkotines medžiagas, nusikaltimas laikomas baigtas nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo, t. y. neturi reikšmės, kad M. M. ir L. M. narkotinių medžiagų neįgijo, nes jas surado ir paėmė pataisos namų darbuotojai. Byloje nustatyta, kad L. G., dalyvaudamas bendrininkų grupe, padarė baigtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmių.

Nuteistasis K. S. apeliaciniame skunde prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 2 dalyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Tačiau apelianto nurodyta aplinkybė, kad visuomenei padaryta žala yra minimali, nes narkotinės medžiagos nepateko į apyvartą ir nepadarė didelės žalos žmonių gerovei, apibūdina nusikalstamos veikos pasekmes, todėl pagal savo pobūdį negali būti pripažinta atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Į šią aplinkybę galima atsižvelgti vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir individualizuojant bausmę.

Nuteistasis K. S. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta bausme, prašo paskirti švelnesnę. Pasak apelianto, teismas, skirdamas jam bausmę, jos neindividualizavo, neįvertino visuomenės interesų, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, valstybės ir visuomenės interesams padarytos žalos, tai, kad narkotinės medžiagos nepateko į apyvartą ir visuomenei padaryta minimali žala, bei teisingumo principo. Tačiau priešingai nei teigia apeliantas, byloje nustatyta, kad narkotinė medžiaga buvo išplatinta kitam asmeniui ir pateko į apyvartą, nors asmenys, kuriems ji buvo skirta, jos negavo.

Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą K. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Byloje nustatyta viena K. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. S. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltės formą, kitas aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus bei sąlygas, numatytus BK 54, 61 straipsniuose. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas nuteistajam K. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos medianą. Šią bausmę subendrino iš dalies sudėdamas su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-21 nuosprendžiu. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Įvertinus K. S. asmenybę (nedirbantis, vedęs, baustas administracine tvarka (T. 13, b. l. 119-121), anksčiau teistas trylika kartų už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, bei nuosavybei (T. 13, b. l. 122-126, 133-169), nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra recidyvistas, įrašytas į priežiūros grupę Vilniaus priklausomybės ligų centre diagnozavus priklausomybės sindromą, psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant opioidus (T. 13, b. l. 170)), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus (padarė tiesiogine tyčia vieną sunkų nusikaltimą, keliantį padidintą pavojų visuomenei ir darantį didelę žalą jos nariams, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga - heroinu, kurio kiekis buvo artimas Rekomendacijose nurodytai žemutinei nedidelio kiekio ribai, turint tikslą ją platinti ir ją platino), į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo K. S. parinkta bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai griežta. K. S. paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. S. bausmę ir nustatydamas jos dydį, BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių K. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, bei išimtinių aplinkybių, susijusių su K. S. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas K. S. už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismo K. S. paskirta bausmė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, yra tinkamai individualizuota, galutinė subendrinta bausmė paskirta teisingai, nėra pagrindo jos keisti.

Perkvalifikavus nuteistųjų M. M., L. M., L. G., G. K. nusikalstamas veikas, padarytas 2011-04-27, svarstytini bausmių skyrimo ir bendrinimo klausimai.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato.

Prokuroras nesutinka su G. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu ir jos vykdymo atidėjimu, nurodo, jog teismas paskyrė per švelnią bausmę.

Byloje nenustatyta G. K. atsakomybę lengvinančių ir sukinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. K. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltės formą, asmens kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikaltimą formą ir rūšį, kitas aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus bei sąlygas, numatytus BK 54 straipsnyje. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas nuteistajam G. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė minimalią straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Įvertinus G. K. asmenybę (nedirbantis, vedęs (T. 22, b. l. 47), turi mažametį vaiką (T. 22, b. l. 54-55), baustas administracine tvarka (T 14, b. l. 48-50), anksčiau vieną kartą teistas už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas), jam buvo paskirta bauda, teistumas išnykęs, į narkologinę įskaitą neįrašytas, psichiatrijos ligoninėje negydytas (T. 14, b. l. 60-61)), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus (veikiant bendrininkų grupe padarė tiesiogine tyčia vieną baigtą sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga - heroinu, kurio kiekis buvo artimas Rekomendacijose nurodytai žemutinei nedidelio kiekio ribai, turėdamas tikslą ją platinti), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo G. K. parinkta bausmė yra aiškiai per švelni. G. K. paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, jos pobūdžiui, pavojingumui, nuteistojo asmenybei, atitinka bausmės paskirtį ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. K. bausmę ir nustatydamas jos dydį, BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. G. K. paskirta bausmė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra tinkamai individualizuota, nėra aiškiai per švelni, nėra pagrindo jos keisti net perkvalifikavus iš pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką į baigtą nusikaltimą. G. K. paliekama pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė ir jos dydis. Taip pat pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę, padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai G. K. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą.

Įvertinus L. G. asmenybę (anksčiau neteistas (T. 14, b. l. 94), dirba, jo motina mirusi (T. 14, b. l. 91), gyvena su sunkiai sergančiu tėvu (T. 21, b. l. 42), kuriam reikalinga priežiūra ir pagalba, nusikalstamą veiką padarė būdamas jauno amžiaus, priklausomybės ligų centre neregistruotas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, psichiatrijos ligoninėje negydytas (T. 14, b. l. 101-103)), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus (veikiant bendrininkų grupe padarė tiesiogine tyčia vieną baigtą sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga - heroinu, kurio kiekis buvo artimas Rekomendacijose nurodytai žemutinei nedidelio kiekio ribai, turėdamas tikslą ją platinti), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti L. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus minimalią straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, t. y. tokią pačią kaip ir pirmosios instancijos teismo, kuri yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, jos pobūdžiui, pavojingumui, nuteistojo asmenybei, atitinka bausmės paskirtį ir tikslus net perkvalifikavus nusikalstamą veiką iš pasikėsinimo į baigtą nusikaltimą.

Nuteistasis L. G. ir jo gynėjas teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme prašė taikyti naują BK 75 straipsnio redakciją ir atidėti L. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, negalėjo būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Todėl pirmosios instancijos teismas tuo metu galiojusių bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir jas pritaikė teisingai. Tačiau, po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Skundžiamu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu L. G. nuteistas už vieną sunkų nusikaltimą, paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Vadinasi nuteistojo L. G. padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnis bei paskirtos bausmės dydis atitinka šioje BK normoje nustatytas sąlygas.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Nekyla abejonių, kad įstatymas, leidžiantis atidėti bausmės vykdymą asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, palengvina tokių asmenų teisinę padėtį, todėl esant ir kitoms įstatymo reikalaujamoms sąlygoms, gali būti taikomas nuteistajam L. G.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Išnagrinėjus bylos aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę, manytina, kad bausmės tikslai L. G. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Nors byloje nustatyta, kad L. G. padarė sunkų nusikaltimą - platino narkotinę medžiagą, draudžiamą vartoti medicinos tikslams, tačiau tokios medžiagos kiekis neviršija Rekomendacijose nurodyto nedidelio šios medžiagos kiekio, nuteistajam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. L. G. anksčiau neteistas (T. 14, b. l. 94), dirba, jo motina mirusi (T. 14, b. l. 91), gyvena su sunkiai sergančiu tėvu (T. 21, b. l. 42), kuriam reikalinga priežiūra ir pagalba, nusikalstamą veiką padarė būdamas jauno amžiaus, priklausomybės ligų centre neregistruotas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, psichiatrijos ligoninėje negydytas (T. 14, b. l. 101-103). Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos, už kurios padarymą nuteistasis pripažintas kaltu, būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog nuosprendžiu L. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jos vykdymą. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, paskiriant nuteistajam baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimą.

Skiriant bausmę M. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, būtina įvertinti M. M. asmenybę (anksčiau teistas 6 kartus, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas, baustas daug kartų administracine tvarka (T. 9, b. l. 130-142), nedirba, psichinėmis ligomis neserga, į narkologinę įskaitą neįrašytas (T. 9, b. l. 188, 191-192)), 2011-04-27 padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus (atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir norėdamas įsigyti narkotinių medžiagų asmeniniam vartojimui, neturėdamas tikslo jų platinti kitiems asmenims, organizavo narkotinių medžiagų atgabenimą, perdavimą ir permetimą per pataisos namų tvorą, tuo tiesiogine tyčia padarydamas vieną baigtą sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga - heroinu, kurio kiekis buvo artimas Rekomendacijose nurodytai žemutinei nedidelio kiekio ribai). Bylos aplinkybės neigiamai charakterizuoja M. M. asmenybę, tačiau nėra didelis jo padaryto nusikaltimo rūšinis pavojingumas, įvertinus tai, kad heroino, kurio gabenimą, turint tikslą platinti, organizavo M. M., kiekis buvo artimas Rekomendacijose nurodytai žemutinei nedidelio kiekio ribai, darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už medianą. Paskirta bausmė iš naujo bendrintina su kitomis paskirtomis bausmėmis.

Skiriant bausmę L. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, būtina įvertinti L. M. asmenybę (anksčiau teistas 6 kartus, tame tarpe ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, psichinėmis ligomis neserga, į narkologinę įskaitą neįrašytas (T. 13, b. l. 26-27, 34)), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus (atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, veikiant bendrininkų grupe, norėdamas įsigyti narkotinių medžiagų asmeniniam vartojimui, neturėdamas tikslo jų platinti kitiems asmenims, tiesiogine tyčia padėjo padaryti vieną baigtą sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga - heroinu, kurio kiekis buvo artimas Rekomendacijose nurodytai žemutinei nedidelio kiekio ribai, jog L. M. vaidmuo buvo antraeilis). Bylos aplinkybės neigiamai charakterizuoja L. M. asmenybę, tačiau nėra didelis jo padaryto nusikaltimo rūšinis pavojingumas, įvertinus tai, kad heroino, kurio gabenimą, turint tikslą platinti, padėjo organizuoti, kiekis buvo artimas Rekomendacijose nurodytai žemutinei nedidelio kiekio ribai, darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už medianą. Paskirta bausmė iš naujo bendrintina su kitomis paskirtomis bausmėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad nesikeičia nuteistųjų M. M., D. P., S. S., A. K., V. R. nusikalstamų veikų, padarytų 2011-03-02, kvalifikavimas, nenustatyta naujų atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei įvertinus nuteistųjų disponuotų narkotinių medžiagų rūšis ir jų kiekius, o būtent, kad M. M., D. P., S. S., A. K. ir V. R. disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams (psichotropinės medžiagos rastos vaistuose), darytina išvada, kad nuteistiesiems pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, padarytas 2011-03-02, nėra aiškiai per švelnios, todėl nėra pagrindo jų keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendį dalyje dėl M. M. ir L. M. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį (2011-04-27 nusikalstamos veikos), L. G. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį pakeisti.

M. M. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 259 straipsnio 1 dalies (2011-04-27 nusikalstama veika) į BK 24 straipsnio 4 dalis, 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį (2011-03-02 nusikalstama veika) ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Kadangi paskirtoji bausmė neviršija suėmime atbūto laiko, M. M. laikyti atlikusiu bausmę.

L. M. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 259 straipsnio 1 dalies (2011-04-27 nusikalstama veika) į BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 3 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams 2 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

L. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 70 straipsniu, 71 straipsniu, L. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Paskirti baudžiamojo poveikio priemones – per vienerius metus atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, sumokėti 10 MGL (1 MGL prilyginus 37,66 eurų), t. y. 376,60 eurų (trijų šimtų septyniasdešimties šešių eurų 60 euro ct), įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Įpareigoti L. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. nuosprendį dalyje dėl G. K. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį pakeisti.

G. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį ir palikti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytą automobilio Audi A8 konfiskavimo pagrindą – kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Atmesti nuteistojo K. S. apeliacinį skundą.

Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.