- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- A-3519-968/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00351-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio O. B. atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio O. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio O. B. sulaikymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) su 2019 m. gruodžio 10 d. teikimu Nr. (21/26)-7K-1333 (toliau – ir Teikimas) kreipėsi į teismą ir prašė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2, 3, 5 punktais, 5 dalies 9, 10 punktais, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsniu, pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio O. B. (toliau – ir užsienietis) sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2020 m. kovo 21 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.
2. Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad 2019 m. gegužės 27 d. užsienietis buvo grąžintas iš Varšuvos pagal Dublinas III reglamentą į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2019 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (15/6-11)-12PR-81 (toliau – ir Migracijos departamento 2019 m. birželio 18 d. sprendimas) nusprendė nesuteikti užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas 3 mėnesiams, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pratęsė užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2019 m. gruodžio 21 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Migracijos departamento 2019 m. birželio 18 d. sprendimas įsiteisėjo LVAT priėmus 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį. Užsieniečiui paaiškinta, kad pradedama jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, tačiau užsienietis nesutiko būti išsiunčiamas ir pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas 2019 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo skubos tvarka, kadangi paskesniame prašyme suteikti prieglobstį užsienietis pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis. Taigi užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra, kadangi pateikė paskesnį prašymą tik tam, kad būtų sustabdyta procedūra dėl jo išsiuntimo, o jis vėl įgytų privilegijas, teikiamas prieglobsčio prašantiems asmenims. Užsieniečių registracijos centras pažymėjo, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) Pajėgų valdymo valdybos pranešta, kad užsienietis ieškomas (duomenys neskelbtini) tikslu jį išduoti (už (duomenys neskelbtini)). Užsienietis taip pat yra ieškomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kaip skolininkas ir atsakovas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinėje sistemoje yra duomenys apie tai, kad, Policijos departamento vertinimu, jis laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
3. Užsienietis paaiškino, kad jis sulaikytas jau pusę metų, pakartotinį prašymą dėl prieglobsčio pateikė išaiškėjus naujoms aplinkybėms. Migracijos departamentas buvo priėmęs sprendimą jo prašymą nagrinėti skubos tvarka, tačiau jis pateikė prašymą, kad jo paskesnis prašymas dėl prieglobsčio būtų nagrinėjamas iš esmės, ir Migracijos departamentas šį jo prašymą patenkino, tačiau šią aplinkybę patvirtinančio dokumento jis dar negavo. Nori turėti galimybę laisvai judėti, kol nebus priimtas sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį, iš Lietuvos neišvyktų. Lietuvoje gyveno nuo 2011 m., galvojo prasitęsti vizą, bet tuo metu nepavyko ir vizos galiojimas pasibaigė. Tuo metu, kai jis buvo sulaikytas Lenkijoje, nuo vizos galiojimo pasibaigimo buvo praėjęs maždaug mėnuo.
4. Užsieniečio atstovas nurodė, kad užsienietis sutiktų, jog jam būtų paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė. Užsienietis neturi galimybės savarankiškai išsinuomoti būstą ir savarankiškai gyventi, todėl sutiktų, kad būtų apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis sulaikytas nuo tada, kai buvo grąžintas į Lietuvą, todėl nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad užsienietis nesilaiko nustatytos tvarkos ir gali pasislėpti. Užsienietis, pateikdamas paskesnį prašymą dėl prieglobsčio, pateikė ir papildomus dokumentus, įrodančius, kad jis persekiojamas savo valstybėje. Užsienietis bando išvengti grąžinimo į savo šalį, kadangi jis savo šalyje persekiojamas.
II.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu Teikimą patenkino ir pratęsė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimu užsieniečiui paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. kovo 21 d. (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p., 5 d. 9 p., 114 str., 117 str.).
Šalies argumentai
6. Teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikai iš Varšuvos pagal Dublino III reglamentą grąžintas užsienietis. Užsienietis tą pačią dieną pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2019 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo nesuteikė užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimu užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. rugsėjo 21 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu užsieniečio sulaikymo terminas pratęstas iki 2019 m. gruodžio 21 d. Užsienietis šiuos teismo sprendimus skundė LVAT, tačiau užsieniečio skundai netenkinti ir teismų sprendimai palikti nepakeisti. Taip pat užsienietis Migracijos departamento 2019 m. birželio 18 d. sprendimą dėl prieglobsčio jam nesuteikimo skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris užsieniečio skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi paliko sprendimą nepakeistą. Migracijos departamento 2019 m. birželio 18 d. sprendimui įsiteisėjus ir pradėjus užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrą, užsienietis 2019 m. lapkričio 29 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas 2019 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 15PR-358 priėmė nagrinėti iš esmės skubos tvarka, užsienietį kviečia į apklausą, numatytą 2019 m. gruodžio 9 d. Užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, kad šiuo metu užsieniečio paskesnis prašymas dėl prieglobsčio neišnagrinėtas, todėl vertino, jog prieglobsčio prašymo motyvai nėra aiškūs. Teismas pažymėjo, kad LVAT 2019 m. liepos 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5114-575/2019, kurioje buvo sprendžiama dėl užsieniečio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo, remdamasis Policijos departamento pateiktais duomenimis konstatavo, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kuriais patvirtinama, jog užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, sprendė, kad užsienietis gali pasislėpti ar išvykti į kitą Šengeno valstybę ir vertino, kad pagrįstai teismo sprendimu apribota užsieniečiui judėjimo laisvė. Nuo šios LVAT nutarties priėmimo iš esmės nepasikeitė faktinės aplinkybės, kurių pagrindu užsieniečiui paskirtas sulaikymas. Byloje negauta duomenų apie tai, kad išnyko faktinės aplinkybės, kurių pagrindu LVAT konstatavo, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, todėl išlikę užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, esant 5 dalies 9 punkte nurodytoms aplinkybėms. Užsienietis, įsiteisėjus Migracijos departamento sprendimui nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir pradėjus užsieniečio išsiuntimo procedūrą, pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, tačiau teismas vertino, kad nėra nurodyto užsieniečio sulaikymo pagrindo, numatyto Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkte, kadangi užsienietis nebuvo sulaikytas šio įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, taip pat, kaip konstatavo LVAT 2019 m. lapkričio 13 d. nutartyje, nėra užsieniečio sulaikymo pagrindų, numatytų įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punkte. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu užsieniečio teisinė padėtis tokia pati kaip ir LVAT priimant 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį – užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, faktinės aplinkybės, kurių pagrindu konstatuota, jog egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, nepasikeitė, todėl yra pagrindas pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą.
8. Teismas nurodė, kad Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip šešiems mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti, šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip dvylikos mėnesių, laikotarpiui. Teismas nustatė, kad užsienietis, pradėjus jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrą, pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, prašymą Migracijos departamentas priėmė nagrinėti skubos tvarka, nurodydamas, kad paskesniame prašyme suteikti prieglobstį užsienietis pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis, todėl užsienietis nebendradarbiauja siekiant išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis teigia, kad jo prašymu Migracijos departamentas prašymą suteikti prieglobstį nagrinės iš esmės, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas vertino, kad yra pagrindas pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą ilgesniam nei šešių mėnesių laikui.
9. Teismo vertinimu, pareiškėjo sulaikymo pagrindai pasibaigus sulaikymo terminui nėra pasikeitę (teismui nepateikta jokių duomenų, jog užsieniečio sulaikymą būtų pagrindas pripažinti nepagrįstu ir pan.), o faktinės bylos aplinkybės rodo, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ir ilgą laiką gyveno neteisėtai, ir, nors šiuo metu užsieniečio apeliacinis skundas dar nėra išnagrinėtas, tačiau sulaikymas objektyviai reikalingas kol bus galutinai baigtos procedūros dėl užsieniečio teisinio statuso nustatymo, nes priešingu atveju (nesulaikius) užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
III.
10. Užsienietis padavė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Teikimo netenkinti. Apeliaciniame skunde dėstomi tokie pagrindiniai argumentai:
10.1. Užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Atsižvelgiant į jo turimą teisinį statusą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sulaikymo termino pratęsimo, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismui tenkinus Teikimą ir pratęsus užsieniečio sulaikymo terminą, jis akivaizdžiai viršys Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatytą maksimalų 6 mėnesių sulaikymo terminą. Šio apeliacinio skundo teikimo metu užsienietis yra sulaikytas daugiau nei 6 mėnesius.
10.2. Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad užsieniečio pateiktas paskesnis prieglobsčio prašymas gali būti vertinamas kaip nebendradarbiavimas siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, t. y. pirmasis iš nurodytų dvejų atvejų. Užsienietis paskesnį prašymą suteikti prieglobstį pateikė išaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos nei jo pirminio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nei vykstant teisminiams ginčams dėl priimto sprendimo. Migracijos departamentui buvo pateikti nauji/papildomi rašytiniai įrodymai, susiję su užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimu, kurie anksčiau jo byloje nebuvo tiriami ir vertinami. Vien tai, kad užsienietis siekia tarptautinės apsaugos ir teikia paskesnį prieglobsčio prašymą, negali būti vertinama nebendradarbiavimu.
10.3. Teismas sprendime nurodė, kad Migracijos departamentas užsieniečio paskesnį prašymą suteikti prieglobstį nusprendė nagrinėti skubos tvarka, kadangi užsienietis pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis. Tai reiškia, kad Migracijos departamentas tokį sprendimą grindė Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kuris numato, kad Migracijos departamento sprendimu prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas prašyme suteikti prieglobstį pateikia tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis. Tačiau Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 6 punkte yra numatyta, kad Migracijos departamento sprendimu prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas pateikia prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę. Taigi Migracijos departamentas nenustatė, kad užsieniečio paskesnis prašymas yra pateiktas tik siekiant sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar?išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę. Tuo metu teismas padarė išvadą, kad užsienietis tokiu būdu nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Teismas nepagrįstai skirtingai nei Migracijos departamentas vertino užsieniečio paskesnio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo pateikimo motyvus bei tikslus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad užsienietis tariamai vengia bendradarbiavimo Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies prasme. Be kita ko, kaip matyti ir iš Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies formuluotės, nebendradarbiavimu siekiant išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos yra laikomi tokie veiksmai, kaip atsisakymas pateikti apie save duomenis, teikimas klaidinančios informacijos ir pan. Kitaip tariant, nebendradarbiavimas yra siejamas su išsiuntimo procedūros trikdymu ir trukdymu neteikiant reikiamų duomenų ar teikiant klaidingus duomenis ir informaciją. Tačiau paskesnio prieglobsčio prašymo pateikimo aplinkybė, t. y. naujų procedūrų inicijavimas – nėra ir negali būti pripažįstamas kaip nebendradarbiavimas.
Atsiliepimas
11. Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į užsieniečio apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti galioti. Užsieniečių registracijos centras atsiliepime nurodo, kad:
11.1. LVAT dar nepriėmus 2019 m. lapkričio 20 d. galutinio sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo, užsienietis 2019 m. lapkričio 18 d. Migracijos departamentui pateikė antrą prieglobsčio prašymą, kuris buvo perduotas Užsieniečių registracijos centrui. Migracijos departamentas skubos tvarka 2020 m. sausio 20 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-11)12PR-5 dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje užsieniečiui nesuteikimo bei išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, kadangi jo pateikta nauja informacija nebuvo pakankamai svarbi (plačiai žinoma, paviršutiniška, nedetali, nenuosekli, prieštaringa tikriesiems įvykiams informacija.). Užsienietis su minėtu sprendimu nesutinka, nori skųsti.
11.2. Alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta kai yra patenkintos visos Įstatymo 115 straipsnyje numatytos sąlygos. Dėl užsieniečio tapatybės nekyla jokių abejonių. Tačiau Policijos departamento 2019 m. birželio 17 d. pateiktoje išvadoje Nr. 5-S(S)-705(RN) konstatuota, jog užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
11.3. Užsienietis tiek pirmą, tiek paskesnį prieglobsčio prašymą pateikė tik tuomet, kai buvo sulaikytas ir buvo inicijuota išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Migracijos departamentas priimdamas 2019 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 15PR-358 dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka nenurodė kokiu Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies punktu vadovavosi. Todėl nesutinka su užsieniečiu, jog jo nebendradarbiavimą nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reikia sieti išskirtinai su Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 6 punktu, t. y. kai paskesnis prašymas yra pateiktas tik siekiant sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos. Šiuo atveju užsieniečio nebendradarbiavimas pasireiškia tuo, kad jis nesutinka būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, nors jo prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas ir pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą dar nepriėmus galutinio sprendimo dėl pirmojo. Pirmu atveju Migracijos departamentas konstatavo, kad baudžiamasis persekiojimas, kuris gresia užsieniečiui (duomenys neskelbtini), nėra neproporcinga ar diskriminuojanti priemonė, antru – kad užsieniečio teiginiai yra prieštaringi, neparemti dokumentiniais įrodymais, nenuoseklūs ir prieštaringi, užsienietis rėmėsi viešai žinoma, paviršutiniška informacija. Taigi abiem atvejais Migracijos departamentas skeptiškai vertino užsieniečio pateiktą informaciją dėl persekiojimo, kurio užsienietis nesugebėjo tinkamai pagrįsti. Todėl tokie pareiškėjo veiksmai traktuojami kaip bandymas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
11.4. Šiuo konkrečiu atveju ne paskesnio prieglobsčio prašymo pateikimo faktas siejamas su užsieniečio nebendradarbiavimu, bet prieglobsčio prašymo pateikimo motyvai, kuriuos Migracijos departamentas jau du kartus įvertino kaip nesvarbius nagrinėjant prieglobsčio suteikimo klausimą. Be to, užsieniečio įvardyti „ypatingų reikšmę jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimui turintys įrodymai“ Migracijos departamento buvo įvertinti kaip nepagrindžiantys jo teiginių, kurie yra prieštaringi ir nepagrįsti dokumentiniais įrodymais, bandymu iškraipyti faktus ir pateikti juos sau naudinga linkme. Yra didelė tikimybė, kad užsienietis, turėdamas neigiamą sprendimą dėl prieglobsčio ir būdamas paieškomas savo valstybėje, imsis bet kokių priemonių išvengti išsiuntimo į tėvynę, slapstysis nuo kompetentingų valdžios institucijų, kurios vykdys jo išsiuntimą, arba neteisėtai išvyks į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Pareiškėjas turi prieglobsčio prašytojo statusą, paskesnio prašymo motyvai dar nėra išnagrinėti, kadangi dar nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) piliečio O. B. sulaikymo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Užsieniečių registracijos centras su Teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2020 m. kovo 21 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.
14. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu Teikimą patenkino ir pratęsė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimu užsieniečiui paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. kovo 21 d., vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir šio straipsnio 5 dalies 9 punktu.
15. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą ir, atsižvelgiant į jo turimą statusą, teismas, spręsdamas dėl sulaikymo termino pratęsimo, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismui tenkinus Teikimą ir pratęsus užsieniečio sulaikymo terminą, jis akivaizdžiai viršys Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatytą maksimalų 6 mėnesių sulaikymo terminą. Užsieniečio teigimu, teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad užsieniečio pateiktas paskesnis prieglobsčio prašymas gali būti vertinamas kaip nebendradarbiavimas siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.
16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
17. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties, be kita ko, jų sulaikymo klausimus Lietuvos Respublikoje, yra Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
18. Nustatyta, kad 2019 m. gegužės 27 d. užsienietis buvo grąžintas pagal Dublinas III reglamentą į Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, Migracijos departamentas 2019 m. birželio 18 d. sprendimu nusprendė nesuteikti užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Minėtas sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT), kuris 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, o LVAT 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-5437-624/2019 VAAT 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Priėmus galutinį sprendimą dėl Migracijos departamento 2019 m. birželio 18 d. sprendimo, užsienietis 2019 m. lapkričio 29 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas 2019 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 15PR-358 priėmė nagrinėti iš esmės skubos tvarka. Migracijos departamentas 2020 m. sausio 20 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-11)12PR-5 dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje užsieniečiui nesuteikimo bei išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
19. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2080 redakcija) 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Grindžiant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo egzistavimą remtasi, be kita ko, to paties straipsnio 5 dalies (2014 m gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 9 punktu, įtvirtinančiu, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.
20. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad išlikę užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, esant 5 dalies 9 punkte nurodytoms aplinkybėms (byloje negauta duomenų apie tai, kad išnyko faktinės aplinkybės, kurių pagrindu LVAT 2019 m. liepos 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5114-575/2019 ir 2019 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5687-602/2019 konstatavo, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai), o faktinės bylos aplinkybės rodo, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ir ilgą laiką gyveno neteisėtai, ir sulaikymas objektyviai reikalingas kol bus galutinai baigtos procedūros dėl užsieniečio teisinio statuso nustatymo, nes priešingu atveju (nesulaikius) užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
21. Užsienietis neginčija teismo sprendimo dalies motyvų, kad išlikę užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, esant 5 dalies 9 punkte nurodytoms aplinkybėms, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl sulaikymo termino pratęsimo, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies nuostatas.
22. Įstatymo 114 straipsnyje (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2080), reglamentuojančiame užsieniečio sulaikymą, nustatyta: užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui (Įstatymo 114 str. 5 d.). Prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą (Įstatymo 114 str. 7 d.).
23. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. N858-90/2014 yra išaiškinusi, kad maksimalus šešių mėnesių sulaikymo terminas gali būti taikomas užsieniečiui ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kadangi Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje užsieniečiai nėra išskiriami pagal tai, kokios procedūros jų atžvilgiu yra vykdomos. Vis dėlto šešių mėnesių terminas pagal galiojantį reglamentavimą gali būti pratęstas ne ilgiau kaip dvylikai mėnesių tik tuo atveju, kai vyksta procedūros dėl užsieniečio išsiuntimo ir (ar) yra priimtas sprendimas išsiųsti užsienietį (nesvarbu, ar šis sprendimas yra apskųstas), nes Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje minimi sulaikymo pratęsimo ilgiau kaip šešiems mėnesiams pagrindai yra konkrečiai siejami su siekiu užsienietį išsiųsti („<...> nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos <...> arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti“).
24. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, kad Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta išimtis sulaikyti užsienietį ilgesniam nei 6 mėnesių terminui siejama tik su užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimu, atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra nebuvo pradėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu užsieniečiui nepagrįstai pratęsė užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. kovo 21 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatytą pagrindą.
25. Dėl nurodytų aplinkybių užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – netenkinti Užsieniečių registracijos centro 2019 m. gruodžio 10 d. teikimo pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2020 m. kovo 21 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
(duomenys neskelbtini) piliečio O. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – netenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro 2019 m. gruodžio 10 d. teikimo pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio O. B. sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2020 m. kovo 21 d.
Sprendimas neskundžiamas.