Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-03-01 · Administracinė byla Nr. eI3-839-816/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eI3-1642-595/2023Sprendimas · 2023-04-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-11-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. eI3-839-816/2024Sprendimas · 2024-03-01Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-01
Bylos Nr.
eI3-839-816/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04867-2022-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos
Atsakovas
viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „VVFARFF“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-839-816/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05040-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 1 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei A. B.,dalyvaujant atsakovės atstovams E. M. ir J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „VVFARFF“, dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Mažeikių rajono savivaldybės administracija (toliau – pareiškėja arba Perkančioji organizacija) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CVPA) 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. 2022/3-35-299 (toliau – Sprendimas).

Nurodo, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „VVARFF“ 2019 m. vasario 14 d. sudarė rangos sutartį Nr. MS-37 (toliau – ir Sutartis). Sutarties tikslas buvo Mažeikių miesto Pavenčių gatvės važiuojamosios dalies rekonstrukcija, įdiegiant inžinerines saugaus eismo priemones. UAB „VVARFF“ vėlavo daugiau nei metus atlikti rangos darbus, už tai pareiškėja iš UAB „VVARFF“ pareikalavo atlyginti 146 493,57 Eur kompensaciją. UAB „VVARFF“ remdamasi rangos sutarties 20 straipsniu pasiūlė kilusi ginčą dėl delspinigių spręsti derybomis. 2022 m. vasario 18 d. buvo sudarytas susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo Nr. MSK-68.

Perkančiosios organizacijos vertinimu, CVPA skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad Perkančioji organizacija pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir, įgyvendinant Sutartį, nesilaikė VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų, 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, kadangi pakeitė esmines rangos sutarties sąlygas (nepagrįstai pratęsė darbų įvykdymo terminą, nereikalaujant rangovo kompensacijos už uždelsimą).

Pažymi, kad derybų galimybė ir pareiga derėtis kilus ginčui buvo iš anksto suformuluota pirkimo dokumentuose ir rangos sutartyje. Šalys ne tik kad turėjo teisę derėtis kilus ginčui dėl priskaičiuotų delspinigių, bet turėjo pareigą tai padaryti. Šalys griežtai laikėsi Sutarties nuostatų, kadangi Sutarties 20 straipsnyje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad visi ginčai, kylantys iš Sutarties, sprendžiami derybomis, o nepavykus susitarti – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Rangos sutarties šalys visus ginčus siekia išspęsti derybomis. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į UAB „VVARFF“ su reikalavimu sumokėti netesybas, į šį prašymą 2022 m. sausio 10 d. buvo gautas UAB „VVARFF“ raštas, kuriame bendrovė nesutiko su priskaičiuotomis netesybomis ir kilus ginčui, kaip tai numatyta Sutarties 20 straipsnyje, pasiūlė išspęsti kilusį ginčą derybomis. Derybų metu buvo išsakyti šalių argumentai ir pripažinta, kad pareiškėja taip pat iš dalies kalta dėl nesavalaikio visų darbų užbaigimo. Abipusiu nuolaidų būdu buvo sudarytas susitarimas.

Teigia, kad faktiškai pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstravimo darbai buvo užbaigti (pasiektas Sutarties tikslas) 2020 m. liepos 31 d., būtent tada buvo parengta išpildomoji geodezinė nuotrauka (geodeziniai matavimai, kurių metu yra parengiamas užbaigto statinio, inžinerinės komunikacijos tikslus planas). Uždelstas statybos darbų užbaigimo dokumento gavimas nesukėlė žalos ar nepateisinamų sunkumų, visi esminiai pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcijos darbai buvo atlikti ir jų rezultatais buvo naudojamasi, gatvėje eismas ir pėsčiųjų judėjimas nebuvo draudžiamas.

Nesutinka su CPVA argumentu, kad pareiškėja nereikalavo iš rangovės kompensacijos už uždelsimą. Būtent už uždelsimą rangovė ir įsipareigojo sumokėti pagal susitarimą. Susitarimas nėra nuginčytas. Susitarimas sudarytas laisva šalių valia, dalyvaujant tinkamiems šalių atstovams, buvo įvertinti šalių veiksmai, sąlygoję dokumentų derinimo ir pateikimo vėlavimą. Šalių valios tikrumas bei aiškumas nekelia abejonių. Sudarius susitarimą, pastarasis tapo pareiškėjai privalomas, šį susitarimą UAB „VVARFF“ įvykdė.

Pareiškėjos vertinimu, CPVA netinkamai pritaikė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką. CPVA cituojamame ESTT sprendime byloje F. F., C-549/14 buvo nagrinėjama situacija kai dėl alternatyvaus ginčo sprendimo kiekviena šalis sutiko atsisakyti daugelio reikalavimų ir gerokai sumažinti rangos sutarties vertę. Be to, CVPA iškreipia ESTT sprendimą, išimdamas iš konteksto sau nepalankius žodžius. Iš tikrųjų ESTT pasisakė, kad <...>... Direktyvos 2004/18 2 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad po viešojo pirkimo sutarties skyrimo negalima atlikti esminio jos pakeitimo nerengiant naujos pirkimo procedūros, net jeigu šis pakeitimas objektyviai yra taikaus susitarimo būdas, apimantis abipusį abiejų šalių teisių atsisakymą siekiant užbaigti ginčą, kurio baigtis yra neaiški ir kuris kilo dėl vykdant šią sutartį susidariusių sunkumų. Kitaip būtų tik tuo atveju, jeigu atitinkamo viešojo pirkimo dokumentuose būtų numatyta galimybė pritaikyti tam tikras, net ir svarbias, pirkimo sąlygas po viešojo pirkimo sutarties skyrimo ir juose būtų numatyta šios galimybės taikymo tvarka <...>. Taip pat CPVA netinkamai pritaikė ir LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020. Nurodytoje byloje buvo nagrinėjama situacija, kai viena šalis norėjo sumažinti sutartyje nustatytus antrinių žaliavų atskyrimo ir kietojo atgautojo kuro (KAK) frakcijos atskyrimo efektyvumo rodiklius. Tokiais pakeitimais būtų nustatyta nauja viešojo pirkimo esminės sąlygos apimtis, kurią nustačius Konkurse galimai būtų buvusios priimtos kitų kandidatų paraiškos, dalyvių pasiūlymai ar pirkimas būtų sudominęs daugiau tiekėjų.

Atsiliepimas

Atsakovė CPVA atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad CPVA vertinimu, atsižvelgiant į rangos sutarties sąlygas bei faktines darbų vykdymo aplinkybes, darbų pradžios data turi būti laikoma 2019 m. rugsėjo 2 d., o darbų pabaigos data turi būti laikoma 2021 m. balandžio 2 d., t. y. darbai, įskaitant ir statybos užbaigimo dokumento gavimą, pagal rangos sutartį turėjo būti įvykdyti iki 2021 m. balandžio 2d. Šių aplinkybių pareiškėja su skundu neginčija. Darbai pirkime buvo įsigyti pagal du techninius projektus: (1) „Mažeikių miesto Pavenčių gatvės rekonstravimo, įrengiant saugaus eismo priemones, projektas“ Nr. UL-17-28-01, kuris susijęs su pareiškėjos įgyvendinamu projektu „Mažeikių miesto Pavenčių gatvės važiuojamosios dalies rekonstrukcija, įdiegiant inžinerines saugaus eismo priemones“, projekto Nr. 06.2.1-TID-R-511-81-00056 ir (2) „Mažeikių miesto Pavenčių gatvės rekonstravimo, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių takus, projektas“ Nr. UL-17-28-02, susijęs su projektu dėl kurio buvo priimtas ginčijamas sprendimas. 2022 m. vasario 1 d. statybos užbaigimo aktas išduotas tik projektui Nr. UL-17-28-01, o projekto Nr. UL-17-28-02 užbaigimo dokumento projekto vykdytojas nepateikė. Projekto vykdytojas 2022 m. liepos 26 d. pranešimu projekte paaiškino, kad kreipėsi į Valstybinę teritorijų ir planavimo inspekciją dėl išaiškinimo, ar išduotas statybos užbaigimo aktas galioja abiem techniniams projektams kartu, ar tik projektui Nr. UL-17-28-01. Dėl to pažeidimo tyrimo metu buvo vertinta, kad rangovė sprendimo dėl pažeidimo priėmimo dienai galimai neįvykdė visų savo įsipareigojimų pagal rangos sutarties nuostatas. Šio atsiliepimo pateikimo dieną pareiškėja vis dar nėra pateikusi nei Valstybinės teritorijų ir planavimo inspekcijos atsakymo, nei statybos užbaigimo akto.

Pažymi, kad rangovė darbus vėlavo atlikti 305 kalendorines dienas. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad rangovės vėlavimą lėmė objektyvios, ne nuo rangovės priklausančios aplinkybės, kurios būtų vertinamos kaip aplinkybės, su kuriomis būtų susidūrę visi kiti tiekėjai, kurie būtų laimėję pirkimą ir vykdę viešojo pirkimo sutartį. Priešingai, CPVA, norėdama įsitikinti, ar tokios aplinkybės egzistuoja, paprašė Projekto vykdytojo pateikti tokias aplinkybes pagrindžiančią informaciją, tačiau projekto vykdytojas, atsakydamas nurodė, kad jis nėra gavęs rangovės pretenzijų ar FIDIC inžinieriaus raštų dėl projekto vykdytojo neveikimo, be to nurodė, kad FIDIC inžinierius nėra stabdęs darbų dėl projekto vykdytojo neveikimo ir pažymėjo, kad apie tai nėra įrašų statybos darbų žurnale, FIDIC inžinieriaus ataskaitose. Taip pat projekto vykdytojas su atsakymais CPVA nepateikė jokių rangovo prašymų ar pretenzijų dėl darbų vykdymo termino pratęsimo dėl nenumatytų aplinkybių, nepriklausančių nuo rangovo, įskaitant netinkamą projekto vykdytojo (ne)veikimą ir pan. Tokių aplinkybių savo ataskaitose nenurodė ir FIDIC inžinierius, kuris atstovaudamas pareiškėją, buvo atsakingas už sutarties vykdymo administravimą.

Neginčytina, kad Sutarties konkrečiųjų sąlygų 20 straipsnyje numatyta Sutarties vykdymo metu kylančius ginčus šalims siekti spręsti derybomis, tačiau pažymi, kad Sutartyje nebuvo numatyta tvarka, apibrėžianti, dėl kurių Sutarties sąlygų šalys gali derėtis, t. y., kurias Sutarties sąlygas šalys gali ir kaip gali keisti derybų metu sudarant susitarimus. Nors pareiškėja ir rangovė galėjo sudaryti atitinkamus susitarimus dėl Sutarties vykdymo, tačiau tokie Sutarties šalių sudaryti susitarimai negalėjo prieštarauti imperatyviems VPĮ, kaip specialaus teisės akto, reikalavimams. Šio pažeidimo tyrimo atveju buvo nustatyta, kad pareiškėja ir rangovė sudarė susitarimą dėl kompensacijos už uždelsimą sumažinimo, nors tam nebuvo jokių pagrįstų aplinkybių, todėl toks susitarimas pažeidė viešųjų pirkimų reguliavimą (VPĮ 17 straipsnio 1 dalį, 89 straipsnio 1 dalies 5 punktą), nes iš esmės atleido rangovę nuo kompensacijos, kaip netesybų formos, sumokėjimo ir faktiškai leido jai Sutartį vykdyti ilgiau nei buvo numatyta pirkimo sąlygose, nepatiriant jokių neigiamų finansinių pasekmių (VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1–2 punktai). Pažymi, kad pareiškėja su skundu nepateikė jokių įrodymų, jog rangovės vėlavimą lėmė ne nuo jo priklausančios aplinkybės, pavyzdžiui, netinkamas pareiškėjos, kaip užsakovės veikimas, trečiųjų asmenų (ne)veikimas, nenumatytos aplinkybės ir kt.

CPVA tinkamai pritaikė ESTT ir LAT praktiką, nes, pirmu atveju, ESTT pasisakė, kad taikus viešųjų sutarties ginčo išsprendimas taip pat gali būti pripažintas draudžiamu viešojo pirkimo sutarties keitimu, o antru atveju LAT konstatavo, jog perkančioji organizacija savo veiksmais gali pakeisti viešojo pirkimo sutartį, kai tiekėjas yra nepagrįstai atleidžiamas nuo netesybų sumokėjimo. Pareiškėja ir rangovė sudarė susitarimą, kuriuo rangovė nepagrįstai buvo atleista nuo dalies kompensacijos sumokėjimo, nors tam nebuvo jokių objektyvių aplinkybių, t. y. susidariusi situacija atitinka tą, kuriai esant galėtų būti taikoma aukščiau nurodyta teismų praktika, konstatuojant draudžiamą esminį viešojo pirkimo sutarties pakeitimą, faktiškai nustatant naują sąlygą dėl darbų vykdymo termino ir pakeičiant Sutarties ekonominę pusiausvyrą rangovės naudai.

Šalies argumentai

CPVA vertinimu, pareiškėjos faktiškai atliktas Sutarties keitimas pažeidė imperatyvų viešųjų pirkimų reguliavimą. Priešingai nei skunde nurodo pareiškėja, ji pati pažeidimo tyrimo metu ir reikalaudama kompensacijos už uždelsimą laikėsi pozicijos, kad darbų vykdymo vėlavimą lėmė būtent rangovės, o ne pareiškėjos, netinkamas veikimas, todėl nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo atleisti rangovės nuo dalies kompensacijos už uždelsimą sumokėjimo. Pareiškėjos teiginys, jog susitarimas buvo sudarytas vadovaujantis Sutarties nuostatomis ir todėl atitinka VPĮ reguliavimą yra visiškai atmestinas kaip nepagrįstas, nes Sutartyje nebuvo numatyta galimybė ir tvarka, kuria remiantis rangovė galėtų būti atleista nuo dalies kompensacijos už uždelsimą sumokėjimo. Sudarius susitarimą Sutartis buvo iš esmės pakeista, o patys keitimai atitiko draudžiamus keitimus, nurodytus VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1–2 punktai.

Vien tai, kad pareiškėja ir rangovė pasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) numatyta teise sudaryti susitarimą, kuriuo rangovė buvo nepagrįstai atleista nuo dalies kompensacijos už uždelsimą sumokėjimo, nepaneigia imperatyvaus VPĮ reguliavimo, draudžiančio atlikti esminį viešojo pirkimo sutarties pakeitimą, kurį pareiškėja rangos sutarties vykdymo metu atliko, todėl, CPVA vertinimu, viešųjų pirkimų pažeidimas buvo nustatytas pagrįstai.

CPVA nesutinka su pareiškėjos teigimu, kad uždelstas statybos užbaigimo dokumento gavimas yra pateisinamas tuo, jog tai nesukėlė žalos ar sunkumų, nes visoje esminėje infrastruktūroje (pėsčiųjų, dviračių takai, gatvė) eismas nebuvo draudžiamas. Pažymi, kad vien tai, jog minėta infrastruktūra buvo naudojamasi, nereiškia, kad rangos sutartis buvo įvykdyta tinkamai pagal rangos sutartyje numatytas sąlygas. Sutartyje nebuvo numatyta išlygų (išimčių) dėl tinkamo Sutarties užbaigimo, priešingai, Sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.1 punkte nurodyta, kad darbai yra laikomi baigtais, tik tuomet kai įstatymų nustatyta tvarka gaunamas statybos užbaigimo dokumentas, t. y. visi pirkime siekę dalyvauti ir dalyvavę tiekėjai galėjo daryti pagrįstą išvadą, kad darbai bus laikomi baigtais tik įvykus konkrečiam juridiniam faktui – gavus statybos užbaigimo dokumentą, kitu atveju bus taikoma kompensacija už uždelsimą. Be to, pareiškėja teigia, kad CPVA nepagrįstai nurodė, jog darbų atlikimo terminas nebuvo keičiamas. CPVA nesutinka su tokiu pareiškėjos teigimu, nes nepaistant to, kad raštiško susitarimo dėl darbų termino pratęsimo tarp rangos sutarties šalių nebuvo sudaryta, tačiau Sutarties konkrečiųjų sąlygų 15.2 punkto (i) pastraipoje nurodyta, kad Perkančioji organizacija savo iniciatyva turi nutraukti Sutartį ir (arba) pasinaudoti atlikimo užtikrinimu, kai rangovei pagal Sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.7 punktą yra pritaikoma maksimali kompensacija už uždelsimą, t. y. 10 proc. nuo Sutarties vertės be PVM. Taigi rangovei turėjo būti taikoma galima maksimali kompensacija už uždelsimą, tačiau Perkančioji organizacija leido ją vykdyti toliau, nereikalaudama iš rangovės atlikimo užtikrinimo pagal Sutarties konkrečiųjų sąlygų 4.2 punktą ir tokiu būdu faktiškai pratęsdama darbų įvykdymo terminą, kaip tai nebuvo numatyta rangos sutartyje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovai prašė skundą atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl CPVA sprendimo, kuriuo pareiškėja pripažinta pažeidusi VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 4 dalies 1–2 punktus ir už tai pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta:

Pareiškėja, įgyvendindama projektą „Pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcija ir nauja statyba Pavenčių g. Mažeikiuose“, projekto Nr. 04.5.1-TID-R-516-81-0003 (toliau – Projektas), supaprastinto atviro konkurso būdu vykdė pirkimą „Objekto „Mažeikių miesto Pavenčių gatvės modernizavimas“ rangos darbų pirkimas“, Nr. 398844. Pirkimo paskelbimo data Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS)– 2018 m. lapkričio 12 d. (toliau – Pirkimas). Pirkime dalyvavo trys tiekėjai ir, išrinkus ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, su UAB „VVARFF“ 2019 m. vasario 14 d. buvo sudaryta Sutartis. Sudarytos Sutarties sąlygos parengtos, vadovaujantis FIDIC3 parengtomis pavyzdinėmis „Užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų Statybos sutarties sąlygomis“ (FIDIC „Raudona“ knyga). Sutartį sudaro bendrosios sąlygos ir šias sąlygas keičiančios, papildančios sąlygos – sutarties konkrečiosios sąlygos, kurios turi pirmenybę prieš keičiamas bendrąsias sąlygas. Bendra Sutarties vertė, įvertinus Sutarties keitimus, pažeidimo tyrimo metu sudarė 2 368 238,63 Eur su PVM, o Sutarties vertė, tenkanti Projektui – 591 221,48 Eur. Darbai turėjo būti pradėti 2019 m. rugsėjo 2 d. ir baigti iki 2021 m. balandžio 2 d.

Pareiškėja, įvertinusi darbų vėlavimą, 2021 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. (2.25. E)R8-4768 pareikalavo iš rangovės 146 493,57 Eur kompensacijos už uždelsimą (už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 5 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d.), tačiau vėliau, pareiškėja ir rangovė 2022 m. vasario 18 d. sudarė susitarimą dėl taikaus ginčo sprendimo Nr. MSK-68 (toliau – susitarimas), kuriuo buvo susitarta kompensacijos už uždelsimą sumą sumažinti iki 15 000 Eur. Susitarime Perkančioji organizacija pripažino, kad dėl tinkamo Sutarties įsipareigojimų vykdymo, susijusio su uždelsimu, gaunant statybos užbaigimo dokumentą, galima rangovės atsakomybė. Rangovė pripažino, kad iš dalies netinkamai vykdė Sutartį, kiek tai susiję su uždelsimu gauti statybos užbaigimo dokumentą.

Skundžiamu sprendimu CVPA įvertinusi Pirkimo dokumentus, Sutarties sąlygas, faktines aplinkybes, Perkančiosios organizacijos paaiškinimus, VPĮ nuostatas, teismų praktiką, padarė išvadą, kad Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir, įgyvendinant Sutartį, nesilaikė VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų, 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, kadangi pakeitė esmines rangos sutarties sąlygas (nepagrįstai pratęsė darbų įvykdymo terminą, nereikalaudama iš rangovės kompensacijos už uždelsimą). Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių, 1.1 punkto nuostatomis, netinkamomis finansuoti išlaidomis buvo pripažinta tiksli suma, kuri yra lygi Rangovės patirtai ekonominei naudai, t. y. Rangovės nesumokėtos kompensacijos už uždelsimą suma, kuri apskaičiuota pagal Sutarties 8.7 punkto nuostatas (10 proc. dydis nuo pradinės Sutarties sumos be PVM – 233 972,49 Eur), eliminuojant Susitarimu sutartą uždelsimo sumą – 15 000 Eur. Visą tai įvertinus, paskaičiuotas finansinis pažeidimo poveikis nuo visos Sutarties vertės sudarė 218 972,49 Eur (233 972,49 – 15 000). Sprendimu nustatytos netinkamos finansuoti projekto išlaidos sudaro 25 104,55 Eur.

Nagrinėjama byla buvo sustabdyta dėl administracinės bylos Nr. eI3-1642-595/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04867-2022-4). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) administracinėje byloje Nr. eA-1925-815/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04867-2022-4) 2023 m. lapkričio 22 d. priėmė nutartį, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimas Nr. eI3-1642-595/2023. LVAT nutartyje išaiškino, kad sutartyje nebuvo numatyta galimybė ir tvarka, kuria remiantis rangovė galėtų būti atleista nuo dalies kompensacijos už uždelsimą sumokėjimo, kai vėlavimas buvo susijęs su jos pačios (ne)veikimu. Sudarius Susitarimą rangos sutartis buvo iš esmės pakeista, o keitimai atitiko draudžiamus keitimus, nurodytus VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1–2 punktuose. Atitinkamai CVPA ir pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino ESTT 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą byloje Nr. C-549/14. Teismas pažymėjo, jog tai, kad pareiškėja ir rangovė pasinaudojo CK numatyta teise sudaryti Susitarimą, kuriuo rangovė nepagrįstai buvo atleista nuo dalies kompensacijos už uždelsimą sumokėjimo, nepaneigia imperatyvaus VPĮ reguliavimo, draudžiančio atlikti esminį viešojo pirkimo sutarties pakeitimą, kurį pareiškėja sutarties vykdymo metu atliko, todėl, teisėjų kolegija pritarė, kad viešųjų pirkimų pažeidimas nagrinėjamu atveju buvo nustatytas pagrįstai. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020.

Pareiškėja skunde neginčija pažeidimo tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kad Sutartis buvo įvykdyta ženkliai praleidus Sutartyje nustatytą terminą. Skundu pareiškėja neginčija netinkamų finansuoti išlaidų sumos. Nesutikimą su Sprendimu pareiškėja grindžia argumentais, kad CPVA nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja ir Rangovė pratęsė Sutartyje numatytų Darbų vykdymo terminą, atleidžiant Rangovę nuo kompensacijos už uždelsimą mokėjimo. Pareiškėja ir Rangovė, sudarydamos Susitarimą, taikiai išsprendė kilusį ginčą, kaip tai buvo numatyta Sutarties 20 skyriuje. Rangovė sutiko sumokėti kompensaciją už uždelsimą, atlikti Darbus, o pareiškėja sutiko su sutarta kompensacijos suma, nes vėlavimą iš dalies lėmė paties pareiškėjos veiksmai, pareiškėja galėjo naudotis statybos objektu, uždelstas statybos užbaigimo dokumento gavimas nesukėlė sunkumų ir dėl to pareiškėja nepatyrė jokios faktiškos žalos. CPVA netinkamai taikė ESTT ir LAT praktiką, nes menamo pažeidimo padarymo aplinkybės, neatitinka tų aplinkybių, kurios buvo nagrinėtose bylose. Aiškina, kad nebuvo jokių Sutarties pakeitimų, kurie nebūtų numatyti Sutartyje; nebuvo nustatyta nauja viešojo pirkimo sąlyga, kurią nustačius pirminėse Pirkimo sąlygose būtų buvę priimti kitų dalyvių pasiūlymai ar Pirkimas būtų sudominęs daugiau tiekėjų.

Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti CPVA Sprendimą dėl pažeidimo. Vertinant pareiškėjos skundo argumentus atsižvelgtina ir į LVAT teismo prejudiciniame procesiniame sprendime - 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje - pateiktus išaiškinimus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VPĮ (akto redakcija galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.).

Ginčo atveju nustatyta, kad CPVA atlikusi pažeidimo tyrimą nustatė, kad vykdant pirkimą buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, įgyvendinant Sutartį, nesilaikyta VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų, 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, kadangi pakeitė esmines Sutarties sąlygas, nes nepagrįstai pratęsė Darbų įvykdymo terminą, nereikalaujant Rangovės kompensacijos už uždelsimą.

Pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. VPĮ yra specialusis teisės aktas, kurio 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai privalo būti taikomi tiek vykdant pirkimo procedūras, tiek įgyvendinant viešojo pirkimo sutartį iki šios sutarties šalių įsipareigojimų įvykdymo.

VPĮ įtvirtinta sutarties laisvės principo išimtis, t. y. viešojo prikimo sutarties keitimas yra imperatyviai reglamentuotas VPĮ, ir viešojo pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu perkančiajai organizacijai draudžiama keisti esmines sutarties sąlygas, įtvirtintas VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje, nes taip būtų pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai.

Esminėmis sutarties nuostatomis laikomos tos nuostatos, kurių pakeitimas reikštų didesnį tiekėjų suinteresuotumą viešojo pirkimo metu, t. y. jeigu pakeistos pirkimo sutarties sąlygos būtų nustatytos viešojo pirkimo metu, pasiūlymus galimai pateiktų daugiau teikėjų ir tokiu būdu esminės pirkimo sutarties sąlygos pakeitimas reikštų išskirtinę ir kitus pirkime dalyvavusius ar potencialius tiekėjus diskriminuojančią padėtį.

VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje. VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų (šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais į šias sąlygas neatsižvelgiama): 1) pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; 2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje.

Atsižvelgiant į VPĮ ir kitų teisės aktų santykį bei VPĮ normose įtvirtintų materialiųjų nuostatų detalumą, darytina išvada, kad viešojo pirkimo sutarčių keitimui (ar teismui sprendžiant dėl vienašalio prašymo tai padaryti) ir jo teisėtumo vertinimui pirmiausia taikytinas specialusis VPĮ 89 straipsnis. Kaip nurodyta pirmiau, VPĮ kaip specialiojo teisės akto pobūdis neeliminuoja kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų taikymo, tačiau tokiu atveju VPĮ tam tikra teisinių santykių sritis turi būti nereguliuojama arba VPĮ turėtų būti įtvirtinta aiški nuoroda į kitus teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPĮ 89 straipsnyje, expressis verbis (aiškiais žodžiais) neįtvirtinta nuoroda į CK. VPĮ ir CK nuostatų bendras taikymas gali sukelti koliziją, nes VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinta viena iš bendrųjų esminio (draudžiamo) viešojo pirkimo sutarties pakeitimo apibrėžčių, susijusi su ekonominės pusiausvyros tiekėjo naudai pasikeitimo pirminio susitarimo su perkančiąja organizacija atžvilgiu (LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020).

Ginčo atveju nustatyta, kad Sutarties konkrečiųjų sąlygų 20 straipsnyje numatyta, jog Sutarties vykdymo metu kylančius ginčus šalims siekti spręsti derybomis, tačiau Sutartyje neapibrėžta, dėl kurių Sutarties sąlygų šalys gali derėtis.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą, pripažįsta, kad pareiškėja su Rangove galėjo sudaryti susitarimus dėl Sutarties vykdymo, tačiau tokie susitarimai negali prieštarauti imperatyviems VPĮ, kaip specialaus teisės akto, reikalavimams. LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje išaiškino, kad viešojo pirkimo sutarties keitimo sąlygos, kurios numatytos VPĮ 89 straipsnyje, reikalauja, kad, keičiant viešojo pirkimo sutartį, šis pakeitimas, pirma – negali būti esminis, antra – jis turi atitikti VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintus atvejus.

Viešojo pirkimo sutarties pakeitimas nelaikytinas esminiu, jei laikomasi VPĮ 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų, kuriose apibrėžta, kad pakeitimas neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto turi būti aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama (VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taigi viešojo pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama, kai pakeitimo sąlygos buvo žinomos visiems potencialiems tiekėjams, jos buvo išviešintos pirkimo vykdymo metu (VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priešingu atveju, jeigu pakeitimo sąlygos nebuvo išviešintos pirkimo metu, pakeitimas, atliekamas sutarties galiojimo laikotarpiu, turi atitikti kitas VPĮ 89 straipsnio 1 ir 2 d. nurodytas sąlygas, kad nebūtų pripažintas esminiu.

Pirkimo sąlygose ir Sutarties projekte nebuvo numatyta, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu Perkančioji organizacija ir Rangovė galės derėtis dėl Sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.7 punkto ir Pirkimo dokumentų 8 priedo „Pasiūlymo priedas“ nuostatų ir derybų metu susitarti dėl kito dydžio kompensacijos už uždelsimą nei ji numatyta Sutartyje.

Ginčo atveju pareiškėja ir Rangovė sudarė Susitarimą dėl kompensacijos už uždelsimą sumažinimo, kuria susitarė, kad Rangovė sumokės 15 000 Eur kompensaciją už uždelsimą, gaunant statybos užbaigimo dokumentą, tokia galimybė nebuvo numatyta Sutarties sąlygose, todėl toks Susitarimas pažeidė viešųjų pirkimų reguliavimą (VPĮ 17 straipsnio 1 dalį, VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktą), nes iš esmės atleido Rangovę nuo kompensacijos už uždelsimą sumokėjimo ir faktiškai leido jai Sutartį vykdyti ilgiau nei buvo numatyta Pirkimo sąlygose, nepatiriant sankcijų, kas atitiko VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje apibrėžtus esminius ir draudžiamus sutarties pakeitimus: 1. pakeitimu nustatyta nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų (faktiškai pratęstas Darbų vykdymo terminas); 2. dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeitė tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje (iš Rangovės nepareikalauta visa kompensacijos už uždelsimą suma).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjos teiginį, jog Susitarimas buvo sudarytas vadovaujantis Sutarties nuostatomis ir todėl atitinka VPĮ reguliavimą laiko nepagrįstu, kadangi, kaip nustatyta Sutartyje nebuvo numatyta galimybė ir tvarka, kuria remiantis Rangovė galėtų būti atleista nuo dalies kompensacijos už uždelsimą sumokėjimo.

Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo Susitarimo sudarymo ir kompensacijos už uždelsimą sumažinimą grindžia netesybų instituto reguliavimu, nustatytu CK.

Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, pagal kurią Lietuvoje tiekėjų parinkimas ir perkančiųjų organizacijų su jais sutarčių sudarymas reguliuojamas VPĮ, į kurį taip pat įtrauktas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas (direktyvos); VPĮ – lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu; VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis, o teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio (pagal pareigas) sprendžia dėl VPĮ taikymo; viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (LAT 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-374-248/2018 41 punktas, LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 79 punktas); VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo; vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su Sprendimo argumentu, kad tokio Susitarimo sudarymui nebuvo pagrįstų aplinkybių, todėl toks Susitarimas pažeidė viešųjų pirkimų reguliavimą (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis, VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nes iš esmės atleido Rangovę nuo kompensacijos, kaip netesybų formos, sumokėjimo ir faktiškai leido jai Sutartį vykdyti ilgiau nei buvo numatyta Pirkimo sąlygose, nepatiriant Sutartyje nustatytų neigiamų finansinių pasekmių (VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1–2 punktai).

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių priežasčių, kuriomis vadovaujantis Perkančioji organizacija būtų galėjusi atleisti Rangovę nuo atsakomybės už Darbų atlikimo vėlavimą. Rangovė Perkančiajai organizacijai nepateikė pretenzijų dėl Perkančiosios organizacijos neveikimo, byloje nėra ir FIDIC inžinieriaus raštų. Be to, nustatyta, kad FIDIC inžinierius nėra stabdęs Darbų dėl Perkančiosios organizacijos neveikimo, apie tai nėra įrašų statybos darbų žurnale, FIDIC inžinieriaus ataskaitose. Ši aplinkybė neabejotinai sudaro pagrindą vertinti, kad Darbų atlikimo vėlavimą lėmė ne pačios pareiškėjos netinkami veiksmai, nes nebuvo pateikti jokie įrodymai šiam teiginiui patvirtinti.

Nors pareiškėja teigia, kad nesavalaikį Sutarties įvykdymo užbaigimą lėmė ir jos vėlavimas priimti tam tikrus sprendimus, tačiau teismas konstatuoja, kad Rangovės ar FIDIC inžinierius pretenzijų nepateikimas dėl trukdymo įvykdyti Sutartį, Darbų pagal Sutartį atlikimo nestabdymas, nesudaro pagrindo vėliau konstatuoti, kad buvo objektyvios nuo Rangovės nepriklausiusios aplinkybės savalaikiam Sutarties įvykdymui. Pažymėtina, kad pagal Sutarties nuostatas Rangovės prievolės neturi būti laikomos įvykdytos tol, kol neišduotas statybos užbaigimo aktas ir Rangovei, kaip profesionaliai statybos rinkos dalyvei, Sutartimi priėmus atsakomybę už Darbų įvykdymą, tenka Sutarties neįvykdymo padarinių rizika.

Pažymėtina, kad Perkančiosios organizacijos Teisės ir personalo skyriaus 2021 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. J3-124 nurodoma, kodėl laikytina, jog Rangovė netinkamai įvykdė Sutartį: 1) nesavalaikis Rangovės dokumentų pateikimas į informacinę sistemą „Infostatyba“; 2) dokumentų į šią sistemą pateikimas su akivaizdžiais trūkumais (netinkamai parengtas prašymas statybos užbaigimo dokumentui gauti, nepateiktas Rangovės rengtas darbo projektas, draudimo laidavimo dokumentacija ir pan.). Rašte nėra jokios informacijos apie tai, kad Darbai vėlavo dėl Projekto vykdytojo neveikimo, išskyrus tai, kad į Darbų uždelsimo laikotarpį nebuvo įskaičiuotas techninio projekto „Mažeikių miesto Pavenčių gatvės modernizavimas“ A laidos derinimo laikas. Nustatyta, kad minėtą laikotarpį CPVA neįtraukė ir Sprendime skaičiuojant Rangovės Darbų vėlavimo trukmę.

Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo argumentu, kad uždelstas statybos užbaigimo dokumento gavimas yra pateisinamas tuo, jog tai nesukėlė žalos ar sunkumų, nes visoje esminėje infrastruktūroje (pėsčiųjų, dviračių takai, gatvė) eismas nebuvo draudžiamas.

Teismas laiko pagrįstais CPVA argumentus, kad vien tai, jog minėta infrastruktūra buvo naudojamasi, nereiškia, kad Sutartis buvo įvykdyta tinkamai pagal Sutartyje numatytas sąlygas. Sutartyje nebuvo numatyta išlygų (išimčių) dėl tinkamo Sutarties užbaigimo, priešingai, Sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.1 punkte nurodyta, kad Darbai yra laikomi baigtais, tik tuomet kai įstatymų nustatyta tvarka gaunamas statybos užbaigimo dokumentas, t. y. visi Pirkime siekę dalyvauti ir dalyvavę tiekėjai galėjo daryti pagrįstą išvadą, kad Darbai bus laikomi baigtais tik įvykus konkrečiam juridiniam faktui – gavus statybos užbaigimo dokumentą, kitu atveju bus taikoma kompensacija už uždelsimą.

Pareiškėja teigia, kad CPVA nepagrįstai nurodė, jog darbų atlikimo terminas buvo keičiamas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad formalaus susitarimo nebuvimas nepaneigia, jog viešojo pirkimo sutartis buvo pakeista (LAT 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015; LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020), todėl vien tai, jog konkretus susitarimas dėl Darbų vykdymo termino pratęsimo sudarytas nebuvo, tačiau pareiškėjos faktiniai veiksmai patvirtina, kad Darbų vykdymo terminas buvo pratęstas, nes už Darbų vykdymo uždelsimą pareiškėja pareikalavo tik labai mažos dalies kompensacijos ir nepriėmė atitinkamų sprendimų pagal Sutarties konkrečiųjų sąlygų 15.2 punkto (i) pastraipos nuostatas pagal kurias Projekto vykdytojas savo iniciatyva turi nutraukti Sutartį ir (arba) pasinaudoti atlikimo užtikrinimu, kai Rangovei pagal Sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.7 punktą yra pritaikoma maksimali kompensacija už uždelsimą, t. y. 10 proc. nuo Sutarties vertės be PVM.

Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad CPVA netinkamai pritaikė ESTT ir LAT praktiką.

ESTT yra pasisakęs, jog šalių abipusių nuolaidų būdu sudarytas taikus susitarimas, kuriuo siekiama užbaigti neaiškios baigties jų ginčą, kilusį dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu kilusių sunkumų, atsižvelgiant į tokio susitarimo turinį, gali būti kvalifikuojamas kaip esminis tokios sutarties pakeitimas, prieštaraujantis viešųjų pirkimų principams (ESTT 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą byloje Finn Frogne, C-549/14), t. y. vien tai, kad Perkančioji organizacija ir Rangovė sudarė taikų susitarimą, vadovaudamiesi CK nuostatomis, nereiškia, kad nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir toks Susitarimas yra teisėtas, nekeičiantis Sutarties iš esmės.

LAT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog netesybų mažinimas nekvalifikuotinas kaip esminis viešojo pirkimo sutarties keitimas tik tuo atveju, jeigu netesybos mažinamos teismo sprendimu. Viešojo pirkimo sutarties keitimas perkančiajai organizacijai mažinant netesybų dydį (sutarties keitimas ekonomine prasme) laikytinas esminiu viešojo pirkimo sutarties pakeitimu, kuris pažeidžia teikėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, t. y. vienintelė aplinkybė, kad šalys galbūt netinkamai įtvirtina viešojo pirkimo sutarties pakeitimus ar apskritai dėl to formaliai (de facto) nesusitaria, per se (savaime) neužkerta kelio spręsti dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo (ne)teisėtumo. Neatmestinos situacijos, kai nėra aišku, ar šalys apskritai siekė ir de facto pakeitė viešųjų pirkimų teisinių santykių turinį. Pavyzdžiui, nors pagal kasacinio teismo praktiką netesybų mažinimas teismo sprendimu nekvalifikuotinas kaip esminis viešojo pirkimo sutarties keitimas, tačiau tokia išvada nebūtinai pagal analogiją galėtų būti pritaikyta situacijai, jei perkančioji organizacija nemotyvuotai atleistų (nereikalautų) tiekėją nuo netesybų mokėjimo, nors ir nebūtų jo sutartinę atsakomybę šalinančių aplinkybių (LAT 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015; LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Sprendime pagrįstai nustatyta, jog Sutarties keitimas, kai Rangovė nepagrįstai buvo atleista nuo dalies kompensacijos sumokėjimo, atitinka draudžiamus viešojo pirkimo sutarties keitimus, nurodytus VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje, nes: 1) leidus Rangovei Darbus vykdyti ilgiau nei numatyta Sutartyje ir nereikalaujant visos kompensacijos už vėlavimą, Darbų vykdymo terminas buvo faktiškai pakeistas, jį pratęsiant, t. y. buvo nustatyta nauja Pirkimo sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų (VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) atleidus Rangovę nuo dalies netesybų mokėjimo pirkimo sutarties ekonominė pusiausvyra pasikeitė tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje (VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Kadangi, kaip minėta, pareiškėja iš esmės neginčija nustatytos finansinės korekcijos dydžio, savarankiškų argumentų dėl šios skundžiamo administracinio sprendimo dalies nepateikia, todėl teismas, konstatavęs, kad CPVA pagrįstai nustatė pažeidimą, priėmė pagrįstą ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį teisėtą Sprendimą, plačiau dėl to nepasisako.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jovita EinikienėVioleta PetkevičienėEglė Žulytė-Janulionienė