Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2007 m. spalio 6 d. apie 5-6 valandą ryto kartu su savo draugais J. I. ir V. Z. bei dviem V. draugais, kurių nepažįsta, važiavo iš Kaišiadorių į Vilnių, kur buvo gimtadienį. Automobilį „Isuzu Trooper“ turėjo J., todėl šiuo automobiliu ir važiavo visi. Nesidomėjo, ar automobilis įregistruotas, ar jam atlikta techninė apžiūra, ar apdraustas, tik kai važiavo į Kaišiadorys, tai visi pakaitomis vairavo šį automobilį, nors niekas neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Nuvažiavę į gimtadienį ten šventė visą naktį, visi gėrė įvairius alkoholinius gėrimus, daugiausiai degtinę. Paryčiais įvyko muštynės jie susimušė su gimtadienyje buvusiais asmenimis, kurių nepažįsta. Tada jie visi susėdo į automobilį, vos spėjo nuo jų pabėgti. Jis sėdo už vairo, J. atsisėdo šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje, o V. ir jo draugai susėdo ant galinės automobilio sėdynės. Visi buvo labai girti taip pat ir jis buvo labai girtas, jau ne viską ir prisimena kodėl jis sėdo už vairo girtas pasakyti negali. Gal dėl to, kad teko iš ten bėgti, jog neprimuštų. Be to prieš išvažiuojant, prieš muštynes jis miegojo ant vairuotojo sėdynės ten ir pasiliko ir išvairavo automobilį. Važiuojant atgal į namus automobilį „Isuzu Trooper" vairavo jis nors neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Parodė, kad įvažiavę į kelią Vilnius - Kaunas - Klaipėda dar užsuko į degalinę, nusipirko valgyti ir gerti. Nusipirkę dar pastovėjo truputį, vėl gėrė alkoholinius gėrimus. Jis sėdo už vairo. Važiuodami taip pat vis dar gėrė alkoholį. Bevažiuojant likus keliems kilometrams iki Vilniaus, netoli restorano „Tvirtovė" baigėsi automobilio degalai. Tuomet visi automobilyje pamiegojo, kažkas iš draugų visus pakėlė, išlipęs iš automobilio, jis kartu su V. nuėjo į degalinę susižinoti, ar yra dujų, nes kitoje plento pusėje kaip tik buvo degalinė. Grįžo atgal ir nusprendė visi stumti automobilį iki degalinės. Automobilį reikėjo nustumti iki aitvarų tarpo, kad apsisukti ir nustumti iki degalinės. Iš pradžių automobilį visi stūmė iki „Tvirtovės“, jis buvo automobilio kairėje pusėje ties vairuotojo durelėmis, ir pro atidarytą automobilio durelių langą sukinėjo vairą, kaip jam pasakydavo kiti. Parodė, kad kartu važiavę asmenys buvo iš šonų, nelabai gali papasakoti kaip buvo visi sustoję, nes nelabai prisimena. Automobilį reikėjo stumti į kalną, o kai užstūmė ant kalno, tuomet pamatė, tą vietą, kur galima buvo apsisukti su automobiliu ir įvažiuoti į kitą autostrados pusę. Prieš pradėdami automobilį stumti į kitą autostrados pusę, visi gerai apsidairė, ar nėra mašinų atvažiuojančių nuo Vilniaus pusės ir nuo Kauno pusės. Pamatę, kad automobilių nėra, visi penki vėl pradėjo stumti automobilį, tik skersai plento. Jis vėl buvo prie vairuotojo pusės durelių, stūmė automobilį ir kartu viena ranka sukinėjo vairą. Automobiliui būnant antroje eismo juostoje, priekinė jo dalis jam atrodo jau buvo aitvarų tarpe, kai staiga išgirdo didelį automobilio padangų cypimą. Atsisukęs atgal, į Kauno pusę, pamatė automobilio žibintus ir tiesiai į juos važiuojantį automobilį. Kažkuris iš draugų sušuko bėgam ir jie visi pradėjo bėgti kas kur į šalis. Bet toli nubėgti nespėjo nes automobilis jau buvo visai šalia jų, atrodo jis spėjo tik apsisukti, kai išgirdo didelį garsą ir suprato, kad automobilis atsitrenkė į jų automobilį. Nuo Kauno pusės atvažiavęs automobilis važiavo antra eismo juosta. Paties atsitrenkimo nematė buvo užsisukęs, bėgo. Kai atvažiavęs automobilis trenkėsi į jų automobilį tada jų automobilis kliudė ir jį. Nuo smūgio nukrito ant tarpo tarp aitvarų. Atsikėlęs pradėjo toliau bėgti link „Tvirtovės". Bėgdamas dar matė kažkurį draugą bėgantį paskui, bet iš baimės neatpažino kuris, be to buvo labai tamsu. Jis manė, kad visi iš draugų pabėgo net nežinojo ir nepagalvojo, kad V. ir J. partrenkė automobilis. Kažkiek paėjęs į priekį link Vilniaus vėl išėjo ant to paties kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda susistabdė automobilį ir parvažiavo namo. Tik vėliau iš J. sesers sužinojo, kad V. žuvo, o J. guli ligoninėje dėl kojų lūžių. Kas vėliau vyko įvykio vietoje nežino, nes pabėgo. Pabėgo dėl to nes labai išsigando, be to buvo labai girtas, nemąstė ką daro. Prisipažįsta, kad dėl šio eismo įvykio kilimo kaltas jis, tačiau mano, kad dalinai kalti yra jie visi, kadangi visi buvo labai girti, automobilį stūmė taip pat visi, jis nesėdėjo automobilyje, o eidamas pasukdavo vairą į reikiamą. Parodė taip pat, kad tuo metu, kai jie stūmė automobilį buvo tamsu, lyg ir rūkas, avarinius žibintus automobilyje buvo įjungę, o kadangi visi buvo apspitę automobilį, tai gal ir užstojo tuos žibintus, todėl greičiausia ir nepamatė jų stumiamo automobilio iš galo važiavęs mašinos vairuotojas dėl to ir įvyko tas autoįvykis.

Nukentėjusysis J. I. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2007 m. spalio 6 d., anksti ryte apie 6 val. su savo draugais A. ir V. ir dar dviem V. draugais, kurių nepažįsta, važiavo su jo automobiliu „Isuzu Trooper" valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kas vairavo automobilį nežino nes jis kai išvažiavo iš Kaišiadorių neatsimena, kadangi miegojo, be to, jis net nejuto ar mažina važiuoja ar stovi. Atsimena, kad jį miegantį kažkas pažadino, liepė lipti iš automobilio, nes automobilyje baigėsi degalai. Išlipęs pastebėjo, kad automobilis buvo sustojęs netoli degalinės važiuojant į Vilniaus pusę, maždaug apie 0,5 km. buvo iki degalinės. Degalinė jau matėsi, ji buvo priešingos eismo juostos šalikelėje. Visi išlipę pradėjo stumti automobilį, iš galo automobilį stūmė trise, jis buvo per vidurį, iš kairės buvo V., o iš dešinės V. draugas, kurio nepažįsta. Kas tuo metu vairavo automobilį nežino nes nematė. Automobilis buvo su įjungtomis avarinėmis šviesomis. Visi buvo išgėrę alkoholio, išskyrus vieną tą nepažįstamą V. draugą. Automobilį stūmė dešine juosta tol kol pristūmė iki tos vietos, iš kur matėsi, kad yra tarpas tarp aitvarų skiriančių priešingas eismo juostas. Tada visi susitarė kuo greičiau nustumti automobilį ir pradėjo jį stumti iš dešinės eismo juostos į kairę, kad apsisuktų tame tarpe ir nuvažiuotų į degalinę. Buvo tamsus paros metas, oro sąlygos - nelijo, kelio danga - šlapias asfaltas, arti jokių automobilių nebuvo, tik tolumoje jis pastebėjo nuo Kauno pusės atvažiuojančio automobilio šviesas, bet automobilis buvo gana toli nuo tos vietos. Kai jų automobilis buvo antroje eismo juostoje, žiūrint į Vilnių, atsisukęs pamatė atvažiuojantį automobilį, nes pamatė įjungtus žibintus, jis buvo dar toli maždaug už 1 km. bet koks ten buvo automobilis ir kuria juosta važiavo nepastebėjo, jis važiavo nuo Kauno pusės. Daugiau nieko neatsimena kas ten vyko. Atsimena tik tiek, kad gulėdamas ant asfalto atsimerkęs pamatė netoli jo gulintį V., daugiau aplinkui nieko nebuvo. Toliau lyg prie mašinos stovėjo du vyrai. Paties smūgio neatsimena. Po to vėl prarado sąmonę, kurią atgavo ligoninėje, kur jam buvo diagnozuotas abiejų kojų lūžis. Automobilį stūmė be liemenės ir be atšvaitų. Automobilio ir kai važiavo iš Kaišiadorių ir kai stūmė jis tikrai nevairavo kas jį vairavo pasakyti negali. Kad tame tarpe tarp aitvarų negalima sukti nežinojo jokių ženklų nematė. Apie V. žūti sužinojo po dviejų dienų, pretenzijų niekam neturi, ieškinio nereiškia. Laiko, kad tie, kas atsitrenkė į jų automobilį, galėjo pamatyti, kas vyksta kelyje.

Nukentėjusysis O. R. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. Z. buvo jo sūnėnas, jo sesers sūnus. Sesuo mirė prieš 5 metus, todėl V. pastaruoju metu gyveno pas jį. V. nakvodavo ir pas jį ir pas močiutę. Močiutė jį rengė, maitino ir už viską sumokėdavo. Kur ir su kuo V. išvažiavo eismo įvykio dieną jis nežinojo, nes draugų turėjo daug. Kitą dieną pas jį atėjo V. draugas, kuris gyvena Naujoje Vilnioje ir pasakė, kad jie papuolė į eismo įvykį, o kitas draugas pasakė, kad V. partrenkė automobilis, bet kad jis mirė nepasakė. Nuvažiavęs į morgą sužinojo, kad jo sūnėnas V. žuvo eismo įvykio metu. V. palaidojo jis su savo mama. Už V. laidotuves visą sumą sumokėjo mama, jis tik jai padėjo viskuo pasirūpinti. Todėl dėl V. žūties žala padaryta tik mamai, jam žala dėl to nepadaryta, civilinio ieškinio byloje nereiškia ir niekam pretenzijų neturi.

Nukentėjusioji V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. Z. buvo jos anūkas, paskutiniu metu jis gyveno su ja, kadangi jo mama, t.y. jos dukra L. yra mirusi. Paskutiniu metu V. nakvodavo kartais pas ją, kartais pas jos sūnų O.. Bet vis tiek daugiau laiko praleisdavo pas ją, jinai jį maitino, rengė ir sumokėdavo jo sąskaitas. 2007-10-04 V. nakvojo ne pas ją, o pas sūnų O.. Ir kiek ji žino, 2007-10-05 V. išėjo iš O. namų, tą dieną V. jau ji nematė. 2007-10-06 atvažiavo pas ją sūnus O. ir pasakė, kad jos anūkas V. žuvo eismo įvykio metu. Kaip įvyko eismo įvykis, kur V. ir su kuo važiavo, ji nieko nežino. Dėl laidotuvių rūpinosi kartu su sūnumi, nes ji pensininkė neturi jėgų viskuo rūpintis todėl visur važiavo sūnus O., o už laidotuves mokėjo ji. Dėl jos anūko žūties jai padaryta materialinė ir moralinė žala kuri sudaro 6500 lių t.y. 4500 litų turtinės žalos patirtos laidojant anūką V. Z. ir 2000 litų neturtinės žalos.

Nukentėjusysis J. I. teisminio tyrimo metu parodė, kad 2007-10-06, anksti ryte apie 6 val. su savo draugais A. ir V. ir dar dviem V. draugais, kurių nepažįsta, važiavo su jo automobiliu „Isuzu Trooper“ valst. nr.(duomenys neskelbtini). Kas vairavo automobilį nežino nes jis kai išvažiavo iš Kaišiadorių neatsimena, kadangi miegojo. Į automobilį atsisėdo anksčiau nei draugai ir užmigo. Tik atsimena, kad jį pradėjo žadinti draugai, tiksliau žadino žuvusiojo V. draugas tuo tarpu jis sėdėjo priekinėj keleivio sėdynėj. Iš automobilio išlipo paskutinis, jame jau nieko nebuvo. Kai pabudo jam pasakė, kad baigėsi degalai. Važiavo keliu Kaunas- Vilnius iš Kaišiadorių link Vilniaus. Degalai baigėsi netoli degalinės, maždaug apie 0,5 km. buvo iki degalinės. Degalinė jau matėsi, ji buvo priešingos eismo juostos šalikelėje. Visi išlipę pradėjo stumti automobilį, iš galo automobilį stūmė trise, jis buvo per vidurį, iš kairės buvo V., o iš dešinės V. draugas, kurio nepažįsta. Kas tuo metu vairavo automobilį nežino nes nematė. Automobilis buvo su įjungtomis avarinėmis šviesomis. Važiavo iš gimtadienio todėl buvo išgėręs alaus. Visi buvo išgėrę alkoholio, išskyrus vieną tą nepažįstamą V. draugą. Automobilį stūmė dešine juosta tol kol pristūmė tarpą tarp aitvarų skiriantį priešingas eismo juostas. Tada visi apsidairė, bet automobilių atvažiuojančių arti nematė, vienas automobilis važiavo, bet jis buvo dar toli. Tada visi susitarė, kad greičiau stumtų ir pradėjo automobilį stumti iš dešinės eismo juostos į kairę, kad apsisuktų tame tarpe ir nuvažiuotų į degalinę. Buvo tamsus paros metas, oro sąlygos – nelijo, kelio danga – šlapias asfaltas. Kai jų automobilis buvo antroje eismo juostoje, žiūrint į Vilnių, atsisukęs pamatė atvažiuojantį automobilį, nes pamatė įjungtus žibintus, jis buvo dar toli maždaug už 1 km. bet koks ten buvo automobilis ir kuria juosta važiavo nepastebėjo, jis važiavo nuo Kauno pusės. Daugiau nieko neatsimena kas ten vyko. Atsimena tik tiek, kad gulėdamas ant asfalto atsimerkęs pamatė netoli jo gulintį V., daugiau aplinkui nieko nebuvo. Toliau lyg prie mašinos stovėjo du vyrai. Paties smūgio neatsimena. Po to vėl prarado sąmonę, kurią atgavo ligoninėj, kur diagnozavo abiejų kojų lūžius. Automobilį stūmė be liemenės ir be atšvaitų, ar kiti buvo su atšvaitais ar liemenėm nežino. Automobilio ir kai važiavo iš Kaišiadorių ir kai stūmė jis tikrai nevairavo kas jį vairavo pasakyti negali. Kad tame tarpe tarp aitvarų negalima sukti nežinojo jokių ženklų nematė. Civilinio ieškinio dėl šio įvykio nereiškia ir niekam pretenzijų nebeturi.

Liudytojas R. O. parodė, kad 2007 m. spalio 6d. apie 5 valandą ryto su savo draugu R. važiavo savo automobiliu „RENAULT Espace" valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keliu Kaunas -Vilnius nuo Kauno pusės link Vilniaus. Jis vairavo automobilį, o draugas sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Buvo tamsus paros metas, oro sąlygos - prastos, apsiniaukę, buvo dulksna, matomumas buvo prastas, kelio danga - šlapias asfaltas, buvo įsijungę trumpąsias šviesas. Važiavo maždaug iki 80 km/h greičiu, važiavo pirma eismo juosta ir netoli kavinės „Tvirtovė", priekį savęs, savo važiavimo eismo juostoje, pamatė kažkokį tamsų šešėlį. Tada iš karto persirikiavo į antrą eismo juostą išjungė bėgį ir riedėjo ant laisvo bėgio. Kai pamatė savo eismo juostoje minėtą šešėlį nuo jo iki šešėlio buvo maždaug apie 50 metrų atstumas, tiksliai pasakyti negali. Riedėdamas arčiau link šešėlio, iš priekio nuo Grigiškių pusės važiuojanti mašina apšvietė kelią, kuriame matė minėtą šešėlį ir tuo tarpu pamatė automobilį apsuptą žmonių, kiek jų tiksliai buvo pasakyti negali, maždaug apie 6 jaunuoliai, kurie stūmė minėtą automobilį iš pirmos eismo juostos į antrą t.y. į jo važiavimo eismo juostą. Kai automobilio šviesos juos apšvietė ir kai pamatė, kad ten žmonės stumia automobilį, jie jau buvo daugiau jo važiavimo eismo juostoje nei pirmoje. Anksčiau jų pamatyti negalėjo, nes dėl prastų oro ir matomumo sąlygų automobilio šviesas sugėrė šlapias asfaltas, todėl jų savo automobilio šviesomis jų neapšvietė. Pamatęs, kad jo važiavimo eismo juosta, antra eismo juosta, yra užkirsta stumiančiu automobiliu ir pamatęs žmones maždaug prieš 20 metrų nuo jo, staigiai pradėjo stabdyti savo vairuojamą automobilį iš visų jėgų ir suko vairą į dešinę pusę, užtraukė rankinį stabdį, kad automobilis greičiau sustotų ir kad išvengtų susidūrimo. Bet deja susidūrimo išvengti nepavyko, stabdomas automobilis pradėjo slysti asfaltu, nes buvo šlapia, ir su savo automobilio kairiu šonu trenkėsi į stumiamo automobilio galinę dalį, ant kurios buvo pritvirtintas atsarginis ratas. Kai pradėjo stabdyti ir pradėjo cypti jo automobilio padangos, jaunuoliai tai išgirdę pradėjo bėgti į šonus. Matė kad vienas pargriuvęs gulėjo ant važiuojamosios dalies, o antras stovėjo šalia. Po smūgio stumtas automobilis nuriedėjo į dešinės kelio pusės šalikelę ir užšoko ant autobusų stotelės bordiūro, o jo automobilis sustojo vidurį važiuojamosios dalies, ties antra eismo juosta. Nespėjus jiems su draugu išlipti iš automobilio, staiga nuo Kauno pusės atvažiavęs BMW markės automobilis, pervažiavo ant važiuojamosios kelio dalies gulintį jaunuolį ir šonu kabino šalia stovintį kitą jaunuolį. Po to, kai BMW markės automobilis pervažiavo žmogų, gulintį ant plento ir užkabino stovinį žmogų, nuvažiavęs kelis šimtus metrų link Vilniaus pusės sustojo. Dar sėdėdamas automobilyje matė, kaip visi jaunuoliai išskyrus du, išsilakstė į visas puses ir pabėgo iš įvykio vietos. Sužalotiems jaunuoliams iškvietė greitąją pagalbą o vėliau ir policiją. Atvažiavusi greitoji vienam jaunuoliui konstatavo mirtį, o kitą išvežė į ligoninę. Kas vairavo stumiamą automobilį pasakyti tiksliai negali, bet tikrai žino, kad ne tas, kuris žuvo, nes jis stovėjo iš automobilio galo, pamena jo veidą. Ar stumiamame automobilyje buvo įjungti avariniai žibintai, važiuodamas nematė. Tik po susidūrimo matė, kad avariniai žibintai žibėjo, bet labai blankiai, gal juos ir po smūgio kas galėjo įjungti. O jei ir buvo įjungti stumiant automobilį, jaunuoliai stumdami juos galėjo užstoti, nes stūmė iš galo. Jaunuoliai buvo be atšvaitų. Liudytojas R. R. parodė, kad maždaug prieš du metus kartu su draugu R. O. važiavo automobiliu iš Elektrėnų į Vilnių. Tai buvo paryčiais, lyg lynojo. Toje atkarpoje kelias eina į kalną, ties kavine “Tvirtovė” yra pervažiavimas į kitą autostrados pusę. Matė, kad ant važiuojamojoje kelio dalyje tarp pirmos ir antros kelio juostos buvo suskersavusi mašina, jaunuolių buvo apie 5. Mašina nebuvo apšviesta, jo draugui smūgio išvengti nepavyko, tačiau smūgis nebuvo stiprus. Po smūgio džipas nuriedėjo į stotelę, vienas iš jaunuolių nukrito ant asfalto, kitas jaunuolis liko stovėti autostradoje. Parodė, kad po susidūrimo jų mašina buvo pirmoje eismo juostoje, o nukritęs jaunuolis gulėjo antroje eismo juostoje. Kitas automobilis BMW, kuris taip pat atvažiavo nuo Kauno pusės net nebandė stabdyti, važiavo labai greitai, pervažiavo nukritusį jaunuolį ir tik tuomet sustojo. Parodė, kad jie iškvietė policiją ir greitosios pagalbos medikus.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2007 m. spalio 6 apie 5-6 valandą ryto vairavo savo automobilį „BMW 525" valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo su mama R. B. į Vilniaus Gariūnų turgų. Važiavo keliu Vilnius - Kaunas - Klaipėda nuo Kauno pusės. Buvo tamsus paros metas, oro sąlygos buvo prastos, lynojo, kelio danga - šlapias asfaltas, kuris sugerdavo šviesas, todėl matomumas buvo blogas. Važiavo maždaug apie 90-100 kilometrų per valandą greičiu, pirma eismo juosta. Iš tolo, maždaug prieš 200 metrų, ties kavine „Tvirtovė", pamatė savo eismo juostoje automobilio posūkio ar avarinio žibintą įjungtą šviesą, ką tiksliai pasakyti negali, bet suprato, kad ten yra automobilis. Tai pamatęs, iš karto persirikiavo į antrą eismo juostą ir važiavo maždaug tuo pačiu greičiu. Važiuodamas antra eismo juosta ant kelio pamatė stiklų, pirmoje eismo juostoje stovėjo automobilis. Pajuto, kad ant kažko užvažiavo, truputį pavažiavęs į priekį sustojo kelio kelkraštyje. Mama išlipusi iš automobilio nuėjo pažiūrėti kas atsitiko. Sugrįžusi pasakė, kad kelio važiuojamojoje dalyje guli žmogus ir turbūt jie per j į pervažiavo. Tada ir jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie stotelės, kur stovėjo visureigis, kurio priekis buvo užšokęs ant bordiūro ir jis stovėjo be įjungtų avarinių žibintų, avariniai žibintai buvo įjungti tik „RENAULT Espace" automobilio, kuriuos važiuodamas turbūt ir pamatė, kai persirikiavo į antrą eismo juostą. Paskambino policijai. Vėliau atvažiavusi greitoji pagalba ir medikai konstatavo vieno jaunuolio mirtį, o kitą išvežė į ligoninę. Parodė taip pat, kad važiuodamas antra eismo juosta, žmonių gulinčių ant kelio važiuojamosios dalies nematė, tik pajuto, kad kažką pervažiavo, per kurią vietą pasakyti negali. Kad pervažiavo vieną žmogų gali būti, nes vieną kliūtį pajuto, bet kad ir antrą būtų užkabinęs nejautė. Kadangi gulinčio žmogaus nematė, todėl nesiėmė jokių veiksmų kad to išvengtų. Automobilio nestabdė, nes galvojo, kad automobilis, kurio posūkį matė, suka į kavinę „Tvirtovė", o jis persirikiavęs į antrą eismo juostą nuvažiuos toliau. Gulinčio žmogaus pamatyti buvo neįmanoma, juk buvo tamsu, lijo, ir be to žmogus buvo tamsiai apsirengęs ir be šviečiančios liemenės. Mano, kad dėl šio žmogaus mirties yra nekaltas.

Iš liudytojos R. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji kartu su sūnumi A. B. jo vairuojamu automobiliu BMW važiavo autostrada Kaunas Vilnius į Gariūnų turgavietę 2007 m. spalio 6d. apie 6 val. 20 min. Oro sąlygos buvo labai blogos, lijo lietus, buvo tamsu, šlapias asfaltas. Automobilį vairavo sūnus A., važiavo apie 100 kilometrų per valandą greičiu. Važiavo ties restoranu “Tvirtovė” antra juosta ir pastebėjo vidurį kelio stovintį automobilį. Jų kelio juosta buvo laisva, todėl jie ir toliau važiavo. Bevažiuojant pajuto lengvą smūgį į vairuotojo pusę, pajuto lyg automobilis į kažką atsitrenkė. Sūnus iš karto sustabdė automobilį. Tada nuėjo prie stovinčio automobilio, o ten buvęs vairuotojas pasakė, kad yra partrenktas žmogus. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b.l. 157-158).

Iš liudytojo T. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis V. Z. pažįsta labai senai, nuo vaikystės, kartu mokėsi mokykloje, buvo geras pažįstamas. 2007 m. spalio 5d. paskambino V. ir pakvietė važiuoti į Kauną pas kažkokią merginą į gimtadienį, kurios jis nepažįsta. Susitarė apie 13-14 val. susitikti Vilniaus centre, nes V. skambino apie 11 val. V. paskutiniu metu gyveno Naujininkuose pas močiutę, o kartais būdavo ir pas savo dėdę O. kuris gyvena Naujoje Vilnioje. Kai V. paskambino paklausė ar nežino kas juos galėtų nuvežti į tą gimtadienį, bet jis atsakė, kad tokių pažįstamų, kurie turi automobilį ir galėtų nuvežti neturi. Apie 14 val. Vilniaus centre, prie Vaikų pasaulio parduotuvės susitiko su V.. Tada V. paskambino savo kursiokui, kurio jis nepažįsta, tą dieną jį matė pirmą kartą todėl nei vardo, nei pavardės nežino, neįsiminė. Su V. nuvažiavo į Kalvarijų gatvę, kur susitiko su tuo kursioku. Tada visi trys nuvažiavo į Naują Vilnią kur susitiko dar su dviem V. draugais, kurie buvo su automobiliu. Kam priklausė automobilis nežino, paprasčiausiai nepaklausė. Tada visi susėdo į automobilį ir važiavo į Kauną keliu Vilnius -Kaunas - Klaipėda. Važiuojant į Kauną automobilį vairavo A., važiavo penkiese įskaitant vairuotoją tai jis, V., V. kursiokas, J. ir A.. Nuvažiavę į vietą visą naktį šventė gimtadienį. Visi susitarė, kad alkoholį vartos visi ir tik prasiblaivę važiuos namo. Tą naktį alkoholinius gėrimus gėrė visi. Tada 2007 m. spalio 6d. apie 3 val. nakties kažkuris pasakė, kad važiuoja į namus. Visi sulipo į automobilį ir išvažiavo namo. Kas vairavo automobilį nežino nes buvo labai girtas, sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, užmigo. Pajuto, kad kažkas žadina, sakė baigėsi degalai. Tada visi išlipo iš automobilio ir automobilį pradėjo stumti į kitoje kelio pusėj esančią degalinę. Kadangi eismo juostas skyrė atitvarai, tai automobilį reikėjo stumti iki atitvarų tarpo, kad apsisukti. Ar stumiamo automobilio avarinės šviesos buvo įjungtos, ar ne, neatsimena, neatkreipė dėmesio. Automobilį stūmė be liemenių ir be atšvaitų. Iki aitvarų tarpo automobilį stūmė prie pat asfalto krašto. Jis stovėjo dešinėj pusėj iš automobilio galo, dešiniau už jo daugiau nieko nebuvo. Kas daugiau kur stovėjo stumiant automobilį jis neatsimena. Buvo labai tamsu, matomumas buvo prastas, kelio danga - šlapias asfaltas. Automobilį pristūmę prie aitvarų tarpo, nuo asfalto krašto automobilį pradėjo stumti skersai kelio link tarpo. Kai automobilis buvojau tarp pirmos ir antros juostos, atsisukęs atgal pamatė automobilio šviesas, kuris važiavo irgi nuo Kauno pusės. Tada sušuko, kad atvažiuoja automobilis, kuris buvo maždaug 30 metrų atstumu nuo jų. Išsigandęs pradėjo bėgti į dešinę ant šaligatvio, kur buvo stotelė. Stovėdamas ant šaligatvio išgirdo smūgį, atvažiuojantis automobilis trenkėsi į stumiamą automobilį. Automobilis, kuris atsitrenkė į stumiamą jų automobilį stipriai stabdė, kad net padangos cypė, turbūt norėjo išvengti susidūrimo. Po smūgio prie jo atbėgi V. kursiokas, ir jie išsigandę pasišalino iš įvykio vietos. Galvojo, kad visi taip pat pabėgo. Tik kitą dieną iš V. močiutės sužinojo, kad V. eismo įvykio metu žuvo. O laidotuvėse pasakė, kad buvo sužalotas ir J.. Kas stumiant vairavo automobilį nežino, neatsimena.

2007-10-09 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. T-A 7490 /07 (01) nurodoma, kad J. I. kraujyje rasta 1,06 %o (promilės) etilo alkoholio. (I t., b.l. 86 ).

2007 m. spalio 10d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 2637/07 (01) nurodoma, kad V. Z. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda momens - pakaušio srityje kairėje pusėje, odos nubrozdinimais galvoje, odos nubrozdinimais krūtinės ląstos kairėje pusėje, šonkaulių lūžiais kairėje pusėje, abipusiai plaučių plyšimais, muštine žaizda ir odos nubrozdinimais juosmens srityje kairėje pusėje, gaktikaulio viršutinės šakos lūžiu kairėje pusėje, kraujosruva ir odos nubrozdinimais galūnėse, uždarais kairio šlaunikaulio lūžiais. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. V. Z. lavono kraujyje rasta 1,39 %o etilo alkoholio. (1 tomas, b.l. 37-44).

2008 m. liepos 2d. LTEC specialisto išvadoje Nr. 11-23(08) nurodyta, kad pirmą eismo įvykį, kurio metu susidūrė automobiliai „RENAULT Espace" ir „Isuzu Trooper" techniniu požiūriu sąlygojo, tai, kad tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože stumiant automobilį „Isuzu Trooper" buvo sudaryta sunkiai pastebima kliūtis prie jo artėjusio automobilio „RENAULT Espace" vairuotojui R. O.. R. O. važiuodamas nustatytu apie 70 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su priekyje link tarpo skiriamojoje juostoje stumiamu automobiliu „Isuzu Trooper", laiku stabdydamas savo vairuojamą automobilį „RENAULT Espace", jeigu neturėjo objektyvios galimybės kliūtį pastebėti nemažesniu kaip atitinkamai 74 m. ir 89 m. atstumu. Antrą eismo įvykį, kurio metu automobilis „BMW" pervažiavo pėsčiąjį V. Z., techniniu požiūriu sąlygojo tai, kad partrenktam pėsčiajam tamsiu paros metu gulint neapšviesto kelio ruožo važiuojamojoje dalyje, buvo sudaryta sunkiai pastebima kliūtis, keliu prie jo artėjusio automobilio „BMW" vairuotojui A. B.. A. B. važiuodamas jo paties nurodytu greičiu neturėjo techninės galimybės išvengti ant kelio važiuojamosios dalies gulėjusio partrenkto pėsčiojo V. Z. pervažiavimo, laiku stabdydamas savo vairuojamą automobilį „BMW", jeigu neturėjo objektyvios galimybės pastebėti paminėtą pėsčiai į nemažesniu kaip 125 m. atstumu.( 1 tomas, b.l. 60-65 ).

CK 6.248 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba dėl neatsargumo.