Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2011-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-145-804/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-11-28
Bylos Nr.
1-145-804/2011
Teisminio proceso Nr.
1-87-1-00421-2007-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Nukentėjusysis
O. R., J. I.
Civilinis ieškovas
V. R.
Kaltinamasis
A. S.
Advokatai
Kęstutis Mikšys, Kęstutis Agirdas Mikšys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-145-804/2011Teisminio proceso Nr1-87-1-00421-2007-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.6; 1.1.8.1.1;1.1.7.1;1.1.7.2.7;1.1.10.1;1.1.9.2 (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2011 m. lapkričio 28 d.TrakaiTrakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas
sekretoriaujant Nijolei Blaževič,dalyvaujant prokurorui Dariui Maleckui,nukentėjusiesiems O. R., J. I.,nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. R. atstovui advokatui Valdui Burneikiui,kaltinamojo gynėjui advokatui Kęstučiui Mikšiuiviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lenkas, 10 klasių išsimokslinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

- 2006-03-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 302 str. 1 d., 180 str. 1 d., 63 str., laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 82 str., 87 str., 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, nustatant šiam laikotarpiui auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą;

- 2006-04-10 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

- 2010 – 04 – 09 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 187 str. 2 d. -20 dienų arešto;

- 2010 – 04 – 22 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. – 5 mėn. viešųjų darbų;

- 2010 – 06 – 17 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. - 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, buvimu gydimosi įstaigose visą laisvės apribojimo laikotarpi, neturėti su savimi, nenaudoti, neįgyti, nesinaudoti ir neparduoti kitiems alkoholinių gėrimų ar narkotinių ar psichotropinių medžiagų iki 2010-09-01 atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, nebendrauti su tam tikrais asmenimis. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2010 – 04 – 22 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme– 5 mėnesiais viešųjų darbų- ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesiai laisvės apribojimo su nurodytais įpareigojimais.;

Kaltinamas pagal LR BK 281 str. 6d.,

-2010 – 11 – 03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. – bauda 14 MGL (1820 Lt)

- 2011-02-15 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., bendrinant bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie šios bausmės iš dalies pridedant bausmę paskirtą Vilniaus m. 4 apyl. teismo 2010-06-17 nuosprendžiu – 4 mėnesius laisvės apribojimo ir vadovaujantis LR BK 65 str. keičiant 2 laisvės apribojimo dienas į 1 laisvės atėmimo dieną, paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

- 2011-06-30 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., bendrinant bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie šios bausmės iš dalies pridedant bausmę paskirtą Vilniaus m. 4 apyl. teismo 2011-02-15 nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai ir 2 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent:: kaltinamasis 2007-10-06 apie 06.50 val., kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda 19.30 km., būdamas neblaivus, stumdamas vairavo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, neregistruotą nedraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu automobilį „Isuzu Trooper" valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį J. I., skersai kelio iš dešinės pusės į kairę, tamsiu paros metu, esant blogam matomumui, neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu ir nekliudo kitiems eismo dalyviams, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 53, 59, 61.2, 61.3, 145, 269.4 punktų reikalavimus (patvirtintų LRV nutarimu Nr. 975, 2006.10.05) dėl to R. O. vairuojamas automobilis Renault Espace valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stumiamą automobilį „Isuzu Trooper", o A. B. vairuojamas automobilis BMW 525 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pervažiavo partrenktą V. Z., t.y. įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilį stūmęs V. Z., o automobilį stūmusiam J. I. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tuo padarydamas nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281 str. 6 d.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2007 m. spalio 6 d. apie 5-6 valandą ryto kartu su savo draugais J. I. ir V. Z. bei dviem V. draugais, kurių nepažįsta, važiavo iš Kaišiadorių į Vilnių, kur buvo gimtadienį. Automobilį „Isuzu Trooper“ turėjo J., todėl šiuo automobiliu ir važiavo visi. Nesidomėjo, ar automobilis įregistruotas, ar jam atlikta techninė apžiūra, ar apdraustas, tik kai važiavo į Kaišiadorys, tai visi pakaitomis vairavo šį automobilį, nors niekas neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Nuvažiavę į gimtadienį ten šventė visą naktį, visi gėrė įvairius alkoholinius gėrimus, daugiausiai degtinę. Paryčiais įvyko muštynės jie susimušė su gimtadienyje buvusiais asmenimis, kurių nepažįsta. Tada jie visi susėdo į automobilį, vos spėjo nuo jų pabėgti. Jis sėdo už vairo, J. atsisėdo šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje, o V. ir jo draugai susėdo ant galinės automobilio sėdynės. Visi buvo labai girti taip pat ir jis buvo labai girtas, jau ne viską ir prisimena kodėl jis sėdo už vairo girtas pasakyti negali. Gal dėl to, kad teko iš ten bėgti, jog neprimuštų. Be to prieš išvažiuojant, prieš muštynes jis miegojo ant vairuotojo sėdynės ten ir pasiliko ir išvairavo automobilį. Važiuojant atgal į namus automobilį „Isuzu Trooper" vairavo jis nors neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Parodė, kad įvažiavę į kelią Vilnius - Kaunas - Klaipėda dar užsuko į degalinę, nusipirko valgyti ir gerti. Nusipirkę dar pastovėjo truputį, vėl gėrė alkoholinius gėrimus. Jis sėdo už vairo. Važiuodami taip pat vis dar gėrė alkoholį. Bevažiuojant likus keliems kilometrams iki Vilniaus, netoli restorano „Tvirtovė" baigėsi automobilio degalai. Tuomet visi automobilyje pamiegojo, kažkas iš draugų visus pakėlė, išlipęs iš automobilio, jis kartu su V. nuėjo į degalinę susižinoti, ar yra dujų, nes kitoje plento pusėje kaip tik buvo degalinė. Grįžo atgal ir nusprendė visi stumti automobilį iki degalinės. Automobilį reikėjo nustumti iki aitvarų tarpo, kad apsisukti ir nustumti iki degalinės. Iš pradžių automobilį visi stūmė iki „Tvirtovės“, jis buvo automobilio kairėje pusėje ties vairuotojo durelėmis, ir pro atidarytą automobilio durelių langą sukinėjo vairą, kaip jam pasakydavo kiti. Parodė, kad kartu važiavę asmenys buvo iš šonų, nelabai gali papasakoti kaip buvo visi sustoję, nes nelabai prisimena. Automobilį reikėjo stumti į kalną, o kai užstūmė ant kalno, tuomet pamatė, tą vietą, kur galima buvo apsisukti su automobiliu ir įvažiuoti į kitą autostrados pusę. Prieš pradėdami automobilį stumti į kitą autostrados pusę, visi gerai apsidairė, ar nėra mašinų atvažiuojančių nuo Vilniaus pusės ir nuo Kauno pusės. Pamatę, kad automobilių nėra, visi penki vėl pradėjo stumti automobilį, tik skersai plento. Jis vėl buvo prie vairuotojo pusės durelių, stūmė automobilį ir kartu viena ranka sukinėjo vairą. Automobiliui būnant antroje eismo juostoje, priekinė jo dalis jam atrodo jau buvo aitvarų tarpe, kai staiga išgirdo didelį automobilio padangų cypimą. Atsisukęs atgal, į Kauno pusę, pamatė automobilio žibintus ir tiesiai į juos važiuojantį automobilį. Kažkuris iš draugų sušuko bėgam ir jie visi pradėjo bėgti kas kur į šalis. Bet toli nubėgti nespėjo nes automobilis jau buvo visai šalia jų, atrodo jis spėjo tik apsisukti, kai išgirdo didelį garsą ir suprato, kad automobilis atsitrenkė į jų automobilį. Nuo Kauno pusės atvažiavęs automobilis važiavo antra eismo juosta. Paties atsitrenkimo nematė buvo užsisukęs, bėgo. Kai atvažiavęs automobilis trenkėsi į jų automobilį tada jų automobilis kliudė ir jį. Nuo smūgio nukrito ant tarpo tarp aitvarų. Atsikėlęs pradėjo toliau bėgti link „Tvirtovės". Bėgdamas dar matė kažkurį draugą bėgantį paskui, bet iš baimės neatpažino kuris, be to buvo labai tamsu. Jis manė, kad visi iš draugų pabėgo net nežinojo ir nepagalvojo, kad V. ir J. partrenkė automobilis. Kažkiek paėjęs į priekį link Vilniaus vėl išėjo ant to paties kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda susistabdė automobilį ir parvažiavo namo. Tik vėliau iš J. sesers sužinojo, kad V. žuvo, o J. guli ligoninėje dėl kojų lūžių. Kas vėliau vyko įvykio vietoje nežino, nes pabėgo. Pabėgo dėl to nes labai išsigando, be to buvo labai girtas, nemąstė ką daro. Prisipažįsta, kad dėl šio eismo įvykio kilimo kaltas jis, tačiau mano, kad dalinai kalti yra jie visi, kadangi visi buvo labai girti, automobilį stūmė taip pat visi, jis nesėdėjo automobilyje, o eidamas pasukdavo vairą į reikiamą. Parodė taip pat, kad tuo metu, kai jie stūmė automobilį buvo tamsu, lyg ir rūkas, avarinius žibintus automobilyje buvo įjungę, o kadangi visi buvo apspitę automobilį, tai gal ir užstojo tuos žibintus, todėl greičiausia ir nepamatė jų stumiamo automobilio iš galo važiavęs mašinos vairuotojas dėl to ir įvyko tas autoįvykis.

Nukentėjusysis J. I. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2007 m. spalio 6 d., anksti ryte apie 6 val. su savo draugais A. ir V. ir dar dviem V. draugais, kurių nepažįsta, važiavo su jo automobiliu „Isuzu Trooper" valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kas vairavo automobilį nežino nes jis kai išvažiavo iš Kaišiadorių neatsimena, kadangi miegojo, be to, jis net nejuto ar mažina važiuoja ar stovi. Atsimena, kad jį miegantį kažkas pažadino, liepė lipti iš automobilio, nes automobilyje baigėsi degalai. Išlipęs pastebėjo, kad automobilis buvo sustojęs netoli degalinės važiuojant į Vilniaus pusę, maždaug apie 0,5 km. buvo iki degalinės. Degalinė jau matėsi, ji buvo priešingos eismo juostos šalikelėje. Visi išlipę pradėjo stumti automobilį, iš galo automobilį stūmė trise, jis buvo per vidurį, iš kairės buvo V., o iš dešinės V. draugas, kurio nepažįsta. Kas tuo metu vairavo automobilį nežino nes nematė. Automobilis buvo su įjungtomis avarinėmis šviesomis. Visi buvo išgėrę alkoholio, išskyrus vieną tą nepažįstamą V. draugą. Automobilį stūmė dešine juosta tol kol pristūmė iki tos vietos, iš kur matėsi, kad yra tarpas tarp aitvarų skiriančių priešingas eismo juostas. Tada visi susitarė kuo greičiau nustumti automobilį ir pradėjo jį stumti iš dešinės eismo juostos į kairę, kad apsisuktų tame tarpe ir nuvažiuotų į degalinę. Buvo tamsus paros metas, oro sąlygos - nelijo, kelio danga - šlapias asfaltas, arti jokių automobilių nebuvo, tik tolumoje jis pastebėjo nuo Kauno pusės atvažiuojančio automobilio šviesas, bet automobilis buvo gana toli nuo tos vietos. Kai jų automobilis buvo antroje eismo juostoje, žiūrint į Vilnių, atsisukęs pamatė atvažiuojantį automobilį, nes pamatė įjungtus žibintus, jis buvo dar toli maždaug už 1 km. bet koks ten buvo automobilis ir kuria juosta važiavo nepastebėjo, jis važiavo nuo Kauno pusės. Daugiau nieko neatsimena kas ten vyko. Atsimena tik tiek, kad gulėdamas ant asfalto atsimerkęs pamatė netoli jo gulintį V., daugiau aplinkui nieko nebuvo. Toliau lyg prie mašinos stovėjo du vyrai. Paties smūgio neatsimena. Po to vėl prarado sąmonę, kurią atgavo ligoninėje, kur jam buvo diagnozuotas abiejų kojų lūžis. Automobilį stūmė be liemenės ir be atšvaitų. Automobilio ir kai važiavo iš Kaišiadorių ir kai stūmė jis tikrai nevairavo kas jį vairavo pasakyti negali. Kad tame tarpe tarp aitvarų negalima sukti nežinojo jokių ženklų nematė. Apie V. žūti sužinojo po dviejų dienų, pretenzijų niekam neturi, ieškinio nereiškia. Laiko, kad tie, kas atsitrenkė į jų automobilį, galėjo pamatyti, kas vyksta kelyje.

Nukentėjusysis O. R. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. Z. buvo jo sūnėnas, jo sesers sūnus. Sesuo mirė prieš 5 metus, todėl V. pastaruoju metu gyveno pas jį. V. nakvodavo ir pas jį ir pas močiutę. Močiutė jį rengė, maitino ir už viską sumokėdavo. Kur ir su kuo V. išvažiavo eismo įvykio dieną jis nežinojo, nes draugų turėjo daug. Kitą dieną pas jį atėjo V. draugas, kuris gyvena Naujoje Vilnioje ir pasakė, kad jie papuolė į eismo įvykį, o kitas draugas pasakė, kad V. partrenkė automobilis, bet kad jis mirė nepasakė. Nuvažiavęs į morgą sužinojo, kad jo sūnėnas V. žuvo eismo įvykio metu. V. palaidojo jis su savo mama. Už V. laidotuves visą sumą sumokėjo mama, jis tik jai padėjo viskuo pasirūpinti. Todėl dėl V. žūties žala padaryta tik mamai, jam žala dėl to nepadaryta, civilinio ieškinio byloje nereiškia ir niekam pretenzijų neturi.

Nukentėjusioji V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. Z. buvo jos anūkas, paskutiniu metu jis gyveno su ja, kadangi jo mama, t.y. jos dukra L. yra mirusi. Paskutiniu metu V. nakvodavo kartais pas ją, kartais pas jos sūnų O.. Bet vis tiek daugiau laiko praleisdavo pas ją, jinai jį maitino, rengė ir sumokėdavo jo sąskaitas. 2007-10-04 V. nakvojo ne pas ją, o pas sūnų O.. Ir kiek ji žino, 2007-10-05 V. išėjo iš O. namų, tą dieną V. jau ji nematė. 2007-10-06 atvažiavo pas ją sūnus O. ir pasakė, kad jos anūkas V. žuvo eismo įvykio metu. Kaip įvyko eismo įvykis, kur V. ir su kuo važiavo, ji nieko nežino. Dėl laidotuvių rūpinosi kartu su sūnumi, nes ji pensininkė neturi jėgų viskuo rūpintis todėl visur važiavo sūnus O., o už laidotuves mokėjo ji. Dėl jos anūko žūties jai padaryta materialinė ir moralinė žala kuri sudaro 6500 lių t.y. 4500 litų turtinės žalos patirtos laidojant anūką V. Z. ir 2000 litų neturtinės žalos.

Nukentėjusysis J. I. teisminio tyrimo metu parodė, kad 2007-10-06, anksti ryte apie 6 val. su savo draugais A. ir V. ir dar dviem V. draugais, kurių nepažįsta, važiavo su jo automobiliu „Isuzu Trooper“ valst. nr.(duomenys neskelbtini). Kas vairavo automobilį nežino nes jis kai išvažiavo iš Kaišiadorių neatsimena, kadangi miegojo. Į automobilį atsisėdo anksčiau nei draugai ir užmigo. Tik atsimena, kad jį pradėjo žadinti draugai, tiksliau žadino žuvusiojo V. draugas tuo tarpu jis sėdėjo priekinėj keleivio sėdynėj. Iš automobilio išlipo paskutinis, jame jau nieko nebuvo. Kai pabudo jam pasakė, kad baigėsi degalai. Važiavo keliu Kaunas- Vilnius iš Kaišiadorių link Vilniaus. Degalai baigėsi netoli degalinės, maždaug apie 0,5 km. buvo iki degalinės. Degalinė jau matėsi, ji buvo priešingos eismo juostos šalikelėje. Visi išlipę pradėjo stumti automobilį, iš galo automobilį stūmė trise, jis buvo per vidurį, iš kairės buvo V., o iš dešinės V. draugas, kurio nepažįsta. Kas tuo metu vairavo automobilį nežino nes nematė. Automobilis buvo su įjungtomis avarinėmis šviesomis. Važiavo iš gimtadienio todėl buvo išgėręs alaus. Visi buvo išgėrę alkoholio, išskyrus vieną tą nepažįstamą V. draugą. Automobilį stūmė dešine juosta tol kol pristūmė tarpą tarp aitvarų skiriantį priešingas eismo juostas. Tada visi apsidairė, bet automobilių atvažiuojančių arti nematė, vienas automobilis važiavo, bet jis buvo dar toli. Tada visi susitarė, kad greičiau stumtų ir pradėjo automobilį stumti iš dešinės eismo juostos į kairę, kad apsisuktų tame tarpe ir nuvažiuotų į degalinę. Buvo tamsus paros metas, oro sąlygos – nelijo, kelio danga – šlapias asfaltas. Kai jų automobilis buvo antroje eismo juostoje, žiūrint į Vilnių, atsisukęs pamatė atvažiuojantį automobilį, nes pamatė įjungtus žibintus, jis buvo dar toli maždaug už 1 km. bet koks ten buvo automobilis ir kuria juosta važiavo nepastebėjo, jis važiavo nuo Kauno pusės. Daugiau nieko neatsimena kas ten vyko. Atsimena tik tiek, kad gulėdamas ant asfalto atsimerkęs pamatė netoli jo gulintį V., daugiau aplinkui nieko nebuvo. Toliau lyg prie mašinos stovėjo du vyrai. Paties smūgio neatsimena. Po to vėl prarado sąmonę, kurią atgavo ligoninėj, kur diagnozavo abiejų kojų lūžius. Automobilį stūmė be liemenės ir be atšvaitų, ar kiti buvo su atšvaitais ar liemenėm nežino. Automobilio ir kai važiavo iš Kaišiadorių ir kai stūmė jis tikrai nevairavo kas jį vairavo pasakyti negali. Kad tame tarpe tarp aitvarų negalima sukti nežinojo jokių ženklų nematė. Civilinio ieškinio dėl šio įvykio nereiškia ir niekam pretenzijų nebeturi.

Liudytojas R. O. parodė, kad 2007 m. spalio 6d. apie 5 valandą ryto su savo draugu R. važiavo savo automobiliu „RENAULT Espace" valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keliu Kaunas -Vilnius nuo Kauno pusės link Vilniaus. Jis vairavo automobilį, o draugas sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Buvo tamsus paros metas, oro sąlygos - prastos, apsiniaukę, buvo dulksna, matomumas buvo prastas, kelio danga - šlapias asfaltas, buvo įsijungę trumpąsias šviesas. Važiavo maždaug iki 80 km/h greičiu, važiavo pirma eismo juosta ir netoli kavinės „Tvirtovė", priekį savęs, savo važiavimo eismo juostoje, pamatė kažkokį tamsų šešėlį. Tada iš karto persirikiavo į antrą eismo juostą išjungė bėgį ir riedėjo ant laisvo bėgio. Kai pamatė savo eismo juostoje minėtą šešėlį nuo jo iki šešėlio buvo maždaug apie 50 metrų atstumas, tiksliai pasakyti negali. Riedėdamas arčiau link šešėlio, iš priekio nuo Grigiškių pusės važiuojanti mašina apšvietė kelią, kuriame matė minėtą šešėlį ir tuo tarpu pamatė automobilį apsuptą žmonių, kiek jų tiksliai buvo pasakyti negali, maždaug apie 6 jaunuoliai, kurie stūmė minėtą automobilį iš pirmos eismo juostos į antrą t.y. į jo važiavimo eismo juostą. Kai automobilio šviesos juos apšvietė ir kai pamatė, kad ten žmonės stumia automobilį, jie jau buvo daugiau jo važiavimo eismo juostoje nei pirmoje. Anksčiau jų pamatyti negalėjo, nes dėl prastų oro ir matomumo sąlygų automobilio šviesas sugėrė šlapias asfaltas, todėl jų savo automobilio šviesomis jų neapšvietė. Pamatęs, kad jo važiavimo eismo juosta, antra eismo juosta, yra užkirsta stumiančiu automobiliu ir pamatęs žmones maždaug prieš 20 metrų nuo jo, staigiai pradėjo stabdyti savo vairuojamą automobilį iš visų jėgų ir suko vairą į dešinę pusę, užtraukė rankinį stabdį, kad automobilis greičiau sustotų ir kad išvengtų susidūrimo. Bet deja susidūrimo išvengti nepavyko, stabdomas automobilis pradėjo slysti asfaltu, nes buvo šlapia, ir su savo automobilio kairiu šonu trenkėsi į stumiamo automobilio galinę dalį, ant kurios buvo pritvirtintas atsarginis ratas. Kai pradėjo stabdyti ir pradėjo cypti jo automobilio padangos, jaunuoliai tai išgirdę pradėjo bėgti į šonus. Matė kad vienas pargriuvęs gulėjo ant važiuojamosios dalies, o antras stovėjo šalia. Po smūgio stumtas automobilis nuriedėjo į dešinės kelio pusės šalikelę ir užšoko ant autobusų stotelės bordiūro, o jo automobilis sustojo vidurį važiuojamosios dalies, ties antra eismo juosta. Nespėjus jiems su draugu išlipti iš automobilio, staiga nuo Kauno pusės atvažiavęs BMW markės automobilis, pervažiavo ant važiuojamosios kelio dalies gulintį jaunuolį ir šonu kabino šalia stovintį kitą jaunuolį. Po to, kai BMW markės automobilis pervažiavo žmogų, gulintį ant plento ir užkabino stovinį žmogų, nuvažiavęs kelis šimtus metrų link Vilniaus pusės sustojo. Dar sėdėdamas automobilyje matė, kaip visi jaunuoliai išskyrus du, išsilakstė į visas puses ir pabėgo iš įvykio vietos. Sužalotiems jaunuoliams iškvietė greitąją pagalbą o vėliau ir policiją. Atvažiavusi greitoji vienam jaunuoliui konstatavo mirtį, o kitą išvežė į ligoninę. Kas vairavo stumiamą automobilį pasakyti tiksliai negali, bet tikrai žino, kad ne tas, kuris žuvo, nes jis stovėjo iš automobilio galo, pamena jo veidą. Ar stumiamame automobilyje buvo įjungti avariniai žibintai, važiuodamas nematė. Tik po susidūrimo matė, kad avariniai žibintai žibėjo, bet labai blankiai, gal juos ir po smūgio kas galėjo įjungti. O jei ir buvo įjungti stumiant automobilį, jaunuoliai stumdami juos galėjo užstoti, nes stūmė iš galo. Jaunuoliai buvo be atšvaitų. Liudytojas R. R. parodė, kad maždaug prieš du metus kartu su draugu R. O. važiavo automobiliu iš Elektrėnų į Vilnių. Tai buvo paryčiais, lyg lynojo. Toje atkarpoje kelias eina į kalną, ties kavine “Tvirtovė” yra pervažiavimas į kitą autostrados pusę. Matė, kad ant važiuojamojoje kelio dalyje tarp pirmos ir antros kelio juostos buvo suskersavusi mašina, jaunuolių buvo apie 5. Mašina nebuvo apšviesta, jo draugui smūgio išvengti nepavyko, tačiau smūgis nebuvo stiprus. Po smūgio džipas nuriedėjo į stotelę, vienas iš jaunuolių nukrito ant asfalto, kitas jaunuolis liko stovėti autostradoje. Parodė, kad po susidūrimo jų mašina buvo pirmoje eismo juostoje, o nukritęs jaunuolis gulėjo antroje eismo juostoje. Kitas automobilis BMW, kuris taip pat atvažiavo nuo Kauno pusės net nebandė stabdyti, važiavo labai greitai, pervažiavo nukritusį jaunuolį ir tik tuomet sustojo. Parodė, kad jie iškvietė policiją ir greitosios pagalbos medikus.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2007 m. spalio 6 apie 5-6 valandą ryto vairavo savo automobilį „BMW 525" valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo su mama R. B. į Vilniaus Gariūnų turgų. Važiavo keliu Vilnius - Kaunas - Klaipėda nuo Kauno pusės. Buvo tamsus paros metas, oro sąlygos buvo prastos, lynojo, kelio danga - šlapias asfaltas, kuris sugerdavo šviesas, todėl matomumas buvo blogas. Važiavo maždaug apie 90-100 kilometrų per valandą greičiu, pirma eismo juosta. Iš tolo, maždaug prieš 200 metrų, ties kavine „Tvirtovė", pamatė savo eismo juostoje automobilio posūkio ar avarinio žibintą įjungtą šviesą, ką tiksliai pasakyti negali, bet suprato, kad ten yra automobilis. Tai pamatęs, iš karto persirikiavo į antrą eismo juostą ir važiavo maždaug tuo pačiu greičiu. Važiuodamas antra eismo juosta ant kelio pamatė stiklų, pirmoje eismo juostoje stovėjo automobilis. Pajuto, kad ant kažko užvažiavo, truputį pavažiavęs į priekį sustojo kelio kelkraštyje. Mama išlipusi iš automobilio nuėjo pažiūrėti kas atsitiko. Sugrįžusi pasakė, kad kelio važiuojamojoje dalyje guli žmogus ir turbūt jie per j į pervažiavo. Tada ir jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie stotelės, kur stovėjo visureigis, kurio priekis buvo užšokęs ant bordiūro ir jis stovėjo be įjungtų avarinių žibintų, avariniai žibintai buvo įjungti tik „RENAULT Espace" automobilio, kuriuos važiuodamas turbūt ir pamatė, kai persirikiavo į antrą eismo juostą. Paskambino policijai. Vėliau atvažiavusi greitoji pagalba ir medikai konstatavo vieno jaunuolio mirtį, o kitą išvežė į ligoninę. Parodė taip pat, kad važiuodamas antra eismo juosta, žmonių gulinčių ant kelio važiuojamosios dalies nematė, tik pajuto, kad kažką pervažiavo, per kurią vietą pasakyti negali. Kad pervažiavo vieną žmogų gali būti, nes vieną kliūtį pajuto, bet kad ir antrą būtų užkabinęs nejautė. Kadangi gulinčio žmogaus nematė, todėl nesiėmė jokių veiksmų kad to išvengtų. Automobilio nestabdė, nes galvojo, kad automobilis, kurio posūkį matė, suka į kavinę „Tvirtovė", o jis persirikiavęs į antrą eismo juostą nuvažiuos toliau. Gulinčio žmogaus pamatyti buvo neįmanoma, juk buvo tamsu, lijo, ir be to žmogus buvo tamsiai apsirengęs ir be šviečiančios liemenės. Mano, kad dėl šio žmogaus mirties yra nekaltas.

Iš liudytojos R. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji kartu su sūnumi A. B. jo vairuojamu automobiliu BMW važiavo autostrada Kaunas Vilnius į Gariūnų turgavietę 2007 m. spalio 6d. apie 6 val. 20 min. Oro sąlygos buvo labai blogos, lijo lietus, buvo tamsu, šlapias asfaltas. Automobilį vairavo sūnus A., važiavo apie 100 kilometrų per valandą greičiu. Važiavo ties restoranu “Tvirtovė” antra juosta ir pastebėjo vidurį kelio stovintį automobilį. Jų kelio juosta buvo laisva, todėl jie ir toliau važiavo. Bevažiuojant pajuto lengvą smūgį į vairuotojo pusę, pajuto lyg automobilis į kažką atsitrenkė. Sūnus iš karto sustabdė automobilį. Tada nuėjo prie stovinčio automobilio, o ten buvęs vairuotojas pasakė, kad yra partrenktas žmogus. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b.l. 157-158).

Iš liudytojo T. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis V. Z. pažįsta labai senai, nuo vaikystės, kartu mokėsi mokykloje, buvo geras pažįstamas. 2007 m. spalio 5d. paskambino V. ir pakvietė važiuoti į Kauną pas kažkokią merginą į gimtadienį, kurios jis nepažįsta. Susitarė apie 13-14 val. susitikti Vilniaus centre, nes V. skambino apie 11 val. V. paskutiniu metu gyveno Naujininkuose pas močiutę, o kartais būdavo ir pas savo dėdę O. kuris gyvena Naujoje Vilnioje. Kai V. paskambino paklausė ar nežino kas juos galėtų nuvežti į tą gimtadienį, bet jis atsakė, kad tokių pažįstamų, kurie turi automobilį ir galėtų nuvežti neturi. Apie 14 val. Vilniaus centre, prie Vaikų pasaulio parduotuvės susitiko su V.. Tada V. paskambino savo kursiokui, kurio jis nepažįsta, tą dieną jį matė pirmą kartą todėl nei vardo, nei pavardės nežino, neįsiminė. Su V. nuvažiavo į Kalvarijų gatvę, kur susitiko su tuo kursioku. Tada visi trys nuvažiavo į Naują Vilnią kur susitiko dar su dviem V. draugais, kurie buvo su automobiliu. Kam priklausė automobilis nežino, paprasčiausiai nepaklausė. Tada visi susėdo į automobilį ir važiavo į Kauną keliu Vilnius -Kaunas - Klaipėda. Važiuojant į Kauną automobilį vairavo A., važiavo penkiese įskaitant vairuotoją tai jis, V., V. kursiokas, J. ir A.. Nuvažiavę į vietą visą naktį šventė gimtadienį. Visi susitarė, kad alkoholį vartos visi ir tik prasiblaivę važiuos namo. Tą naktį alkoholinius gėrimus gėrė visi. Tada 2007 m. spalio 6d. apie 3 val. nakties kažkuris pasakė, kad važiuoja į namus. Visi sulipo į automobilį ir išvažiavo namo. Kas vairavo automobilį nežino nes buvo labai girtas, sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, užmigo. Pajuto, kad kažkas žadina, sakė baigėsi degalai. Tada visi išlipo iš automobilio ir automobilį pradėjo stumti į kitoje kelio pusėj esančią degalinę. Kadangi eismo juostas skyrė atitvarai, tai automobilį reikėjo stumti iki atitvarų tarpo, kad apsisukti. Ar stumiamo automobilio avarinės šviesos buvo įjungtos, ar ne, neatsimena, neatkreipė dėmesio. Automobilį stūmė be liemenių ir be atšvaitų. Iki aitvarų tarpo automobilį stūmė prie pat asfalto krašto. Jis stovėjo dešinėj pusėj iš automobilio galo, dešiniau už jo daugiau nieko nebuvo. Kas daugiau kur stovėjo stumiant automobilį jis neatsimena. Buvo labai tamsu, matomumas buvo prastas, kelio danga - šlapias asfaltas. Automobilį pristūmę prie aitvarų tarpo, nuo asfalto krašto automobilį pradėjo stumti skersai kelio link tarpo. Kai automobilis buvojau tarp pirmos ir antros juostos, atsisukęs atgal pamatė automobilio šviesas, kuris važiavo irgi nuo Kauno pusės. Tada sušuko, kad atvažiuoja automobilis, kuris buvo maždaug 30 metrų atstumu nuo jų. Išsigandęs pradėjo bėgti į dešinę ant šaligatvio, kur buvo stotelė. Stovėdamas ant šaligatvio išgirdo smūgį, atvažiuojantis automobilis trenkėsi į stumiamą automobilį. Automobilis, kuris atsitrenkė į stumiamą jų automobilį stipriai stabdė, kad net padangos cypė, turbūt norėjo išvengti susidūrimo. Po smūgio prie jo atbėgi V. kursiokas, ir jie išsigandę pasišalino iš įvykio vietos. Galvojo, kad visi taip pat pabėgo. Tik kitą dieną iš V. močiutės sužinojo, kad V. eismo įvykio metu žuvo. O laidotuvėse pasakė, kad buvo sužalotas ir J.. Kas stumiant vairavo automobilį nežino, neatsimena.

Kiti byloje ištirti įrodymai:

2009-10-05 teismo medicinos specialisto išvadoje G 3894/09 (01)) nurodoma, kad J. I. padarytas sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu . (I t., b.l. 90-92 ).

2007-10-09 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. T-A 7490 /07 (01) nurodoma, kad J. I. kraujyje rasta 1,06 %o (promilės) etilo alkoholio. (I t., b.l. 86 ).

2007 m. spalio 6d., 06.55 - 07.40 val. surašytame įvykio vietos apžiūros protokole, schemoje, nuotraukose užfiksuota, jog atvykus į kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda 19,300 km., nustatyta, kad prieblanda, tiesus kelio ruožas, apsisukimo vieta, kelio dangos būklė - šlapias asfaltas, eismo įvykio rūšis - pėsčiųjų partrenkimas. Važiuojamosios dalies plotis yra 7,20 m., skiriamosios juostos plotis 2 m., dešinės pusės kelkraščio plotis - 5,70 m., važiuojamoji dalis paženklinta linijomis skiriančiomis eismo juostas - brūkšninė linija, kairėje - ištisine linija. Kelio aplinka - atvira vietovė. Automobilis „Isuzu" stovi prie autobusų stotelės, dešinėje kelio pusėje priekiu į Vilnių, žiūrint į Vilniaus pusę. Už jo 13.40 m. stovi prie dešinio kelkraščio, priekiu į Vilnių, automobilis „BMW". Automobilis „Renault Espace" stovi pirmoje eismo juostoje, priekiu į Vilniaus pusę, prie apsisukimo. Už jo į Vilniaus pusę 27,10 m. stovi automobilis „Isuzu". Pirmoje eismo juostoje ant asfalto automobilio „Renault Espace" stabdymo žymės. Ant apsisukimo vietos matyti dėmės panašios į kraują. Apsisukimo vietoje ant asfalto guli lavonas. (1 tomas, b.l. 6-10).

2007 m. spalio 06d. transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuoti automobilio „ BMW 525" valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimai: sugadinta variklio apsauga, priekinis bamperis (1tomas , b.l. 11-12).

2007 m. spalio 06d. transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuoti automobilio „Renault Espace" valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimai: kairės pusės priekinės ir galinės durys su stiklais, galinis sparnas, galinis šoninis stiklas. (1 tomas, b.l. 13-14).

2007 m. spalio 6d.transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuoti automobilio „Isuzu Trooper" valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimai: sulenktas kairės pusės galinis sparnas, galinis bamperis, apibraižytas visas automobilis. (1 tomas, b.l. 15-16).

2007 m. spalio 10d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 2637/07 (01) nurodoma, kad V. Z. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda momens - pakaušio srityje kairėje pusėje, odos nubrozdinimais galvoje, odos nubrozdinimais krūtinės ląstos kairėje pusėje, šonkaulių lūžiais kairėje pusėje, abipusiai plaučių plyšimais, muštine žaizda ir odos nubrozdinimais juosmens srityje kairėje pusėje, gaktikaulio viršutinės šakos lūžiu kairėje pusėje, kraujosruva ir odos nubrozdinimais galūnėse, uždarais kairio šlaunikaulio lūžiais. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. V. Z. lavono kraujyje rasta 1,39 %o etilo alkoholio. (1 tomas, b.l. 37-44).

2008 m. liepos 2d. LTEC specialisto išvadoje Nr. 11-23(08) nurodyta, kad pirmą eismo įvykį, kurio metu susidūrė automobiliai „RENAULT Espace" ir „Isuzu Trooper" techniniu požiūriu sąlygojo, tai, kad tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože stumiant automobilį „Isuzu Trooper" buvo sudaryta sunkiai pastebima kliūtis prie jo artėjusio automobilio „RENAULT Espace" vairuotojui R. O.. R. O. važiuodamas nustatytu apie 70 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su priekyje link tarpo skiriamojoje juostoje stumiamu automobiliu „Isuzu Trooper", laiku stabdydamas savo vairuojamą automobilį „RENAULT Espace", jeigu neturėjo objektyvios galimybės kliūtį pastebėti nemažesniu kaip atitinkamai 74 m. ir 89 m. atstumu. Antrą eismo įvykį, kurio metu automobilis „BMW" pervažiavo pėsčiąjį V. Z., techniniu požiūriu sąlygojo tai, kad partrenktam pėsčiajam tamsiu paros metu gulint neapšviesto kelio ruožo važiuojamojoje dalyje, buvo sudaryta sunkiai pastebima kliūtis, keliu prie jo artėjusio automobilio „BMW" vairuotojui A. B.. A. B. važiuodamas jo paties nurodytu greičiu neturėjo techninės galimybės išvengti ant kelio važiuojamosios dalies gulėjusio partrenkto pėsčiojo V. Z. pervažiavimo, laiku stabdydamas savo vairuojamą automobilį „BMW", jeigu neturėjo objektyvios galimybės pastebėti paminėtą pėsčiai į nemažesniu kaip 125 m. atstumu.( 1 tomas, b.l. 60-65 ).

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatą asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo atsako už konkrečią kaltai padarytą nusikalstamą veiką, kurios požymiai yra aprašyti BK specialiosios dalies straipsniuose.

BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė. BK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Todėl turi būti tiksliai įvardijama kaltės rūšis, kaltės forma, nustatomas priežastinis ryšys tarp kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

Šioje byloje A. S. yra kaltinamasis padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, t. y. kad jis, stumdamas vairavo automobilį, pažeidė KET 53 punktą (tamsiu paros metu, esant blogam matomumui, neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu ir nekliudo kitiems eismo dalyviams, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui), pažeidė KET 59 punktą (vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones), pažeidė KET 61.2 punktą (neturėjo transporto priemonė registravimo ir valstybinės techninės apžiūros dokumentų), pažeidė KET 61.3, (neturėjo su savimi įstatymu nustatyto draudimo dokumento), pažeidė KET 145 punktą (neįsitikino, kad keičiant važiavimo kryptį buvo saugu ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Teismas privalo palyginti duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių, atlikti jų analizę, bei įvertinti byloje surinktų

Taigi šioje baudžiamojoje byloje pagrindinis tyrimo dalykas yra kaltinamojo A. S. KET pažeidimo bei priežastinio ryšio tarp to pažeidimo ir kilusių padarinių nustatymas arba paneigimas. Teismas visapusiškai ištyręs įrodymus t.y. tiek paties kaltinamojo parodymus, kuris teisiamojo posėdžio metu prisipažino dėl įvykdyto nusikaltimo, tiek nukentėjusiųjų ir liudytojų teismo metu duotus parodymus, ištyręs įvykio vietos apžiūros protokolą, eismo įvykio schemą, fotonuotraukas, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolus, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų duotus parodymus bei paaiškinimus, specialistų išvadas bei kitus įrodymus konstatuoja, kad byloje yra visiškai įrodyta, kad A. S. pažeidė KET 53, 59, 61.2, 61.3, 14, 269.4 punktų reikalavimus (patvirtintų LRV nutarimu Nr. 975, 2006.10.05) dėl to įvyko eismo įvykis t.y. 2007-10-06 apie 06.50 val., kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda 19.30 km., į A. S. neblaivaus stumiamą ir vairuojamą automobilį „Isuzu Trooper" valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį J. I., skersai kelio iš dešinės pusės į kairę, tamsiu paros metu, esant blogam matomumui, neįsitikinus, kad tai daryti yra saugu ir nekliudo kitiems eismo dalyviams, nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui atsitrenkė R. O. vairuojamas automobilis Renault Espace valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į stumiamą automobilį „Isuzu Trooper", o A. B. vairuojamas automobilis BMW 525 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pervažiavo partrenktą V. Z., t.y. įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilį stūmęs V. Z., o automobilį stūmusiam J. I. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tuo A. S. įvykdė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281 str. 6 d.

Skirdamas bausmę teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo A. S. asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl įvykdyto nusikaltimo ir gailisi. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, kad kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, stebimų ligonių grupei nepriklauso, administracine tvarka baustas, žalą nuketėjusiems nėra atlyginęs.

Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes teismas, vadovaujantis BK 54, 61 str. str. nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti skyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. Nors kaltinamasis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemonė, teismas mano, kad jam yra taikytina baudžiamojo poveikio priemonę numatytą LR BK 68 str. (uždraudimas naudotis specialia teise) - t.y. uždrausti įgyti teisę vairuoti kelių transporto priemonę trims metams, kadangi kaltinamasis įvykdė nusikaltimą būdamas neblaivus, o šio nusikaltimo pasekmės yra gana sunkios t.y. autoįvykio metu žuvo žmogus.

Dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių.

Byloje yra pareikšti nukentėjusiosios V. R. civilinis ieškinys dėl 4500 litų turtinės ir 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Valstybinė ligonių kasa yra pareiškusi 3641,54 litų turtinės žalos ieškinį.

Patikslintame civiliniame ieškinyje nukentėjusioji V. R. civiliniais atsakovais prašė patraukti LR transporto priemonių draudikų biurą, kaltinamąjį A. S., R. O., A. B., „If P&C insurance AS“ filialui.

LR transporto priemonių draudikų biuras savo atsiliepime nurodo, kad asmuo eismo įvykio metu nukentėjęs nuo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės, turi teisę pasirinkti vieną iš subjektų, kurio atžvilgiu gali reikšti reikalavimą atlyginti tą pačią žalą, t.y. atsakingą už eismo įvykį asmenį – kaltininką (LR CK nustatyta tvarka; Biurą (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka). Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu nukentėjęs asmuo yra kreipęsis į teismą, jog per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas, t.y. pasirinko žalos atlygimo subjektu kaltininką, nukentėjęs asmuo nebetenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš Biuro. Tokiu atveju reikalavimas Biurui galėtų būti reiškiamas tik nukentėjusiajam asmeniui atsisakius savo reikalavimų kaltininko atžvilgiu ir tik teismui priėmus tokį atsisakymą bei bylą nutraukus (TPVCAPD įstatymo 13 straipsnio 3 dalis).

Be to, TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatuose įtvirtinta, kad draudikas, tiek Biuras moka išmoką tik tuo atveju, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju žala atsirado 2007-10-06, pretenzijos Biurui nėra pateiktos iki šiol. Taigi, civilinis ieškovas yra praradęs subjektinę teisę reikalauti žalos atlyginimo iš Biuro.

„If P&C insurance AS“ filialas (toliau draudikas) savo atsiliepime nurodo, kad draudikas gavęs pranešimą apie šį autoįvykį pradėjo žalos reguliavimo veiksmus, kadangi eismo įvykio dalyvio R. O. civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo drausta pas Draudiką. Administruodamas šią žalos bylą Draudikas gavo informaciją iš Vilniaus VPK trakų rajono PK, iš kurios paaiškėjo, jog R. O. nėra kaltas dėl 2007-10-06 d. eismo įvykio. Todėl vadovaudamasis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, jog išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Draudikas priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos dėl minėtame eismo įvykyje padarytos žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6. 245 straipsnis apibrėžia civilinės atsakomybės sampratą ir rūšis. Šio straipsnio 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

CK 6.248 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba dėl neatsargumo.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu teismas išnagrinėjęs V. R. patikslintą civilinį ieškinį nusprendžia, kad atsakovu šioje byloje yra laikytinas tik kaltinamasis A. S., kadangi civilinė ieškovė V. R. iš LR transporto priemonių draudikų biuro (TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatų įtvirtinta tvarka) yra praradusi subjektinę teisę reikalauti žalos atlyginimo iš Biuro. Taip pat žalos atlyginimas nepriteistinas ir iš „If P&C insurance AS“ filialo, kadangi R. O. civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo drausta pas Draudiką, tačiau jis nėra pripažintas kaltu šioje byloje, kaip ir kitas šio įvykio dalyvis A. B., todėl vadovaujantis CK 6. 245 str. ir CK 6. 248 str. žala tiek turtinė tiek neturtinė yra priteistina iš kaltinamojo A. S..

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005). Teismas pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi remiantis išdėstytu ir įvertinęs aukščiau išvardintus kriterijus ir atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes teismas nusprendžia nukentėjusiosios V. R. ieškinį dėl 4500 litų turinės ir 2000 litų neturtinės žalos tenkinti pilnai, Valstybinė ligonių kasos ieškinį dėl 3641,54 litų turtinės žalos tenkinti pilnai..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 68 str., 75 str. 281 str. 6 d., BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje, ir nuteisti jį 4 metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 ir 9 d. nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2011-06-30 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 2 mėn. laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant prie griežčiausios pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutinę bausmę paskirti 5 (metus) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymą A. S. atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai V. R. turtinę žalą ir turtinę žalą nukentėjusiems pagal 2011-06-30 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendį.

Priteisti iš A. S. 4500 litų turtinės žalos nukentėjusiosios V. R. naudai.

Priteisti iš A. S. 2000 litų neturtinės žalos nukentėjusiosios V. R. naudai.

Priteisti iš A. S. 3641,54 litų turtinės žalos Valstybinės ligonių kasos naudai.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vadovaujantis LR BK 68 str. uždrausti tris metus A. S. įgyti specialiąją teisę vairuoti kelių transporto priemonę.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią A. S. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos t.y, nuo 2011 m. lapkričio 28 dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas