- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- I-1240-162/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00692-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- T. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.2Kalinamųjų ir suimtųjų apgyvendinimas
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
2017 m. rugsėjo 25 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. G. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), priteisti 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, kildinamą iš pareiškėjo laikymo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2016 metų, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Pareiškėjas skunde (b. l. 4-8) nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2016 metų buvo laikomas Tauragės AVPK areštinėje, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Teigia, kad Tauragės AVPK areštinėje buvo laikomas pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą vienam asmeniui. Kamerose buvo šalta, drėgna, netinkamas apšvietimas, trūko oro, tvyrojo blogas kvapas, jose nebuvo iškvietimo mygtukų. Tvirtina, jog sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko higienos normų reikalavimų, kadangi buvo be durų, be to, nebuvo tinkamai aptvertas (per mažas sienelės aukštis, o atsitvėrimui nuo gyvenamosios patalpos užuolaidų nedavė). Aplink sanitarinį mazgą buvo pilamos chlorkalkės. Pareiškėjo teigimu, Tauragės AVPK areštinėje įrengti maži ir netvarkingi pasivaikščiojimo kiemeliai. Pažymi, kad areštinėje nebuvo užtikrinta galimybė susipažinti su teisės aktais, numatančiais areštinėje laikomų asmenų teises ir pareigas. Pareiškėjas teigia turėjęs sveikatos sutrikimų (skrandžio skausmų), tačiau į tai areštinės administracija nereaguodavo ir tik atnešdavo vaistų nuo galvos skausmo.
Tvirtina, kad tokiu būdu buvo laikomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, dėl to pablogėjo sveikata, patyrė nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, stresą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas T. G. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 17) nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkantis.
Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2016 metų Tauragės AVPK areštinėje nebuvo laikomas, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinę žalą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Tauragės AVPK) areštinėje laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2016 metų, atlyginimo priteisimo.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal bausmių vykdymo ir kardomojo kalinimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime (Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014, p. 541) nurodyta, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą. Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga.
Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės specialisto 2017 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-6190 „Dėl informacijos suteikimo“ nurodyta, jog pareiškėjas Tauragės AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2016 metų nebuvo laikomas (b. l. 18). Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininkas 2017 m. rugsėjo 22 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-8001 taip pat patvirtino, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. Tauragės AVPK areštinėje laikomas nebuvo, o 2013 metų ir ankstesnių metų archyvinė medžiaga yra sunaikinta, todėl informacijos už ankstesnius metus pateikti negali (b. l. 30). Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 25 d. vykusio teismo posėdžio metu pripažino, jog minėtu laikotarpiu Tauragės AVPK areštinėje nebuvo laikomas, o Tauragės AVPK areštinėje buvo laikomas byloje nenurodytu laikotarpiu.
Vadovaudamasis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi, teismo posėdžio metu teismas pareiškėjui išaiškino teisę tikslinti skundo reikalavimą bei pasiūlė jį patikslinti. Pareiškėjas teismo posėdžio metu reikalavimo patikslinti nepageidavo ir nurodė, kad teismui galimai teiks kitą skundą.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad Tauragės AVPK pareigūnai ginčo laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2016 metų pareiškėjo atžvilgiu negalėjo atlikti neteisėtus veiksmus. Taigi, nenustačius Tauragės AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2016 metų, todėl pareiškėjui nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.