- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-25
- Bylos Nr.
- 2A-79-622/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Rimvida Zubernienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- B. M.
- Atsakovas
- O. M.
- Advokatai
- Vitalijus Guntis, Tatjana Borik
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei ir Kristinai Vitkienei, dalyvaujant ieškovui B. M. (M.), ieškovo atstovei advokatei Tatjanai Borik, atsakovei O. M., vertėjai Livijai Martišauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. M. ieškinį atsakovei O. M. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovės O. M. priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir prašė nutraukti jo santuoką su atsakove dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti santuokines pavardes, nepilnamečių vaikų J. M. ir A. M. gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina O. M., priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. M., gim. „(duomenys neskelbtini)“, ir A. M., gim. „(duomenys neskelbtini)“, ieškovui priklausančio turto dalimi, t. y. ½ buto, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje. Nurodė, kad santuokinis gyvenimas iširo prieš pusantrų metų, nuo to laiko negyvena bendro santuokinio gyvenimo, bendro ūkio neveda, todėl prašė nenustatyti termino susitaikyti. Ieškovas prašė teismo išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisti jam priklausančiu turtu, nes ruošiasi išvykti iš Lietuvos ir išlaikymą vaikams piniginėmis išmokomis teikti gali būti neįmanoma.
Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovo nepilnamečių vaikų J. M., gim. „(duomenys neskelbtini)“, ir A. M., gim. „(duomenys neskelbtini)“, išlaikymui priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt iki vaikų pilnametystės bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jos sutuoktinis B. M. nuo 2007 metų birželio mėnesio išėjo iš namų ir nuo to laiko nepadeda išlaikyti vaikų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-05-21 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė santuoką, įregistruotą 1989-06-09 Neringos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 7), tarp O. M. ir B. M. bei pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Priteisė iš B. M. nepilnamečių vaikų J. M., gimusios „(duomenys neskelbtini)“, ir A. M., gimusio „(duomenys neskelbtini)“, išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, pradedant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. O. M. paskyrė vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nepilnamečių vaikų J. M., gimusios „(duomenys neskelbtini)“, ir A. M., gimusio „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamąją vietą nustatė su motina, t. y. su atsakove O. M. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad ieškovas gauna pastovias pajamas, įmonėje dirba pakankamai ilgą laiką, jo darbo užmokestis nėra mažas, ieškovo nurodytas turtas, kurį prašo priteisti vaikams, yra nedalytinas, nes vaikai su mama tame bute gyvena, todėl atsižvelgiant į vaikų amžių (vienam vaikui 10, kitam 13 metų), į vaikų elementarius kasdienius poreikius maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, ugdymui, į atsakovės gaunamas minimalias pajamas, turtinę padėtį (kito turto, išskyrus buto dalį, kuriame kartu gyvena su dviem nepilnamečiais ir vienu jau pilnametystę sulaukusiu vaiku, neturi), į tai, kad turtas, kurį prašoma priteisti vaikams, yra nerealizuotinas, į ieškovo gaunamas nuolatines ir gana dideles pajamas, laikytina, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis labiausiai atitinka vaikų interesus. Teismas taip pat pažymėjo, kad nustačius, jog sutuoktiniai dalytino turto, kreditorių neturi, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šie klausimai nespręstini.
Šalies argumentai
Atsakovė O. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-21 sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė bendro turto padalijimo klausimo. Tai, kad teismas neišsprendė bendro turto padalijimo klausimo bei nenustatė jo naudojimosi tvarkos, leidžia ieškovui bet kada įeiti į butą ir konfliktuoti. Atsižvelgiant į vaikų interesus, visas butas turėtų priklausyti jai. Mano, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teisme nesuprato klausimo, todėl sutiko santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nežinodama pasekmių. Ieškovas paliko šeimą ir nuo 2008 m. rugpjūčio nuolat gyvena su kita moterimi. Teismas taip pat turėjo priteisti didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Atsiliepimas
Ieškovas B. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-21 sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys susituokė 1989-06-09 Neringos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 7 (b. l. 30, 70-71). Byloje esantys gimimo liudijimų nuorašai patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečių A. M., gimusio „(duomenys neskelbtini)“, ir J. M., gimusios „(duomenys neskelbtini)“, tėvai (b. l. 31-32). Iš byloje esančių pažymų apie turimą turtą nustatyta, kad šalys santuokos metu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo po ½ dalį buto, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos m., kurio vertė - 243 568 Lt, transporto priemonių ir kito turto neįgijo (b. l. 34-38, 66). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius sudaro apie 2 500 Lt (b. l. 39, 107, 117, 142). Atsakovė gyvena bute, esančiame „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, kartu su trim vaikais J. M., gim. „(duomenys neskelbtini)“, A. M., gim. „(duomenys neskelbtini)“, ir V. M., gim. „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 68).
Byloje kilo ginčas dėl bendro turto padalijimo, kuris yra sutuoktinių bendra dalinė nuosavybė. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma nustatyti, kad sutuoka iširo dėl ieškovo kaltės, bei priteisti didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
CK 4.73 straipsnyje nustatytos bendrosios nuosavybės teisės rūšys. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė bendro turto padalijimo klausimo. Tačiau byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008-11-04 išrašas patvirtina, kad butas, esantis „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, yra įsigytas bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalis buto, t. y. tiek ieškovo, tiek atsakovės nuosavybės teisės dalys yra nustatytos. Pažymėtina, kad tarp sutuoktinių yra dalytinas tik tas turtas, kuris priklauso jiems bendrąja jungtine nuosavybės teise (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Todėl tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo pareikštus reikalavimus atsakovei dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo ir atsakovės pareikštus reikalavimus ieškovui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Apylinkės teismas nustatė, jog sutuoktinai dalytino turto, kreditorių neturi, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, todėl šių klausimų pagrįstai nesprendė. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas nenustatė bendro turto naudojimosi tvarkos, nes tokie reikalavimai nebuvo pareikšti.
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Todėl esant nesutarimui dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos, atsakovė ar ieškovas gali bet kada pareikšti ieškinį dėl jos nustatymo.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo jiems priteisimo klausimus. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių ginčo nekilo, teismas nustatė, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su atsakove ir pagrįstai jų (J. M., gimusios „(duomenys neskelbtini)“, ir A. M., gimusio „(duomenys neskelbtini)“) gyvenamąją vietą nustatė su motina, t. y. su atsakove O. M. Atsakovė prašė iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 litų iki vaikų pilnametystės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei atsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes (Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės išvadą, į pačių vaikų interesus, ieškovo bei atsakovės materialinę padėtį), todėl nepilnamečių vaikų išlaikymui pagrįstai iš ieškovo priteisė po 400 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad vaikų išlaikymui reikalinga didesnė suma, t. y. nepilnamečiai vaikai turi ypatingų poreikių, sveikatos problemų ar kt.
CK 3.61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda svarbių teisinių padarinių. Kadangi pripažįstama, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, nė vienas iš jų negali reikalauti sau kokios nors satisfakcijos ir atsakomybės taikymo kitam sutuoktiniui (CK 3.61 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais netaikomas CK 3.70 straipsnis (išskyrus jo 4 dalį), nurodantis santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės teisinius padarinius.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kad teisme atsakovė nesuprato klausimo, todėl sutiko santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nežinodama pasekmių. Tačiau byloje esantys duomenys paneigia tokius skundo teiginius. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-08-08 sprendimu atsakovei buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, kurią teikė advokatas Vitalijus Guntis (b. l. 50-51). Todėl darytina išvada, kad atsakovės interesų atstovavimas buvo užtikrintas tinkamai.
CPK 168 straipsnis numato, kad kiekviename pirmosios instancijos teismo posėdyje rašomas teismo posėdžio protokolas, išskyrus CPK nurodytus atvejus. CPK 170 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę prašyti, kad į protokolą būtų įrašytos aplinkybės, kurias jis laiko esminėmis bylai. Šis prašymas tenkinamas posėdžio pirmininko pritarimu, o kai byla nagrinėjama kolegialiai, – teisėjų kolegijos pritarimu. Posėdžio pirmininkas turi teisę pasiūlyti šalims pasirašyti jų duotus paaiškinimus, kurie surašyti protokole.
CPK 171 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su protokolu, teismo posėdžių stenogramomis, garso įrašais ir per tris dienas nuo protokolo pasirašymo dienos gali pareikšti rašytines pastabas dėl protokolo. Pastabose turi būti nurodoma, kas yra neteisingai įrašyta į protokolą, ir siūlymai, kaip turi būti įrašyta.
Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis (CPK 11 straipsnio 2 dalis). Byloje esantis pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdžio metu dalyvavo vertėja Vida Rimkienė (b. l. 151-156). Atsakovė patvirtino, kad sutinka santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir jokių pastabų dėl teismo posėdžio protokolo nepareiškė.
Dėl išvardytų motyvų darytina išvada, kad atsakovės procesinės teisės buvo užtikrintos tinkamai, todėl apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovo ir atsakovės reikalavimų pagrįstumą teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.