- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-11
- Bylos Nr.
- AS-205-492/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05846-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą dėl valstybės pinigų švaistymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja V.K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė „įsigilinti į tokią situaciją, ištaisyti ją ir atstatyti teisingumą“.
Pareiškėja nurodė, jog 2024 m. spalio 24 d. vyko rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą, ji buvo vienos iš Apylinkių rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) narė. Ji ir kiti Komisijos nariai pastebėjo nemažai trūkumų, susijusių su Komisijos pirmininkės P. V. vadovavimu: nemokėjimas iš anksto paskirtyti organizacinius darbus tarp narių, nenoras nustatyti pietų ir poilsio grafiką, atsisakymas atvirai aptarti kriterijus, pagal kuriuos vertinamas kiekvieno Komisijos nario darbas ir paskirstomi paskatinimo pinigai ir kita. Dėl susuklosčiusios situacijos pareiškėja ne vieną kartą kreipėsi į kelias instancijas. Pareiškėjos teigimu, tokios situacijos nėra toleruojamos, jos turi būti taisomos. Pareiškėja Apylinkių rinkimų komisijose dirba nuo 2009 m., gauna žodinių ir rašytinių pagyrimų nuo Komisijos pirmininkų, nuolat yra kviečiama dirbti Komisijose.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Teismas iš pareiškėjos skundo turinio ir reikalavimo darė išvadą, jog pareiškėja iš esmės yra nepatenkinta 2024 m. vykusių rinkimų Apylinkių rinkimų komisijos, kurios nare ji buvo, pirmininkės darbu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsniu, konstatavo, kad administraciniai teismai nesprendžia tokio pobūdžio ginčų. Teismo vertinimu, šiuo atveju nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti būtų netikslinga, kadangi skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, jog pareiškėjos keliamas ginčas yra neteismingas administraciniam teismui.
III.
Pareiškėja, nesutikdama su Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartimi pateikė atskirąjį skundą. Pareiškėja prašo perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjos vertinimu, teismo nutartis yra grindžiama abstrakčiomis, bendro pobūdžio išvadomis, joje nenurodyta, kokie konkretūs trūkumai sudarė kliūtis priimti nagrinėti pareiškėjos skundą. Pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė pašalinti skundo trūkumus, taip pat nenurodyta, į kokią instituciją pareiškėja turėtų kreiptis, jei jos skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą konstatavęs, kad administraciniai teismai nesprendžia tokio pobūdžio ginčų, kokį kelia pareiškėja, t. y. ginčų dėl apylinkių rinkimų komisijos pirmininkės veiksmų.
Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tvirtina, kad teismas nenurodė konkrečių argumentų, pagrindžiančių atsisakymą priimti skundą, nenurodė pareiškėjai į kokią instituciją ji turėtų kreiptis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji nesutinka su A. Juozapavičiaus rinkimų apylinkės Nr. 54, Vilniuje, pirmininkės veiksmais 2024 m. spalio mėnesį vykusių rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą metu, pareiškėjai nepaskirta paskatinimo išmoka. Iš pareiškėjos skundo turinio taip pat matyti, kad ji kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir gavo jos atsakymą, tačiau šio atsakymo pareiškėja kartu su skundu teismui nepateikė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų, savivaldybių merų (toliau – merai) rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą tvarką, rinkimų politinių kampanijų finansavimo pagrindus ir tvarką, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų rinkimų komisijų statusą, veiklos principus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo bei darbo organizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniu įstatymu patvirtintas Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas (toliau – ir Rinkimų kodeksas). Pagal Rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą apygardų, savivaldybių, apylinkių rinkimų komisijų veiklą kontroliuoja, teikia joms reikiamą metodinę ir organizacinę bei techninę pagalbą Vyriausioji rinkimų komisija. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat kontroliuoja, kaip naudojamos rinkimams skirtos valstybės biudžeto lėšos, vadovauja apygardų, savivaldybių, apylinkių rinkimų komisijų finansinei veiklai (Rinkimų kodekso 32 str. 1 d. 6 p.). Taigi, klausimai, kuriuos skunde kelia pareiškėja, priskirtini Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencijai. Vyriausioji rinkimų komisija yra nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų rengimo ir vykdymo valstybės institucija (Rinkimų kodekso 30 str. 1 d.). Pagal Rinkimų kodekso 44 straipsnio 6 dalį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai gali būti skundžiami šio kodekso nustatyta tvarka. Pareiškėja skunde užsimena apie Vyriausiosios rinkimų komisijos jai teiktą atsakymą. Iš pareiškėjos skundo argumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėja nesutinka su Vyriausiosios rinkimų komisijos jai pateiktu atsakymu, tačiau prie skundo šis atsakymas nėra pridedamas, todėl nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti šio atsakymo apskundimo galimybės ir tvarkos.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija vertina, kad skundo priėmimo stadijoje negalima daryti vienareikšmės išvados, jog egzistuoja neigiama procesinė prielaida, įtvirtinta ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriai esant ginčo nagrinėjimas administraciniame teisme yra negalimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises, siekdamas užtikrinti į teismą besikreipiančio asmens teisę į veiksmingą jo galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybą bei tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimą, nagrinėjamu atveju turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą ir pasiūlyti pareiškėjai aiškiai apibrėžti skundo pagrindą ir dalyką, išaiškinti pareiškėjai teisę skųsti Vyriausiosios rinkimų komisijos atsakymą. To nepadaręs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai užkirto kelią pareiškėjai į teisminę gynybą.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai sprendė skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, prieš tai nepasinaudojęs trūkumų šalinimo institutu ir nesuteikęs galimybės pareiškėjai sukonkretinti skundo pagrindą ir dalyką, todėl pareiškėjos atskirasis skundas patenkinamas, skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartis panaikinama, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos V. K. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.