- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- eI3-201-422/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01524-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- G. R.
- Atsakovas
- Jonavos rajono savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- "Jonavos paslaugos"
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Ramūno Šarkos ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Jonavos paslaugos“ dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 16 d. raštą Nr. 6B-22-1763 (toliau – ir skundžiamas raštas, Raštas); 2) įpareigoti Jonavos rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovė, Savivaldybės administracija) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo G. R. skundą ir dėl UAB „Jonavos paslaugos“ atlikti administracinę procedūrą bei esant nusižengimui nubausti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nustatyta tvarka.
Nurodė, jog pareiškėjas G. R. 2020 m. vasario 10 d. kreipėsi į Savivaldybės administraciją su skundu dėl namo administratoriaus pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo), prašydamas dėl UAB „Jonavos paslaugos“ atlikti tyrimą ir esant nusižengimui nubausti ANK nustatyta tvarka.
Tvirtino, jog atsakovė pareiškėjo skundą išnagrinėjo formaliai. Skundžiamame rašte atsakovė nurodė, kad dėl patikrinimo metu nustatytų administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų administracinio nusižengimo teisena nepradėta, tačiau jokių objektyvių aplinkybių bei šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų ir teisinio reglamentavimo neišdėstė. Rašte atsakovė neinformavo pareiškėjo apie skundžiamo asmens veiklos patikrinimą ir patikrinimo rezultatus.
Teigė, jog atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio, 33⁸ straipsnio 1 dalies straipsnių nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą dėl Viešojo administravimo įstatymo taikymo, nes iš Rašto turinio nėra aišku, kokiais motyvais bei argumentais, rašytiniais įrodymais vadovaujantis jis buvo priimtas, nebuvo surašytas teikimas dėl administracinės procedūros, iš jo neaišku, koks administracinis sprendimas buvo priimtas pagal Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Jonavos rajono savivaldybės administracijoje taisykles ir Viešojo administravimo įstatymą.
Pažymėjo, jog nors Savivaldybės administracija Rašte iš esmės konstatavo UAB „Jonavos paslaugos“ padarytus pažeidimus, tačiau, nenurodydama jokių priežasčių, administracinio nusižengimo teisenos procedūrą atsisakė pradėti.
Pažymėjo, jog, atsakovei nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl UAB „Jonavos paslaugos“ netinkamo pareigų vykdymo, nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad namo administratorius tinkamai informavo pareiškėją apie atliekamus namo modernizavimo darbus bei būtinybę juos atlikti daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini) . Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Jonavos paslaugos“ tinkamai atsakė į pareiškėjo pateiktus prašymus ir reikalavimus, kaip numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 603.
Teigė, jog atsakovė pažeidė skundo nagrinėjimo tvarką ir terminus, numatytus Viešojo administravimo įstatymo 30 ir 31 straipsniuose, Taisyklių 25 ir 26 punktuose, apie išnagrinėtą pareiškėjo skundą jį informavo daugiau kaip po vieno mėnesio nuo Sprendimo priėmimo.
Pažymėjo, kad nors atsakovė ir nurodė, jog atliko UAB „Jonavos paslaugos“ neplaninį veiklos patikrinimą, tačiau nenagrinėjo jokių trečiojo suinteresuoto asmens atliktų veiksmų ir / ar neveikimo ir jų nevertino vykdant daugiabučio namo administratoriaus pareigas, dėl atlikto neplaninio patikrinimo tyrimo rezultatų nepasisakė. Tvirtino, jog skundžiamas raštas Savivaldybės administracijos pasirašytas netinkamai, pažeidžiant Taisyklių 33 punkto reikalavimus.
Pareiškėjo teigimu, Jonavos rajono savivaldybės administracija tinkamai nevykdė teisės aktais jai pavestų funkcijų, nagrinėdama skundą neatliko administracinės procedūros dėl UAB „Jonavos paslaugos“ administratoriaus pareigų galimai netinkamo vykdymo, nepatikrino, ar namo administratoriaus veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus, nepateikė motyvuoto ir faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų normomis pagrįsto atsakymo dėl skunde nurodyto reikalavimo, todėl skundžiamas raštas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracija su skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundą nurodė, jog 2020 m. vasario 10 d. Jonavos rajono savivaldybės administracija gavo pareiškėjo skundą „Dėl namo administratoriaus pareigų nevykdymo (netinkamo) vykdymo“. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 13B-249 priėmė sprendimą pradėti neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą (apimtis 2018–2020 metai) name adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimas buvo atliekamas pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisykles, patvirtintas Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 1TS-30. Vadovaujantis minėtų taisyklių 20 punktu, 2020 m. vasario 18 d. Jonavos rajono savivaldybės administracija raštu Nr. 6B-22-821 informavo pareiškėją dėl neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo. 2020 m. balandžio 16 d. Jonavos rajono savivaldybės administracija atliko daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo neplaninį veiklos patikrinimą ir surašė Daugiabučio namo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo aktą Nr. 17E-1.
Pažymėjo, jog Savivaldybės administracija šioje byloje skundžiamu raštu informavo pareiškėją apie atliktą neplaninį namo adresu (duomenys neskelbtini), administratoriaus (UAB „Jonavos paslaugos“) veiklos patikrinimą, jo rezultatus Taisyklių nustatyta tvarka. Nurodė, jog administratoriui buvo rekomenduota informaciją, paaiškinimus pareiškėjui teikti laikantis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, 7.3 punkte nustatytų terminų, t. y. per 10 darbo dienų, atitinkamai pagal kreipimosi būdą – raštu arba elektroniniu laišku, taip pat rekomenduota patikslinti prašymo formą, kai atsakymą pareiškėjas pageidauja gauti telefonu. Tvirtino, jog administratoriui buvo nurodyta, jog jis privalo patalpų savininkams teikti visą informaciją teisės aktų nustatyta tvarka apie planuojamus atlikti modernizavimo darbus, apie projekto įgyvendinimą.
Teigė, jog Raštu pareiškėjas buvo informuotas dėl patikrinimo metu nustatytų administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, tačiau administracinio nusižengimo teisena nepradėta. Savivaldybės administracijos nuomone, Jonavos rajono savivaldybės administracija administratoriaus veiklos patikrinimą atliko pagal teisės aktais įtvirtintas procedūras, skundžiamas raštas Nr. 6B-22-1763 „Dėl informacijos pateikimo“ yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl skundo patenkinimui nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 16 d. rašto Nr. 6B-22-1763 teisėtumo ir pagrįstumo.
Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, atstovaujamas advokatų kontoros „Stašaitis&Partners“, 2020 m. vasario 10 d. kreipėsi į Savivaldybės administraciją su skundu (reg. Nr. 33-1148) dėl namo administratoriaus pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo), nurodydamas, kad UAB „Jonavos paslaugos“ netinkamai atlieka daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriaus pareigas, prašė dėl UAB „Jonavos paslaugos“ atlikti tyrimą ir esant nusižengimui nubausti ANK nustatyta tvarka.
Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas jame išreiškė nepasitenkinimą dėl 2020 m. sausio 22 d. iš namo administratorės UAB „Jonavos paslaugos“ gauto pranešimo Nr. 5A-152, kuriame buvo nurodyta, jog daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai trukdo atlikti daugiabučio namo modernizavimo darbus, nes neįsileidžia darbuotojų į jų nuosavybės teise valdomą butą. Taip pat pranešime buvo nurodyta, jog, jei minėto buto savininkai iki 2020 m. sausio 31 d. trukdys vykdyti modernizavimo darbus, namo administratorius kreipsis į Jonavos rajono savivaldybės administraciją ir / ar Administracinių ginčų komisiją dėl ANK 360 straipsnio sankcijų jiems taikymo.
Pareiškėjas skunde Savivaldybės administracijai tvirtino, jog namo administratorius savo veikloje nesivadovauja Administravimo nuostatais, Civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jo veiklą, neskelbia namo savininkams aktualios informacijos apie daugiabučio namo modernizavimo darbus, nepateikia darbuotojų įgaliojimus patvirtinančių duomenų, teisės aktų nustatyta tvarka neatsako į patalpų savininkų prašymus, pretenzijas.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2020 m. sausio 22 d. namo administratorius telefonu informavo buto (duomenys neskelbtini), savininkus apie vandens stovo keitimo darbus, tačiau prieš vykdant remonto darbus pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiose patalpose buvo privalu suderinti juos su patalpų savininkais, nustatant ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (Nuostatų 14.4 p.), be to, pranešimas apie vykdytinus darbus privalėjo būti įteiktas kiekvienam iš (duomenys neskelbtini) buto savininkų pasirašytinai. Skunde teigė, jog (duomenys neskelbtini) buto savininkai iš namo administratoriaus teisės aktų nustatyta tvarka negavo informacijos apie vykdytinus modernizavimo darbus, namo administratoriaus įgalioti asmenys nepateikė įrodymų apie jų įgaliojimus, nenurodė numatomų darbų laiko, apimties, pabaigos. Namo administratorius siunčia nepagrįstus pranešimus apie tariamą jo darbuotojų neįsileidimą į (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (2016 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. XII-2639 redakcija) 20 straipsnyje įtvirtinta, jog bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės (1 d.); savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas, ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių nusižengimų bylas nagrinėti teismui (2 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktą, prie savarankiškų savivaldybių funkcijų yra priskirta butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 605 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktą“ pagrindu, įgyvendinant Vietos savivaldos įstatyme nustatytas funkcijas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612 buvo patvirtintos Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinės taisyklės (toliau – ir Pavyzdinės taisyklės), pagal kurias rekomenduota savivaldybių taryboms patvirtinti bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės taisykles.
Pavyzdinės taisyklės (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) nustato savivaldybės administracijos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalį vykdomos daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų (toliau – ir patalpų savininkai) bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų, Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų administratorių (toliau – ir valdytojai), veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės tvarką. Pagal Pavyzdinių taisyklių II ir III skyriuose įtvirtintas nuostatas, gali būti atliekamas planinis ir neplaninis valdytojo veiklos patikrinimas. Pavyzdinių taisyklių 15 punkte įtvirtinta, jog neplaninio valdytojo veiklos patikrinimo (toliau – ir neplaninis patikrinimas) tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas, ir užkirsti kelią naujiems teisės aktų nuostatų pažeidimams atsirasti. Pagal Pavyzdinių taisyklių 16 punktą, neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas savivaldybės vykdomajai institucijai gavus patalpų savininko skundą ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl valdytojo veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktų, reguliuojančių jo veiklą, nuostatoms. Neplaninis patikrinimas pradedamas savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu.
Pavyzdinių taisyklių 21 punktas numato, jog neplaninio patikrinimo trukmė yra ne ilgesnė kaip 3 mėnesiai, jame nurodyta, kad į neplaninio patikrinimo laiką neįskaičiuojamas laikotarpis, per kurį valdytojas vėlavo pateikti paaiškinimus ir prašomus pateikti dokumentus. Pagal minėtų taisyklių 13 ir 25 punktų nuostatas, patikrinimas užbaigiamas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo akto (toliau – ir Aktas) surašymu, kurio pavyzdinė forma pateikta Pavyzdinių taisyklių Priede. Akte nurodomi valdytojo pateikti dokumentai, trūkumai, kuriuos valdytojas nedelsdamas pašalino, aprašoma valdytojo veikla, jos įvertinimas, rekomendacijos, informuojama apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną dėl patikrinimo metu nustatytų valdytojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Pavyzdinių taisyklių 24 punktas numato, jog apie atliktą ar nutrauktą neplaninį patikrinimą savivaldybės vykdomoji institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu informuoja skundą pateikusį asmenį, dėl kurio skundo buvo pradėtas neplaninis patikrinimas, nurodydama atlikto patikrinimo rezultatus ir išvadas ar nutraukto neplaninio patikrinimo motyvus.
Iš esmės analogiškos nuostatos šiuo aspektu įtvirtintos ir Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 1TS-30 patvirtintose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklėse (toliau – ir Kontrolės taisyklės) (Kontrolės taisyklių 18–20, 24, 27 ir 28 p.).
Kontrolės taisyklių 2 punkte numatyta, jog priežiūros ir kontrolės vykdytoju savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu skiriamas savivaldybės administracijos Turto ir aplinkos apsaugos skyrius (toliau – ir vykdytojas). Pagal Kontrolės taisyklių 29 punktą, kontrolierius, nustatęs administracinį nusižengimą, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę, pradeda administracinio nusižengimo teiseną.
Byloje ginčas yra kilęs dėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 16 d. rašto Nr. 6B-22-1763 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas tvirtino, kad skundžiamas raštas yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktais, neatitinkantis administracinio akto turinio reikalavimų, nes juo nebuvo atsakyta į pareiškėjo keliamus klausimus, neaišku, koks sprendimas buvo priimtas, nenurodytos atsisakymo pradėti administracinio nusižengimo procedūrą namo administratoriui priežastys, buvo pažeista Viešojo administravimo įstatyme reglamentuota pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūra ir joje nustatyti terminai.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ, aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 9 d.) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-438/2019).
Konkrečiu atveju ginčo specifiką lemia tai, kad jis yra susijęs su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos priežiūra ir kontrole. Byloje nėra ginčo, jog daugiabučio gyvenamojo namo bute adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė yra UAB „Jonavos paslaugos“. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus (toliau – ir Administratorius), paskirto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį nustato Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603. Pagal Nuostatų 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – ir privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka Nuostatų 4 dalyje nurodytas funkcijas, kurios iš esmės susijusios su patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimu, jų priežiūra, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimu. Administratoriaus pareigą paskelbti informaciją apie savo veiklą, jos skelbimo tvarką ir apimtį numato Nuostatų V skyrius.
Teismas pažymi, jog nors Administratoriaus veiklos, susijusios su Nuostatuose nurodytų funkcijų ir pareigų atlikimu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės administracija, tačiau Administratoriaus veiklai mutatis mutandis taikomos CK XIV skyriaus nuostatos, taigi jo veikla reglamentuojama civilinio, o ne administracinio pobūdžio teisiniais santykiais.
Įstatymas Savivaldybės administracijai suteikia įgaliojimus atlikti Administratoriaus veiklos priežiūros kontrolę pagal teisės aktais nustatytą specialią tvarką ir procedūras, kurios nustatytos Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punkto pagrindu pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles. Teismas pažymi, jog Administratoriaus veiklos patikrinimas turi būti vykdomas savivaldybės administracijai teisės aktais suteiktos kompetencijos ir jais įtvirtintų procedūrų apimtimi ir tvarka. Konkrečiu atveju Administratoriaus veiklos patikrinimą reglamentuoja Pavyzdinės taisyklės ir Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 1TS-30 patvirtintos taisyklės. Pagal Pavyzdinių taisyklių 30 punktą ir Kontrolės taisyklių 33 punktą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiami Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, taip pat kontrolieriaus veiksmai ar neveikimas.
Pareiškėjas su skundu kreipdamasis į savivaldybės administraciją iš esmės kėlė ginčą dėl to, kad Administratorius atlieka daugiabučio modernizavimo darbus tinkamai neinformavęs pareiškėjo apie darbų apimtį, laiką ir kitas su tuo susijusias aplinkybes, dėl to prašė atlikti Administratoriaus veiklos tyrimą ir nubausti administracinio nusižengimo procedūros tvarka.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog, reaguojant į pareiškėjo skundą Pavyzdinių taisyklių 16 punkto ir Kontrolės taisyklių 19 punkto nuostatų pagrindu, Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 13B-249 buvo priimtas sprendimas pradėti neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą (apimtis 2018–2020 metai) name adresu (duomenys neskelbtini). Jį atlikti paskirta Turto ir aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė.
Iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 18 d. rašto Nr. 6B-22-811 matyti, jog iš namo administratorės UAB „Jonavos paslaugos“ buvo pareikalauta pateikti paaiškinimus ir reikalingą informaciją patikrinimui atlikti, be kita ko, ir duomenis apie administratoriaus informacijos teikimą daugiabučio namo patalpų savininkams. Pareiškėjas 2020 m. vasario 18 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. 6B-22-821, kaip numato Pavyzdinių taisyklių 24 punkto nuostatos, buvo informuotas apie pradėtą neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą. Atlikus patikrinimą, 2020 m. balandžio 16 d. buvo surašytas Daugiabučio namo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo aktas Nr. 17E-1, kuriame užfiksuoti patikrinimo rezultatai ir išvados (pastabos, rekomendacijos). Aktas priimtas nepažeidžiant Pavyzdinių taisyklių 21 punkte nurodyto termino. Patikrinimo aktas surašytas pagal Pavyzdinių taisyklių priede numatytus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo akto formos ir turinio reikalavimus, pateikiant Administratoriaus veiklos aprašymą ir įvertinimą dėl jam pavestų funkcijų vykdymo, nurodant trūkumus ir rekomendacijas (5 p.). Rekomendacijoje numatyta: namo skelbimų lentose, įrengtose bendrojo naudojimo patalpose, skelbti visą privalomą skelbti informaciją; teikti informaciją patalpų savininkams į pašto dėžutes arba jų pageidavimu paštu ar elektroniniu paštu (rekomenduojama savininkų sąrašą papildyti elektroninio pašto adreso grafa); teikti informaciją, paaiškinimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo, atitinkamai pagal kreipimosi būdą – raštu arba elektroniniu laišku; patikslinti prašymo formą, kai atsakymą pareiškėjas pageidauja gauti telefonu, pridėti: „nepavykus susisiekti – atitinkamai pagal kreipimosi būdą – raštu arba elektroniniu paštu“ ir pan.
Teismas pažymi, jog pareiškėjas aplinkybių dėl Patikrinimo akto netinkamo surašymo, procedūrų pažeidimo, atliekant neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą, iš esmės nenurodė, neišdėstė Savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto asmens) veiksmų, kurie gali būti skundžiami Pavyzdinių taisyklių 30 punkto nustatyta tvarka administraciniam teismui, neatitikties teisės aktų (Pavyzdinių taisyklių, Kontrolės taisyklių) reikalavimams.
Iš Patikrinimo akto 6 punkto, kuriame pagal Taisyklių Priede nustatytą formą numatytas informavimas apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną dėl patikrinimo metu nustatytų valdytojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, matyti, jog patikrinimą atlikusi Jonavos rajono savivaldybės administracijos darbuotoja Savivaldybės administracijos vadovui siūlė ANK teisenos nepradėti. Pažymėtina, jog Taisyklių Priedo 6 punkte nurodyta, jog minėta informacija pildoma, jei patikrinimo metu nustatyta pažeidimų. Konkrečiu atveju iš Patikrinimo akto matyti, jog patikrinimo metu esminių Administratoriaus veiklos pažeidimų nebuvo nenustatyta.
Byloje nekvestionuotina, jog pareiškėjas gali inicijuoti namo administratoriaus veiklos tyrimą ir išreikšti poziciją dėl jo nubaudimo pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Tačiau, kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).
Šiuo atveju skundžiamu raštu pareiškėjui nėra nustatyta teisių ir pareigų. Teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo tyrimas yra priskiriamas patikrinimą atlikusios institucijos kompetencijai ir diskrecijai, jis nėra susijęs su pareiškėjo subjektyvių teisių apgynimu, todėl jo panaikinimas teisinių pasekmių pareiškėjui nesukels. Asmenys, inicijavę patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus patikrinimo rezultatus. Tokios teisės taikymo nuostatos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-23/2012, 2012 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-858-710/2012, 2014 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-537/2014). Todėl pareiškėjo argumentai dėl Savivaldybės administracijos veiksmų, susijusių su Administratoriui netaikytos administracinės atsakomybės pagal Administracinių nusižengimų kodeksą ir nenubaudimo motyvų skundžiamame rašte neišdėstymo, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde akcentavo, jog buvo pažeista jo skundo nagrinėjimo Viešojo administravimo įstatymo trečiame skirsnyje įtvirtinta administracinė procedūra.
Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnyje administracinė procedūra apibrėžiama pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (1 d.). Pagal VAĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąvoką, viešasis administravimas tai – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.
Konkrečiu atveju matyti, jog pareiškėjo skundo ir juo pateikto prašymo pagrindu Savivaldybės administracija atliko teisės aktais jai pavestą įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę, t. y. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtos daugiabučių gyvenamųjų namų administratorės UAB „Jonavos paslaugos“ veiklos priežiūrą ir kontrolę.
Savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas ir jos veiklai taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, tačiau nagrinėjant bylą minėto įstatymo pažeidimų nenustatyta.
Konkrečiu atveju šio pobūdžio prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarka nustatyta pagal Vietos savivaldos įstatymą ir jo pagrindu priimtus teisės aktus, kurių konkrečiu atveju buvo laikytasi.
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo skunde pareikšto prašymo pagrindu atlikus Administratoriaus veiklos patikrinimą, nebuvo teisinio pagrindo dėl jo priimti administracinį aktą, o tik savivaldybės vykdomajai institucijai nustatyta pareiga pagal Pavyzdinių taisyklių 24 punktą ir Kontrolės taisyklių 27 punktą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu informuoti skundą pateikusį asmenį, dėl kurio skundo buvo pradėtas neplaninis patikrinimas, nurodant atlikto patikrinimo rezultatus ir išvadas.
Konkrečiu atveju byloje nenustatyta, kad atsakovė, atlikdama namo administratoriaus veiklos patikrinimą, būtų pažeidusi teisės aktais nustatytas procedūras, jose įtvirtintus terminus tiek dėl patikrinimo trukmės, tiek dėl informavimo apie patikrinimo eigą ir rezultatus suinteresuotų asmenų, konkrečiu atveju pareiškėjo.
Pagal byloje surinktus duomenis nustatyta, jog Administratoriaus veiklos patikrinimas buvo baigtas Savivaldybės administracijai 2020 m. balandžio 16 d. priėmus Daugiabučio namo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo aktą Nr. 17E-1 ir jame užfiksavus patikrinimo rezultatus ir išvadas. Į bylą pateiktas skundžiamas raštas patvirtina, jog 2020 m. balandžio 16 d., t. y. tą pačią dieną, pareiškėjas elektroniniu paštu, kurį buvo nurodęs savo skunde (mariusrudaits@gmail.com), Savivaldybės administracijos buvo informuotas apie patikrinimo rezultatus. Minėtas raštas pasirašytas Administracijos direktoriaus, todėl argumentai dėl jo netinkamo pasirašymo nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, jog skundžiamą raštą gavo tik 2020 m. gegužės 26 d., tačiau teismui neišdėstė jo negavimo priežasčių, nepaneigė, jog atsakymas į skundą buvo siunčiamas jo prašyme nurodytu elektroninio pašto adresu, todėl negalima sutikti su pareiškėjo pozicija, jog apie atsakymą jis buvo informuotas pavėluotai.
Teismo vertinimu, skundžiamame rašte atsakyta į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus pagal patikrinimo metu nustatytus faktus, pateikiant jį dominusią informaciją apie patikrinimo metu nustatytus rezultatus ir padarytas išvadas dėl namo administratoriaus veiksmų, iš dalies neatitinkančių teisės aktų reikalavimų dėl privalomos informacijos daugiabučio namo savininkams tinkamo nepaskelbimo teisės aktų nustatyta tvarka ir būdais, dėl prašymų, pretenzijų, skundų (taip pat ir dėl pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d. prašymo administratoriui dėl vamzdžių keitimo) nagrinėjimo trūkumų ir Administratoriui pateiktų rekomendacijų. Pareiškėjas informuotas apie daugiabučio namo modernizavimo darbus, nurodant interneto svetainę, dėl detalesnio susipažinimo su numatomais darbais pasiūlyta nuvykti į Administratoriaus buveinės patalpas. Įvertinus pareiškėjo prašymą, atsižvelgiant į skundžiamo rašto turinį pagal Savivaldybės administracijai suteiktus įgaliojimus administratoriaus veiklos kontrolės teisinio reglamentavimo kontekste, darytina išvada, jog skundžiamas raštas yra pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas iš esmės laikantis pagrindinių procedūrų.
Tačiau netgi laikant, jog pareiškėjui skundžiamu raštu buvo pateikta neišsami ir nepakankama informacija apie atlikto patikrinimo rezultatus ir išvadas, jog skundžiamą raštą jis gavo pavėluotai (skunde teigė, jog gavo 2020 m. gegužės 26 d.), teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo skundo pagrįstumo konstatavimui, nes atsakovė su atsiliepimu į bylą pateikė visos apimties Patikrinimo aktą, kuris pareiškėjui buvo išsiųstas su atsiliepimu, jis turėjo galimybę susipažinti, pareiškėjo skundas teisme buvo priimtas, išnagrinėtas, jo teisė į teisminę gynybą realizuota, todėl tokie pažeidimai, netgi jeigu buvo padaryti, nėra esminiai, nes jie buvo pašalinti bylą nagrinėjant teisme ir negali būti laikomi teisiniu pagrindu skundo tenkinimui.
Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo skundas dėl skundžiamo rašto panaikinimo ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismo nuomone, konkrečiu atveju esminis ginčas yra kilęs tarp pareiškėjo ir namo administratoriaus dėl pastarojo atliekamų paslaugų, tačiau jis nepriklauso administracinio teismo kompetencijai. Pareiškėjui manant, kad jo teisės pažeistos, neužkertamas kelias kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl civilinio pobūdžio teisių gynimo (CK 1.138 str.).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Skundą atmetus, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo G. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.