Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. G. smurtaudamas nežymiais sutrikdė sveikatą mažamečiui, o būtent: 2020 balandžio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2020 balandžio 19 dieną, apie 18.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) mieste, tyčia įrėmė rankos kumštį į veido sritį mažamečiui A. K. gim. (duomenys neskelbtini), taip su rankos kumščiu spaudė veidą prie žemės, tuo padarydamas kraujosruvas kairio skruosto srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis P. G. dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine I. G. bei mažamečiais vaikais bei I bei kito vyro bendru vaiku A. K.. Su I gyvena 4 metus. 2020 balandžio mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena, pirmąją savaitę, kartu su vaikais bei I buvo namuose. Mažiausiam sūnui yra 6 mėnesiai, kitam – M 2 metai, dėl to A dažniausiai mažesnius skriaudžia t. y. ar pastumia, ar suduoda smūgius, ypač Matui. Taip buvo ir tą dieną, A kirto ranka M į veidą, jis jį drausmino tą dieną ne vieną kartą, tačiau jis jo neklausydavo, dėl to jam trūko kantrybė, ir tą dieną apie 18.00 val. A jėga prispaudė prie žemės ir įrėmė kumštį jam į veido sritį, ir perspėjo, kad taip neauklėtų jo sūnaus, smūgių jam nesudavė. Jis pradėjo verkti, mano minimaliai jam skaudėjo tą vietą, galėjo jausti fizinį skausmą, jis matė, kad jis išsigando, pats pasijautė blogai dėl šio įvykio, dėl to jo atsiprašė ir dar kartą perspėjo, kad taip nesielgtų. Suprato, kad taip daryti negerai, tačiau trūko kantrybė, kad jis visiškai neklauso. Visa tai matė ir jo žmona I , ji labai supyko, kad taip pasielgė su jos sūnumi, abiejų atsiprašė. O nubrozdinimas, kiek jam žinoma, atsirado nuo gertuvės, kurią metė jo žmona, A gaudė tačiau nepataikė ir gertuvė atsitrenkė jam į galvą. A yra labai aktyvus vaikas, dažnai jį reikia drausminti, tačiau jėgą panaudojo tik šį kartą, dėl ko labai gailisi. Dėl galimo sumušimo A 2020 vasario mėnesį, jis nieko nežino ir paaiškinti negali, apie tai girdi pirmą kartą. Jis buvo išvykęs nuo 2019 rugsėjo mėnesio iki 2020 kovo pradžios, jo nebuvo namuose, dėl to nieko paaiškinti negali, Indrė taip pat nieko nebuvo sakiusi. Prašo ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 64-65, 68).

Kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, grindžiama šiais rašytiniais duomenimis:

Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15177-20, dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 140 str. 3 d. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2020-04-19 apie 12 val.23 min. į Marijampolės AVPK buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini) smurtaujama prieš mažametį berniuką. Įvykio vietoje nustatyta, kad smurtaujama buvo prieš mažametį A. K. gim. (duomenys neskelbtini), galimai smurtavo jo patėvis P. G. gim. (duomenys neskelbtini) Atvykus greitosios pagalbos medikams mažamečiui A. K. nustatytas kaktos bei kairės pusės žando sumušimas (b. l. 3).

2020-04-19 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8).

2020-04-19 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ant kaktos matomas patinimas bei kairiajame veido skruoste kraujosruva (mėlynė) (b. l. 14-18).

2020-05-05 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu kuriame nurodyta, jog šeima, kurioje auga A. K. tarnybai žinoma, kadangi šeimai nuo 2018-07-23 iki 2018-10-09 buvo taiko atvejo vadyba, šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos namuose. 2018-07-11 prieš A. K. nustatytas galimas smurtas patirtas iš artimo suaugusio ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33343-18 (b. l. 24). Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl P. G. smurto A. K. atžvilgiu, tyrimas 2018-07-27 nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b. l. 76-77).

2020-04-29 specialisto išvada Nr. G215/2020(09) kurioje nurodyta, jog A. K. klinikiniais duomenimis konstatuota paviršiniai galvos sužalojimai, kraujosruvos kaktos ir kairio skruosto srityse. A. K. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais; pasisakyti apie sužalojimų padarymo laiką nėra galimybės, nes nukentėjusysis teismo med. apžiūrai pristatytas nebuvo, o med. dokumentuose sužalojimai aprašyti nedetaliai. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip dviem poveikiais, sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimų metu A. K. galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 40).

Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. K. 2013-08-13 yra jos anūkas, gyvenantis su savo motina I. G. bei jos sutuoktiniu P. G.. I turi dar du mažamečius vaikus nuo P , kurie taip pat gyvena su jais. A tėtis yra užsienio pilietis C W , šiuo meta gyvenantis Amerikoje. A nuo 3 metų gyvena su mama I bei jos sutuoktiniu P , iki to laiko jis gyveno su mama ir ja. Su anūku A palaiko stiprų ryšį, matosi tik tada kaip P yra išvykęs, nes su P nėra draugiško ryšio. Šiuo laiku, kuomet paskelbtas karantinas, su anūku nesimato visai, dėl to paskutinį kartą bendravo 2020 balandžio 19 su anūku A per whatsaap programėlę, anūką matė per ekraną. Bekalbant pastebėjo, kad A kakta yra ištinusi ir kairės pusės žandas yra pamėlęs, ji jo klausė, kas atsitiko, jis pasakė, kad sumušė tėtis. Ji suprato, kad P. G., nes jis P vadina tėčiu. Motina t.y. jos dukra I išgirdusi, kad teiraujasi A apie sumušimą, iš karto paėmė telefono ragelį ir pasakė, kad netyčia ji A pataikė su gertuve, tačiau ji tuo nepatikėjo, ir mano, kad anūkas sakė tiesą, jog jį mušė patėvis P . I. P. dangsto, nes jį myli. Ji nieko nelaukusi apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui, nes nemano, kad tai netyčia, nes I , kaip matė stengėsi visa tai nuslėpti, nedavė jai pabaigti šnekėti su A ir pasakė, kad žino, už ką ir padėjo ragelį. Ji jau seniai įtarinėja, kad P jos anūką skriaudžia t.y. muša, nes ir ankščiau yra mačiusi smurto požymių ant A , dažnai jo kakta mėlyna ir pati yra mačiusi, kaip P jam suduoda spriktus, tikslių datų įvardinti negali. Taip pat pamena įvykį, kuomet A sudrausmino ir pasakė, kad atsisėstų nusiraminti, jam atsisėdus jis pradėjo rankomis dengtis galvą, lyg galvodamas kad ji jį muš, tai mano, kad jis smurtą kenčia namuose. Kalbėdavosi su I , tačiau ji nekreipia dėmesio. Šį kartą jai trūko kantrybė, negali taip leisti, kad su A taip elgtųsi. Jai tai pat žinoma, kad buvo byla, kurioje P buvo pareikšti įtarimai dėl A sumušimo, 2018 metais vasarą metais, jis susitaikė su A motina ir taip tyrimas baigėsi. Povilas jos anūką vadina necenzūriniais žodžiais, jį visaip engia, psichologiškai veikia, nes jis yra ne jo vaikas, P jos anūko nekenčia, dėl to ir smurtauja prieš jį. Taip pat paaiškina, kad A ne kartą yra sakęs, kad P jį muša, tačiau ji jo aplinkybių neklausdavo, taip nenorėdama jo traumuoti. Taip pat parodo, kad A su savo tikruoju tėčiu susiskambina per programėles, tačiau angliškai kalba prastai, dėl to jų pokalbis dažniausiai būna trumpas (b. l. 50-51, 53).

Liudytoja M. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta telefoninio ryšio pagalba ir parodė, kad dirba darželyje (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo mokytoja, jos grupėje yra ir A. K.. Jis mokosi jos grupėje nuo šių mokslo metų pradžios. Jai žinoma A. K. šeima - mama I. G. bei įtėvis P. G.. A. K. niekada nesiskundė dėl smurto. Ant kūno jokių smurto žymių taip pat nepastebėjo. Įtėvis bendrauja su vaiku labai gražiai, labai taktiškai, atrodo šilti santykiai. Bendrauja labai švelniai ir gražiai, atrodo rūpestingas - aprengia, pataiso, jei kas blogai. A nėra skundęsis dėl jokių poelgių tėvu, tik tekę girdėti, jog mama dažnai būna viena su vaikais, tėtis išvažiuoja dažnai, nes žaidžia krepšinį. Kai tėtis būna namuose, visada ateina pasiimti Aleną, ji vedasi vaiką už rankos. Taip pat nurodė, kad darželį A lanko kiekvieną dieną. Pakartotinai nurodė, kad nei vasario mėnesį, nei po to nėra pastebėjusi ant A jokių smurto žymių. A. K. charakteris sunkus, vaikas yra sunkiai sukalbamas, viskam priešinasi, jis nenori nieko daryti, labai dažnai užduoda klausimą kodėl, prieš darydamas kažką klausia kodėl, o po to nenori daryt, kas jam liepiama. Jis susiranda veiklas vienas, moka save užimti. Nori žaisti su vaikais, bet turi žaisti su vaikais taip kaip jis pasakys, dėl to su kitais grupės vaikais kyla konfliktai, nes nenori jam paklusti ir daryti kaip A liepia. A nesiskundė, kad muša mama, ar tėtis muša, jokių nei mėlynių, nei gužų ant A. K. kūno nepastebėjo (b. l. 46-47).

Liudytojos I. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais kuriuose užfiksuota, kad gyvena su sutuoktiniu P. G. bei mažamečiais vaikais A. K. - 6 metų bei Ą - 5 mėnesių, M - 2.8 mėnesių, namuose esančiuose (duomenys neskelbtini) 2020 balandžio 19 dieną sūnus A bendravo per programėlę su močiute A. K., kuri pokalbio metu pastebėjo A pamėlusį kairės pusės skruostą bei guzą ant kaktos. Apie tai pranešė bendrąjam pagalbos centrui, dėl to pradėtas šis ikiteisminis tyrimas. Dėl A sumušimo, gali paaiškinti, kad 2020 balandžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, kad A sudrausmino jos sutuoktinis P. G., A neklausė P perspėjimų, ir P. A. su ranka prispaudė A galvą prie žemės ir pasakė, kad klausytų jo. Galbūt Povilas ir panaudojo jėgą, nes po to A kairysis žandas buvo pamėlęs, tačiau jokių smūgių A nesudavė, o tik iš kumščio dar trenkė ir į grindis. A išsigando, verkė, gal ir skaudėjo, tačiau viskas greitai praėjo, P. A. atsiprašė, jie susitaikė. Tai tiesiog P nesusitvardė, nes A neklausė jo perspėjimų, supranta, kad blogai padarė. Taip pat paaiškina, kad guzas, ant A galvos atsirado, kuomet taip pat balandžio mėnesio pradžioje, A vietoj to, kad paduotų gertuvę į rankas, jam ją metė, A buvo ant savo lovos, antrame aukšte, gertuve metė jam bėgančiam per lovą į viršų ir net nematė, kad jam pataikė, tik po to jis atėjęs pasakė: ,,žiūrėk mama", ir pamatė guziuką ant jo kaktos. A tikrai nenorėjo tyčia sužaloti, galvojo jis gertuvę pagavo. Taip pat parodo, kad prieš tai jokio smurto nei ji, nei P. A. atžvilgiu nenaudojo, būna kad sudrausmina griežtesniu žodžiu. Apie tai, kad 2020 vasario mėnesį A buvo sumuštas yra šmeižtas. P vasario mėnesį, kiek prisimena, buvo Austrijoje, o be to A lanko darželį (duomenys neskelbtini) jo auklėtoja M. S., kuri tikrai būtų pranešusi Vaiko teisėms ar kitoms institucijoms apie galimas smurto žymes. A darželį lanko nuolat. Parodo, kad jos mama A visaip stengiasi pakenkti P , jo nemėgsta nuo pirmųjų pažinties dienų, nori įtakoti jos gyvenimą, į jį visaip besikišdama. Kadangi dažniausiai mamą ignoruoja, ji skambina Vaiko teisėm. Taip pat ji po šio įvykio dar kartą pranešė Vaiko teisėm, neva jos vaikams su ja nesaugu, tačiau atvykę Vaiko teisių darbuotojai surašė pranešimą apie nepasitvirtinusį atvejį. Taip pat parodo, kad A biologinis tėvas yra S W tikrasis jo vardas yra C . Su A jis bendrauja nereguliariai, kartais susiskambina per programėlę Whatsap, didelio dėmesio tėvas nerodo, kartais atrodo, kad bendrauja tik iš pareigos, paskutinį kartą A su biologiniu tėvu bendravo 2017 sausio mėnesio gale, ji su A skrido pas jį į Izraelį, ir nuo to laiko A tėvą mato tik bendraujant per programėles. Taip pat C savo sūnų pripažino tik po dviejų metų ir tai tik su advokatų pagalba. A. P. taip pat dažnai vadina tėčiu, jų santykiai tikrai geri, P rūpinasi A ir neskirsto, kad jis yra ne biologinis tėvas (b. l. 59-60).

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, jog kaltinamojo veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes neabejotinai įrodyta, kad P. G., 2020 balandžio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2020 balandžio 19 dieną, apie 18.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) mieste, tyčia įrėmė rankos kumštį į veido sritį mažamečiui A. K. gim. (duomenys neskelbtini) taip su rankos kumščiu spaudė veidą prie žemės, tuo padarydamas kraujosruvas kairio skruosto srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir prašo teismo išdėstyti baudos mokėjimą dalimis 24 mėnesių laikotarpiui (b. l. 81-83).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis, veikdama tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Kaltinamasis ankščiau neteistas (b. l. 74-75), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b. l. 72), nedirbantis (b. l. 72). Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajai gali būti skiriama švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis prokuroro siūloma turtinio pobūdžio bausmė – bauda, taip pat paskiriant prokuroro prašomą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nekeistina, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina (BPK 119 str., 139 str.).

Proceso išlaidų ir daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

įsako: P. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 51 minimalaus gyvenimo lygio, t. y. 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti galutinę 34 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos, įm. kodas 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis BK 72² str., paskirti P. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti- panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.