Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-01-31 · Administracinė byla Nr. A-575-49-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-31
Bylos Nr.
A-575-49-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
J. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos
Trečiasis asmuo
Nacionaliniam egzaminų centrui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Advokatai
Žilvinas Mišeikis
Administracinė byla Nr. A575-49-08Procesinio sprendimo kategorija 15.; 25. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. sausio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atstovui Tomui Daukantui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. įgalioto atstovo advokato Žilvino Mišeikio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionaliniam egzaminų centrui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I

Pareiškėjas J. B. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad Švietimo ir mokslo ministerijos komisija nustatė, kad 2006-05-24 vykusio lietuvių gimtosios kalbos valstybinio brandos egzamino (testo) užduotis buvo paviešinta iki egzamino pradžios. Švietimo ir mokslo ministras 2006-05-25 paskelbė, kad lietuvių (gimtosios) kalbos (testo) valstybinis brandos egzaminas bus perlaikomas ir nustatė egzamino perlaikymo datą - 2006-06-09 ir, atsižvelgdamas į komisijos išvadas, nutarė lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino, vykusio 2006-05-24, kandidatų darbų nevertinti. Organizuoti brandos egzaminus įgaliota Švietimo ir mokslo ministerija (Švietimo įstatymo 56 str.), todėl jai tenka teisinė atsakomybė už tinkamą brandos egzaminų organizavimą ir vykdymą bei atsakomybė užtikrinti tinkamą švietimo sistemos kokybę. Egzamino (testo) užduotis paviešinus iki egzamino pradžios, Švietimo ir mokslo ministerija neužtikrino lietuvių gimtosios kalbos valstybinio brandos egzamino (testo) užduočių konfidencialumo bei tinkamo brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo. Valdžios institucijos elgesys (neveikimas) užtikrinant brandos egzaminų tinkamą organizavimą, buvo atliekamas itin aplaidžiai ir nerūpestingai, sudarant prielaidas valstybės tarnautojams arba kitiems šios valdžios institucijos darbuotojams, o taip pat tretiesiems asmenims neteisėtu būdu platinti slaptą brandos egzaminų informaciją ir taip siekti asmeninės materialinės naudos. Netikėtas ir nelauktas valdžios institucijos sprendimas, tą patį privalomą lietuvių kalbos egzaminą laikyti antrą kartą, jam, kaip abiturientui, sukėlė papildomus emocinius išgyvenimus, privertė iš naujo išgyventi stresą, nerimą dėl ateities, pažeminimą, sugriovė artimiausius planus. Patikslintame skunde pareiškėjas paaiškino, kad susirūpinimas dėl būsimų pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip busimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas. Tokie valdžios institucijų veiksmai vertintini, kaip neigiamos valstybės neteisėtais veiksmais ir neveikimu sukeltos pasekmės, kadangi valstybinį lietuvių kalbos egzaminą (testą) perlaikantys abiturientai iš naujo yra priversti išgyventi stresą, negali susikaupti kitiems egzaminams, tai sukelia didelius dvasinius išgyvenimus, kurie gali atsiliepti ateityje. Valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimą nustato Viešojo administravimo įstatymo 39 str. bei CK 6.271 str.

Atsiliepimas

Atsakovo, Lietuvos valstybės, atstovas Švietimo ir mokslo ministerija atsiliepimu prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad Švietimo ir mokslo ministerija yra atsakinga už bendrą brandos egzaminų organizavimą ir koordinavimą, Nacionalinis egzaminų centras yra atsakingas už egzaminų ir testų užduočių, vertinimo instrukcijų, kitos metodinės medžiagos rengimą, valstybinių brandos egzaminų vertinimo komisijų sudarymą ir jų darbo organizavimą, savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos švietimo padalinio vadovas atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų mokinių brandos egzaminų organizavimą ir gautos brandos egzaminų medžiagos saugojimą. Be to, užduočių paviešinimas galimas net ir esant tinkamam reglamentavimui. Neteisėti veiksmai šiuo atveju gali būti atliekami tiek institucijų, dalyvaujančių organizuojant brandos egzaminus, pareigūnų ir darbuotojų veiksmais, tiek ir kitų asmenų neteisėtais ar net nusikalstamais veiksmais. Pareiškėjas neįrodė, kad kaip tik Švietimo ir mokslo ministerijos priimtų teisės aktų pagrindu atsirado neturtinė žala. Pareiškėjas nenurodo priežastinio ryšio tarp keičiamos egzamino tvarkos ir neturtinės žalos. Pareiškėjo skundas grindžiamas tik asmeninėmis nuomonėmis, subjektyviais vertinimais, pareiškėjas nepateikė nei vieno įrodymo, kad būtent dėl Švietimo ir mokslo ministerijos neteisėtų veiksmų buvo paviešintos egzaminų užduotys.

Tretysis suinteresuotas asmuo, Nacionalinis egzaminų centras atsiliepimu prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Centro vertinimu, pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės pagrindų, t.y. kad valdžios institucijos, jų darbuotojai veikė neteisėtai (ne taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus), kad pareiškėjui dėl atsakovo veiksmų buvo padaryta neturtinė žala ir kad tarp šios neturtinės žalos bei neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Nei Švietimo ir mokslo ministerijos, nei Nacionalinio egzaminų centro priimtų sprendimų ar darbuotojų konkrečių veiksmų neteisėtumas nebuvo konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kita tvarka. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Švietimo ir mokslo ministerija ar Centras būtų atlikę neteisėtus veiksmus, nenurodė jokio konkretaus teisės aktų pažeidimo, neįvardijo, kuo pasireiškė tariamas aplaidumas. Pagal Švietimo įstatymo 38 str. 4 d., Švietimo ir mokslo ministro 2002-10-21 įsakymu Nr.1763 patvirtinto Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo (toliau - Aprašo) 9 p. ir švietimo ir mokslo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. ISAK-548 patvirtintų Centro nuostatų 11.1, 11.5, 11.6, 13 bei 16.5 punktus Centras yra atsakingas už egzaminų ir testų užduočių, vertinimo instrukcijų, kitos metodinės medžiagos rengimą, valstybinių brandos egzaminų vertinimo komisijų sudarymą ir jų darbo organizavimą. Egzaminų užduotis rengia autoriai pagal autorines sutartis, jas recenzuoja recenzentai taip pat pagal autorines sutartis. Autoriai ir recenzentas prieš pradėdami darbą įsipareigoja nepaviešinti egzaminų užduočių turinio anksčiau laiko. Egzaminų užduotis maketuoja Centro egzaminų skyriaus vedėja ir metodininkės, spausdina ir pakuoja Centro Logistikos sektoriaus technikės. Centro darbuotojai yra įsipareigoję saugoti tarnybines paslaptis darbo sutartyse, tai reglamentuota ir jų pareiginiuose nuostatuose, su kuriais jie supažindinami pasirašytinai. Siekiant užtikrinti tinkamą informacijos apsaugą Centro direktoriaus 2002-12-19 įsakymu Nr. 58 patvirtintose Nacionalinio egzaminų centro vidaus darbo taisyklėse (toliau - Taisyklės), Centro darbinės veiklos informacijai suteikiamas slaptos informacijos, tarnybinės informacijos, komercinės informacijos ir bendrosios informacijos statusas. Slaptajai, tarnybinei ir komercinei informacijai įvedami saugojimo režimai ir įvardijami darbuotojai, dirbantys su atitinkama informacija ir (ar) galintys su ja susipažinti. Brandos egzamino užduoties turiniui (fragmentai, visa užduotis, vertinimo instrukcija, jos fragmentai) yra suteiktas slaptos informacijos statusas ir nustatytas saugojimo režimas: saugoma iki viešo paskelbimo momento. Užduočių rengimo režimo metu atjungiamas Egzaminų skyriaus darbuotojų kompiuterių tinklo ryšys; Egzaminų skyriaus darbuotojai, nors trumpam paliekantys darbo vietą, negali palikti ant darbo stalo egzamino užduoties klausimų, maketų ir kitos su egzaminų užduoties rengimu susijusios informacijos. Išeidamas iš darbo kabineto darbuotojas privalo užrakinti duris; Centro lankytojai (išskyrus užduočių autorius, recenzentus) į Egzaminų skyriaus patalpas neįleidžiami; Centro darbuotojui (nedirbančiam šiame padalinyje) galima užeiti į Egzaminų skyriaus darbuotojų, rengiančių egzaminų užduotis, kabinetus tik tiems darbuotojams leidus ir užtikrinus, kad lankytojas negalės matyti slaptos informacijos. Taisyklių 31 p. numatyta, kad egzaminų užduočių dauginimo ir pakavimo režimas įvedamas tada, kai Logistikos sektoriui perduodamos parengtos egzaminų užduotys, vertinimo instrukcijos, garso kasetės, kuriose įrašyta egzaminų medžiaga. Egzaminų užduočių dauginimo ir pakavimo režimo metu Logistikos sektoriaus darbuotojai atsako už gautų egzamino užduočių turinio paslapties išsaugojimą. Valstybinių brandos egzaminų užduotys pakuojamos į vokus spausdinimo patalpoje; į Logistikos sektoriaus patalpas kiti Centro darbuotojai ir lankytojai (išskyrus užduoties autorių, Egzaminų skyriaus darbuotoją, avarinių tarnybų darbuotojus) neįleidžiami; avarinių tarnybų darbuotojai įleidžiami tik dalyvaujant Centro direktoriui arba Egzaminų skyriaus atsakingam specialistui. Centro direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr. (1.3.)-V1-152 „Dėl brandos egzaminų, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir įskaitų užduočių rengimo“ paskirti Egzaminų skyriaus metodininkai, atsakingi už konkrečių brandos egzaminų, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir įskaitų užduočių rengimą. Kartu šiuo įsakymu nustatyta, kad informacija apie Centro darbuotojus, rengiančius konkrečias brandos egzaminų, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir įskaitų užduotis, yra neviešinama asmenims, nesusijusiems su šių užduočių rengimu, siekiant išvengti galimo suinteresuotų asmenų poveikio. Pareiškėjas neįvertino fakto, jog labai svarbią reikšmę organizuojant brandos egzaminų laikymą atlieka savivaldybių administracijos ir konkretūs savivaldybių darbuotojai, kurie atsiima brandos egzaminų medžiagą iš Centro ir yra atsakingi už jos saugojimą bei išdavimą mokykloms. Be to, pareiškėjas neatsižvelgė į tai, kad informacija galėjo būti atskleista neteisėtais ar net nusikalstamais pašalinių asmenų veiksmais.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime paaiškino, jog Švietimo ir mokslo ministerijai tenka teisinė atsakomybė už tinkamą brandos egzaminų organizavimą ir vykdymą bei atsakomybė užtikrinti tinkamą švietimo sistemos kokybę. Be to, kaip matyti iš pareiškėjo skundo, neturtinę žalą pareiškėjas patyrė dėl nelaukto valdžios institucijų sprendimo, remiantis kuriuo abiturientai lietuvių kalbos egzaminą turėjo laikyti dar kartą. Sprendimą dėl egzamino perlaikymo priėmė švietimo ir mokslo ministras.

II

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 12 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą atmesti. Teismas nurodė, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas. Byloje nustatyta, kad švietimo ir mokslo ministras, vadovaudamasis Švietimo įstatymo 56 straipsniu ir atsižvelgdamas į 2006-05-24 įsakymu Nr. ISAK-1014 „Dėl lietuvių gimtosios kalbos valstybinio brandos egzamino (testo) užduoties galimo paviešinimo ištyrimo“ sudarytos komisijos išvadas, 2006-05-26 įsakymu Nr. ISAK-1032 nustatė lietuvių kalbos (gimtoji, testas) valstybinio brandos egzamino, vykdyto 2006-05-24, kandidatų darbų nevertinti. Be to, švietimo ir mokslo ministras 2006-05-26 įsakymu Nr. ISAK-1029 bei 2006-06-05 įsakymu Nr. ISAK-1117 pakeitė 2005-10-20 įsakymu Nr. ISAK-2104 patvirtintus 2006 metų įskaitų, brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tvarkaraščius, nustatydamas kitą šio egzamino laikymo dieną. Šių įsakymų pareiškėjas neskundė. Teismas nurodė, kad atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio l dalyje įtvirtinta valstybės pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal CK 6.246-6.250 str., CK 6.271 str. nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus jos privalėjo veikti. Švietimo įstatymo (2004-07-15 įstatymo Nr. IX-2398 redakcija) 52 straipsnis nustato, kad švietimo valdymo, kurio paskirtis - laiduoti valstybės švietimo politikos vykdymo kokybę vadybos priemonėmis, t.y. stebėsena, planavimu, įgaliojimų ir atsakomybės paskirstymu bei priežiūra, subjektai yra: Seimas, Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai, savivaldybės institucijos, mokyklos steigėjas, mokyklos vadovas. Įstatymų leidėjas šiuo įstatymu nustatė švietimo valdymo subjektų (ŠĮ 55-61 str.), tarp jų Švietimo ir mokslo ministerijos (56 str.), įgaliojimus. Švietimo kokybės užtikrinimo ir bendrojo lavinimo mokymosi pasiekimų vertinimo srityje (ŠĮ 37, 38, 56 str.) Švietimo ministerijai, kuri yra atsakinga už švietimo kokybę (ŠĮ 56 str. l d, 2 p.), suteikti įgaliojimai: rengti strateginius švietimo planus, metines švietimo veiklos programas; organizuoti ir koordinuoti vidurinio mokslo studijų programų akreditavimą; tvirtinti formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir dalykų programos, ugdymo, mokymo planai); visų lygių (išskyrus aukštąjį išsilavinimą) valstybinius išsilavinimo standartus; tvirtinti nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo programas tvarką, brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką; organizuoti brandos egzaminus (ŠĮ 56 str. l d. 3. 7,9. 14, 15 p., 37 str. 4 d., 38 str. 3 d.). Teismas konstatavo, kad Ministerija turi organizuoti brandos egzaminus išspręsdama centrinio valstybinio administravimo subjekto kompetencijai priskirtinus klausimus, t.y. organizuoti ir koordinuoti formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį, priimti ir nustatyta tvarka paskelbti atitinkamus norminius teisės aktus (egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką, pasiekimų patikrinimo ir vertinimo tvarką, brandos egzaminų tvarkaraštį), įgalioti atitinkamą instituciją organizuoti nustatyta tvarka brandos egzaminus, koordinuoti dėl brandos egzaminų rengimo iškilusius klausimus, pasiųsti į egzaminų centrus egzamino dieną savo specialistus vykdyti egzaminų priežiūrą (Aprašo 110 p.). Byloje nustatyta, kad Ministerija, vykdydama Švietimo įstatymo 56 str. 9 ir 15 p. nuostatas, 2005-12-05 įsakymu Nr. ISAK-2486 patvirtino Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą (toliau - Aprašas), Lietuvių valstybinės, gimtosios bei užsienio kalbos įskaitų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą, Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą, 2005-10-20 įsakymu Nr. ISAK-2104 patvirtino 2006 metų įskaitų, brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tvarkaraščius, kaip to reikalauja Aprašo 12 punktas. Be to, švietimo ir mokslo ministras 2006-03-24 įsakymu Nr. ISAK-548 patvirtino naują Nacionalinio egzaminų centro nuostatų redakciją. Šie Švietimo ir mokslo ministerijos priimti teisės aktai patvirtina, kad Ministerija pagal savo kompetenciją atliko brandos egzaminų organizavimo funkciją. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad Ministerija nepriėmė teisės aktų, kuriuos pagal savo kompetenciją turėjo priimti dėl 2006 metų brandos egzaminų organizavimo, ar neatliko kitų veiksmų. Teismas konstatavo, kad pagal Švietimo įstatymo 56 str. ir 38 str. 4 d. bei minėtus atsakovo priimtus teisės aktus, egzaminų užduočių rengimas yra Centro, o ne Ministerijos funkcija (Aprašo 9 p., Centro nuostatų 10, 11.1, 11.6 p.). Apraše numatytos bendrosios egzaminų užduočių rengimo tvarkos nuostatos yra detalizuotos Centro direktoriaus 2002-12-19 įsakymu Nr. 58 patvirtintose Nacionalinio egzaminų centro vidaus darbo taisyklėse. Šiomis Taisyklėmis yra nustatyti (26, 28 p.) Centro darbinės veiklos informacijos statusas (slapta, tarnybinė, komercinė, bendroji informacija) ir saugojimo režimai bei Centro veiklos specialieji režimai (egzaminų užduočių rengimo; egzaminų užduočių dauginimo ir pakavimo; egzaminų darbų vertinimo; egzaminų darbų saugojimo). Brandos egzamino užduoties turiniui (fragmentams, visai užduočiai, vertinimo instrukcijai, jos fragmentams) yra suteiktas slaptos informacijos statusas ir nustatytas saugojimo režimas; saugoma iki viešo paskelbimo momento (27 p.). Teismas nurodė, kad Ministerija nėra subjektas, kuris iki egzaminų užduočių viešo paskelbimo momento gali sužinoti egzaminų užduočių turinį. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Ministerija atliko neteisėtus veiksmus, kuriais buvo paviešintos egzaminų užduotys, ar sudarytos sąlygos jas paviešinti kitiems asmenims. Todėl teismas konstatavo, kad nėra esminės valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlygos - neteisėtų veiksmų. Taip pat teismas konstatavo, kad pagal CK 6.250 str. l d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismui pareiškėjas pateikė VšĮ Antakalnio poliklinikos 2007-01-30 išduotą medicininę pažymą, kurioje įrašyti TLK šifrai M54.6; F41.9. Tačiau medicininė pažyma pareiškėjui išduota praėjus daugiau kaip pusei metų nuo baigiamojo egzamino perlaikymo, todėl medicininės pažymos negalima laikyti įrodymu, patvirtinančiu, kad būtent dėl egzamino perlaikymo pareiškėjui buvo sutrikdyta sveikata. Pareiškėjo paaiškinimas, kad žinia apie baigiamojo egzamino perlaikymą sukėlė dvasinio pobūdžio išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, nerimą dėl ateities, pažeminimą, sugriovė jo artimiausius planus, yra abstraktaus pobūdžio. Tikėtina, kad pareiškėjas perlaikydamas egzaminą, išgyveno trumpalaikio pobūdžio neigiamas emocijas, kurios nėra pagrindas neturtinei žalai atsirasti. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė į Centrą ir Ministeriją ir neprašė įvertinti jo lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino, laikyto 2006-05-24, neskundė teismui ir neprašė pripažinti neteisėtu švietimo ir mokslo ministro 2006-05-26 įsakymą Nr. ISAK-1032, kuriuo buvo nustatyta lietuvių kalbos (gimtoji, testas) valstybinio brandos egzamino, vykdyto 2006-05-24, kandidatų darbų nevertinti. Pareiškėjas taip pat neginčijo įsakymų, kuriais buvo pakeisti 2005-10-20 įsakymu Nr. ISAK-2104 patvirtinti 2006 metų įskaitų, brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tvarkaraščiai, o tai reiškia, kad pareiškėjas su egzamino perlaikymu sutiko. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju neatsirado valstybės pareiga atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą.

III

Pareiškėjo J. B. įgaliotas atstovas advokatas Ž.Mišeikis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apelianto teigimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo padaryta proceso teisės normų pažeidimų, kurie turėjo esminės įtakos neteisingam teismo sprendimo priėmimui, be to, skundžiamą sprendimą priėmęs teismas tinkamai neišnagrinėjo visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovo atstovų - Švietimo ir mokslo ministerijos ir Nacionalinio egzaminų centro - neteisėtais veiksmais bei pareiškėjui padaryta neturtine žala. Teismas netinkamai vertino įrodinėjimo pareigos pasiskirstymą tarp proceso šalių. Teigia, kad pareiškėjas J. B. šiuo atveju laikytinas silpnesniąja šalimi - jis teturi pareigą nurodyti atsakovo atstovų veiksmų neteisėtumo fakto buvimą, o įrodinėjimo pareiga, t. y. tai, kad atsakovo atstovai pareiškėjo J. B. minimų neteisėtų veiksmų neatliko, tenka atsakovo atstovams, t.y. Švietimo ir mokslo ministerijai bei Nacionaliniam egzaminų centrui. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių. Teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti pareiškėjo J. B. prašomus šiuos įrodymus: 2007-01-31 patikslintame skunde pareiškėjas prašė iš Nacionalinio egzaminų centro išreikalauti įvertintą jo lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino, laikyto 2006-05-24, darbą. Palyginus 2006-05-24 ir pareiškėjo pakartotinai laikyto egzamino rezultatus, būtų aiškiai matyti, kad 2006-05-24 egzaminą pareiškėjas išlaikė kur kas geriau nei vėliau perlaikytąjį, taigi, būtų aiški ir pareiškėjui padaryta neturtinė žala. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė ir kitus pareiškėjo bei jo atstovo prašymus (apklausti pareiškėjo J. B. tėvus ir močiutę; prie bylos prijungti pažymą iš VšĮ Antakalnio poliklinikos; prie bylos prijungti patikslintą pareiškėjo skundą). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (admin. byla Nr. A - 01/2007, A-136/2007) pirmosios instancijos teismas turi aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, pasiūlyti proceso šalims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus (ABTĮ 57, 81 str.). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundo patikslinimą. ABTĮ 52 str. nenumato jokių apribojimų norint patikslinti paduotą skundą. Pareiškėjo 2007-01-31 patikslintas buvo atmestas tuo pagrindu, kad jame buvo suformuluoti nauji reikalavimai. Tačiau šiame patikslintame skunde buvo tik patikslinti skundo faktiniai pagrindai, pateikiant papildomus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjui padarytos neturtinės žalos buvimo faktą bei dydį, o nauji reikalavimai nebuvo suformuluoti. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog byloje nėra įrodymų dėl to, jog Švietimo ir mokslo ministerija bei Nacionalinis egzaminų centras atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kuriais buvo paviešintos egzaminų užduotys ar sudarytos sąlygos paviešinti kitiems asmenims, t. y. neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Paaiškina, kad pagal CK 6.246 str. l d. ir 6.271 str. 3 d., valstybės valdžios institucijų neteisėti veiksmai gali pasireikšti ne tik neteisėtu veikimu, atliekant veiksmus, kuriuos atlikti draudžia įstatymas, bet ir nevykdant valstybės valdžios institucijoms įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų savo pareigų, t.y. neteisėtu neveikimu. Būtent neteisėtą Švietimo ir mokslo ministerijos bei Nacionalinio egzaminu centro neveikimą savo skunde ir akcentavo pareiškėjas, nurodydamas, jog minėtos institucijos neįvykdė savo pareigos užtikrinti tinkamą lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino organizavimą ir vykdymą. Minėtos institucijos veikė neatidžiai ir nerūpestingai, laiku nepriėmė visų būtinų teisės aktų ir nesiėmė reikiamų saugumo priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias neteisėtam lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino užduočių paviešinimui. Švietimo ir mokslo ministerija ne tik nesugebėjo laiku priimti visų būtinų teisės aktų, bet ir neteisėtai nusprendė nevertinti 2006-05-24 lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą laikiusių kandidatų darbų. Pabrėžia, kad vieninteliai švietimo ir mokslo ministro įgaliojimai, susiję su brandos egzaminais, yra numatyti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 37 str. 4 d., kuri suteikia teisę švietimo ir mokslo ministrui tvirtinti brandos egzaminų programas, jų organizavimo ir vykdymo tvarką. Švietimo ir mokslo ministro 2002-10-21 įsakymu Nr. 1763 patvirtinto Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 80 punkte nustatyta, kad valstybinio brandos egzamino darbams vertinti sudaroma egzamino vertinimo komisija, kurią Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus teikimu tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Šios komisijos paskirtis – vertinti egzaminų darbus bei kūrybines užduotis (79 punktas). Todėl švietimo ir mokslo ministras priimdamas 2006-05-26 įsakymą Nr. ISAK-1032 „Dėl lietuvių kalbos (gimtoji, testas) valstybinio brandos egzamino“ ir nusprendęs nevertinti 2006-05-24 egzamino kandidatų darbų, atliko jo kompetencijai nepriskirtas funkcijas. Pagal Aprašo 82 punktą teisę priimti atitinkamą sprendimą nevertinti konkretaus egzaminą laikiusio kandidatų darbų galėjo priimti tik vertinimo komisijos pirmininkas. Apeliantas pažymi, jog teismo vertinimu Švietimo ir mokslo ministerija pagal savo kompetenciją tinkamai atliko brandos egzaminų organizavimo funkciją, kadangi priėmė visus reikiamus teisės aktus. Tačiau vien tik norminių teisės aktų priėmimas dar nereiškia, kad valstybės institucija tinkamai įvykdė įstatyme numatytą savo pareigą. Teismas turėjo ištirti, ar šiais teisės aktais nustatyta brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka yra pakankamai efektyvi ir pajėgia užtikrinti brandos egzamino užduočių slaptumą. Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka nebuvo efektyvi, nes egzaminų užduotys buvo paviešintos dar iki egzamino. Teismas visiškai nevertino atsakovo atstovo - Nacionalinio egzaminų centro – veiksmų. Teismas taip pat nepagrįstai nurodo, jog Švietimo ir mokslo ministerija nėra subjektas, kuris iki egzaminų viešo paskelbimo momento gali sužinoti egzaminų užduočių turinį. Pareiškėjas nebuvo nurodęs, kad 2006-05-24 lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino užduotys galėjo būti paviešintos dėl Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojų kaltės. Ši institucija tinkamai neįvykdė savo pareigos organizuoti lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą. Teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis užduotis gabenusią kurjerių tarnybą ir savivaldybių administracijų švietimo padalinius (tuo iš esmės apribodamas pareiškėjo galimybes įrodyti atsakovo atstovo - Nacionalinio egzaminų centro veiksmų neteisėtumą). Apelianto teigimu, egzamino užduotis galėjo paviešinti tik Nacionalinis egzaminų centras, tačiau teismas šio subjekto atsakomybės klausimo nenagrinėjo. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos jam kilimo dėl skunde nurodytų aplinkybių fakto. Pareiškėjas žalą patyrė dėl vidinių išgyvenimų, todėl jokie rašytiniai įrodymai dėl to negali būti pateikti, perpasakoti jo paties ar tą asmenį supančių žmonių. Dėl to pareiškėjas J. B. prašė teismo liudytojais apklausti jo tėvus bei močiutę, tačiau teismas šį pareiškėjo prašymą atmetė. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo pateikta VšĮ Antakalnio poliklinikos išduota medicininė pažyma. Šią pažymą teismas netinkamai vertino. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo paaiškinimai apie dvasinio pobūdžio išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, nerimą dėl ateities, pažeminimą, sugriautus ateities planus, yra abstraktaus pobūdžio. Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime konstatavo, jog būtinumas atlyginti asmenim padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nesutiko su švietimo ir mokslo ministro įsakymais, kuriais nustatyta egzamino, įvykusio 2006-05-24, kandidatų darbų nevertinti, bei nustatyta kita lietuvių kalbos (gimtoji, testas) brandos egzamino data, bet neturėjo jokios kitos galimybės, kaip tik pakartotinai perlaikyti egzaminą, kaip ir neturėjo galimybės apskųsti minėtus įsakymus teismui, kadangi ABTĮ 110 str. tokios teisės jam nesuteikia. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neskundė švietimo ir mokslo ministro 2006-05-26 įsakymo Nr. ISAK-1032, 2006-05-26 įsakymo Nr. ISAK-1029 bei 2006-06-05 įsakymo Nr. ISAK-1117. Tačiau 2007-01-31 patikslintu skundu pareiškėjas prašė teismo sustabdyti ginčo bylos nagrinėjimą, kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėtas 2007-01-15 Lietuvos Respublikos Seimo nario J.Čekuolio prašymas ištirti švietimo ir mokslo ministro įsakymų teisėtumą. Tai, kad teismas nesustabdė bylos, yra esminis procesinis pažeidimas (ABTĮ 142 str. 1 d.). Todėl apeliantas prašo grąžinti bylą pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2008 m. sausio 8 d. pateiktame prašyme apeliantas nurodo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra inicijavęs ginčą dėl švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. ISAK-1032. Todėl prašo bylą sustabdyti iki kol bus išnagrinėta minėta byla arba šias bylas sujungti.

IV

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad byloje neįrodyta, jog egzamino užduotys buvo paviešintos dėl ministerijos neteisėto veikimo ar neveikimo ar dėl netinkamo Švietimo ir mokslo ministerijos brandos egzaminų organizavimo. Pareiškėjas neatsižvelgia į tą aplinkybę, kad faktas iš kurio kildinama žala (brandos egzaminų užduočių paviešinimas) galėjo atsirasti ir dėl trečiųjų šalių ar savivaldybių administracijų neteisėtų veikų. Ikiteisminio tyrimo institucijos nenustatė, kad užduotys buvo paviešintos dėl Švietimo ir mokslo ministerijos ar Nacionalinio egzaminų centro kaltės. Ministerijos nuomone, teismas tinkamai vertino įrodymus ir ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neprašė teismo ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumo (ABTĮ 111 str. l d.), taip pat neskundė ir individualaus pobūdžio administracinių teisės aktų. Švietimo ir mokslo ministerijos nuomone, taip pat nebuvo pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimo.

Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinis egzaminų centras atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Paaiškina, kad šioje byloje pareiškėjas, siekdamas konstatuoti, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Švietimo ir mokslo ministerijos bei Nacionalinio egzaminų centro, privalo atlyginti jo patirtą neturtinę žalą, turi įrodyti, kad šios institucijos veikė neteisėtai, t.y, ne taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, taip pat tai, kad pareiškėjui dėl atsakovo veiksmų buvo padaryta neturtinė žala ir tai, kad tarp šios neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Byloje esantys įrodymai leido teismui daryti vienareikšmišką išvadą, kad šių civilinės atsakomybės sąlygų pareiškėjas neįrodė, jos nėra ir negali būti nustatytos, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Apeliacinis skundas grindžiamas abstrakčiais, niekuo nepagrįstais argumentais, kad Švietimo ir mokslo ministerija nesugebėjo laiku priimti visų būtinų teisės aktų, neteisėtai nusprendė nevertinti egzaminą laikiusių kandidatų darbų, kad egzaminų užduočių rengimo tvarka yra neefektyvi. Centro nuomone, teismas išsamiai pagrindė savo sprendimą ir nėra jokio pagrindo jį naikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo (patikslinto skundo), bei jo atstovo apeliacinio skundo, J. B. šioje byloje neturtinės žalos atlyginimo sieja su neteisėta valstybę atstovaujančių institucijų Švietimo ir mokslo ministerijos bei Nacionalinio egzaminų centro veika. Pareiškėjo teigimu, minėtos institucijos veikė neatidžiai ir nerūpestingai, nesiėmė reikiamų priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino užduočių paviešinimui. Taip buvo pažeista Švietimo įstatymo 56 str. nustatyta norma, įpareigojanti Švietimo ir mokslo ministeriją tinkamai organizuoti valstybinius brandos egzaminus (t. I, b.l. 77).

Apeliantas teigia, kad valstybės institucijos pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246) – neužtikrino, kad egzamino užduotys nebūtų paviešintos iki egzamino. Tačiau brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką, reglamentuoja konkrečios teisės normos, o ne bendra Švietimo ir mokslo ministerijos pareiga organizuoti šiuos egzaminus. Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1763 patvirtintų Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 70 punkte (2005 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. ISAK-2486 redakcija) nurodyta, kad asmenys, atsakantys už egzamino užduočių parengimą, egzamino medžiagos saugojimą, egzamino vykdymą bei priežiūrą, negali viešinti slaptosios egzamino medžiagos (egzamino užduočių, jų teisingų atsakymų ar sprendimų) iki egzamino pabaigos. Kaip matyti iš norminių aktų nuostatų, reglamentuojančių brandos egzaminų organizavimą, vykdymą ir priežiūrą, egzamino užduočių tiesioginiam adresatui pasiekimas yra daugialypis etapas, taigi yra galimybė slaptąją egzamino medžiagą, pažeidžiant aptariamą nuostatą, paviešinti bet kurioje stadijoje (Aprašo 1 p., 29 p., 63-64 p.). Siekiant identifikuoti konkretų subjektą, paviešinusį slaptąją egzamino užduotį, būtina nustatyti, koks asmuo fiziškai valdė egzamino užduotį, kai ji buvo paviešinta. Taip pat būtina konstatuoti, jog būtent šio juridinio asmens vienas ar keli darbuotojai neatliko pavestų pareigų, sąlygojusių egzamino užduoties paviešinimą, arba tai buvo padaryta tyčia. Tik tokiu atveju bus pagrindas tvirtinti, jog atitinkamas asmuo nesilaikė Aprašo 70 punkto reikalavimų. Nenustačius minėtų faktinių aplinkybių, bet kokios teisinės atsakomybės rūšis, vienam iš asmenų, atsakingam už egzamino užduočių parengimą, egzamino medžiagos saugojimą, egzamino vykdymą bei priežiūrą, arba jiems visiems kartu, negalima. Tik nustačius, kad konkretus asmuo atliko konkrečius teisei priešingus veiksmus, tai gali jam sukelti negatyvias pasekmes, tame tarpe ir civilinę atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai nesuteikia pagrindo teigti, jog egzamino užduotį paviešino būtent Švietimo ir mokslo ministerijos ar Nacionalinio egzaminų centro darbuotojai ar tai buvo padaryta dėl jų kaltų veiksmų. Tokia faktinė aplinkybė nėra konstatuota kompetentingos institucijos sprendimu, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad šios valstybės institucijos atliko neteisėtus veiksmus. Taigi, nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, tolimesnė analizė apie kitas civilinės atsakomybės sąlygas tampa beprasme, nesukeliančia teisinių pasekmių.

Pareiškėjo atstovo apeliacija į teismo pareigą nustatyti, kuriame etape nesilaikyta egzamino organizavimo tvarkos ir nurodyti galimą teisės pažeidėją, niekuo neparemta. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pareiškėjo pareiga nurodyti atsakovą. Teismas nagrinėja reikalavimą tam, kam jis pareikštas, ir nustatęs, jog pareikštas atsakovui, neturėjusiam atsakyti už teisei priešingą veiką, jį atmeta kaip nepagrįstą. Teismui nėra priskirta pareiga ieškoti galimai tinkamo kito atsakovo. Iš pareiškėjų pateikto skundo teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą, jog iškeltas socialinis konfliktas nėra susijęs su Švietimo ir mokslo ministerija bei Nacionaliniu egzaminų centru. Pareiškėjas asmeniškai savo iniciatyva įrodymų nerinko (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d.). Pasirinktas teisinės elgsenos variantas įrodymų rinkimų naštą iš dalies perkeliant teismui, neįrodžius, jog tokių įrodymų negauta pačių pareiškėjų pastangomis, nesuderinamas su teisiniuose santykiuose egzistuojančia teisių ir pareigų vienove. Taigi teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, tinkamai taikė procesinės teisės normas.

Pareiškėjo atstovas apeliaciniame skunde neturtinės žalos atlyginimą taip pat kildina iš švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. ISAK-1032 (t. II, b.l. 195), kuriuo nuspręsta lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino, vykusio 2006-05-24, kandidatų darbų nevertinti. Tačiau pareiškėjas pirmosios instancijos teisme šio individualaus administracinio sprendimo neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas tikrindamas jo teisinį pagrindą, išeitų už skundo nagrinėjimo ribų. Šis įsakymas savaime nėra neteisėtas, kaip teigia apeliantas, o jo neteisėtumas J. B. atžvilgiu nėra konstatuotas teismo sprendimu.

Apeliacinės instancijos teismui 2008 m. sausio 8 d. pateiktame prašyme apeliantas nurodo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra inicijavęs ginčą dėl minėto švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. ISAK-1032. Tačiau apeliantas nepateikė įrodymų, kad šis skundas yra priimtas nagrinėti teisme. Be to, teismas vertina, kad šio administracinio akto teisėtumas, o taip pat dėl to padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas atskiroje teisenoje. Tokiu būdu prašymas stabdyti šios bylos nagrinėjimą arba sujungti bylas, netenkinamas.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo išnagrinėtas Seimo nario J.Čekuolio prašymas dėl švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. ISAK-1015 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1763 „Dėl brandos egzaminų, įskaitų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo“ pakeitimo“ ir švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. ISAK-1116 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1763 „Dėl brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos, lietuvių valstybinės, gimtosios bei užsienio kalbų įskaitų organizavimo ir vykdymo tvarkos bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašų patvirtinimo“ pakeitimo“ atitikimo konstituciniam teisinės valstybės principui ir Viešojo administravimo įstatymo 4 str. 1 d. 1 ir 3 punktams. Lietuvos vyriausiasis teismas 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimu (admin. byla Nr. I14-19/07) šį prašymą atmetė. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti šią bylą iki kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėtas Seimo nario J.Čekuolio prašymas, tačiau tai nėra esminis procesinis pažeidimas, dėl ko byloje priimtą sprendimą reikėtų vertinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Minėtas procesinis pažeidimas buvo ištaisytas apeliacinės instancijos teisme – tenkinant apelianto prašymą ir stabdant šios bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės institucija – Nacionalinis egzaminų centras – yra įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Nors pareiškėjas nenurodė jokio šios institucijos veikos neteisėtumo pagrindo, neturtinę žalą siejo ir su šios institucijos bei jos darbuotojų veika – netinkamu egzamino organizavimu ir vykdymu. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas vertino ir pasisakė dėl Nacionalinio egzaminų centro, kaip atsakovo – Lietuvos valstybės – atstovo veiksmų organizuojant lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą. Todėl šios institucijos netiksli procesinė padėtis nesudaro pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl procesinių pažeidimų.

Tokiu būdu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo administracinę bylą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. B. įgalioto atstovo advokato Žilvino Mišeikio apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius