- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-10
- Bylos Nr.
- eI-2000-561/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00631-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- J. M.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, M. T., V. R.
- Kategorijos
- 18.2Prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo tvarka ir terminai
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (pirmininkas ir pranešėjas), J. M. ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. prašymą dėl termino atnaujinimo (tretieji suinteresuotieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, M. T. ir V. R.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. M. kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama atnaujinti praleistą terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) prašymą bei visus reikalingus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininkais (pareiškėjos seneliais) J. R. ir J. R., siekiant atkurti nuosavybės teises į J. R. iki nacionalizacijos valdytą 1,03 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei siekiant atkurti nuosavybės teises į J. R. iki nacionalizacijos valdytą 1,56 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Prašyme pareiškėja nurodė, kad nurodytas žemes jos seneliai tikrai valdė ir tai patvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento 1936 metų vasario 8 d. išduoti žemės nuosavybės dokumentai, kurie yra tinkamai patvirtinti bei įregistruoti registre. Pareiškėjos seneliai turėjo du vaikus: E. S. (R.) (pareiškėjos mama) ir V. R. (pareiškėjos teta). Po pareiškėjos tetos mirties, pareiškėjos pusbrolis V. R. (V. R. sūnus), tvarkydamas savo mamos asmeninius daiktus, tarp kitų dokumentų rado ir minėtos žemės nuosavybės dokumentus.
Pareiškėja nurodė, kad gavus minėtus dokumentus, buvo nedelsiant kreiptasi į Tarnybą, tačiau Tarnyba informavo pareiškėją, kad yra praleisti nuosavybės teisių atkūrimo terminai ir tik teismas gali šiuos terminus atnaujinti.
Pareiškėja pabrėžė, kad elgėsi pakankamai apdairiai ir rūpestingai ir tik dėl objektyvių priežasčių praleido terminus nuosavybės teisėms atkurti.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad tik po savo tetos V. R. mirties, t. y. 2017 metais, sužinojo apie jos senelių valdytos žemės dokumentus, kad iki tetos mirties nesidomėjo nuosavybės teisių atkūrimo procesu, kadangi buvo gyva tiesioginė žemės paveldėtoja – V. R.. Gavusi minėtus dokumentus, pareiškėja nedelsiant kreipėsi į Tarnybą bei į archyvus.
Pareiškėja patvirtino, kad nuosavybės teisių atkūrimas į jos nurodytą žemę nėra vykdomas, jokiems kitiems asmenims į šią žemę nuosavybės teisės nėra atkurtos.
Pareiškėja pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra konstatavęs, jog nežinojimas apie teisę atkurti nuosavybės teises į žemę gali būti pripažintas svarbia priežastimi.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė prašyme išdėstytus argumentus ir prašė teismo prašymą tenkinti.
Atsiliepimas
Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo prašymą su pareikštu prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti.
Tarnyba nurodė, kad LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu. LVAT yra konstatavęs, kad svarbiomis aplinkybėmis terminui atnaujinti laikytinos tokios aplinkybės, kurios sudaro kliūtis laiku atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai tokios aplinkybės turi būti objektyvaus pobūdžio ir nepriklausyti nuo asmens valios.
Tarnyba pabrėžė, kad pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jai buvo objektyvių kliūčių iki įstatymo nustatytų terminų kreiptis į atitinkamas valstybės įstaigas dėl prašymo bei reikiamų dokumentų pateikimo. Pareiškėja nurodė vienintelį pagrindą – nežinojimą apie žemės dokumentus, kurie buvo pas jos tetą V. R. ir kuriuos pareiškėja gavo iš V. R.. Pareiškėjos elgesys realizuojant savo teises vertintinas jo atitikimo panašioje situacijoje vidutiniškai apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartui aspektu. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas šalyje vyko nuo 1991 metų, piliečiai aktyviai šiame procese dalyvavo, jis apėmė didžiąją visuomenės dalį, todėl laikytina, kad pareiškėja, būdama bent minimaliai rūpestinga ir apdairi, galėjo laiku pasidomėti savo teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovas patvirtino atsiliepime į prašymą nurodytus argumentus ir prašė prašymo netenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo M. T. atsiliepime į pareiškėjos prašymą su pareikštais reikalavimais sutiko ir prašė juos tenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepime į pareiškėjos prašymą su pareikštais reikalavimais sutiko ir prašė juos tenkinti.
Liudytoja R. K. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji yra pareiškėjos dukra, kad jos pakankamai artimai bendrauja, kad pareiškėja tik 2017 metais sužinojo apie tai, jog ji galėtų atgauti pareiškėjos senelių valdytas žemes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilęs ginčas dėl termino atnaujinimo pareiškėjai pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos prašymą bei visus reikalingus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininkais (pareiškėjos seneliais) J. R. ir J. R., siekiant atkurti nuosavybės teises į J. R. iki nacionalizacijos valdytą 1,03 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei siekiant atkurti nuosavybės teises į J. R. iki nacionalizacijos valdytą 1,56 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), todėl sprendžiamas klausimas, ar priežastys, dėl kurių pareiškėja laiku nepateikė prašymo bei nuosavybės teises į žemę ir giminystės ryšį su buvusiais žemės savininkais patvirtinančių dokumentų, yra laikytinos svarbiomis.
Pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į J. R. iki nacionalizacijos valdytą 1,03 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei siekia atkurti nuosavybės teises į J. R. iki nacionalizacijos valdytą 1,56 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tokią teisę jai garantuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), iš kurio normų analizės matyti, kad nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas yra sudėtinis procesas, inicijuojamas asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises, bei jį lemia šiame procese dalyvaujančių subjektų veiksmų atlikimas įstatymo apibrėžtais terminais.
Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis nustato, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, teismų praktika, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių. Ginčo santykius reglamentuojantys aktai nenustato, kokios aplinkybės laikytinos svarbiomis, todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT 2010 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-553/2010, 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1425/2011, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2404/2012).
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos seneliai J. R. ir J. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė žemę (duomenys neskelbtini), ką patvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento 1936 metų vasario 8 d. išduoti žemės nuosavybės dokumentai.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos seneliai turėjo du vaikus: E. S. (R.) (pareiškėjos mama) ir V. R. (pareiškėjos teta), todėl pareiškėja pagrįstai nesiekė nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą žemę, kadangi pareiškėjos mama ir teta buvo tiesioginės paveldėtojos. Pareiškėjos mama E. S. mirė 1986 metų lapkričio 14 d., o pareiškėjos teta V. R. mirė 2010 metų vasario 3 d. Ir tik po pareiškėjos tetos mirties, pareiškėjos pusbrolis V. R. (V. R. sūnus), tvarkydamas savo mamos asmeninius daiktus, tarp kitų dokumentų rado ir minėtus žemės nuosavybės dokumentus, kuriuos 2017 metais perdavė pareiškėjai.
Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėja tik po savo tetos V. R. mirties, praėjus tam tikram laikui, t. y. 2017 metais, sužinojo apie jos senelių valdytos žemės dokumentus, kad iki tetos mirties nesidomėjo nuosavybės teisių atkūrimo procesu, kadangi buvo gyva tiesioginė žemės paveldėtoja – V. R..
Teismas daro išvadą, kad pareiškėja, gavusi minėtus žemės dokumentus, buvo pakankamai rūpestinga ir aktyvi, t. y. nedelsiant kreipėsi į Tarnybą, į archyvus, atliko kitus su nuosavybės teisių atkūrimu susijusius veiksmus, todėl yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą prašymui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininkais patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulėje išsakytą poziciją, jog Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, bei įvertinus, kad nuosavybės teisės į nurodytus sklypus kitiems asmenims nėra atkurtos ar perduotos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad tikslinga atnaujinti praleistą terminą prašymui bei dokumentams paduoti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjos prašymas yra tenkintinas, t. y. J. M. atnaujinamas praleistas terminas pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos prašymą bei visus reikalingus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininkais J. R. bei J. R., siekiant atkurti nuosavybės teises į jų valdytą žemę (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos J. M. prašymą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai J. M. praleistą terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos prašymą bei visus reikalingus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininkais J. R. ir J. R., siekiant atkurti nuosavybės teises į J. R. iki nacionalizacijos valdytą 1,03 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei siekiant atkurti nuosavybės teises į J. R. iki nacionalizacijos valdytą 1,56 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nustatant prašymui bei šiems dokumentams pateikti šešių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.