Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiojo E. V. atstovei pagal įstatymą D. B. ir įgaliotam atstovui advokatui Atui Moliui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. I. Š. 2023 m. liepos 26 d., vakare, po 21.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), prie vaikų žaidimų aikštelės, suimdama mažamečiui E. V. už marškinėlių ir jį tampydama, parversdama E. V. ant žemės, tuo nukentėjusiajam E. V. sukėlė fizinį skausmą.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamoji I. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad datos tiksliai nepamena, galėjo būti liepos 26 d., po 21.00 val., sėdėdama savo namuose išgirdo iš lauko kažkokį triukšmą, lygtai verksmą. Pradėjo nerimauti, nuėjo patikrinti kas nutiko. Pamatė, kad jos mažametis brolis I. Š. sėdi kambaryje apdraskytas, labai išsigandęs, kūkčioja, verkia, dūsauja. Su tėčiu ėmė klausti, kas nutiko. Brolis I.Š. pasisakė, kad kol jis buvo aikštelėje ir žaidė su draugais, susipyko su vyresniu draugu E. susiginčijo ir E. jį primušė. Labai išsigando, nes E. vyresnis ir stipresnis, galėjo padaryti rimtų sužalojimų jos broliui. Brolis I.Š. nėra stiprus, mažas vaikas ir jam tuo metu buvo 11 metų. Nerimavo, ar nebuvo daugiau patyčių. Pagalvojo, kad reikia nuvykti ir paklausti kas nutiko. Atvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) bendruomenės namų, žaidimų krepšinio aikštelėje. Viskas vyko greitai, nuo to, kai pamatė brolį iki išvažiavimo į aikštelę, praėjo gal 5 minutės. Atvykus į vietą, paprašė dviejų su įvykių nesusijusių vaikų, išeiti į namus, nes vaikai, pamatę ją, prisipažino, kad jie nieko nedarė. E. prisipažino, kad žino kas ji ir žino kodėl atvažiavo. Du su įvykiu nesusiję vaikai išėjo į namus. E. priėjo prie jos ir brolio. Ji abiejų vaikų pradėjo klausinėti kas nutiko. Iš pradžių viską papasakojo brolis, kad žaidė, o vėliau viskas peraugo į muštynes, jis buvo parverstas ir suspardytas. Ji paklausė E., ar tikrai taip buvo. E. prisipažino, kad taip padarė ir kad jam neatrodo kažkas tokio blogo. Tuo metu labai sukilo emocijos, labai susinervino, nes brolis yra labai artimas ir jų šeimos santykiai labai šilti. Buvo išsigandusi ir susinervinusi, o kai išgirdo atsakymus, kad tikrai taip viskas buvo kaip papasakojo brolis, labai supyko. Nesusivaldė, pervertė E. Buvo suėmimas E. už marškinėlių, tempimas ir parvertimas ant žemės. Mano, kad tokiais veiksmais galėjo būti sukeltas skausmas E. Norėjo parodyti, kad negalima muštis, negalima taip elgtis ir tyčiotis. Savęs neteisina, gailisi. B. E. buvo įžūlus, nepagarbus jos atžvilgiu. Bandė paklausti, išsiaiškinti kas buvo, bet tik gavo nepagarbą, E. pasakė „ką tu man padarysi“, todėl dar labiau susinervino. Daug kartų apsvarstė šią situaciją, ką padarė. Gailisi dėl to kas įvyko, nenorėjo nuskriausti mažo vaiko. Viską vertina labai neigiamai, supranta, kad tai yra maži vaikai ir jie tarpusavyje gali susimušti, nevertėjo veltis, o jeigu veltis, tai nereikėjo imtis tokių priemonių. Supranta, kad neteisingai padarė, bet tuo metu nesusivaldė. Ateityje tai nepasikartos. Šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje, ieško darbo, nuo rugsėjo mėnesio planuoja studijuoti. Šiuo metu pajamų neturi. Susitaikė su nukentėjusia puse, atlygino sutartą turtinę ir neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas, prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu.

3. Kaltinamajai I. Š. pripažinus kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorui, kaltinamajai ir jos gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, atsižvelgus į tai, kad I. Š. nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

4. Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, teismo nustatytomis aplinkybėmis įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažintini įrodymais:

4.1. I. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad ji nurodė įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), prie pastato numeris (duomenys neskelbtini), parodė vietą ant žolės bei paaiškino, kad šioje vietoje ji buvo suėmusi E. V. už pečių ir vėliau paguldė jį ant žolės (2 t., b. l. 1-7).

4.2. 2023 m. rugpjūčio 6 d D. B. pareiškimu ir jos parodymais, kad 2023-07-26 nuo 21.00 val. iki maždaug 21.45 val. vaikai D. V., B. K., E. V. ir I. Š. žaidė kaimo aikštelėje žaidimą. E. V. pralaimėjo žaidimą, kurio užduotis jei pralaimi nusirengti ar kažkas panašaus, todėl jis nesutiko jos atlikti ir pasakė, kad nedarys ir važiuoja namo. Pasak E.V., prie jo dviračio pribėgo I.Š. ir neleido išvažiuoti kol neatliks pralaimėtos užduoties, tada E.V. paėmė I.Š. dviratį ir tarp vaikų prasidėjo konfliktas. E.V. prisipažino, kad konflikto metu jis nenorėdamas pataikė l.Š. į pilvą, nes jo ranka stumdantis ir krentant į asfaltą buvo stipriai nubrozdinta. E,V. dviračio padanga buvo nuleista ir numesta grandinė. I.Š. išvažiavo pirmas iš aikštelės, parvažiavo namo ir pasisakė to metu buvusiems namie sesei I. Š. ir tečiui I. Š. Pasak jų, I.Š. grįžo kruvinas, pasak vaikų kai išvažiavo iš aikštelės jam kraujas nebėgo. Tėtis I.Š. su sese I.Š. su I.Š. susėdo į mašiną ir atvyko į aikštelę. E.V. bandė bėgti, bet I.Š. jį pasivijo parvedė iki vietos kur stovėjo I.Š. ir I.Š. Vesdama skaitė moralą nors tai visai nesusiję su įvykiu. Vaikams, kurie dar buvo aikštelėje B. ir D. buvo liepta eiti namo. I.Š. suėmusi už pečių E.V. purtė, net pas vaiką ant peties liko žymės nagų ir mėlynė ant peties. E.V. nelabai buvo leista pasakyti, nes jiems buvo įdomi tik I.Š. nuomonė. E.V. ištiktas šoko buvo pargriautas Ivetos ant žemės ir liepta I.Š. trenkti E.V. į veidą. Po keleto smūgių I.Š. pradeda raminti savo dukrą I.Š. ir I.Š., kad jau gana ir išvyksta namo. E.V. veide ir ant rankos lieka mėlynės. E.V. grįžinėjantį namo, pusiaukelėje pasitiko ir palydėjo namo draugai. Grįžus pas močiutę V. L. (jos mama), ji patyrė šoką pamačius E.V. Vaikas sėdėjo apimtas panikos dar apie 30 minučių kol pradėdamas gerti vandenį pradėjo sakyti po vieną žodį. Apie įvykį sužinojo sekančią dieną 2023-07-27 apie 23 val., kai jai paskambino B. mama K. (kuri buvo tikrai pati dideliam susijaudinime dėl 2 suaugusių asmenų I.Š. ir I.Š. poelgio prieš nepilnametį E.V.). Suteikė galimybę po tokio poelgio I.Š. atsiprašyti. Atsiprašymo nebuvo. 2023-08-05 jai parvykus į Nausėdžius nuėjo iki Š. šeimos. Kalbėjo su I.Š. ir I.Š., I.Š. nebuvo. Jai buvo pasakyta, I.Š. labai užsispyrus ir principai neleidžia atsiprašyti. Ji leido dar iki 2023-08-06 ryto tai padaryti, deja neįvyko. Pokalbio metu su I.Š. ir I. Š., sužinojo, kad jie savo vaiką gynė, sakydami, kad jų vaikas I. Š. nekaltas. I.Š. tėvas I.Š. pokalbio metu tylėjo, daugiau kalbėjo I. Š., kuri vyro dar pati paklausė, ar ji sako tiesą apie jos nepilnamečio sūnaus sumušimą, tai I.Š. patvirtino pasakytus žodžius, nesigynė, kad to fakto nebuvo. Irina jai sakė, kad jos dukra I.Š. jai pasakojo, kad ji pati neatsimena, kaip parvertė ant žemės jos nepilnametį sūnų E.V., jį laikė, ir I.Š. liepė mušti jos sūnų. Iš pokalbio suprato, kad po kelių mušimo smūgių, I.Š. liepė baigti mušti E.V.. Jos sūnui buvo padaryti sužalojimai, matėsi įdrėskimai nagais kairėje kaklo pusėje, dešinėje pusėje kaklo pusėje buvo kraujosruva. Kiek sūnus yra pasakojęs, jam konflikto metu, dar žaidimo aikštelėje su I.Š., po susistumdymo, iš kairės rankos bėgo kraujas, buvo nubrozdinta ranka ir bėgo kraujas, o po to, kai jį dar sumušė I. Š., dar labiau iš rankos bėgo kraujas. Jos sūnus pasakojo, kad kai jį parvertė ant žemės, apžergė jį su kojomis ir liepė I.Š. sūnų mušti. Jos sūnui buvo didžiulis šokas, jis sakė, kad verkė, nes jam skaudėjo, jam buvo suduoti smūgiai su kumščiu į galvą ir visą tai darė I.Š. matant vyresnei sesei I.Š. ir jo tėčiui I.Š. I.Š. viską darė taip, kaip liepė vyresnioji sesuo I.Š., o I.Š. tėtis už nugaros stebėjo visą tai. Tik po kurio laiko, po kelių smūgiu, galimai po keturių, I. Š. liepė vaikams baigti mušti. Kaip sūnus E.V. pasakojo, I.Š. liepė jos sūnui atsiprašyti I.Š., sūnus verkdamas atsiprašė, o I.Š. taip pat pasakė jos sūnui atsiprašau ir jie visi išvažiavo su savo automobiliu. Sūnus buvo labai išsigandęs, bijojo sugrįžti į namus pro Š. namus, jis pasakojo, kad sugrįžo kita gatve pas močiutę į namus išvengdamas jų susitikimo. Jos sūnus jai sakė, kad iš baimės labai drebėjo ir bijojo, kokią savaitę bijojo važiuoti pro Š. namus. Jai pasakojo mama V. L., kad sūnui E.V. davė vaistų valerijonų, kad jis nusiramintų. Ir dabar jos sūnus pasakodamas apie šį įvykį jautriai reaguoja, pasakodamas jaudinasi ir ašaros kaupiasi akyse. Ji taip pat negali ramiai kalbėti, nes ji yra atsakinga už savo sūnų ir nori, kad jam viskas būtų gerai, nebūtų blogų pasekmių. Prašo ištirti šį įvykį ir I. Š. ir I. Š. nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 2-4, 27-30).

4.3. Nukentėjusiojo E. V. parodymais. Jis parodė, kad kokia diena negali pasakyti, vakare, dar nebuvo labai tamsu, jis su draugais žaidė krepšinį Nausėdžių kaimo aikštelėje. Buvo su draugais D, I. ir B. Žaidė žaidimą ir buvo susitarę, kad kai kažkuris praloš žaidimą iš jų turės kažką padaryti, kažkokią užduotį, bet užduoties tikslios nebuvo susigalvoję. Jis žaidimą pralošė ir jam kažkuris iš draugų liepė nusirengti, bet jis nenorėjo vykdyti šios užduoties. Jis draugams pasakė, kad užduoties nedarys, jau ruošėsi važiuoti namo. Tada I.Š. paėmė jo dviratį ir neleido jam išvažiuoti namo. Tada jis paėmė I.Š. dviratį, nuvažiavo ir pasislėpė už medžių, už minutės grįžo pas I.Š. ir matė jį važinėjant su jo dviračiu. Kaip prasidėjo tarp jų su I.Š. muštynės jis negali pasakyti, atsimena tik kad pradėjo muštis ant žolės, jis juto smūgį į galvą, jautė, kaip I.Š. trenkė, dabar jau nepamena, ar tada jam skaudėjo po smūgio. Jis nepamena kiek kartų jam I.Š. trenkė. B. buvo su ramentais, I.Š. paėmė iš B. ramentą, jis nėra įsitikinęs ar I.Š. jam trenkė tuo ramentu, kitą dieną pamatė, kad ant kairės rankos jam yra mėlynė ir jam tą ranką skaudėjo. Atsimena, kad nukrito abu ant aikštelės, laikė I.Š. už rankų, po to atsistojo ir įspyrė I.Š. vieną kartą iš kojos kažkur į krūtinės sritį, tada I.Š. atsistojo, o po to atsimena, kad I.Š. rankoje turi pagalį, jis jį vaikėsi, I.Š. pradėjo leisti jo dviračio padangą. I.Š. tada sėdo ant dviračio ir išvažiavo link namų. I.Š. pasirodė jam linksmas ir jis nebuvo kruvinas. B. Išėjo link namų, o D. liko su juo. Jie kartu išėjo link D. namų. Jam su D. einant link namų, pamatė atvažiuojantį automobilį, pamatė, kad I.Š. pribėgusi kažką kalba su B. Po to pamatė, kad I.Š. atbėga link jo ir D. I.Š. pribėgusi pasakė, kad eitu su ja. Atsimena, kad D. dar paklausė, ką jam daryti, I.Š. atsakė, kad eitų namo. Jis su I.Š. nuėjo prie automobilio, I.Š. buvo mašinoje, po to išlipo iš mašinos ir pasakojo apie įvykį. Tuo metu buvo išsigandęs. I.Š. paėmė jį už marškinėlių ir jį tampė, jam skaudėjo, nes marškinėliai stipriai suimti spaudė jam kaklą. Po to I.Š. jį paguldė ant žemės, kaip tai įvyko jis nežino, negali pasakyti, buvo išsigandęs, jam buvo šokas, jis nebejautė ar jam kažką skauda. Ar I.Š. jam daugiau kažką darė jis nežino, nes dėl tuo metu patirto šoko jis nieko neatsimena, bet pamena, kad ji liepė savo broliui I.Š. prieiti ir jam trenkti. Jis atėjo ir jam trenkė kelis kartus į galvą, į kaktą, jam buvo stiprus šokas, jis nejautė skausmo. Ar po kurio laiko jam skaudėjo jis nepamena. Kai I.Š. baigė jį mušti, pamatė, kad šalia jo galvos stovi I.Š. tėtis, gal jis buvo anksčiau jau priėjęs, nebeatsimena, jis liepė baigti muštis. Jis atsistojo, kažkas liepė vienas kito atsiprašyti. Jis atsiprašė I.Š., I.Š. jo atsiprašė ir jie išvažiavo namo. Jis liko vienas, buvo tamsu. Jam pradėjus stumtis dviratį prie jo privažiavo D. su dviračiu. Jis bijojo eiti pro I.Š. namus, todėl pas močiutę grįžo aplinkiniu keliu. Grįžęs į namus jis buvo šoke, tik atsimena, kad visas kratėsi, tuo metu nejuto jokio skausmo. Tiek I.Š. tiek I.Š. veiksmai jo atžvilgiu sukėlė jam skausmą ir baimę. Močiutė sakė, kad naktį jis per miegus net kalbėjo ir prašė nemušti, kažkaip panašiai. Dabar jau praėjo šiek tiek laiko jis nebebijo. Jam buvo sužalota ranka, mėlynė buvo ant rankos, ant peties buvo įbrėžimas lyg su nagais padarytas, o ant kitos rankos nėra įsitikinęs, bet kažkoks sužalojimas irgi buvo jei gerai pamena. Ar kitą rytą jautė skausmą negali pasakyti, nes neatsimena (1 t., b. l. 46-49).

4.4. Liudytojo I. Š. parodymais. Jis parodė, kad 2023 m. vasara, kokia tiksliai buvo diena pasakyti negali, nes nepamena, susitiko su draugais D., E. ir B. Pas juos kaime yra krepšinio aikštelė, jie su draugais žaidė žaidimą „Minusas“ ir sutarė, kad kai kuris iš jų praloš žaidimą, turės vykdyti laimėjusio užduotį. E.V. žaidimą pralaimėjo, jam reikėjo rinktis užduotį. Jie jam ištiesė tris pirštus, kiekviename iš pirštų buvo sugalvota užduotis, liepė E.V. pasirinkti, bet jis atsisakė pasirinkti užduotį. Jo užduotis E.V. buvo pritūpti 15 kartų, kitų draugų užduočių jis nežino. Nebuvo tokios užduoties, kad reikės E.V. nusirengti. E.V. atsisakė pasirinkti užduotį, jis susiruošė važiuoti dviračiu į namus, bet jis atsisėdo ant E.V. dviračio, tiksliai neatsimena kaip viskas vyko, bet E.V. su megztiniu trenkė kažkuriam iš jo draugų. Tada E.V. paėmė jo dviratį ir kažkur išvažiavo, jis galvojo, kad nebegrįš. Kai E.V. grįžo, jis paėmė jo dviratį ir pradėjo su jo dviračiu važinėti po aikštutę. Kai jis sustojo ir padėjo E.V. dviratį, jis priėjo prie jo ir trenkė jam su savo megztiniu, norėjo jam atsikeršyti, nes jam nepatiko jo poelgis, jis jį pastūmė, jis irgi jį pastūmė, ir jie pradėjo muštis. Kuris pradėjo negali įvardinti, nes neatsimena, bet mušėsi abu, jis jam trenkė kumščiu ir delnu, ir E.V. jam trenkė, bet kiek smūgių buvo jis negali pasakyti, neskaičiavo. Tuo metu D. tiesiog stovėjo, o E.V. viską filmavo savo telefonu. Su E.V. anksčiau nėra taip stipriai susipykę ar susimušę, tai pirmas toks kartas. E.V. vasarą atvažiuoja pas savo močiutę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). E.V. yra didesnis už jį, po to kai jie apsikumščiavo E.V. parvertė jį ant žemės, jis jį užsėdo, po kurio laiko jį paleido, bet jis buvo toks piktas norėjo jam atkeršyti trenkė jam kumščiu į šoną, po to E.V. jį vėl parvertė ant žemės, jie vėl apsikumščiavo, jis prašė draugų, kad jam padėtų, draugai jam nepadėjo. Po to E.V. jį vėl paleido, bet jis norėjo vis tiek jam kažkaip atsikeršyti ir vėl jį puolė, tada E.V. jį paguldė ant žemės ir su koja jam pradėjo spardyti į pilvą, po to kumščiu stovėdamas jam ėmė trankyti į veidą, jam skaudėjo, ar jam bėgo kraujas, nežino. Tada kai E.V. atsitraukė jis pasiėmė savo dviratį ir išvažiavo namo. Prieš tai jie dar buvo susiradę tokias šakas, bet su jomis vienas kito nemušė, tiesiog pasimosikavo. Jis su dviračiu grįžo namo, įėjo į namus, pradėjo gerti vandenį, jį pamatė tėtis, paklausė, kas atsitiko, jis verkė ir buvo visas raudonas iš pykčio. Papasakojo tėčiui viską, taip pat namuose buvo ir sesuo I.Š., kuri pasakė, kad reikia eiti ir viską išsiaiškinti su jo draugais. Jis atsisėdo su sese į mašiną, vairavo automobilį jo tėtis, pamatė, kad eina B., sesuo išlipo ir nuėjusi prie B., klausė kur E.V. Po to sesuo nubėgo, jis išlipo iš mašinos ir apibėgo pastatą, pamatė, kad sesuo eina su E.V. kartu, jo sesuo paklausė ar jis šokinėjo ant pilvo ir kumščiais mušė per veidą, E.V. grubiai atsakė, kad jį mušė, dar pasakė na ir kas. Sesuo paėmė E.V. už maikės ir pervertė E.V. ant žemės, po to ji laikė E.V. už pečių, buvo virš E.V. palinkusi, klupėjo ant žemės ir laikė prispaudusi jo pečius ant žemės, laikydama klausė E.V., ar jam taip patinka, ar dabar supranta, kaip jautėsi jis, gal kiek kitokiais žodžiais sesuo sakė, jis tiksliai tų žodžių nepamena. Jis tuo metu buvo apie 2-3 metrus nuo E.V., I.Š. jam pasakė, kad jeigu jis nori gali E.V. atsikeršyti ir jis priėjęs prie gulinčio E.V. tris kartus iš delno trenkė jam per veidą. Matė, kad E.V. veidas yra paraudęs. Tuo metu jo tėtis stovėjo už jo ir po kurio laiko, kai jis tris kartus E.V. trenkė per veidą, tėtis liepė baigti taip elgtis. Sesuo tada E.V. paleido, matė, kad jis yra nuliūdęs, jis E.V. atsiprašė, tada E.V. atsiprašė jo, jie vienas kitam paspaudė ranką ir E.V. išėjo namo kaip suprato. Po įvykio jis su E.V. nebendravo, matė vienas kitą, bet nesikalbėjo. B. jam rodė ką buvo nufilmavęs, jis prašė jo ištrinti tą vaizdo įrašą, bet jis nežino, ar tą įrašą ištrynė (1 t., b. l. 71-75).

4.5. Liudytojo I. Š. parodymais. Jis parodė, kad I. Š. yra jo dukra, I.Š. jo sūnus. Šių metų liepos mėnesio pabaigoje buvo namuose, (duomenys neskelbtini) kaime, grįžo sūnus I. Š. namo, matė, kad jis verkia, veidas raudonas, visas išvoliotas, purvinas. Pradėjo jo klausti kas jam nutiko, jis jam iš pradžių negalėjo ištarti žodžio, po to pradėjo sakyti, kad susimušė, negalėjo tiksliai paaiškinti, matė, kad jis labai susinervinęs, klausė jo kur tai nutiko, su kuo jis susimušė, I.Š. atsakė, kad žaidimų aikštelėje. Tuo metu namuose buvo ir dukra I.Š. Jis pasakė, kad reikia nuvažiuoti į aikštelę ir išsiaiškinti aplinkybes. Jis su dukra I.Š. ir I.Š. sėdo į automobilį, nuvažiavo prie aikštelės. I.Š. išlipo pirma, o tada išlipo jie su I.Š. I.Š. tuo metu su E.V. ėjo link jų su I.Š. Jis paprašė paaiškinti, kas nutiko, vaikai vienas per kitą pradėjo aiškinti savo versiją, jis tiksliai net nesuprato, kodėl jie susimušė, vienas ant kito pradėjo sakyti, vienas kitą kaltinti, kuris pirmas sukėlė muštynes nebuvo aišku. Jis pradėjo sakyti, kad negalima taip elgtis, kad gyvena viename kaime, kad taip negražu elgtis. I.Š. paklausė E.V., ar jis mušė I.Š. per veidą, ar spyrė jam. E.V. pripažino, kad mušė I.Š., o po to pasakė „nu ir ką?“. Tada I.Š. supyko, sukilo jai emocijos, ji paėmė E.V. už pečių, po to pargriuvo abu ant žemės, I.Š. jį apžergė ir laikė prispaudusi E.V. rankas, jokių kitų smurtinių veiksmų E. I. neatliko, tik laikė prispaudusi jo rankas. Girdėjo kaip I.Š. atsakė, kad I.Š. ateitų atkeršyti, ji pradėjo sakyti, kad E.V. dažnai skriaudžia I.Š., kad tai ne pirmas kartas. I.Š. stovėjo šalia jo ir prabėgęs pro jį delnu trenkė E.V. per veidą, jis pradėjo sakyti, kad gana užteks, ėjo link vaikų jų skirti, nes jie jo neklausė. Tada I.Š. paleido E.V., visi atsistojo. Jis dar pasakė, kad negalima taip elgtis, negražu, bandė jiems pasakyti, kad blogas jų elgesys, tai užtruko kelias akimirkas nuo to kai I.Š. E.V. pervertė ant žemės ir I.Š. trenkė E.Š. į veidą taip atsilygindamas jam, kad jį skriaudė. Galvojo, kad taip viskas ir baigsis, vaikai vienas kito tą vakarą atsiprašė. Ant E.V. veido sužalojimų jokių nesimatė, jis neverkė. I.Š. labiau buvo išsigandęs už E.V., visas purvinas ir išvoliotas. Dėl šio įvykio jis kaltina save, nes buvo suaugęs žmogus toje situacijoje ir nesugebėjo tinkamai sureaguoti į situaciją ir ją suvaldyti (1 t., b. l. 97-100).

4.6. Liudytojos V. L. parodymais. Ji parodė, kad 2023-07-26 vakaro metu nuo 21.00 val. į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), išleido pažaisti su draugais anūką E.V. Jis aikštelėje buvo su D. V., B. K., I. Š.. Jie su E.V. sutarė, kad jis apie 22.00 val. grįš į namus, tačiau E.V. į namus grįžo apie 22.30 val. Į namus E.V. grįžo visas išsipurvinęs, išsigandęs ir drebantis, matė, kad E.V. buvo išsiverkęs. Jis grįžęs į namus atsisėdo, atsigėrė vandens ir jai kelis kartus kartojo vardą I. Tada jai anūkas papasakojo, kad žaidė žaidimą su draugais. Anūkas supyko su I.Š., jie tarpusavyje apsistumdė, susimušė. Po muštinių Benas išėjo namo, kartu su jos anūku liko draugas D. su kuriuo planavo eiti į namus, tačiau pamatė, kad iš I.Š. namų kiemo išvažiavo automobilis. Tada pusiaukelėje link D. namų, pamatė, kad iš I.Š. namų išvažiavęs automobilis sustojo prie mokyklos esančioje aikštelėje ir prie jų pribėgo I. Š.. I.Š. D. liepė eiti namo, o jos anūkui liepė eiti kartu su ją. Su I.Š. kartu jos anūkas nuėjo prie automobilio. Priėjus anūkui prie automobilio jį I.Š. tampė už marškinėlių. Prie automobilio buvo I.Š. ir jo tėtis I. Š.. Tada jai anūkas pasakojo, kad neprisimena kaip jį pervertė I.Š. ant žemės. I.Š. jį apžergė ir laikė, paskui liepė I.Š. prieiti ir trenkti jos anūkui. Prie jos anūko priėjo I.Š. ir jam kelis kartus į galva trenkė su ranka. Tada I.Š. jį paleido ir jiems liepė vienas kito, tai yra jos anūko atsiprašyti I.Š., o I.Š. atsiprašyti jos anūko. Anūkas teigė, kad atsiprašė I.Š., po atsiprašymo visi išvažiavo į namus. Kaip viskas įvyko anūkas E.V. teigė, kad daugiau niekas nematė, kadangi jau buvo tamsu. Kai išvažiavo visi anūkas iš karto grįžo į namus. Ji pati įvykio nematė, jai viską papasakojo anūkas. Jai anūkas sakė, kad tokie I.Š. ir I.Š. veiksmai sukėlė skausmą, po to laiko buvo mėlynės ant kairiojo, dešiniojo peties bei ant kairės rankos. Ji iškarto neiškvietė policijos pareigūnų, kadangi pati buvo išsigandusi. Po šio įvykio jos anūkas labai išsigando, patyrė šoką. Po įvykio pranešė E.V. mamai D. B. (1 t., b. l. 36-39).

4.7. Liudytojos I. Š. parodymais. Ji parodė, kad 2023-07-28 d. apie 23 val. vakare, ji ruošėsi renginiui ir sulaukė skambučio, numeris buvo nežinomas. Atsiliepus moteris pradėjo šaukti, kad jos dukra I.Š. sumušė jos sūnų užvakar. Ji jai pradėjo pasakoti apie įvykį, iš jos žodžių susidarė įvaizdį, kad jos dukra „nutruko nuo grandinės“ ir suluošino jos sūnų. Padėjus ragelį ji paskambino dukrai I.Š. ir pasakė, kad laukia rimtas pokalbis. Ji sulaukė dukros namų kieme, liepė I.Š. pasiaiškinti. I.Š. pasakė, kad grįžo namo I.Š. apsiverkęs, pamėlęs, raudonas, žemiuotas ir purvinas, klykdamas iš skausmo, laikydamasis susiėmęs už pilvo, pasakė, kad jį sumušė E.V. Ir tai vyksta jau ne pirmą kartą. I.Š. pasakė, kad pagalvojo, kad negerai taip, kad reikia pakalbėti su E.V. I.Š. pasakojo, kad sėdo į mašiną, kai atvažiavo B. ėjo namo, jis pasižiūrėjęs į I.Š. iš karto pasakė, kad nieko nedarė ir „kad jis ten“, link E.V. Kai nuėjo I.Š. į aikštelę, sėdėjo D. su E.V., D. iš karto pasakė, kad jis nieko nedarė, ką jam dabar daryti. I.Š. pasakė, kad eitų namo. I.Š. sakė, kad E.V. varėsi dviratį, o ji griežtu balso tonu jį pašaukė prieiti ir E.V. priėjo. Dukra sakė, kad paklausė E.V. ar jis mušė I.Š., ar šokinėjo ant pilvo. Pasak dukros, E.V. mušė I.Š. ir dar įžūliai paklausė „nu ir?“. Tada I.Š. nesusivaldė, pasakė, kad jis yra už I.Š. vyresnis, stambesnis, aukštesnis, tada dukra sakė pervertė E.V. ant žemės ir rankomis prispaudė E.V. ant žemės, laikė ir paskatino I.Š. žodžiais atkeršyti. Po to I.Š. jai pasakojo, kad priėjo prie E.V. ir trenkė tris kartus E.V. delnu per veidą. Kaip I.Š. pasakojo, tai įvyko viskas labai greitai iki minutės, jos vyras pradėjo sakyti, kad vaikai baigtų, nustotų muštis ir paleistų E.V., taip viskas ir baigėsi. I.Š. linkęs slėpti savo jausmus, po įvykio praėjus dienai ji pastebėjo, kad I.Š. nusiminęs, klausė kelis kartus jam kas nutiko, ar viskas gerai, matė, kad ant žando jam patinimas, mėlynė, tačiau vaikas nenorėjo jos jaudinti, jis nepasakojo kas įvyko, bet matė, kad jis jaučiasi akivaizdžiai prislėgtas. Ji sužinojo, kad E.V. mama parašė pareiškimą, nes nukentėjo nuo I.Š. E.V. mama buvo atėjusi į jos namus aiškintis dėl įvykio ir reikalavo I.Š. atsiprašyti E.V., ji jos atsiprašė už savo vaikų elgesį, bet ji neatsiprašė jos sūnaus dėl E.V. elgesio. Prieš kelias dienas ji gavo vaizdo įrašą, kuriame matosi, kaip E.V. užgulęs ant jo sūnaus, prispaudęs sūnų rankomis, smaugė jos sūnų, po to dar įspyrė gulinčiam sūnui. Ji turi įrašą, jį pateiks prie bylos artimiausiu metu. Gavus įrašą buvo apimta siaubo, tada I.Š. klausė apie įvykį, I.Š. pradėjo sakyti, kad jis labai išsigando, kad jam truko oro, kad jis negalėjo įkvėpti oro ir kad jis labai bijojo mirti. Jis pasakojo, kad jis negalėdamas įkvėpti šaukėsi draugų pagalbos, bet jam niekas nepadėjo, kad paleidęs E.V. jam dar įspyrė į pilvą ir, kad jam ėmė trūkti oro. Ji labai pergyvena dėl savo vaikų (1 t., b. l. 88-91).

4.8. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2023 m. gruodžio 29 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad joje nurodoma, jog tikėtina, kad nurodyti I. Š. veiksmai galėjo E. V. sukelti fizinį skausmą (1 t., b. l. 129-131).

4.9. Iš Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos V. G. 2023 m. rugpjūčio 8 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023-08-07 dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su tyrėja R. D., buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), su tikslu apklausti liudytoją V. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Po V. L. apklausos buvo žodžiu bendrauta su E. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu dalyvavo E. V. močiutė V. L.. E. V. pasakojo, kad jis jau kurį laiką atostogauja pas savo močiutę V. L.. 2023-07-26 apie 21.00 val. jis išėjo į aikštelę esančią (duomenys neskelbtini) pažaisti su draugais tai yra su D. V., B. K., I. Š.. E. V. nurodė, kad su draugais jį pažaisti išleido jo močiutė. E. V. nurodė, kad jis būdamas su draugais žaidė kamuoliu, žaidžiant su draugais, jis pralaimėjo žaidimą, todėl jo draugai nusprendė, kad jis turi nusirengti, kadangi prieš žaidimą buvo visi sutarę, kad kuris pralaimės žaidimą turės kažką padaryti. E. V. nurodė, kad jis nusirengti nesutiko, todėl tarp jo ir I.Š. kilo konfliktas, kurio metu jie tarpusavyje apsistumdė, paskui vienas kitam sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. E. V. nurodė, kad į kilusį konfliktą jo draugai D. V. bei B. K. nesivėlė, bandė juos išskirti tačiau į muštines kilusias tarp jo ir I.Š. jie nesivėlė. Po konflikto E.V. teigė, kad I.Š. išvažiavo dviračiu į namus, B. taip pat išėjo į namus. Po konflikto jam einant kartu su D. link namų jis pamatė, kad iš I.Š. namų kiemo išvažiavo automobilis, kuris nuvažiavo ir sustojo būtent link tos pačios aikštelės kur jie žaidė kamuoliu kartu su draugais. Toliau jiems einant prie jų pribėgo I.Š. sesė I. Š., kuri liepė D. eiti namo, o jam liepė eiti paskui ja. E. V. teigė, kad jis ėjo kartu su I. Š., priėjus prie automobilio pamatė, kad prie jo stovėjo I.Š., bei jo tėtis I. Š.. E. V. nurodė, kad jam priėjus prie automobilio jį pradėjo I.Š. tampyti už marškinėlių, tokie Ivetos veiksmai jam sukėlė skausmą. Pakui neprisimena, kaip, bet jį I.Š. pervertė ant žemės, jį apžergė ir laikė. I.Š. liepė savo broliui I.Š. prieiti ir trenkti jam, taip jam atsilyginti. E.V. teigė, kad prie jo priėjęs I.Š. jam kelis kartus ranka trenkė į galvą, po suduotų smūgių jį I.Š. paleido ir liepė jiems vienas kito atsiprašyti. Kaip viskas įvyko E.V. teigė, kad daugiau niekas nematė, kadangi jau tuo metu buvo tamsu. Pokalbio metu E. nurodė, kad I.Š. bei I.Š. veiksmais jam sukėlė skausmą, taip pat nurodė, kad po patirtų sumušimų jam ant kairiojo ir ant dešiniojo peties bei ant kairės rankos buvo atsiradusios mėlynės. Be to E.V. teigė, kad po tokių I.Š. bei I.Š. veiksmų jis patyrė šoką, labai išsigando (1 t. b. l. 40-43).

4.10. Iš Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK veiklos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 31 d. apžiūros ptotokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašo trukmė 16 sekundžių. Ekrane matyti šviesus paros metas, ant asfaltuotos dangos guli du berniukai, berniukas dėvintis raudonos spalvos sportinį džemperį su gobtuvu bei mūvintis tamsiai mėlynos spalvos sportines kelnes (nustatytas kaip I. Š.), ant berniuko užgulęs kitas berniukas vilkintis šviesiai mėlynos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, bei mūvintis tamsios spalvos šortais (nustatytas kaip E. V.). Girdisi juokas. Toliau nuo gulinčių berniukų stovi vaikinas dėvintis juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, bei mūvintis žalsvos spalvos šortais, juokiasi, ranka patraukia dviratį už rankenos. Girdisi juokas. Gulintis I. Š. ant nugaros, spardosi kojomis, I. Š. šaukia: „jis mane smaugia, padėkit prašau, gelbėkit“ (girdisi verksmas). E. V. užgulęs ant I. Š. prispaudęs laiko jo rankas, alkūnėmis pridėjęs I. Š. ties kaklu bei ant veido. Girdisi balsas: „ei ateik, imk imk imk“. Vaizdo įraše matosi, kaip prieina vaikinas (juodos spalvos marškinėliais vilkintis) prie gulinčių berniukų ir rankomis stumia E. V. nuo I. Š. sakydamas: „baik, baik, baik“. E. V. atsikelia nuo I. Š.. I. Š. atsisėda ant žemės susiėmęs už krūtinės, verkia. Toliau vaizdo įraše (10 s.) matoma, kaip E. V. iš kojos spiria I. Š. į krūtinės sritį. I. Š. sudejuoja, susiima už krūtinės, nugriūna ant žemės, verkia. E. V. nueina. Girdisi balsas: „ei či tai jau nebegerai ė“. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 106-108).

III. Įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

5. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

6. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. Š. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – 2023 m. liepos 26 d., vakare, po 21.00 val., tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), prie vaikų žaidimų aikštelės, suimdama mažamečiui E. V., gim. (duomenys neskelbtini), už marškinėlių ir jį tampydama, parversdama E. V. ant žemės sukėlė jam fizinį skausmą. Šias aplinkybes patvirtina: kaltinamosios parodymai, kad ji suėmė E.V. už marškinėlių, tempė, parvertė jį ant žemės, tuo galėjo jam sukelti fizinį skausmą; nukentėjusiojo E. V. parodymai, kad I.Š. paėmė jį už marškinėlių ir tempė, jam skaudėjo, nes marškinėliai stipriai suimti spaudė jam kaklą; liudytojų I. Š., I. Š., iš dalies V. L., D. B. parodymai; Specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad I. Š. veiksmais galėjo būti sukeltas fizinis skausmas E. V.; parodymų patikrinimo vietoje bei kitų tyrimo veiksmų protokolai ir kiti pirmiau aptarti byloje ištirti rašytiniai įrodymai. Bylos aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvadą, kad I. Š. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje sudėtį, jos kaltė įrodyta.

IV. Dėl BK 38 straipsnio taikymo ir civilinio ieškinio

7. Teisme gautas kaltinamosios I. Š. ir nepilnamečio nukentėjusiojo E. V., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą motinos D. B., 2024 m. birželio 3 d. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kuriame nurodoma, kad I. Š. pilnai pripažino savo kaltę, gailisi, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiuoju ir jo atstove, susitarė dėl žalos ir ją atlygino, nukentėjusioji pusė neturi I. Š. jokių pretenzijų ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu (2 t., b. l. 121). Prokuroras teismo posėdyje taip pat prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas, jai susitaikius su nukentėjusiuoju.

8. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai

9. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji padarė vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą žmogaus sveikatai, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui. Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji neteista, iki nagrinėjamos veikos padarymo administracine tvarka nebausta, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, viso – 2125,00 Eur. Kaltinamoji jauno amžiaus, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, ateities planai pozityvūs – planuoja studijuoti, teigiamai charakterizuojama buvusio darbdavio bei bendruomenės, kurioje gyvena, teismo posėdžio metu matėsi nuoširdus jos gailestis ir kritiškas savo elgesio vertinimas. Veikos padarymo, kaltinamosios asmenybę ir jos elgesį po nusikalstamos veikos padarymo apibūdinančios byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui manyti, jog nagrinėjama veika yra atsitiktinis įvykis I. Š. gyvenime ir ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau kaltinamoji nėra buvusi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu. Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nustatytos visos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, dėl to kaltinamoji I. Š.atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje padarymą jai susitaikius su nukentėjusiuoju, o baudžiamoji byla nutrauktina. Įvertinus padarytą veiką, kurią iš esmės lėmė spontaniški kaltinamosios veiksmai dėl prieš jos mažametį brolį nukentėjusiojo panaudotas fizinis smurtas, kaltinamosios asmenybę, jos elgesį procese, į tai, kad padarytą žalą nukentėjusiajam ji jau atlygino, nukentėjusysis jai jokių pretenzijų neturi, kaltinamajai neskirtinos baudžiamojo poveikio priemonės.

10. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. V., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą D. B. byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 165 Eur turtinės ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l.160-165). Iš teismui pateikto 2024 m. birželio 3 d. prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo posėdžio metu nurodytų kaltinamosios ir jos gynėjo paaiškinimų matyti, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis susitarė, jog dėl nagrinėjamo įvykio šioje byloje kaltinamoji atlygina nukentėjusiajam viso 2125,00 Eur, kurią sudaro turtinė ir neturtinė žala, patirtos atstovavimo išlaidos ir kurią kaltinamoji jau sumokėjo nukentėjusiajam, kitoje dalyje nukentėjusysis civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje atsisako, jokių pretenzijų I. Š. nebeturi (2 t. b. l. 121, 122-126).

11. BPK 112 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. Šiuo atveju kaltinamoji atlygino nukentėjusiajam visą sutartą žalos sumą, nukentėjusysis jokių pretenzijų kaltinamajai nebeturi bei atsisakė nuo baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio. Atsižvelgus į tai, teismas priima nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. V. civilinio ieškinio atsisakymą ir procesą dėl jo civilinio ieškinio nutraukia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis).

V. Kiti bylos klausimai

12. Byloje pateikti duomenys, kad šioje byloje nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą D. B. sumokėjo 1 000 Eur advokato paslaugoms apmokėti (2 t. b. l. 82-83). Tačiau iš minėto 2024 m. birželio 3 d. prašymo bei gynėjo teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių matyti, jog kaltinamoji jau atlygino nukentėjusiajam jo patirtas atstovavimo išlaidas. Atsižvelgus į tai, šios atstovavimo išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.

13. Kaltinamajam I. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

14. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamosios valstybei išieškotinos 39,65 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. Š., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai ir nukentėjusiajam susitaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais bei tvarka ir baudžiamąją bylą nutraukti.

I. Š. išaiškinti, kad jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jei padarys naują tyčinį nusikaltimą – ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

I. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. V., atstovaujamo įstatyminės atstovės D. B., civilinio ieškinio atsisakymą ir procesą dėl nukentėjusiojo E. V.civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti iš I. Š. valstybės naudai 39,65 Eur (trisdešimt devynių eurų 65 ct) proceso (dokumentų siuntimo) išlaidų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.