Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2019-07-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-417-1072/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-29
Bylos Nr.
II-417-1072/2019
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00101-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Pažeidėjas
M. K.
Nukentėjusysis
Ž. L.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-417-1072/2019Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00101-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 29 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. K. (toliau ir – Pareiškėjas),

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. K. atstovei advokato padėjėjai S. M.-V.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui – (toliau – Institucijos) atstovui V. B., veikiančiam pagal įgaliojimą,

nukentėjusiajam Ž. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), bedarbio, turinčio vidurinį išsilavinimą, skundą dėl 2019 m. gegužės 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-1063-2019.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. gegužės 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-1063-2019 (toliau – Nutarimas) M. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 1 dalį paskirta 200 eurų bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 3 mėnesiams. M. K. nubaustas už tai, kad 2019 m. balandžio 19 d., 10 val. 50 min., vairuodamas automobilį nevykdė kelio ženklo „duoti kelią“ reikalavimo, įvažiavo į nereguliuojamą kelių sankryžą šalutiniu keliu, neduodamas kelio pagrindiniu keliu važiavusiam kitam automobiliui, dėl ko pastarasis turėjo staigiai keisti važiavimo kryptį, taip sukėlė avarinę situaciją, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 9 punktą.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. K., nesutikdamas su Institucijos 2019 m. gegužės 29 d. nutarimu, teismui pateikė skundą (b. l. 1-4), kuriuo prašo nutarimą panaikinti kaip neteisėtą bei administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad M. K. yra padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, prašoma teismo netenkinus pirmojo prašymo, tenkinti alternatyvų prašymą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, neskirti M. K. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šį terminą maksimaliai sutrumpinti, t. y. paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei numatyta sankcijoje. Skunde M. K. parodė, kad 2019 m. balandžio 19 d. Skundžiamame nutarime nurodytu laiku (duomenys neskelbtini) vežė savo draugę į mokyklą. (duomenys neskelbtini) yra šalutinė (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), puikiai šią sankryžą žino ir ja važiavo ne pirmą kartą. Artėdamas prie nereguliuojamos sankryžos, Pareiškėjas, kaip įprastai, buvo vos sulėtinęs greitį, nes pagrindiniame kelyje tiek, kiek jo matėsi, jokių automobilių nebuvo, vėliau pamatė, kad iš kairės pusės atvažiuoja Volvo V70 automobilis, dėl ko Pareiškėjas greitai sustabdė savąjį automobilį (to stabdymo garsą galimai girdėjo liudytojai) ir pastarasis sustojo šalutiniame kelyje, todėl Volvo V70 vairuotojui nebuvo jokio poreikio keisti važiavimo kryptį. Pareiškėjas savo automobilio priekiu nei kiek neišlindo į pagrindinį kelią. Labai tikėtina, jog to kito automobilio vairuotojas važiavo neleistinu greičiu, nepristabdė prie esančios pėsčiųjų perėjos, dėl ko jam galėjo susidaryti įspūdis, jog Pareiškėjas jo nepraleis.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. K. teisme savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu M. K. parodė, kad skundą palaiko, prašo jį tenkinti, paaiškino, kad 2019 m. balandžio 19 d. važiavo mėlynos spalvos automobiliu VW Bora šalutiniu keliu (duomenys neskelbtini), kai pamatė, kad pagrindiniu keliu atvažiuoja sidabrinės spalvos automobilis Volvo V70, todėl pradėjo staigiai stabdyti, kad jį praleisti. Staigiai stabdė, nes ne iš karto pastebėjo automobilį Volvo. Stabdė ne pamatęs ženklą šalutinis kelias, o kai pamatė automobilį Volvo. Sustojo prieš pat sankryžą. Volvo vairuotojas, jo manymu, nestabdė, išsuko pagrindiniu keliu priešais jį, o ne į priešpriešinę eismo juostą, ir nuvažiavo. Jokių liudytojų, mačiusių šį įvykį, nepastebėjo. Su juo kartu važiavo draugė D. Č.. Po kokių 10-20 metrų įvyko kitas eismo įvykis su tuo pačiu automobiliu Volvo V70 (duomenys neskelbtini), dėl jo iškviesta policija. Apie tas aplinkybes, dėl kurių jis nubaustas Skundžiamu nutarimu, su Volvo vairuotoju nebendravo arba neprisimena, taip pat neprisimena, ar Volvo vairuotojas turėjo jam priekaištų dėl važiavimo per (duomenys neskelbtini) sankryžą. Atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams jis kalbėjo ir apie važiavimą (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, policijos pareigūnai sakė, kad tai tarpusavy nesusiję įvykiai, o už važiavimą per šią sankryžą jam duotas žodinis įspėjimas. Policijos pareigūnai surašė paaiškinimą, bet jis nežino, kodėl jį pasirašė, matyt dėl streso, nes įvyko konfliktas su vairuotoju, buvo pavartotas fizinis smurtas jo atžvilgiu, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ar įvykio aplinkybes geriau prisimena dabar ar iš karto po įvykio, nežino, gal dabar. Paaiškinime nurodyta, kad jis pripažįsta, jog važiavo šalutiniu keliu (duomenys neskelbtini) gatve, Volvo vairuotojas važiavo pagrindiniu keliu, kadangi jis nepastebėjo šalutinio kelio ženklo, Volvo vairuotojas pristabdė, siekdamas išvengti susidūrimo. Dabar pakeitė savo poziciją aplinkybių atžvilgiu, nes gavęs nutarimą, kuriame parašyta, kad jis nedavė kelio, jis dar nuvažiavo į įvykio vietą ir pažiūrėjo, ar nėra kamerų, pasitikslino, kur jis sustojo ir kad Volvo vairuotojui nebuvo reikalo stabdyti, išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Prisimena, kad tikrai sustojo prieš (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą. Vairuotojo pažymėjimą turi nepilnai metus laiko, per šią sankryžą važiuoja ne pirmą kartą. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą jis nedalyvavo, nes jam atvykus į policijos komisariatą nurodytu ant protokolo laiku jo niekas nepriėmė, nurodytu ant durų telefonu niekam jis neprisiskambino, ant durų pareigūno M. V. mobilaus telefono nurodyto nerado. Teismo prašė skundą tenkinti ir Skundžiamą nutarimą panaikinti.

Nukentėjusysis Ž. L. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. balandžio 19 d., apie 11 val. 00 min., važiavo (duomenys neskelbtini), pagrindiniu keliu, jam priklausančiu automobiliu Volvo V70. Pagrindinis kelias sukasi kairėn, jis prilėtino greitį prieš sukdamas, kai iš šalutinio kelio, esančio (duomenys neskelbtini), įlėkė į sankryžą VW Bora. Jos vairuotojas stabdė, bet sustojo jau sankryžoje, todėl jei jis (Ž. L.) nebūtų išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, būtų įvažiavęs į VW Bora, esantį sankryžoje, o stabdyti esant sankryžoje jau nebebuvo kur, tai, kad prilėtino greitį prieš sankryžą, nors ir važiavo pagrindiniu keliu, leido jam staigiau užsukti į priešpriešinę eismo juostą, kad išvengti autoįvykio. Avarijos pavyko išvengti ir dėl to, kad priešpriešinėje eismo juostoje nebuvo automobilių. Vairuotojo pažymėjimą turi jau apie 12 metų, yra profesionalus vairuotojas, dirba sunkvežimio vairuotoju, gyvena netoli minėtos sankryžos, tai kasdieninis jo kelias, žino, kad minėta sankryža yra avaringa, todėl joje važiuodamas automobiliu visuomet pristabdo, nes tik įvažiavęs į sankryžą (duomenys neskelbtini) (pagrindine) gatve pamatai šalutiniame kelyje stovintį automobilį.

Liudytoja D. Č., apklausta teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. balandžio 19 d., apie 11 val. 00 min., važiavo su draugu M. K., kuris ją vežė į mokyklą 11-tai valandai, jie važiavo (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos automobiliu VW Bora. Parodė, kad įvyko staigus stabdymas, nes „nepastebėjom“, bent ji nepastebėjo, gal M. K. pastebėjo, jog iš kairės pusės mašina išvažiavo. Susidūrimas neįvyko, gal šiek tiek VW Bora išlindo į pagrindinį kelią, bet ne drastiškai, vietos pravažiuoti Volvo automobiliui buvo, jis nei greičio sulėtino, nei stabtelėjo. Pilkos spalvos Volvo automobilio vairuotojas neišvažiavo į priešingą eismo juostą, gal šiek tiek kliudė ištisinę juostą, bet ne drastiškai. M. K. automobilį VW Bora stabdė už ženklo „šalutinis kelias“. Volvo vairuotojas įsuko iš (duomenys neskelbtini) palei dešinės eismo juostos kraštą. Ženklą M. K. tikrai matė, nes ne pirmą kartą ją veža tuo keliu į mokyklą.

Liudytoja A. M., apklausta teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. balandžio 19 d., apie 11 val. 00 min., ji tvarkėsi savo automobilyje, stovinčiame (duomenys neskelbtini), šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, už (duomenys neskelbtini) sankryžos apie 10 metrų. Išgirdo automobilių padangų cypimą nuo stabdymo, atsisukusi pamatė, kad M. K. vairuojamas automobilis net susvyravo į priekį nuo stabdymo, jis jau buvo „pralėkęs“ dalį (duomenys neskelbtini) gatvės. Smulkmenų nematė dėl atstumo, bet pastebėjo, kad Volvo, važiavęs pagrindiniu keliu pristabdė, matė abi mašinas sustojusias, tarp mašinų, tai yra Volvo ir VW Bora, joms prasilenkiant atstumas buvo apie 30 cm. Volvo įsisukęs ramiai nuvažiavo, o tamsiai mėlynas VW su žaliu lapu paskui jį „praskrido“, tuomet įvyko kitas eismo įvykis. Vairuotojo pažymėjimo ji neturi, bet kelio ženklus žino, be to, gyvena prie pat (duomenys neskelbtini) sankryžos, kuri yra labai avaringa būtent dėl tos priežasties, kad (duomenys neskelbtini) važiuojantieji tiesiai galvoja, kad važiuoja pagrindine gatve, o pagrindinis kelias yra iš kairės besisukanti (duomenys neskelbtini).

Liudytojas A. B., apklaustas teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. balandžio 19 d., apie 11 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) sankryžos, jis buvo namų kieme, prie vartų, kai išgirdo cypimą, pagalvojo, kad suvažinėjo šuniuką, priėjo arčiau gatvės, matė jau (duomenys neskelbtini) gatve važiuojančius du automobilius, jie jau buvo išsiskyrę, kas stabdė nežino. Pirma važiavo sidabrinės spalvos Volvo automobilis, iš paskos dideliu greičiu pradėjo važiuoti tamsios spalvos, galimai mėlynos, automobilis, visko nebepamena, atidžiau pažiūrėjo, kai įvyko antras įvykis, nes buvo baisus smūgis.

Liudytojas M. A., kuris yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, apklaustas teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. balandžio 19 d., apie 11 val. 00 min., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, vairuotojai konfliktuoja, nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių Atvykus niekas nepareiškė pretenzijų dėl galimo neteisėto elgesio. Nustatyta, kad susidūrė automobiliai Volvo V70 ir VW Bora. Aiškinantis įvykio aplinkybes, nustatyta, kad dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinti automobiliai, kaltas Ž. L.. Vairuotojai vienas su kitu bendravo emocingai, nesutarė, kad M. K. būtų buvęs streso būsenos, nesimatė, jis aiškiai ir nuosekliai aiškino aplinkybes, paaiškinimas surašytas jam sėdint policijos automobilyje. Buvo paimti paaiškinimai. Eismo įvykio vietoje abu vairuotojai pasakojo, kad prieš tai VW Bora vairuotojas nepraleido Volvo V70 automobilio, važiavusio pagrindine gatve. Manytina, kad tai ir buvo konflikto priežastis. Automobilio VW Bora vairuotojas pripažino, kad važiuodamas šalutine Bažnyčios gatve nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio Volvo V70 automobilio. Volvo vairuotojas aiškino, kad buvo sukelta avarinė situacija. Ginčo dėl šio atvejo nebuvo. Jis nesiėmė drastiškų priemonių iš karto bausti M. K., nes abu vairuotojai emocingai reagavo, nesutiko, kas kaltas dėl kito eismo įvykio. Vėliau, gavus papildomos informacijos, apklausus liudytojus, M. K. pradėta administracinė teisena dėl pavojingo važiavimo, o būtent, kad automobilio VW Bora vairuotojas važiuodamas šalutiniu keliu nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio Volvo V70.

Liudytojas M. V., kuris yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas, apklaustas teismo posėdyje parodė, kad M. K. buvo žinoma, kurią dieną yra kviečiamas administracinio nusižengimo nutarimo surašymui, tačiau neatvyko, nesusisiekė ir nurodytu telefono numeriu, juolab, kad komisariate yra ir daugiau pareigūnų, į kuriuos galėjo pasikreipti atėjęs į komisariatą.

Institucijos atstovas prašė M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad M. K. atžvilgiu buvo priimtas pagrįstas ir teisėtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. M. K. iš pradžių pripažino padarytą administracinį nusižengimą, nurodydamas, kad nepastebėjo, jog važiuoja šalutiniu keliu, turėjo staigiai stabdyti, kad nesusidurtų su Ž. L. vairuojamu automobiliu, atsakomybės pradėjo vengti sužinojęs apie administracinę poveikio priemonę, t. y. specialiosios teisės atėmimą 3 mėnesiams, kurią bus sunkiau susigrąžinti, nes yra klevo lapas. Ištyrus įrodymus, yra akivaizdu, kad M. K. per vėlai stabdė transporto priemonę, dėl ko Ž. L. turėjo keisti savo automobilio vairavimo kryptį, kad išvengti pavojaus sau ir kitiems. Dėl bylos nagrinėjimo ir nutarimo priėmimo aplinkybių pastebėtina, kad ant administracinio nusižengimo Protokolo nurodyta atvykti pas V. B., teikti reikalavimą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka teikti el. paštu taip pat V. B., taip pat nurodytas jo kabineto numeris 205, jis tą dieną buvo, ant durų taip pat nurodytas jo mobilus telefono numeris, kurio skambučiai peradresuojami į mobilųjį telefoną, M. K. nei atvyko, nei skambino, todėl jis pavedė išnagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka ir priimti nutarimą savo pavaldiniui M. V.. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. K. nėra įsitikinęs savo nekaltumu, paduodamas skundą, nes pateikia teismui skirtingus prašymus, tai yra, prašo arba panaikinti nutarimą, arba jei teismas laikys jį pagrįstai nubaustu, neskirti administracinio poveikio priemonės ar trumpinti jos atėmimo terminą. Institucija tokiems prašymams nemato jokių teisiškai pagrįstų pagrindų ir prašo prašoma netrumpinti specialiosios teisės atėmimo termino, ir nutarimą palikti nepakeistą.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. A. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio nustatyta, kad 2019 m. balandžio 19 d. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) ties namu, pažymėtu (duomenys neskelbtini), susidūrė du automobiliai, kurių vairuotojai dėl kaltės nesutaria, vyksta konfliktas, galimai vienas iš vairuotojų trenkė kumščiu kitam. Nuvykus į įvykio vietą, pastebėti susidūrę Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prie automobilių policijos pareigūnų laukė ir abu vairuotojai, kurie dėl elgesio po eismo įvykio vienas kitam pretenzijų neturėjo, tačiau nesutarė, kuris kaltas dėl eismo įvykio. Pabendravus su Volvo automobilį vairavusiu Ž. L., buvo išsiaiškinta, kad pastarojo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje nepraleido šalutiniu keliu į sankryžą važiavęs VW Bora, dėl ko pasak Ž. L. vengdamas susidūrimo turėjo pasukti į eismo juostą, skirtą priešingos krypties eismui, išvengęs susidūrimo Ž. L. nuvažiavo apie 200 m. (duomenys neskelbtini), ir norėdamas pasukti į savo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), kad nekliudytų šaligatvio bortelio išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, o jį tuo metu lenkė VW Bora. Po susidūrimo VW Bora užvažiavo ant šaligatvio. Pabendravęs su VW Bora vairuotoju M. K., išsiaiškinta, kad sankryžoje jis nepastebėjo kelio ženklo, todėl nepraleido Ž. L. vairuojamo Volvo, tačiau su juo nesusidūrė, važiuodamas iš paskos minėtam Volvo, ties (duomenys neskelbtini) namu, Volvo sulėtino greitį, tačiau posūkio signalo nerodė, M. K. nutarus aplenkti lėčiau važiuojantį Volvo, ir automobiliams susilyginus Volvo vairuotojas staiga pasuko į kairę ir automobiliai susidūrė. Ž. L. nepripažino savo kaltės, savo sprendimo logiškai nepagrindė. Nufotografavus įvykio vietą, atlikus reikalingus matavimus, užpildžius eismo įvykio vietos schemą, apklausti įvykio dalyviai. Įvertinęs visas aplinkybes, policijos pareigūnas priėmė sprendimą, kad dėl eismo įvykio kaltas Ž. L., išvažiuodamas į eismo juostą, skirtą priešingos krypties eismui, nedavė kelio jį tuo metu lenkusiam M. K.. Ž. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (ROIK: 19100794353, b. l. 3-4).

Iš Ž. L. 2019 m. balandžio 19 d. paaiškinimo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 19 d. apie 10 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), jis, t. y. Ž. L., vairavo savo automobilį Volvo V70, ties (duomenys neskelbtini) sankryža važiavo pagrindiniu keliu, kai pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) šalutiniu keliu važiuojantis VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo nepraleidžia, siekdamas išvengti eismo įvykio, pasuko į eismo juostą, skirtą priešingos krypties transportui, išvengęs susidūrimo, jis (Ž. L.) nesustodamas nuvažiavo link savo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Norėdamas pasukti į savo kiemą ir nenorėdamas kliudyti šaligatvio bortelio, Ž. L. įvažiavo į eismo juostą skirtą priešingos krypties eismui, kad jį tuo metu lenkė kitas automobilis, nematė ir su juo susidūrė. Po eismo įvykio Ž. L. pamatė, kad jį lenkė tas pats VW Bora, kurio vairuotojas nepraleido anksčiau minėtoje sankryžoje. Ž. L. mano, kad dėl eismo įvykio jis yra nekaltas, nes VW Bora vairuotojas nepasirinko saugaus važiavimo greičio (ROIK: 19100794353, b. l. 8).

Iš M. K. 2019 m. balandžio 19 d. paaiškinimo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 19 d., apie 10 val. 45 min., jis (M. K.) važiavo jam priklausančiu automobiliu VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Privažiavęs nereguliuojamą (duomenys neskelbtini) sankryžą per kairės pusės priekinį langą pamatė automobilį Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris važiavo pagrindiniu keliu, o jis, M. K., šalutiniu. Kad M. K. važiavo šalutiniu keliu, nepastebėjo. Automobilio Volvo vairuotojas, vengdamas susidūrimo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nesustojo ir toliau nuvažiavo. M. K. pristabdė automobilį ir toliau nuvažiavo (duomenys neskelbtini). Ties (duomenys neskelbtini) namu, tas pats automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pristabdė, bet posūkio nerodė, todėl M. K. nutarė automobilį aplenkti. Pradėjus lenkimą, automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešingą eismo juostą, dėl ko įvyko susidūrimas (ROIK: 19100794353, b. l. 6).

Iš A. B. 2019 m. balandžio 30 d. paaiškino nustatyta, kad 2019 m. balandžio 19 d. prieš pietus, tikslaus laiko pasakyti negali, dirbo kieme, buvo priėjęs prie kieme stovinčio savo automobilio, kai išgirdo slystančių padangų garsą ir pribėgo prie kiemo vartų, nes pagalvojo, kad automobilis partrenkė šunį. Pamatė sankryžoje sustojusį mėlyną automobilį, o prieš jį pravažiavo šviesus automobilis. Šviesus automobilis apvažiavo šalikelėje stovintį raudoną automobilį, tuo metu išgirdo slystančių mėlynos spalvos automobilio varančiųjų ratų garsą ir netrukus išgirdo dūžtančių automobilių garsą, gatvėje pasklido didelis debesis dulkių. Mėlynas automobilis buvo užvažiavęs ant šaligatvio, o šviesus stovėjo kelio viduryje Vairuotojai tarpusavyje ginčijosi, nesutarė dėl kaltės A. B. mano, kad dėl eismo įvykio galėtų būti kaltas mėlyno automobilio vairuotojas, kadangi jo manymu, viršijo saugų greitį (ROIK: 19100794353, b. l. 5).

Iš A. M. 2019 m. balandžio 30 d. paaiškinimo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 19 d., apie 10 val. 45 min., tikslaus laiko nurodyti negali, (duomenys neskelbtini) namu, rinkosi daiktus iš savo automobilio, stovėjusio kelkraštyje. Staiga išgirdo slystančių padangų garsą, stabdė automobilis Volvo pilkos spalvos, kurį vairavo kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) name, kurio vardo ir pavardės ji nežino. Kaimynas stabdė, nes jam kelio nedavė šalutiniu keliu į (duomenys neskelbtini) sankryžą važiavęs tamsiai mėlynos spalvos VW automobilis, kurio modelio ji taip pat nežino. Kas buvo toliau, A. M. pasakyti negali, kadangi kuitėsi savo automobilyje, dėmesį atkreipė, tik išgirdusi susidūrimo garsą, pamačiusi, kad susidūrė anksčiau mano minėti Volvo ir VW. A. M. mano, kad automobilio VW vairuotojas viršijo leistiną greitį (ROIK: 19100794353, b. l. 7).

Atsiliepimas

Institucijos atsiliepime dėl M. K. skundo (b. l. 28), nurodyta, jog už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje padarymą, įvertinus aplinkybes, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatas M. K. skyrė sankcijoje numatytą nuobaudą – 200 eurų baudą ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 3 mėnesiams. Administracinė nuobauda yra atsakomybės už pažeidimą priemonė, kuri skiriama teisės pažeidėją nubausti bei auklėti, kad tiek jis, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, todėl natūralu, kad dėl įstatymu numatyta ir nustatyta tvarka paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidimą padariusiajam neigiamas pasekmes. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos skyrimas bus neefektyvus, beprasmiškas, o pažeidimus darantys asmenys jausis nebaudžiami. M. K. turėjo suvokti, kad jo veiksmai, už kuriuos paskirta administracinė nuobauda savo pobūdžiu yra pavojingi eismo saugumui ir keliantys didelį visuomenės nepasitenkinimą. M. K. savo skundą motyvuoja tuo, kad nepažeidė kelių eismo taisyklių, nors medžiagoje esančiame paaiškinime pripažįsta pažeidęs Kelių eismo taisykles. Taip pat tuo pačiu skundu prašo kaip alternatyvos – administracinio poveikio priemonės panaikinimo, jei teismas netenkins pirmojo prašymo – nutraukti bylą, kas parodo pareiškėjo neįsitikinimą savo nekaltumu. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad skunde išdėstyti motyvai – pareiškėjo pasirinktos gynybos būdas, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, todėl prašoma M. K. skundą atmesti ir palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. vasario 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-1063-2019 nepakeistą.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. gegužės 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-998-2019 matyti, jog Ž. L. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, nes 2019 m. balandžio 19 d. važiuodamas Bažnyčios g. ir darydamas dešinį posūkį išvažiavo į eismo juostą, skirtą priešingos krypties eismui, ir susidūrė su VW Bora valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 30)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas netenkintinas

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

KET 9 punktas Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

ANK straipsnio 420 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, gali būti padarytas tyčia ir dėl neatsargumo.

ANK 9 straipsnio 3 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Nustatyta, kad M. K., 2019 m. balandžio 19 d., 10 val. 50 min., vairuodamas (duomenys neskelbtini) automobilį, nevykdė kelio ženklo „duoti kelią“ reikalavimo, įvažiavo į nereguliuojamą kelių sankryžą šalutiniu keliu, neduodamas kelio pagrindiniu keliu – (duomenys neskelbtini) važiavusiam kitam automobiliui, vairuojamam Ž. L., dėl ko pastarasis turėjo keisti važiavimo kryptį – išvažiuoti į eismo juostą, skirtą priešingos krypties eismui. Įvažiuodamas į sankryžą iš šalutinio kelio – (duomenys neskelbtini), M. K. staigiai stabdė. Teismo posėdžio metu parodė, kad stabdė, pravažiavęs kelio ženklą „duoti kelią“, kai pamatė pagrindiniu keliu iš kairės atvažiuojantį Volvo. Tuo tarpu liudytoja D. Č., važiavusi su M. K., parodė, kad M. K. stabdė, kai Volvo išvažiavo į kelią, M. K. gal ir įvažiavo į sankryžą, bet ne drastiškai. D. Č. pateikiamas aplinkybių vertinimas vertintinas kritiškai, kaip bandymas švelninti draugo M. K. atsakomybę, be kita ko, nepaneigiantis nustatytų aplinkybių. M. K. teismo posėdžio metu parodė, jog sunku pastebėti pagrindiniu keliu atvažiuojantį automobilį dėl namų, sulapojusių medžių, vis gi pastebėtina, kad pats nurodė, jog nestabdė prie kelio ženklo „duoti kelią“, taigi, elgėsi neapdairiai, jo veikai būdingas neatsargumas, nes atidus vairuotojas, kaip pats nurodo, keliasdešimtą kartą važiuojantis tokia sankryža, pats vertinantis ją kaip sunkiai apžvelgiamą, turėjo pristabdyti, kad įsitikinti, ar pagrindiniu keliu neatvažiuoja automobilis. Kad nebuvo ir pristabdyta prieš sankryžą, rodo tai, jog M. K. nurodo, jog įvyko staigus stabdymas. Liudytojai A. M. ir A. B. parodė, kad nuo ratų cypimo buvo atitraukti nuo įprastos veiklos ir sužiuro, kas vyksta, A. M. parodė mačiusi, jog M. K. vairuojamas automobilis susvyravo į priekį. Įvertinant byloje esančius žemėlapius (b. l. 31, 32) matyti, jog pravažiavus kelio ženklą stabdymui vietos yra mažai, todėl nekyla abejonių, kad M. K. vairuojamas automobilis įvažiavo į sankryžą, ką nurodė ir Ž. L., ir D. Č.. A. B. ir A. M. neparodė tikslesnių aplinkybių, kaip važiavo Ž. L. automobilis, A. B. parodė priėjęs prie vartų ir pamatęs jau (duomenys neskelbtini) abu automobilius, A. M. taip pat buvo toliau ir visų smulkmenų negalėjo nurodyti, jai atrodė, kad ir Ž. L. vairuojamas automobilis stabdė. Ir M. K., ir liudytoja D. Č. pastebėjo, kad šie liudytojai buvo per toli, kad matyti, kur tiksliai sustojo VW Bora ar važiavo Volvo. Teismas pritaria tokiam pastebėjimui, vis gi atkreipdamas dėmesį, kad A. M. parodymai sutampa su Ž. L., nes jis parodė, kad pristabdė pieš sukdamas į kairę pagrindiniu keliu, žinodamas apie sankryžos avaringumą, kas teismo vertinimu, jam leido daryti staigesnį posūkį kairėn į priešpriešinę eismo juostą ir išvengti susidūrimo. Liudytoja D. Č. taip pat parodė, kad Volvo pakeitė važiavimo kryptį, bet visa tai vyko ne drastiškai, kliudė tik skiriamąją juostą. Nors M. K. atstovė nurodo, jog Ž. L. taip pat galėjo spėti sustabdyti, pamatęs kelyje kliūtį – M. K. automobilį, teismas atkreipia dėmesį į neteisingą situacijos vertinimą, nes kliūtis kelyje buvo ne M. K. automobilis, o Ž. L. vairuojamas Volvo, ir praleisti jį, atsižvelgiant į kelio ženklą „duoti kelią“ privalėjo M. K., o Ž. L. neprivalėjo net pristabdyti, tačiau elgėsi kaip atidus vairuotojas, žinodamas sankryžos avaringumą tai padarė, kas padėjo išvengti skaudžių pasekmių, galėjusių kilti, jei būtų važiavęs pagrindiniu keliu ir atlikęs šoninį smūgį į M. K. automobilį.

Kad M. K. nepastebėjo, jog važiuoja šalutiniu keliu, ir jam iš kairės sukasi pagrindinis kelias, rodo ir tokios aplinkybės, kad į eismo įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) sankryžos, vietą atvykęs pareigūnas M. A. teisme parodė, kad iš vairuotojų emocingo aiškinimosi buvo matyti, kad konflikto pradžia buvo situacija (duomenys neskelbtini) sankryžoje, nors eismo įvykis su ja tiesiogiai nėra nesusijęs. Šiuo aspektu pastebėtina, kad ir M. K., ir D. Č. parodė, kad Volvo po situacijos sankryžoje nuvažiavo ramiai. Tą patvirtino ir liudytojai A. B. bei A. M.. Tuo tarpu ir A. B., ir A. M. parodė, kad M. K. padidino greitį, „praskrido“, ėmė lenkti Volvo, tuomet (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis. Tai rodo, jog M. K. buvo suirzęs, nes manydamas, kad važiuoja pagrindiniu keliu privalėjo staigiai stabdyti, nes iš tariamai šalutinio kelio jam kelią „užkirto“ Volvo, kas išprovokavo tolesnius jo veiksmus. Tokios aplinkybės savaime neturi įrodomosios reikšmės, tačiau jos vertintinos visumoje su kitais įrodymais.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškinime iš karto po eismo įvykio (ROIK: 19100794353, b. l. 6), nurodė, kad nepastebėjo, jog važiuoja šalutiniu keliu, stabdė, o Volvo vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, vengdamas susidūrimo. Pareigūnas M. A., buvęs įvykio vietoje, taip pat parodė, jog Ž. L. kaltino M. K., kad šis sukėlęs avarinę situaciją (duomenys neskelbtini) sankryžoje, M. K. aiškino, kad nepastebėjo, jog važiuoja šalutiniu keliu, jokių neaiškumų dėl tos situacijos vertinimo tuo metu nekilo, M. K. pripažino šį faktą, tą nurodė ir paaiškinime. Kadangi nesutarimai kilo dėl eismo įvykio už keliasdešimt metrų nuo minėtos sankryžos tarp tų pačių vairuotojų, dėl kurio kaltu pripažintas Ž. L., protokolas M. K. iš karto nebuvo surašytas, buvo renkama medžiaga, apklausiami liudytojai, ir į policijos komisariatą M. K. pakviestas atvykti vėliau.

Teismo posėdžio metu M. K. pakeitė poziciją, parodydamas, kad gavęs administracinio nusižengimo protokolą nuvyko į eismo įvykio vietą, pažiūrėjo, ar nėra kamerų, pažiūrėjo, kur buvo sustojęs, kad Volvo turėjo galimybę pravažiuoti nekeisdamas važiavimo krypties.

Teismas pripažįsta, jog toks aiškinimas yra M. K. subjektyvus aplinkybių vertinimas ir netiesioginis to fakto, kad Ž. L. visgi pakeitė važiavimo kryptį, pripažinimas, tai yra, kad Volvo pakeitė kryptį, nors M. K. nuomone, turėjo galimybę jos nekeisti. Parodė, jog įvykio detales prisimina geriau dabar, o ne tą pačią dieną. Tačiau vėliau pateikė prieštaringus parodymus, kad nepamena, ar kalbėjo su vairuotoju apie situaciją sankryžoje, ar Ž. L. turėjo jam priekaištų. Teismo posėdžio metu M. K. parodė, kad nežino, kodėl pasirašė paaiškinimą, buvo strese dėl įvykusio konflikto su Ž. L.. Pareigūnas M. A. parodė, kad M. K. nebuvo streso būsenoje, elgėsi adekvačiai, nuosekliai ir aiškiai dėstė aplinkybes, paaiškinimą parašė policijos automobilyje. Be to, dėl eismo įvykio Bažnyčioje g., įvykusio pravažiavus (duomenys neskelbtini) sankryžą, buvo pripažintas kaltu Ž. L., jis nubaustas, priimtas jo atžvilgiu nutarimas administracinio nusižengimo byloje (b. l. 30).

Teismo vertinimu, 2019 m. gegužės 9 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 88-ANR_P-2978-2019 atitinka įstatymo reikalavimus, numatytus ANK 608 straipsnyje, jame tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos tinkamam inkriminuojamo nusižengimo išnagrinėjimui, reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui, jų teisiniam įvertinimui, todėl teismas nemato jokio teisinio pagrindo nesivadovauti Protokolu ir atmesti jį kaip įrodymą. Nagrinėjamo įvykio situacijoje teigti, kad policijos pareigūnas prieš administracinio nusižengimo protokolo surašymą turėjo atlikti dar kokius nors veiksmus ar kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai, taip pat nėra pagrindo.

Teismas, įvertinęs tiek byloje esančių įrodymų visetą, tiek atskirus įrodymus, sutinka su Institucijos sprendimu ir konstatuoja, kad M. K. administracinio nusižengimo padarymo faktas nekelia abejonių, jo neteisėta veika pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir ANK 420 straipsnio 1 dalį yra įrodyta.

M. K. nepasinaudojo teise dalyvauti administracinės nusižengimo bylos nagrinėjime, nors teismo posėdžio metu parodė, jog jam nebuvo suteikta galimybė išdėstyti savo poziciją, priimant administracinės nusižengimo bylos nagrinėjime, nes jo niekas nepriėmė nurodytu ant protokolo laiku. Paklaustas, kam skambino, nurodė, jog ant durų pareigūno M. V. mobilaus telefono nurodyto nerado. Pastebėtina, jog ant administracinio nusižengimo Protokolo nurodyta V. B. pavardė ir jo kabineto numeris, o ne M. V., o V. B., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas teismo posėdžio metu kaip Institucijos atstovas parodė, jog M. K. nurodytu laiku neatvyko ir nesusisiekė. M. K. tą faktą, kad ir jo, ir Ž. L. atžvilgiu nutarimą priėmė tas pats pareigūnas M. V., nurodo kaip M. V. šališkumą. Pastebėtina, kad M. K. minimi nutarimai priimti dėl skirtingų faktinių aplinkybių, pats M. K. parodė, kad šie įvykiai nėra tarpusavyje susiję, teismo vertinimu tai niekaip nerodo pareigūno šališkumo, sprendžiant administracinio nusižengimo bylas.

M. K. Skunde ir teismo posėdžio metu prašė teismo, jei nebus priimtas sprendimas panaikinti nutarimą, neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, ar trumpinti jos terminą.

Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Kadangi administracinė nuobauda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. K. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, administracinio poveikio priemonė – specialios teisė atėmimas skirtas minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui, teismo posėdžio metu M. K. neigė padaręs administracinį nusižengimą, todėl švelninti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. gegužės 29 d. nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą, neskirti ar trumpinti specialiosios teisės atėmimo termino laiką nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo, jokių išimtinių aplinkybių, kad taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-1063-2019 nepakeistą ir M. K. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė