Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės mažosios bendrijos „Miško servisas“ ieškinį atsakovams A. F. ir L. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 4475/6195 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. (toliau – žemės sklypas). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, šio žemės sklypo 344/1239 dalies savininku įrašyta A. S.. Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, bendras žemės sklypo plotas – 12,39 ha, iš jo – miško žemės plotas 10,47 ha. A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) d., o nuosavybės teisė į žemę jos vardu buvo atkurta 2008-11-19, t. y. jai jau mirus, todėl VĮ Registro centro išraše nurodyta, kad daiktinės teisės neįregistruotos. Po A. S. mirties palikimą priėmė jos vaikai – A. F. ir L. R., tačiau jie neįformino paveldėjimo teisių ir neįregistravo nuosavybės Nekilnojamojo turto registre. Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl atsakovai laikytini 344/1239 dalies žemės sklypo savininkais ir kartu su ieškovu yra šio žemės sklypo bendratučiais. Ieškovės pagrindinė veikla yra miškų tvarkymas, kirtimas, apvaliosios medienos ruoša ir prekyba. Tam, kad žemės sklype ieškovė galėtų veikti ir taikyti Miškų įstatyme ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose numatytas ūkines priemones, ieškovė turi paruošti Vidinės miškotvarkos projektą, nes Miškų įstatymo 14 str. 2 d. 2 p. numato, kad vidinės miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti. LR Aplinkos ministro 2006-09-01 įsakymu Nr. D1-406 patvirtintų Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 12.1 punktas numato, kad privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto tituliniame lape, kuris yra projekto sudedamoji dalis, turi būti miško savininko (-ų) vardas ir pavardė arba juridinio asmens pavadinimas ir įmonės kodas, žemės sklypo adresas ir kadastro numeris, miškų inventorizacijos metai, vidinės miškotvarkos projekto derinimo žymos, vidinės miškotvarkos projekto tvirtinimo žyma, vidinės miškotvarkos projekto registracijos numeris, vidinės miškotvarkos projekto galiojimo laikotarpis, Užsakovo vardas ir pavardė, data, parašas ties žyma „susipažinau“. Tačiau atsakovai neregistruoja Nekilnojamojo turto registre savo nuosavybės teisių, neatsako į pasiūlymus paruošti ir suderinti Vidinės miškotvarkos projektą, kadangi miškotvarkos projektas ruošiamas ne savininkui ar jo valdomai daliai, o visai valdai (žemės sklypui). Atsakovai visiškai nesirūpina paveldėtu turtu nevykdo Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose numatytų miško savininko pareigų, todėl vienintelė galimybė išspręsti bendraturčių ginčą – yra žemės sklypo atidalijimas iš bendros dalinės nuosavybės. CK 4.80 str. 1 d. numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad esant nesutarimams tarp bendraturčių, pagal vieno iš bendraturčių ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be proporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais, vienas ar keli bendraturčiai iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Žemės sklypas yra specifinis - žemės ūkio paskirties, bet su jame esančiu mišku, kuris užima beveik 84 procentus šio žemės sklypo. Miškų įstatyme ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose privačių miškų savininkams numatyta nemažai pareigų, tačiau atsakovai visiškai nesirūpina mišku, žemės sklypu, neregistruoja nuosavybės teisių, galimai tam, kad išvengtų teisės aktuose numatytų pareigų. Todėl ieškovas teikia ieškinį dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, priteisiant ieškove 344/1239 dalis žemės sklypo, priklausančio atsakovams, kaip A. S. įpėdiniams, o atsakovams iš ieškovo priteisiant lygiomis dalimis kompensaciją – 6 078 eurų (vidutinė rinkos vertė – 21 892 eurų, apskaičiuota atsakovų dalies vertė 21 892 eurų / 1239 x 344), t. y. po 3039,00 eurų kiekvienam iš atsakovų (t. 1, b. l. 1–4).

Atsakovams ieškinys su priedais įteiktas 2018 m. birželio 23 d. (t. 1, b. l. 27, 28). Atsakovai per nustatytą 30 dienų terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieško­vės prašymu priimamas sprendimas už akių, neinformuojant šalių apie sprendimo priė­mi­mo laiką ir vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išva­dą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai.

Iš byloje esančio VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovė yra 4475/6195 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. savininkė, o šio žemės sklypo 344/1239 dalies naudotoja įrašyta A. S., įregistravimo pagrindas - 2008-11-19 Apskrities viršininko sprendimas Nr. 59-23094, tačiau daiktinės teisės neįregistruotos (t. 1, b. l. 6–7). Iš Alytaus Apskrities viršininko 2008-11-19 sprendimo Nr. 59-23094 matyti, kad A. S. po mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. R. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą Lazdijų rajone, (duomenys neskelbtini), kartu su kitais bendraturčiais: A. S. 3,44 ha su: A. V. R. – 6,87 ha, M. Č. – 2,08 ha, iš viso 1,92 ha žemės ir 10,47 ha miško; vienas sprendimo egzempliorius įteiktas A. S. turto paveldėtojams (t. 1, b. l. 11–12). Iš Lietuvos Notarų rūmų pateiktos informacijos nustatyta, kad po A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jos vaikai – duktė A. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. R., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 29).

Bendraturčių teisė reikalauti atidalyti daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 4.80 straipsnyje. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o toks atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Tokiu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu. Įstatyme yra nustatyti du atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdai – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; arba vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), todėl įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, o bendraturčiai gali ginčyti tik kito bendraturčio įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1064/2003; Nr. 3K-3-604/2004; Nr. 3K-3-132/2009; 3K-3-260/2009).

Ieškovė prašo taikyti įstatyme numatytą atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą – sumokant atsakovams kompensaciją už jų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas atitinka įstatymo reikalavimus (CK 4.80 straipsnio 2 dalis), jo neginčija atsakovai, ir šiuo atveju toks atidalijimo būdas yra racionalus bei atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo pricipus (CK 1.5 straipsnis). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovai ilgą laiką neįregistruoja savo nuosavybės teisių į šio ginčo žemės sklypo dalį, nors jie yra priėmę savo motinos A. S. palikimą pagal notarui pateiktą pareiškimą ir jiems buvo įteiktas Alytaus Apskrities viršininko 2008-11-19 sprendimas Nr. 59-23094, kuriuo A. S. po mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,44 ha šio žemės sklypo. Miškų įstatymas numato įvairias miško valdytojų, savininkų ir naudotojų pareigas (Įstatymo 9 straipsnis), tačiau ieškovės teigimu atsakovai šių pareigų nevykdo. Pažymėtina, kad net neįregistruodami paveldėjimo būdu įgytų savo nuosavybės teisių į šio žemės sklypo dalį atsakovai išvengia ir bet kokios atsakomybės už savo, kaip miško žemės savininkų, pareigų nevykdymą, o ieškovė susiduria su sunkumais vykdant įstatyme numatytas miško savininkų pareigas, nes negali net parengti jokių miškotvarkos dokumentų kol atsakovai neįregistruoja savo nuosavybės teises. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad atsakovams priklausančios žemės sklypo dalies priteisimas ieškovei, kuri nori tinkamai vykdyti miško savininkų pareigas, o atsakovams kompensuojant už ieškovei priteistą jų dalį pinigais, atitiks tiek bendraturčių interesus, tiek ir viešąjį interesą, reikalaujantį tinkamai rūpintis miškais, nes atsakovai gaus kompensaciją už žemės sklypą, kuriuo tinkamai ir nesirūpina, o ieškovė galės tinkamai pasirūpinti visu žemės sklypu ir netrukdomai vykdyti įstatyme numatytas miško savininko pareigas.

Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 12,39 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., rinkos vertė yra 21 892 Eur (t. 1, b. l. 6–7), todėl vieno hektaro vertė sudaro 1 766,91 Eur (21 892 Eur / 12,39 ha). Atitinkamai atsakovams priklausančios šio sklypo dalies (3,44 ha) rinkos vertės yra 6 078,17 Eur (3,44 ha x 1 766,91 Eur). Todėl atsižvelgiant į tai, atsakovams iš ieškovės priteistina 6 078,17 Eur (1 766,91 Eur x 3,44 ha) kompensacija už ieškovei priteisiamą 344/1239 dalį žemės sklypo. Kompensacija atsakovams priteistina lygiomis dalimis – kiekvienam po 3 039,09 Eur (6 078,17 Eur / 2), nes įpėdiniai pagal įstatymą paveldi lygiomis dalimis (CK 5.11 straipsnio 1 dalis), o byloje nėra duomenų, kad atsakovai palikimą būtų priėmę pagal testamentą nelygiomis dalimis.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75 Eur žyminio mokes­­­čio (t. 1, b. l. 5), t. y. po 37,50 Eur iš kiekvieno (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Kitokias ieškovės bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (po 1,86 Eur), valstybei iš atsakovų nepriteisti­nos, nes jos neviršija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Atidalinti ieškovės MB „Miško servisas“ 4475/6195 dalį ir atsakovams A. F. bei L. R. priklausančią 344/1239 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., kurios naudotoja įregistruota A. S., iš bendros dalinės nuosavybės.

Priteisti ieškovei MB „Miško servisas“, kodas 304029415, nuosavybės teise 344/1239 dalį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), kurios naudotoja įregistruota A. S..

Priteisti atsakovams A. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės MB „Miško servisas“, kodas 304029415, kompensaciją - po 3 039,09 Eur (tris tūkstančius trisdešimt devynis eurus 09 ct) kiekvienam.

Priteisti iš atsakovės A. F., gim. (duomenys neskelbtini), 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei MB „Miško servisas“, kodas 304029415.

Priteisti iš atsakovo L. R., gim. (duomenys neskelbtini), 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei MB „Miško servisas“, kodas 304029415.

Atsakovai sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams.

Ieškovė dėl sprendimo per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali paduoti apelia­ci­nį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.