- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-15
- Bylos Nr.
- 2-434-266/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00252-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Ieškovas
- A. L., Atsakovui R
- Atsakovas
- R. L., Nedalyvaujant trečiajam asmeniui Anykščių rajono savivaldybės I, A. K.
- Trečiasis asmuo
- Anykščių rajono savivaldybės I, Anykščių rajono savivaldybės I- ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Nedalyvaujant trečiajam asmeniui Anykščių rajono savivaldybės I –ojo notarų biuro notarei Jolitai Viederienei,
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovams A. K., R. L., trečiajam asmeniui Anykščių rajono savivaldybės I- ojo notarų biuro notarei Jolitai Viederienei dėl atsisakymo nuo testamento pripažinimo negaliojančiu , ir,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu atsakovams A. K. ir R. L. kreipėsi į teismą ir prašė dėl suklydimo pripažinti negaliojančiu jos 2012m. vasario 14d., atsisakymą nuo palikimo pagal testamentą priėmimo, pateiktą notarų biurui. Teismo posėdžio metu ieškovė savo ieškinį palaikė ir paaiškino, jog jos motina S. K. 1998m. gegužės 12d. surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą ji paliko dukrai, ieškovei. 2012m. sausio 4d. motina mirė. Po motinos mirties jis kreipėsi į notarę . Ji norėjo, jog dalis palikimo atitektų ir jos broliui R. L. . Motina S. K. buvo ištekėjusi už A. K.. Ji nenorėjo, jog dalis turto atitektų motinos sutuoktiniui, nes gyvenamasis namas, žemė nebuvo įgyti santuokoje. Notarės padėjėja jai išaiškino, jog jei testamentu paliktas turtas nėra įgytas santuokoje, tai motinos sutuoktinis negalės jo paveldėti . Todėl ji patikinta notarės padėjėjos, jog ji, atsisakiusi paveldėjimo pagal testamentą, paveldės motinos turtą kartu su broliu lygiomis dalimis , 2012m. vasario 14d. , notarų biure parašė atsisakymą nuo palikimo pagal testamentą . Po tokio jos atsisakymo, notarė liepė atvykti į notarų biurą ir motinos sutuoktiniui ir tuomet paaiškino, jog ir motinos sutuoktinis paveldės dalį motinos turto. Ji to nenorėjo, todėl prašė notarės panaikinti jos atsisakymą nuo palikimo priėmimo pagal testamentą. Notarė atsisakė tai padaryti, todėl ji kreipėsi į teismą . Atsisakydama nuo testamento, ji suklydo ir buvo suklaidinta dėl paties sandorio esmės ir kitų sąlygų, nes žinodama tikrąją padėtį , panašioje situacijoje tokio sandorio nebūtų sudariusi , niekada nebūtų pareiškusi, jog atsisako nuo testamento. 212m.kovo 20d. mirė motinos sutuoktinis. Vaikų jis neturėjo. Po jo mirties niekas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes jis neturėjo jokio savo turto.
Atsiliepimas
Atsakovas R. L. prašė ieškovės ieškinį tenkinti ir paaiškino, jog ieškovė yra jo sesuo. Motina S. K. , mirusi 2012 metais, testamentu turtą paliko dukrai ieškovei A. L. . Po motinos mirties, ieškovė kreipėsi į notarą norėdama išsiaiškinti aplinkybes, jog ji norėtų, kad motinos turtą paveldėtų ji ir jis lygiomis dalimis, o ne ji viena pagal testamentą. Nenorėjo, jog motinos turtą paveldėtų jos sutuoktinis A. K., nes visas motinos turtas buvo jos paveldėtas iš savo tėvų , senelių. Notarų biure ieškovei buvo paaiškinta, jog jei turtas nebuvo įgytas santuokoje, tai motinos sutuoktiniui nepriklausys dalis palikimo. Po to tokio notarų biuro darbuotojų paaiškinimo, sesuo parašė atsisakymą nuo palikimo priėmimo pagal testamentą, kad jie abu lygiomis dalimis galėtų paveldėti motinos turtą. Tačiau , vėliau notarė nurodė atvykti į notarų biurą visiems trims, t.y. seseriai, jam ir motinos sutuoktiniui S. K. ir nurodė, jog ir S. K. priklauso dalis motinos turto. Kadangi sesuo buvo suklaidinta notarų biuro darbuotojų, todėl ir kreipėsi į teismą, kad atstatytų teisingumą.
Atsakovas A. K. 2012m. kovo 20d., mirė. Po jo mirties , per įstatymo nustatytą terminą, niekas nesikreipė dėl mirusiojo turto paveldėjimo .
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Anykščių rajono notarų biuro notarė J.Viederienė į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį ieškovės ieškinio neginčijo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas .
Bylos medžiaga nustatyta, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2012m. sausio 4d., mirė ieškovės ir atsakovo motina S. K., gyvenusi (duomenys neskelbtini). Ji 1998m. gegužės 12d., surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko dukrai – ieškovei A. L.. (b.l. 8) Mirus motinai , ieškovė kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Norėdama, jog motinos palikimą priimtų ir jos brolis A. K., jis notarų biure 2012m. vasario 14d. , surašė pareiškimą, jog ji atsisako nuo jai pagal testamentą priklausančio palikimo . (b.l. 9) Vėliau ieškovė, sužinojusi, jog palikimą po motinos mirties priims ne tik ji, brolis, bet ir motinos sutuoktinis A. K., kreipėsi į notarą, prašydama panaikinti atsisakymą nuo pagal testamentą priklausančio turto. Notarė priėmė nutarimą, kuriuo netenkino ieškovės prašymo, konstatuodama, jog palikimo atsisakymas yra neatšaukiamas sandoris. Nuginčyti atsisakymą nuo palikimo galima tik bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais teisme. (b.l. 11) Tuomet ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo pripažinti vienašalį sandorį- jos atsisakymą nuo palikimo pagal testamentą - negaliojančiu , kaip pasirašytą dėl suklydimo. 2012m.kovo 20d., mirė ieškovės motinos sutuoktinis A. K.. Po jo mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. (b.l.32)
Pagal LR Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusio šalies ieškinį. Šiame straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sąlygos yra tokios: pirma , turi būti konstatuotas suklydimo faktas, antra, suklydimas turi būti kvalifikuotas kaip esminis, trečia, suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo momentu, o ne dėl aplinkybių , atsiradusių po jo sudarymo. Šioje byloje ieškovė ginčija savo pačios pasirašytą vienašalį sandorį- atsisakymą nuo pagal testamentą jai priklausančio palikimo, atsiradusio po motinos mirties. Atsisakydama nuo testamento ji suklydo ir buvo suklaidinta dėl paties sandorio esmės , jo dalyko ir kitų esminių sąlygų ir aplinkybių , nes žinodama tikrąją padėtį, panašioje situacijoje tokio sandorio nebūtų sudariusi- nebūtų pareiškusi, kad atsisako nuo testamento. Šioje situacijoje ieškovė , atsisakydama nuo pagal testamento priklausančio palikimo, buvo notarų biuro darbuotojų patikinta, jog turtą, atsiradusį po motinos mirties, ji paveldės lygiomis dalimis su broliu, jeigu tas turtas motinos buvo įgytas prieš santuoką su A. K.. Ji ir brolis žinojo, jog motina, gyvendama santuokoje su A. K. jokio turto neįgijo .Visą turtą ji paveldėjo iš savo tėvų, senelių, todėl būdamas tuo įsitikinusi, ji ir pasirašė atsisakymą nuo testamento, kad galėtų palikimą, atsiradusį po motinos mirties , priimti kartu su broliu. Po tokio atsisakymo, jai, broliui ir motinos sutuoktiniui atvykus į notarų biurą, ji sužinojo, jog ir motinos sutuoktinis paveldės dalį motinos turto. Tai rodo, jog ieškovė , atsisakydama nuo palikimo priėmimo pagal testamentą suklydo, buvo suklaidinta , ir tai buvo suklydimas esminis, nes ir atsisakymo metu ir dabar ieškovės valia buvo ta pati, ji norėjo, jog motinos palikimą priimtų ji ir brolis. Žinodama, jog jai atsisakius palikimo priėmimo pagal testamentą, dalis motinos palikimo atiteks ir motinos sutuoktiniui A. K. , ji niekada nebūtų tokio sandorio pasirašiusi, t,y, nebūtų atsisakiusi nuo palikimo pagal testamentą. Teisiniai palikimo priėmimo būdo padariniai įpėdiniui skiriasi iš esmės, todėl vieno iš teisės normose įtvirtintų palikimo priėmimo būdų pasirinkimas laikytinas turinčiu esminę reikšmę įpėdinio valiai priimti palikimą susiformuoti. Tam, kad asmuo galėtų tinkamai suformuoti ir išreikšti savo valią dėl vienašalio sandorio- palikimo priėmimo – sudarymo, jis turi žinoti įstatymų jam nustatytas teises ir pareigas ir tik tada pasirinkti palikimo priėmimo sandorio sudarymo būdą , teisingai suvokdamas sudaromo sandorio teisinius padarinius. Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta notaro pareiga išaiškinti asmeniui jo atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir padarinius reikia įpareigojimą ne informuoti , bet būtent išaiškinti sandorį sudarančiam asmeniui , kokius konkrečius teisinius padarinius sukelia ar gali sukelti jo atliekamas veiksmas, t.y. notaras turi įsitikinti, jog asmuo iš tiesų suprato savo atliekamų veiksmų prasmę ir priėmė valingą sprendimą juos atlikti. Nagrinėjamos bylos atveju, notarė turėjo įsitikinti , kad ieškovė iš tikrųjų suvokė , kokius teisinius padarinius sukels jos atsisakymas nuo palikimo priėmimo pagal testamentą. Vien įstatymo normos pacitavimas pareiškime dėl atsisakymo nuo palikimo pagal testamentą , nėra nepaneigiamas įrodymas, kad ieškovė, pasirašydama notarine tvarka tvirtinantį pareiškimą , suprato jo sukeliamus teisinius padarinius. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, mano, jog ieškovė, pasirašydama atsisakymą nuo testamento, nesuprato jo teisinių pasekmių, jai nebuvo pakankamai išsamiai išaiškintos jos atsisakymo pasekmės, ji tokių pasekmių nenorėjo, nes sužinojusi, jog dalį motinos palikimo paveldės ir jos sutuoktinis, ji iš karto kreipėsi į notarą su prašymu panaikinti jos atsisakymą nuo testamento. Visos byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog ieškovė , atsisakydama nuo palikimo pagal testamentą suklydo, buvo suklaidinta ir tas suklydimas buvo esminis, todėl ieškinys tenkintinas ir jos sudarytas vienašalis sandoris naikintinas teismine tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pripažinti ieškovės A. L. 2012m. vasario 14d., atsisakymą nuo palikimo pagal testamentą priėmimo, pateiktą Anykščių rajono savivaldybės I-ajam notarų biurui , negaliojančiu dėl suklydimo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui , paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.