Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, administracine tvarka baustas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d.

teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 9 MGL (1170 Lt) bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir

paskirta 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2014 m. lapkričio 18 d., apie 13.18 val., Vilniuje, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Ford Transit, v. n. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas iš S. Dariaus ir S. Girėno g. 41 pastato teritorijos įvažiavo į S. Dariaus ir S. Girėno g., kur nedavė kelio S. Dariaus ir S. Girėno g. iš dešinės pusės važiavusiam automobiliui Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. M., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu A. M. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu V. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Paaiškino, jog darbo metu, kaltinime nurodytu laiku, vežė dokumentus. Labiau stebėjo kairę pusę, nelabai supranta, kaip nepastebėjo atvažiuojančio kito automobilio. Automobiliu Ford Transit v. n. (duomenys neskelbtini) bandė iš šalutinio kelio pervažiuoti dviejų krypčių kelią, t. y. S. Dariaus ir S. Girėno g. Automobiliai susidūrė priekiais, Honda Civic atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio dešinės pusės šono priekį, vėliau automobiliai dar susidūrė galais, abu užšoko ant pievos, Honda Civic atsitrenkė į medį. Honda Civic buvo vairuotojas ir keleivis. Po avarijos išlipo iš automobilio, nubėgo prie nukentėjusiojo, galėjo jo tik atsiprašyti, atvyko policija, jis net nespėjo iškviesti greitosios pagalbos. Po įvykio vairuoti buvo baisu, vairavimas pasikeitė, nebenori kartoti klaidų, yra atidesnis. Žalos anksčiau neatlygino, kadangi negalėjo gauti nukentėjusiojo duomenų. Teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 2012 metų. Šiuo metu dirba vairuotoju, tačiau ketina keisti darbą. Žala nukentėjusiajam yra atlyginta, ją atlygino jis ir mama, nukentėjusiojo atsiprašė. Nukentėjusiajam viso buvo sumokėti 2400 Eur. 2013 metais dalyvavo Minesotos programoje, bendravo su psichologais, buvo sprendžiamos problemos dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Sudalyvavęs minėtoje programoje suprato, jog be narkotikų galima pasiekti daugiau. V. B. nurodė, jog jis yra baustas administracine tvarka, tačiau supranta, kad yra svarbu laikytis visuomenėje egzistuojančių taisyklių, būdamas jaunesnis to nesuprato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. parodė, jog 2014 m. lapkričio 18 d., apie 13.18 val., vairavo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Ford Transit, v. n. (duomenys neskelbtini) ir važiavo iš įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ (S. Dariaus ir S. Girėno g. 41, Vilniuje). Išvažiuodamas iš įmonės teritorijos privažiavo prie pagrindinio kelio ir nesustodamas įvažiavo. Kelio ženklų prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią nematė. Apsidairęs S. Dariaus ir S. Girėno g. važiuojančių automobilių nematė. Ketino pervažiuoti skersai S. Darius ir S. Girėno g. į kitoje gatvės pusėję esančią įmonę UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Kai važiavo važiuojamosios dalies viduriu, pamatė iš dešinės pusės atvažiuojantį automobilį, kuris atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio dešinę priekinę dalį. Nuo smūgio automobilis nuvažiavo nuo kelio ir užvažiavo ant žalios vejos. Smūgio metu jo vairuojamame automobilyje išsiskleidė oro pagalvė. Išlipęs iš sustojusio automobilio, pamatė, kad susidūrė su Honda Civic automobiliu. Prie šio automobilio iš vairuotojo pusės matė gulintį žmogų, o automobilio keleivis nebuvo išlipęs. Dėl įvykio Honda Civic automobilio vairuotojo atsiprašė. (b. l. 36-37)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2014 m. lapkričio 18 d., po 13.00 val., vairavo automobilį Honda Civic, su juo automobilyje kartu važiavo K. Ž.. Važiavo S. Dariaus ir S. Girėno g. iš Vilniaus oro uosto link miesto centro, greitis buvo apie 50 km/h., kelio danga asfaltuota, sausa, diena buvo giedra, važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta. Staiga pastebėjo, kaip iš kairės pusės skersai kelio apie 10 metrų atstumu išvažiavo didelis baltos spalvos mikroautobusas. Pastebėjęs šį mikroautobusą, savo vairuojamo automobilio vairą pasuko į dešinę pusę ir stabdė, tačiau automobiliai susidūrė. Jo vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Išlipęs iš automobilio, jautė dešinės kojos skausmą, negalėjo stovėti ir parkrito ant žemės. Prie jo priėjęs mikroautobuso vairuotojas atsiprašė, teigė, jog jo nematė. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kurioje buvo operuotas. (b. l. 59-60)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. Ž. parodė, kad 2014 m. lapkričio 18 d., po 13.00 val., važiavo automobiliu Honda Civic, kurį vairavo A. M.. Jie važiavo S. Dariaus ir S. Girėno g. iš oro uosto link miesto centro. Kelio danga buvo sausa, asfaltuota, matomumas geras, priekyje važiuojančių automobilių nebuvo, važiavo apie 60 km/h greičiu. Važiuojant S. Dariaus ir S. Girėno g., staiga pamatė, kaip apie 10-15 metrų atstumu nuo jų automobilio iš kairės kelio pusės į gatvę išvažiavo mikroautobusas, kuris važiavo skersai gatvės į dešinėje pusėje esantį įvažiavimą. A. M. automobilį stabdė, tačiau dėl per mažo atstumo automobilis atsitrenkė į mikroautobusą. Nuo smūgio automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. A. M. skundėsi dešinės kojos skausmu, netrukus prie jų privažiavo keli policijos automobiliai ir greitoji medicinos pagalba. Po kurio laiko dėl skausmo krūtinės srityje pats nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę pasitikrinti, kurioje buvo nustatytas krūtinės sumušimas. (b. l. 77-78)

Policijos pareigūnės S. M. 2014 m. lapkričio 18 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad pagal gautą pranešimą atvyko į įvykio vietą, kurioje eismo įvykio metu susidūrė automobiliai Ford Transit, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. B., ir automobilis Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. M.. Eismo įvykyje dalyvavo ir automobilio Honda Civic keleivis K. Ž.. K. Ž. paaiškino, kad jie važiavo pagrindiniu keliu nuo oro uosto pusės, o Ford Transit važiavo iš šalutinio kelio ir juos kliudė. Automobilio Honda Civic vairuotojui buvo sužalota koja, todėl jis greitosios medicinos automobiliu buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę. (b. l. 6)

Iš V. B. paaiškinmo matyti, jog 2014 m. lapkričio 18 d., apie 13.15 val., jis vairavo automobilį Ford Transit, v. n. (duomenys neskelbtini) Važiavo iš įmonės teritorijos į gatvę ir darė posūkį į kairę pusę, kirsdamas priešpriešinio eismo juostą. Sukdamas nepastebėjo automobilio, kuris važiavo ta pačia kryptimi. Į avariją patekusio automobilio vairuotojas stipriai susižalojo koją. (b. l. 38)

Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų matyti, jog 2014 m. lapkričio 18 d. 13.18 val. buvo gauta informacija, kad Dariaus ir Girėno g. 44 susidūrė automobiliai Ford Transit, v. n. (duomenys neskelbtini) ir Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilio Honda Civic vairuotojui buvo reikalinga greitoji medicinos pagalba. (b. l. 7)

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole yra užfiksuota, kad automobilis Ford Transit įvažiuodamas į kelią nepraleido keliu važiuojančio automobilio Honda Civic ir su juo susidūrė. Automobilis Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini) stovi nuvažiavęs nuo kelio ant vejos, priekine dalimi atsitrenkęs į medį. Minėto automobilio priekinė dalis atsisukusi į miesto centro pusę nuo įvažiavimo į Dariaus ir Girėno g. 42 teritoriją. Automobilis Ford Transit, v. n. (duomenys neskelbtini) stovi užvažiavęs priekine dalimi ant vejos, automobilis atsisukęs į miesto centro pusę. Matomas Honda Civic šoninio slydimo pėdsakas ant važiuojamosios dalies. Šukės išsibarsčiusios ant vejos, šaligatvio, tarp automobilių. (b. l. 9-10)

Iš eismo įvykio vietos plano matyti automobilių Ford Transit, v. n. (duomenys neskelbtini) ir Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini) padėtys po eismo įvykio, slydimo žymės, medžio, į kurį atsitrenkė automobilis Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini) augimo vieta, o fotolentelėje užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilių apgadinimai, slydimo žymės. (b. l. 11, 13-14)

Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose yra užfiksuoti automobilių Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini) ir Ford Transit, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimai. (b. l. 15-16, 17-18)

Iš alkotesterio matuoklio rodmenų matyti, jog 2014 m. lapkričio 18 d. 13:47:19 val. V. B. buvo blaivus. (b. l. 42)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 10102/14(01) matyti, jog eismo įvykio metu V. B. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta. (b. l. 45)

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1966 matyti, jog buvo nustatyta, kad V. B. yra blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta. (b. l. 46)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 10087/14(01) matyti, jog eismo įvykio metu A. M. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta. (b. l. 63)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos specialistė J. M. – Č. apžiūrėjusi A. M. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istoriją Nr.2014/27865, VšĮ Centro poliklinikos asmens sveikatos istoriją Nr. 187 ir rentgeno nuotraukas, konstatavo, kad A. M. nustatyti sužalojimai – plėštinė žaizda dešinės blauzdos viduriniame – apatiniame trečdalyje vidinėje pusėje (5 cm ilgio ir 2 cm pločio) su dešinio blauzdikaulio kūno atviru lūžiu ir dešinio šeivikaulio lūžiu galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 64)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos specialistė J. M. – Č. apžiūrėjusi K. Ž. asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. 2014/0115400/00 iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės su CD-R Nr. 2361 rentgenogramų išrašus, konstatavo, kad K. Ž. diagnozuotas krūtinkaulio srities sumušimas nepatvirtintas objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. (b. l. 79)

Iš „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje rašto matyti, jog A. M. 2015 m. liepos 8 d. buvo išmokėta 3509,27 Eur dydžio draudimo išmoka. (b. l. 98)

Iš 2015 m. liepos 15 d. susitaikymo protokolo turinio matyti, jog V. B. ir A. M. susitaikė, nukentėjusiajam turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos atlygino draudimo bendrovė „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, o kitą neturtinės žalos dalį atlygino V. B.. A. M. V. B. pretenzijų neturi. (b. l. 99)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Nagrinėjamu atveju eismo įvykio laikas, vieta, kaltinamojo vairuojamo automobilio važiavimo bei nukentėjusiojo automobilio judėjimo kryptys jokių abejonių nekelia ir dėl šių aplinkybių jokio ginčo nekilo ir nekyla. Faktą, jog eismo įvykis įvyko kaltinime nurodytu laiku ir vietoje patvirtina žiūryklės ataskaitoje, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio vietos plane, policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, taip pat V. B., A. M., K. Ž. parodymai. Kaltinamasis V. B. neginčijo, kad kaltinime nurodytą dieną išvažiuodamas iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos nepastebėjo kelio ženklų prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią, taip pat nepastebėjo pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. Ketino skersai pervažiuoti S. Dariaus ir S. Girėno g., tik važiuojamosios dalies viduryje pamatė iš dešinės pusės atvažiuojantį automobilį, kuris nespėjęs sustabdyti į jį atitrenkė. Nuo smūgio jo vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio ir užvažiavo ant žalios vejos, o kitas automobilis atsitrenkė į medį. Nukentėjusysis A. M. parodė, jog jam važiuojant pagrindiniu keliu didelis baltos spalvos mikroautobusiukus staiga išvažiavo skersai kelio, todėl nespėjęs sustabdyti automobilio su juo susidūrė. Nuo smūgio jo vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Kaltinamasis po įvykio jo atsiprašė ir pripažino, jog jo nepastebėjo. Nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo K. Ž. parodymai, iš kurių matyti, kad mikroautobusas iš kairės kelio pusės į gatvę išvažiavo staiga, todėl nukentėjusysis nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio ir įvyko susidūrimas. V. B. kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio vietos plane užfiksuoti duomenys. Minėtuose procesiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys patvirtina, jog automobilis Ford Transit, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas iš S. Dariaus ir S. Girėno g. 41 pastato teritorijos, įvažiavo į S. Dariaus ir S. Girėno g., kurioje nedavė kelio S. Dariaus ir S. Girėno g. iš dešinės pusės važiavusiam automobiliui Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos specialistės išvada patvirtina, jog eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, kurie kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Taigi nustatytų faktų visuma, leidžia konstatuoti, jog V. B., vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Ford Transit, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas iš S. Dariaus ir S. Girėno g. 41 pastato teritorijos, įvažiavo į S. Dariaus ir S. Girėno g., kurioje nedavė kelio S. Dariaus ir S. Girėno g. iš dešinės pusės važiavusiam automobiliui Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini) su kuriuo susidūrė. Akivaizdu, jog V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 102 punkto reikalavimą, kuris įpareigoja vairuotoją įvažiuojant į kelią iš esančių šalia jo teritorijų duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Būtent dėl V. B. veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam A. M. buvo padaryti sužalojimai, kurie vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnį priklauso nuo kilusių pasekmių sunkumo. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu A. M. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, V. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalį.

V. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad V. B. savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta.

Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip jau minėta, byloje yra V. B. ir A. M. susitaikymo protokolas, kuriame yra nurodyta, jog jie susitaikė, A. M. V. B. pretenzijų neturi ir nereiškia, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Iš teisme pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, jog A. M. buvo per tris kartus pervesta 2400 Eur žalos atlyginimui pagal susitarimą. Teismui nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytos sąlygos.

V. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, ši veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Teismas pažymi ir tai, kad V. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (apibūdinamas kaip darbštus, atsakingas, sąžiningas, savikritiškas ir nuoširdus asmuo). Teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog ketina studijuoti, toliau dirbti. V. B. yra jauno amžiaus, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė, į įskaitą neįrašytas. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą kartu su tuo, kaip V. B. elgėsi ikiteisminio tyrimo metu (kaltę padarius nusikalstamą veiką pripažino, dėl nusikalstamos veikos padarymo gailėjosi, nukentėjusiojo atsiprašė iš karto po įvykio, su juo susitaikė, nukentėjusiajam padaryta žala atlyginta (prie žalos atlyginimo prisidėjo ir kaltinamasis), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį), teismas konstatuoja, kad egzistuoja ir Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, t. y. šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad V. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismui buvo pateikta Ambulatorinės anoniminės Minesotos programos (AAMP) 2013 m. gegužės 28 d. sutartis, kuri leidžia teigti, jog V. B. dalyvavo tris mėnesius trunkančioje programoje, kurios metu jis siekė išspręsti problemas susijusias su narkotinių medžiagų vartojimu. Akivaizdu, jog dalyvavimas minėtoje programoje konkrečiu metu siekiamo rezultato nedavė, kadangi kaltinamasis net ir po minėtos sutarties pasirašymo padarė baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. V. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą (baudžiamasis nusižengimas padarytas 2013 m. rugpjūčio 1 d.), numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje (teistumo neužtraukia). Faktai, jog V. B. turėjo problemų susijusių su narkotinėmis medžiagomis, jis buvo baustas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, jį charakterizuoja neigiamai. Tuo pačiu faktas, jog V. B. bandė spręsti kilusias problemas, susijusias su narkotinėmis medžiagomis, leidžia teigti, kad jis sugeba identifikuoti kylančias problemas, kurios apsunkina jo gyvenimą, bando jas spręsti, keistis teigiama linkme, nors ir ne visada sėkmingai.

Teismas įvertina ir tai, kad V. B. yra ne kartą baustas administracine tvarka, 2014 metais jis net šešis kartus buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. V. V. B. pažeidimas buvo padarytas praėjus tik septynioms dienoms, t. y. 2014 m. lapkričio 25 d., po nusikalstamos veikos padarymo. Tuo pačiu teismas pažymi, jog po 2014 m. lapkričio 25 d. V. B. nėra padaręs naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nuo to laiko jis padarė tik vieną administracinį teisės pažeidimą, kuris nėra susijęs su Kelių eismo taisyklėmis ir nėra laikytinas itin šiurkščiu ar pavojingu. Pastebėtina, jog V. B. skirtos nuobaudos yra sumokėtos. Taigi aptartos aplinkybės rodo, jog V. B. neatsakingai žiūrėjo į Kelių eismo taisyklėse įtvirtintus reikalavimus, jos leidžia manyti, kad nusikalstamos veikos padarymas buvo tokio požiūrio pasekmė. Tuo pačiu manytina, kad faktas, jog po 2014 m. lapkričio 25 d. V. B. nėra padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimų, rodo, jog jis suvokė šių taisyklių laikymosi svarbą, pakeitė savo elgesį.

Teismo vertinimu, nei tai, kad V. B. anksčiau yra padaręs baudžiamąjį nusižengimą, nei tai, jog jis buvo baustas administracine tvarka, nagrinėjamu atveju nepaneigia pagrįsto manymo, kad jis ateityje daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinus kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo pobūdį, teismas mano, kad V. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl daro išvadą, kad yra sąlygos taikyti jam Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 71 straipsnyje, t. y. įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant maksimalų baudžiamajame įstatyme numatytą šios įmokos dydį. Įvertinus V. B. charakterizuojančius duomenis, jo neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė sudarys kaltinamajam galimybę dar kartą įvertinti savo veiksmų pasekmes ir motyvuos ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai, nepažeidinėti visuomenėje galiojančių taisyklių.

Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimas vairuoti transporto priemonę paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat tai, jog V. B. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jo darbinė veikla yra susijusi su transporto priemonių valdymu, jis nuo 2014 m. lapkričio 25 d. nėra padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. pakeitė savo elgesį, jam nėra taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 71 straipsniu, V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL dydžio (941,50 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti V. B., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.