Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-02-18 · Civilinė byla Nr. 2-344-797/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-18
Bylos Nr.
2-344-797/2013
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-06786-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Kavaliauskienė
Ieškovas
I. Z.
Atsakovas
Z. M.
Advokatai
Saulius Alysas, Eugenija Povilaitienė
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-344-797/2013Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06786-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 113.1; 116.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 18 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovei I. Z., jos atstovui advokatui Sauliui Alysui, atsakovei Z. M., jos atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovei Z. M. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir atsakovės Z. M. priešieškinį ieškovei I. Z. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, teisės remontuoti statinį be bendraturčio sutikimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei Z. M. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, o atsakovė - priešieškinį ieškovei I. Z. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, teisės remontuoti statinį be bendraturčio sutikimo.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinį palaiko ir prašo nustatyti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); pažymėjimas plane lAlp, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto naudojimosi tvarką, pagal kurią: a) ieškovei I. Z. tektų atskirai naudotis gyvenamojo namo patalpomis 1-2 (3,97 kv. m.), 1-3 (8,67 kv. m.), 1-4 (19,01 kv. m.), iš viso 31,65 kv. m.; b) atsakovei Z. M. tektų atskirai naudotis gyvenamojo namo patalpomis 1-5 (13,34 kv. m.), 1-6 (9,56 kv. m.), 1-7 (0,90 kv. m.), 1-8 (2,21 kv. m.), 1-9 (1,36 kv. m.), iš viso 27,37 kv. m.; c) ieškovei I. Z. ir atsakovei Z. M. bendram naudojimui tektų gyvenamojo namo patalpa 1-1 (1,32 kv. m.). Prašo priteisti iš atsakovės Z. M. turėtas 1144,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims: jai 19/40 dalių gyvenamojo namo, ½ dalis ūkinio pastato, 19/40 dalių kiemo statinių, o atsakovei Z. M. 21/40 dalių gyvenamojo namo, ½ dalis ūkinio pastato, 21/40 dalių kiemo statinių, žemės sklypas po statiniais priklauso valstybei. Turtą šalys gavo dovanų ir paveldėjo. Nurodo, jog šalims nepavyksta susitarti dėl namo pirmo aukšto naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl ieškovė prašo nustatyti naudojimosi I aukšto patalpomis tvarką pagal jos pasiūlytą variantą. Atsižvelgus į šalių turimas nuosavybės idealiąsias dalis (ieškovei gyvenamojo namo priklauso 19/40 arba 47,50 %, atsakovei - 21/40 arba 52,50 %) ieškovei tektų naudotis 2 kv. m. (arba 1,83 %) daugiau, o atsakovei - 2 kv. m. (arba 1,83 %) mažiau. Tokia turto naudojimo tvarka pagal ieškovę būtų racionaliausia, nes kiekvienai bendraturtei priklausančios atskirai naudotis patalpos salkoje būtų virš tik jai priklausančių atskirai naudotis patalpų pirmame gyvenamojo namo aukšte. Toks patalpų priklausymas ateityje leistų išvengti ginčų dėl remontų (vamzdžių, instaliacijos per perdangą vedimo) ar gyventojų keliamo triukšmo.

Ieškovė priešieškinį prašo atmesti, nes nesutaria su atsakove, o bendrų patalpų turėjimas tik pagilintų nesutarimus. Taip pat nesutinka atlyginti remonto išlaidas, kadangi išlaidos nepagrįstai didelės, ji neturinti tokių pinigų.

Ieškovės atstovas advokatas prašo ieškinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, o priešieškinį atmesti.

Atsakovė Z. M. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto naudojimosi tvarką, pagal kurią: a) ieškovei I. Z. skirti atskirai naudotis gyvenamojo namo patalpomis 1-3 (8,7 kv. m.) ir 1-4 (19,01 kv. m.), iš viso 27,68 kv. m.; b) atsakovei Z. M. skirti atskirai naudotis gyvenamojo namo patalpomis 1-5 (13,34 kv. m.), 1-6 (9,56 kv. m.), 1-7 (0,90 kv. m.), 1-8 (2,21 kv. m.), 1-9 (1,36 kv. m.); iš viso 27,37 kv. m.; c) ieškovei ir atsakovei bendram naudojimui skirti gyvenamojo namo patalpas 1-2 (3,97 kv. m.), I-1 (1,32 kv. m.); d) pripažinti atsakovei teisę naudotis esamu įėjimu į patalpą 1-5 13,34 kv. m. per ieškovei teksiančią patalpą 1-4 19,01 kv. m., kol atsakovė įsirengs naują įėjimą į patalpą 1-5 (13,34 kv. m.) iš patalpos 1-6 (9,56 kv. m.); pripažinti atsakovei teisę be kitos bendraturtės - ieškovės - sutikimo parengti kapitalinio remonto techninį projektą ir atlikti kapitalinio remonto darbus: įrengti duris tarp patalpų 1-5 13,34 kv. m. ir 1-6 (9,56 kv. m.), užmūryti esamas duris iš patalpos 1-5 (13,34 kv. m.) į patalpą 1-4 (19,01 kv. m.) ir šiuos pakeitimus įteisinti, inventorizuoti ir teisiškai įregistruoti VĮ Registrų centre, priteisti iš ieškovės 2345,29 Lt kapitalinio remonto išlaidų ir 2858,36 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį prašo atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad pagal ieškovės siūlomą nustatyti naudojimosi pirmo aukšto patalpomis tvarką yra atimama iš atsakovės galimybė patekti iš savo pirmo aukšto patalpų į patalpas salkoje. Ji į salkoje esančias savo patalpas galėtų patekti išėjusi į kiemą, apėjusi gyvenamąjį namą, per antrą įėjimą į namą. Sienoje tarp patalpų 1-5 ir 1-6, kurias ieškovė siūlo naudotis atsakovei, yra dūmtraukis, krosnis, o tarpas tarp krosnies ir išorinės namo sienos yra 88 cm pločio ir tik šioje vietoje būtų galima įrengti duris į patalpą 1-5, jų įrengimas kainuotų lėšas, kurių kompensavimo tvarkos ieškovė nesiūlo. Tuo tarpu ieškovė į savo patalpas salkoje galėtų patekti tiesiai iš savo pirmo aukšto patalpų. Atsakovė sutiktų ir su atvirkštine patalpų naudojimosi tvarka, kurią sau patvirtinti siūlo ieškovė. Kadangi į patalpą I-5 reikia įsirengti įėjimą, todėl tam patirs išlaidas, kurias projektuotojai įvertino, o atsakovė prašo tik dalies jų atlyginimo.

Atsakovės atstovė prašo ieškinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo atmesti, atsakovės priešieškinį prašo patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, o priešieškinis visiškai.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims. Ieškovei I. Z. priklauso 19/40 dalių gyvenamojo namo, 1/2 dalis ūkinio pastato, 19/40 dalių kiemo statinių, o atsakovei Z. M. - 21/40 dalių gyvenamojo namo, 1/2 dalis ūkinio pastato, 21/40 dalių kiemo statinių (4 b. l.).

1986-10-03 sutartimi tarp A. Š. ir I. Z. bei atsakovės Z. M. buvo nustatyta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi 2 aukšto patalpomis tvarka, dėl kurios naudojimosi ginčo nėra (5 b. l.).

Ginčas tarp šalių kilo dėl naudojimosi pirmo aukšto patalpomis tvarkos nustatymo. Šalys nesutaria dėl pirmame aukšte patalpos, pažymėtos indeksu I-2 (3,97 kv. m) naudojimosi tvarkos. Ieškovė prašo ją paskirti naudotis tik jai, o atsakovė prašo skirti bendram naudojimui, nes ji, jei būtų paskirta I-2 patalpa tik ieškovei, į antrą aukštą galėtų patekti tik išėjusi į lauką, pro kitą įėjimą. Dėl kitų patalpų naudojimosi tvarkos šalys sutaria. Ieškovė nesutinka ir su tuo, kad iš jos atsakovei būtų priteistos kapitalinio remonto ir kitos išlaidos ir kad kol bus įrengtos durys, kad atsakovė galėtų naudotis ieškovei priklausančia patalpa I-4 (joje esančiu įėjimu į I-5 patalpą). Kadangi tarp šalių yra kilęs ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, geruoju susitarti šalims nepavyko, todėl ginčas nagrinėjamas teisme (CK 4.75 str.).

Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluoti kriterijai, kuriais vadovaujantis pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos: a) teisėtumo kriterijus, - prašoma nustatyti naudojimosi tvarka turi būti teisėta, t. y. nepažeidžianti nei įstatymo imperatyvų, nei trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų, b) adekvatumo kriterijus, - prašomos nustatyti kiekvieno asmeniniam naudojimui realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje, c) proporcingumo ir socialinės taikos kriterijus, - siūlomoje tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nė vieno jų teisės nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginus su kitais, apribotos, vieno interesas iškeliamas aukščiau kito, teismo pareiga - siekti nustatymo tokios tvarkos, kad kuo mažiau ateičiai liktų prielaidų naujiems panašiems bendraturčių konfliktams, d) naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus, - naudojimosi daiktu tvarka turi užtikrinti kuo racionalesnį, efektyvesnį jo teikiamų galimybių išnaudojimą abiejų bendraturčių interesams tenkinti, e) faktinių teisinių santykių stabilumo kriterijus.

Pagal CK 4.81 str. 1 d. naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Ieškovė valdo 19/40 dalis, o atsakovė - 21/40 dalis nekilnojamojo turto (4 b. l.). Pagal ieškovės pasiūlytą variantą atsakovei tektų naudotis 28,03 kv. m. pirmo aukšto patalų, o ieškovei - 32,31 kv. m., t.y. 2,015 kv. m. mažiau.

Atsakovės pasiūlytame projekte, labiau nei ieškovės projekte, išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vienos šalies teisės, nustatant naudojimosi tvarką, nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Tokia teismo išvada grindžiama tuo, jog pagal ieškovės pateiktą projektą atsakovė iš pirmo aukšto patalpų į antro aukšto patalpas galėtų patekti tik išėjusi į lauką, o patalpas, pažymėtas indeksu I-2, paskyrus naudotis bendrai, atsakovei sudaroma galimybė į antro aukšto patalpas patekti ne pro lauką, o tiesiai iš pirmo aukšto patalpų. Nors tarp šalių yra konfliktinė situacija ir jos galėtų susitikti bendrai naudojamame koridoriuje, tačiau teismas sprendžia, jog koridorius skirtinas naudotis bendrai, kadangi šalys jame negyvena, nes ieškovė paaiškino, kad nustačius naudojimosi tvarką, jame galės gyventi jos vaikaitis.

Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovė gali įsirengti laiptus į antrą aukštą iš patalpų, pažymėtų indeksais I-1, I-7 - I-9, tačiau ieškovė neteikė rašytinių įrodymų, jog tokia galimybė yra, nepateiktas projektas, o atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu tvirtino, jog šios aplinkybės buvo svarstytos su projektuotoju, tačiau to padaryti nepavyktų, nes maža patalpa, tam būtų reikalinga 4 kv. m., o tokio dydžio patalpos nėra. Teismo nuomone, patalpos I-2 bendras naudojimas yra racionalesnis ir efektyvesnis, nereikalaujantis papildomų išlaidų, būtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, nes atsakovei būtų užtikrinta galimybė į antro aukšto patalpas patekti iš pirmo aukšto, neišeinant į lauką, todėl patalpos I-2 naudojimosi tvarka nustatytina pagal atsakovės priešieškinyje prašomą projektą.

Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme, o siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 str. nuostatų. Teisme ieškovei atsakovė siūlė ir atvirkštinę naudojimosi pirmo aukšto patalpomis tvarką, tačiau ieškovei ji nebuvo priimtina, nes įėjimas į antro aukšto patalpas būtų tik pro lauką, o tai jai būtų nepatogu, todėl siūlo atsakovei tokį variantą.

Šalys sutinka, kad pirmo aukšto patalpomis naudotųsi taip: ieškovei I. Z. tektų 1-3 (8,67 kv. m.), 1-4 (19,01 kv. m.), atsakovei Z. M. tektų atskirai naudotis gyvenamojo namo patalpomis 1-5 (13,34 kv. m.), 1-6 (9,56 kv. m.), 1-7 (0,90 kv. m.), 1-8 (2,21 kv. m.), 1-9 (1,36 kv. m.), abiems bendram naudojimui tektų gyvenamojo namo patalpa 1-1 (1,32 kv. m.) patalpomis, tačiau, kaip jau minėta nesutaria dėl I-2 patalpos naudojimosi tvarkos, todėl teismas sprendžia, jog minėta ginčo patalpa aukščiau išdėstytais motyvais priskirtina naudotis bendrai (CPK 185 str.).

Nors šalys ir sutinka su patalpų (išskyrus patalpa I-2) naudojimosi tvarka, tačiau patenkinus šalių reikalavimus, atsakovė į patalpą I-5 iš savo patalpų nepatektų, todėl pastaroji pateikė projektą, kuriame numatyta, kad galima iš patalpos I-6 į I-5 patalpą įrengti įėjimą, taip sudarant galimybę ieškovei patalpa I-4 naudotis vienai, atsakovei užmūrijant įėjimą iš patalpos I-4 į patalpą I-5. Ieškovė, prašydama patvirtinti naudojimosi tvarką pagal jos projektą, apie atsakovės patekimą į I-5 patalpą klausimo nesprendė ir pasiūlymų neteikė, dėl ko atsakovė pateikė projektinius pasiūlymus, numatančius galimybę įsirengti įėjimą į I-5 patalpą iš patalpos I-6. Pagal Statybos įstatymo 20 str. šiems darbams atlikti reikalingas techninis projektas. Prie projektinės dokumentacijos pateikta ir lokalinė sąmata remonto darbams ir medžiagoms. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 2345,29 Lt, t. y. atsakovė prašo tik dalies būsimo remonto išlaidų priteisimo, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė valdo 19/40 dalis gyvenamojo namo. Ieškovė su tuo nesutinka ir nurodo, jog tokio dydžio lėšų nereikia, ji pati galėtų savo lėšomis užmūryti įėjimą iš I-4 patalpos į I-5 patalpą, tačiau įrodymų, kiek gali kainuoti minėti darbai ir medžiagos nepateikia, teigdama, jog neturi tam lėšų, tik deklaratyviai teigia, kad reikalaujama suma yra per didelė, todėl su ja nesutinka. Ieškovė nesutinka ir su atsakovės reikalavimu leisti laikinai naudotis patalpa I-4, kol atsakovė įsirengs įėjimą į patalpą I-5. Nurodo, jog esant nesutarimams, atsakovė sugadins jai priklausančias patalpas, todėl ji kategoriškai atsisako leisti naudotis I-4 patalpa.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių santykiai yra įtempti, tarpusavyje šalims susitarti nepavyko, o lokalinėje sąmatoje užmūrijimo darbai nėra išskirti, ieškovė neįrodė, kokia suma galima sumažinti remonto išlaidas, todėl siekiant, kad remontas būtų atliktas kuo greičiau, negilinant dar labiau šalių konflikto, prašymas pripažinti atsakovei teisę naudotis esamu įėjimu į patalpą 1-5 per ieškovei tenkančią patalpą 1-4, kol atsakovė įsirengs naują įėjimą į patalpą 1-5 iš patalpos 1-6 ir be ieškovės sutikimo parengti kapitalinio remonto techninį projektą ir atlikti kapitalinio remonto darbus: įrengti duris tarp patalpų 1-5 13,34 kv. m. ir 1-6 9,56 kv. m., užmūryti esamas duris iš patalpos 1-5 13,34 kv. m. į patalpą 1-4 (19, 01 kv. m.) ir šiuos pakeitimus įteisinti, inventorizuoti ir teisiškai įregistruoti VĮ Registrų centre tenkintinas. Kadangi kitų įrodymų, apart atsakovės, pagrindžiančių galimas remonto išlaidas, byloje nepateikta, atsakovės pateiktos išlaidos nenuginčytos, todėl tenkintinas atsakovės prašymas ir priteistinos iš ieškovės 2345,29 Lt kapitalinio remonto išlaidos (CPK 178 str., 185, CK 4.76 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė patyrė 1144 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais (144 Lt žyminis mokestis ir 1000 Lt atstovavimo išlaidų). Atsakovė pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus 2858 Lt sumai (1900 atstovavimo išlaidos, 358 Lt – žyminis mokestis ir 600 Lt už projekto parengimą). Ieškinį patenkinus iš dalies, o priešieškinį visiškai, iš ieškovės atsakovei, užskaičius ir ieškovei priklausančią dalį bylinėjimosi išlaidų, priteistinos 2500 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi yra mažesnės nei numatyta CPK 96 str. 6 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį visiškai.

Nustatyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto naudojimosi tvarką, pagal kurią:

ieškovei I. Z. skirti atskirai naudotis gyvenamojo namo patalpomis 1-3 (8,67 kv. m.) ir 1-4 (19,01 kv. m.), iš viso 27,68 kv. m.;

atsakovei Z. M. skirti atskirai naudotis gyvenamojo namo patalpomis 1-5 (13,34 kv. m.), 1-6 (9,56 kv. m.), 1-7 (0,90 kv. m.), 1-8 (2,21 kv. m.), 1-9 (1,36 kv. m.), iš viso 27,37 kv. m.;

ieškovei I. Z. ir atsakovei Z. M. bendram naudojimui skirti gyvenamojo namo patalpas 1-2 (3,97 kv. m.) ir I-1 (1,32 kv. m.).

Pripažinti atsakovei Z. M. teisę naudotis esamu įėjimu į patalpą 1-5 (13,34 kv. m.) per ieškovei teksiančią (tenkančią) patalpą 1-4 (19,01 kv. m.), kol atsakovė įsirengs naują įėjimą į patalpą 1-5 (13,34 kv. m.) iš patalpos 1-6 (9,56 kv. m.).

Pripažinti atsakovei Z. M. teisę be ieškovės I. Z. sutikimo parengti kapitalinio remonto techninį projektą ir atlikti kapitalinio remonto darbus: įrengti duris tarp patalpų 1-5 (13,34 kv. m.) ir 1-6 (9,56 kv. m.), užmūryti esamas duris iš patalpos 1-5 (13,34 kv. m.) į patalpą 1-4 (19,01 kv. m.), šiuos pakeitimus įteisinti, inventorizuoti ir teisiškai įregistruoti VĮ Registrų centre.

Priteisti iš ieškovės I. Z. atsakovei Z. M. 2345,29 Lt (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt penkis litus, 29 centus) kapitalinio remonto išlaidų ir 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja Edita Kavaliauskienė