Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, atsakovas privalėjo individualiai įvertinti visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes ir įvertinti, ar egzistuoja minėtas pagrindas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Vien nurodytas administracinis teisės pažeidimas neleidžia besąlygiškai konstatuoti šio pagrindo, kadangi pažeidimo padarymo metu ginklas buvo laikomas dėkle, vadovaujantis Įstatyme įtvirtintais reikalavimais. Be to, pareiškėjas pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą, juo nepadarė niekam žalos, nedelsiant ėmėsi šalinti administracinio teisės pažeidimo priežastis, yra teigiamai charakterizuotinas asmuo. Skundžiamas Sprendimas priimtas, praėjus beveik metams po administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Netinkamai įvertintos ir aplinkybės, susijusios su pareiškėjo nepaklusimu teisėtiems pareigūno reikalavimams – neatsižvelgta į tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs Trakų rajono apylinkės teismas šioje dalyje bylą nutraukė. Pagrindu panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus gali būti ne bet kokios neigiamai asmenį charakterizuojančios aplinkybės, o tik tokios, kurios patvirtina jo keliamą grėsmę visuomenei. Tokie duomenys turi būti pakankamai informatyvūs ir akivaizdūs, neprarasti aktualumo, vertinant asmens elgesį ateityje. Tuo tarpu atsakovas Sprendime nurodytas aplinkybes pervertino, siekdamas neigiamai charakterizuoti pareiškėją. Teismų praktikoje leidimai laikyti (nešiotis) ginklus panaikinami asmenims, kurie pakartotinai daro administracinius teisės pažeidimus, teisti už smurtinius nusikaltimus. Atsakovas nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių neigiamai charakterizuoti pareiškėją ir panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.

Pagal Įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, ginklai ir šaudmenys laikomi keliančiais didesnį pavojų viešajai tvarkai, todėl ginklo turėtojo elgesiui yra keliami didesni reikalavimai. Nustatyti faktai leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, nepaklūstantį jų reikalavimams. Išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad D. P. kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, taip, kaip tai numatyta Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatose.

Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatytas jo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatos numato griežtą panaikinus leidimą laikyti (nešiotis) ginklus apimtų ginklų realizavimo tvarką bei griežtus reputacijos bei rūpestingumo reikalavimus leidimą turinčiam asmeniui. Pareiškėjas kaip ginklo turėtojas, privalėjo ir galėjo įvertinti galimus savo neteisėto elgesio žalingus padarinius ir atsižvelgti į tai, kad tokiais savo veiksmais sukels neigiamas pasekmes. Minėti griežti reikalavimai tyra prevencinio pobūdžio, todėl toks pareiškėjo elgesys savaime laikytinas keliančių grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai nepriklausomai nuo asmens kaltės ir pasekmių buvimo ar nebuvimo.

Pareiškėjui leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas vadovaujantis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-01 įsakymo Nr. 172 redakcija) (toliau – Taisyklės), 92.3. papunkčiu, kuriame įtvirtinta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms. Nagrinėjamu atveju, atsakovas konstatavo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytą sąlygą. Minėtoje teisės normoje nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Aiškindamas šią teisės nuostatą, LVAT pažymėjo, kad Įstatyme nepateikta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (LVAT 2014-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014). Taip pat LVAT laikosi pozicijos, kad šioje teisės normoje kalbama ne apie bet kokius asmenį neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šie duomenys turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Jie turi būti įvertinti tam tikru kokybiniu aspektu ir neprarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (LVAT 2014-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-974/2014).

Teismas nesutinka su tokiu pareiškėjo vertinimu. Minėtas Taisyklių 92.3 papunktis turi būti sistemiškai aiškinamas kartu su kitomis teisės normomis. Atsakovas taip pat vadovavosi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Minėta teisės norma įtvirtina imperatyvų pagrindą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus nesuteikiant kompetentingam viešojo administravimo subjektui teisės priimti kitokio pobūdžio sprendimo (LVAT 2011-01-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-438-164/2011). Šioje teisės normoje nėra išskirtas reikalavimas kartu vertinti asmens reputaciją pagal Įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintus kriterijus. Taip pat būtina atsižvelgti į Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, kurioje numatytas leidimų nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinamo pagrindas – atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms. Minėta teisės norma numato leidimo panaikinimo sąlygą, siejamą, be kita ko, su asmens nepriekaištinga reputacija (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytais kriterijais), o įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas – su asmens keliama grėsme kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Iš minėto straipsnio struktūros matyti, kad jo 1 dalies 5 ir 10 punktuose numatyti savarankiški leidimo nešiotis ir leidimo laikyti ginklus panaikinimo pagrindai. Todėl Taisyklių 92.3 papunkčio nuostatos turi būti aiškinamos kartu su aukštesnę galią turinčio teisės akto – Įstatymo nuostatomis ir vertintinos kaip nustatančios du savarankiškus leidimo panaikinimo pagrindus: 1) asmens keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; 2) nepriekaištingos reputacijos nebuvimą. Todėl teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog Taisyklių 93.2 papunkčio taikymui būtina kartu nustatyti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus pagrindus, susijusius su asmens keliama grėsme ir jo reputacija.

Nagrinėjamu atveju, Vilniaus AVPK Sprendime apibūdino pareiškėjo padarytus administracinius teisės pažeidimus bei nurodė atitinkamas Įstatymo bei Taisyklių nuostatas. Atsakovas Sprendime, be kita ko, pabrėžė, kad pareiškėjas buvo sulaikytas, neblaivus vairuodamas automobilį, kurio salone buvo rastas pareiškėjui priklausantis šaunamasis ginklas. Už šį pažeidimą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 194 straipsnio 2 dalį (ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus asmuo, kuriam nustatomas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis). Sprendime taip pat nurodyta Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, už kurios pažeidimą buvo surašytas minėtas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Šioje teisės normoje nustatytas draudimas ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat įtvirtinta, kad tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu. Įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta ginklo gabenimo sąvoka – ginklo transportavimas (pervežimas, pernešimas) tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant (ginklas neužtaisytas, įdėtas į dėklą ar kitą tam tinkamą daiktą, dėtuvė išimta iš ginklo, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio). Iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą, įtvirtino griežtus reikalavimus ginklo gabenimui. Taip siekiama užtikrinti, kad gabenant ginklą būtų kiek įmanoma sumažinta galimybė juo pasinaudoti kitiems asmenims, o ginklo savininkui esant neblaiviam, galimybė juo pasinaudoti ir pačiam ginklo savininkui. Pažymėtina, kad LVAT, aiškindamas Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą nuostatą, kaip leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindą, laikosi pozicijos, jog ši nuostata yra imperatyvi ir vienareikšmė, kurios pažeidimas, nepaisant atsiradusių / neatsiradusių pasekmių, iš esmės visais atvejais vertintinas kaip itin grubus ir keliantis grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai: A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (LVAT 2016-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3385-624/2016). Minėtoje nutartyje LVAT šį pažeidimą pripažino pagrindu panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kuris savo turiniu yra analogiškas Taisyklių 92.4 papunkčiui, kuriuo vadovavosi atsakovas. Iš pateikto išaiškinimo matyti, kad LVAT minėtoje teisės normoje vartojamą sąvoką „naudotis“ vertina kaip apimančią ir ginklo gabenimą, o ne vien jo naudojimą. Tokia LVAT pozicija yra suprantama, kadangi ne tik ginklo naudojimas (pavyzdžiui šaudant, medžiojant), bet ir ginklo gabenimas nesilaikant teisės aktų reikalavimų taip pat kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.