Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2020-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-156-857/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-01-06
Bylos Nr.
1-156-857/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Strautininkas
Kaltinamasis
E. J.
Baudžiamoji byla Nr. 1-156-857/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54268-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 6 d.Biržai

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Dainius Strautininkas, išnagrinėjęs prokuroro Tomo Bajorūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Biržai, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas, paskutinįkart 2012-11-26 Biržų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. 8 mėn. l. atėmimo, bausmę atidedant 1 m. 6 mėn. laiko,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. gruodžio 23 d., apie 00 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), tėvų gyvenamajame bute, konflikto su motina I. J. ir tėvu G. B. metu, tyčia suimdamas I. J. už kaklo ir jį spausdamas, pastumdamas I. J. ir taip ją pargriaudamas, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos nariui - motinai I. J. sukėlė fizinį skausmą, tęsdamas nusikalstamą veiką, tuoj po to, toje pačioje vietoje, tyčia suimdamas G. B. ranka už kaklo ir jį spausdamas, tuo nukentėjusiajam, savo šeimos nariui - tėvui G. B. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Kaltinamasis E. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-12-22 vakare grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Grįžo su broliu M. J.. Abu buvo neblaivūs. Namuose konfliktavo, susimušė su broliu M.. Mantas nuo policijos pabėgo, E. J. apklausė ir jis liko namie. E. J. negali pasakyti dėl kokios priežasties naktį pradėjo konfliktuoti su savo tėvais. E. J. neprisimena nei konflikto, nei smurto, buvo visiškai girtas. Savo kaltę pripažįsta visiškai, nes tėvai nebūtų kvietę policijos jei nebūtų buvę tam reikalo. Prisipažįsta jog smurtavo prieš tėvus, labai gailisi. Sutinka, jog baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Prašo už bausmę skirti viešuosius darbus dirbti neatlygintinai visuomenės labui (b.l. 100-102).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiųjų I. J. ir G. B. parodymai, asmens apžiūros protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusioji I. J. parodė, kad 2019-12-23, apie 00 val. 25 val., būnant namuose, kilo žodinis konfliktas su neblaiviu sūnumi E. J. dėl triukšmo. I. J. kaip mama ir būto savininkė, pradėjo sūnų E. J. skatinti, kad eitu miegoti, nes jis šūkavo. Supykęs sūnus E. J. abejomis rankomis sučiupo I. J. už kaklo ir pradėjo smaugti. Smaugdamas pastūmė ir I. J. nukrito kambaryje ant lovos. Išsigandusi sūnaus, verkdama, išbėgo į lauką. Išbėgusi į lauką girdėjo, kad konfliktas vyksta tarp I. J. sugyventinio G. B. ir sūnaus E. J.. G. B. yra E. J. tėvas. Kadangi konfliktas nesiliovė I. J. nuėjo atgal į butą. Sugyventinis G. B. paprašė telefono, kad galėtų išsikviesti pagalbą, nes jį taip pat sūnus E. J. smaugė virtuvės kambaryje. Ant sugyventinio G. B. kaklo matėsi paraudimo žymės. E. J. sukėlė I. J. fizinį skausmą (b.l. 42-45).

2019-12-23 I. J. liudytojo papildomos apklausos metu parodė, kad laikosi prieš tai apklausoje duotų parodymų, jog E. J., 2019-12-23, apie 00 val. 25 min., namuose, (duomenys neskelbtini), prieš I. J. smurtavo ir sukėlė fizinį skausmą. Sūnus E. J. I. J. smaugė, o po to smaugė savo tėvą G. B.. Sutinka, jog baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 48-50).

Nukentėjusysis G. B. parodė, kad 2019-12-23, apie 00 val.25 min., būnant namuose, (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus E. J., namuose pradėjo triukšmauti ir konfliktuoti dėl savo brolio M. J.. Konflikto metu jis puolė G. B. sugyventinę I. J., kurią pradėjo smaugti. G. B. pradėjo ant sūnaus E. rėkti, kad nebekentės ir kvies policiją. Tada E. J. būnant virtuvėje iš nugaros priėjęs prie G. B., suėmė kaklą ranka ir ėmė smaugti. G. B. ranką atplėšė nuo kaklo ir pats išėjo iš namų kviesti pagalbos. Kai sūnus E. smaugė, G. B. skaudėjo. Sūnus E. prieš G. B. ir I. J. smurtauja ne pirmą kartą (b.l. 24-26).

2019-12-23 G. B. papildomos liudytojo apklausos metu parodė, kad laikosi prieš tai apklausoje duotų parodymų, jog E. J. smaugė savo motiną ir po to smaugė G. B.. G. B. buvo sukeltas fizinis skausmas. Konfliktas kilo, nes prieš tai kai jis mušėsi su broliu, o G. B. iškvietė policijos pareigūnus. E. pyko dėl to, kad buvo iškviesta policija. Sutinka, jog baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 29-31).

Iš 2019-12-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje pėdsakų tinkamų nusikalstamos veikos identifikavimui nerasta (b.l. 12-14, 15-21).

Iš 2019-12-23 G. B. asmens apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotos smurto žymės ant G. B. kaklo (b.l. 55-57, 58-60).

Iš 2019-12-23 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad tarnybiniame pranešime užfiksuotos įvykio aplinkybės (61-63).

Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo pagal BK 140 str. 2 d. padarymo. Nukentėjusiųjų parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku sūnus jų atžvilgiu smurtavo, patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys bei pačio kaltinamojo prisipažinimas. Šių duomenų pakanka jo kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Tačiau taip pat atsižvelgtina ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes - tai, kad nusikaltimas sveikatai E. J. padarytas savo tėvams, t.y. asmenims, su kuriais kaltinamasis susijęs artimais ryšiais. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir į tai, kad E. J. teistas, teistumas išnykęs (b.l. 72-75), administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas šešis kartus, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 64-65), duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra, už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – viešieji darbai (BK 46 str.). Todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti E. J. skiriant šią bausmę. Pagrindo sumažinti šios bausmės trukmę labiau nei prašo prokuroras, nėra. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. ir esant tam pagrindui, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Sulaikyme išbūta 1 para įskaitytina į paskirtą bausmę (BK 65 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. 9 d.).

Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš tėvus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą (BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str.).

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir nubausti 9 mėn. viešaisiais darbais, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui (iš viso 225 valandų).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. pagrindu E. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant jį per šį laiką nemokamai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui (iš viso 150 valandų).

Į bausmės laiką įskaityti vieną parą, išbūtą laikinajame sulaikyme, ir laikyti jį atlikusį šešias valandas viešųjų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 3 d., 72² str., paskirti E. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą E. J. privalo įvykdyti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 str.

Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs E. J. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 353 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.

Teisėjas Dainius Strautininkas