Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

T. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) 2018 m. vasario 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams; 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi neatlikta viešųjų darbų bausmė pakeista į 11 MGL (550 Eur) baudą;

2) 2018 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį galutine bausme – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 11 MGL (550 Eur) bauda;

3) 2019 m. balandžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – areštu 14 (keturiolikai) parų, bausmę atlikęs;

4) 2020 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val., išskyrus atvejus jei tai susiję su darbu, ir per mėnesį laiko, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis T. P., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra, 2021 m. rugpjūčio 25 d., apie 13.35 val., (duomenys neskelbtini), garaže, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą metaliniu vamzdžiu sudavė broliui P. P. į dešinės kojos čiurną ir taip nukentėjusiajam P. P. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. P. tarnybiniu pranešimu, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-29295-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d., apie 13.35 val., žodinio konflikto metu, garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), T. P., gimęs (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą metaliniu vamzdžiu sudavė broliui P. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), į koją ir taip sukėlė jam fizinį skausmą, todėl tikslinga patikslinti įvykio aplinkybes ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. (b. l. 9-13)

Pareiškus įtarimą ir apklaus įtariamuoju T. P. kaltės nepripažino, parodydamas, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d., apie 13.00 val., nuvažiavo pas savo mamą D. P., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Norėjo su ja pasikalbėti dėl šaldiklio įsigijimo. Jis P. fizinio skausmo nesukėlė, nes jam smūgių nesudavė, nespyrė, nebent, kai ritosi, galėjo jis užsigauti. (b. l. 135-137)

Papildomos įtariamojo apklausos metu T. P. parodė, kad jis prisipažįsta, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d., apie 13.35 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu, garaže sudavė metaliniu vamzdžiu broliui P. P. į dešinę koją. Konfliktas tą dieną pas tėvus sodyboje vyko per kelis kartus. Broliai A. ir P. jį pirmi užsipuolė, kieme jį stumdė ir mušė. Tada jis nuėjo į garažą ir pasiėmė metalinį vamzdį. Į garažą įpuolė P., jis šoko ant jo, jį pervertė ant žemės. Paskui įpuolė į garažą A. ir mama. A. ir P. jį mušė. Jis užsimojo vamzdžiu ir trenkė, galėjo pataikyti P. Kur jam tiksliai pataikė, nežino, bet gali būti, kad į koją. Pirmoje apklausoje nepripažino kaltės, nes jautėsi pats nukentėjęs, nes jį mušė. Bet jis ir pats kėlė konfliktą, nestovėjo ramiai. Yra karštakošis. Jis galėjo neiti į garažą ir neimti vamzdžio, galėjo išeiti iš kiemo aplamai, bet neišėjo, nes buvo piktas ant brolių. Jis savo kaltę pripažįsta visiškai. Labai nuoširdžiai gailisi. Brolio P. atsiprašė, jie susitaikė, jis jam skundų nereiškia. Jam yra išaiškinta galimybė baigti tyrimą baudžiamuoju įsakymu, jis su tuo sutinka. (b. l. 149-150)

Akistatos metu tarp nukentėjusiojo P. P. ir įtariamojo T. P., T. P. sutiko su P. P. parodymais ir pripažino, kad metaliniu vamzdžiu vieną kartą sudavė P. P. į dešinę koją. (b. l. 143-145)

Nukentėjusiojo P. P. parodymais, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 13.00 val. į namus atvažiavo brolis T. P., kuris kartu su jais negyvena, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs T. mamos D. prašė, kad ji duotų jam tėčio banko kortelę, kad duotų tėčio traktorių su priekaba. Kam T. buvo reikalingi minėti daiktai, nežino. Išgirdęs šiuos T. prašymus, pradėjo su juo konfliktuoti žodžiu. Kadangi jis nemandagiai elgėsi su mama, jam pasirodė, kad jis ne prašė visų daiktų, o tiesiog jų reikalavo. Dėl to jis ant brolio supyko ir pakeltu balso tonu jį pradėjo įžeidinėti, vadino jį įvairiais necenzūriniais žodžiais. Kokiais žodžiais įvardinti negali, neatsimena. Konflikto metu, jį T. taip pat išplūdo necenzūriniais žodžiais, kokiais neatsimena. Žodinis konfliktas vyko kieme, kiek atsimena, mama D. jiems abiem sakė nurimti, ji konfliktą girdėjo. T. P. jo nepaklausė ir įlipo į traktorių, traktorių stūmėsi į kiemą, nes norėjo prisikabinti priekabą. Kieme tuo metu buvo mama, jam pasirodė, kad T. vos ant jos neužvažiavo su traktoriumi. Kai T. iš kiemo išvažinėjo, priėjo prie vairuotojo kabinos, nieko nesakęs, suėmė T. už rankos ir ištraukė jį į lauką. Ištraukus T. iš traktoriaus jie abu susistumdė, bet nei vienas nenugriuvo, negalėjo užsigauti nei vienas, nes niekur neatsitrenkė. Susistumdymo metu jam fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Susistumdė rankomis. Po jo ir T. susistumdymo brolis A. kažką pasakė T. Iš kur ir kada į kiemą atėjo A., pasakyti negali. Ką tiksliai A. pasakė T., nežino, negali pasakyti. Po to, kai A. kažką pasakė T., jie taip pat susistumdė kieme, pastumdami vienas kitą rankomis. Nugriuvę jie nebuvo, atsitrenkę taip pat niekur nebuvo, todėl mano, kad jie vienas kito tikrai neužgavo. Po jų pasistumdymo T. nubėgo į kieme esantį garažą ir pasičiupo vamzdį, 3 ar 4 cm skersmens storio, apie 60 ar 70 cm ilgio. Jis į garažą bėgo T. iš paskos ir kai T. jau laikė vamzdį rankose, vertė jį ant žemės. Kai jie gulėjo ant žemės, į garažą įbėgo mama su A.. T. gulint jis ir mama laikė jo rankas, o A. atėmė iš T. vamzdį, numetė kažkur šalia T. ir išėjo iš garažo į kiemą. Jis taip pat ėjo lauk iš garažo ir jam T. su tuo metaliniu vamzdžiu vieną kartą sudavė į dešinę koją prie čiurnos. Kai T. jam sudavė iš vamzdžio į koją, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, skaudėjo galimai dvi ar tris dienas. Po to, kai T. jam sudavė iš vamzdžio, jo koja, t. y., sumušta vieta, buvo patinusi. Konflikto metu jie visi buvo blaivūs. Dėl įvykio civilinio ieškinio nereiškia. Į medicinos įstaigą nesikreipė ir nesikreips, į teismo medicinos ekspertizę nevyks. Prašo brolį T. P. nubausti įstatymų galiojančia tvarka, dėl fizinio skausmo sukėlimo. (b. l. 43-45)

Papildomai P. P. parodė, kad nori patikslinti dėl konflikto su broliu T. detales. Pirmoje apklausoje sakė, kad brolis T. sudavė vamzdžiu jam išeinant iš garažo, bet gali būti, kad sudavė jam į koją jiems būnant ir besivartant ant žemės. Viskas vyko labai greitai, buvo didelis triukšmas, vieni per kitus šaukė, galėjo ir susipainioti, kada tiksliai jam sudavė į koją. T. jam sudavė tik tą vieną kartą vamzdžiu į dešinę koją, kažkur ties išoriniu kauliuku. Į medikus nesikreipė, į medicininę ekspertizę nevyko. Civilinio ieškinio nereiškia. Su broliu T. susitaikė, jis jo atsiprašė, skundų jam neturi. (b. l. 48-49)

Liudytojos D. P. parodymais, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d., apie 13.20 val., jos sūnus T. P. atvyko pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini). T. prašė jos, kad ji duotų jam tėvo banko kortelę ir, kad ji jam išsimokėtinai nupirktų šaldymo kamerą. Ji negalėjo duoti dokumentų, nes visi dokumentai pas tėvą, kuris šiuo metu gydosi ligoninėje. T. supyko ir pradėjo sakyti, kad ji visus tėvo pinigus atiduos broliui A. P.. Tada į kiemą atėjo jos kiti sūnūs A. ir P. P.. Juos pamatęs, T. pradėjo šaukti, kad jie atiduotų jam traktorių, nes reikia kelmus išsivežti. T. lipo į traktorių. P. jį ištraukė iš traktoriaus. Visi sūnūs, tai yra A., P.ir T. pradėjo muštis ant pievos prie namo. Ji puolė juos skirti, kad jie nesimuštų. Ji nematė nei kam, nei kiek smūgių kas kam sudavė. Po to, ji matė, kad T. skambina pagalbos telefono numeriu ir kvietė policijos pareigūnus, sakė, kad jam sumušta koja, nes kažkuris brolis trenkė iš metalinio strypo. Toks įvykis vyksta ne pirmą kartą, kai broliai susimuša ir policija yra kviečiama ne pirmą kartą. Ji pati dėl šio įvykio nenukentėjo. (b. l. 64-66)

Papildomos apklausos metu D. P. parodė, kad po to, kai kieme T. ir A. susistumdė, T. įlėkė į garažiuką ir matė, kad pasičiupo metalinį daiktą. Atbėgo į garažiuką A. su P. ir kažkuris pastūmė T. T. pargriuvo garaže. Ji puolė prie T., saugojo jo galvą, nes jis serga epilepsija, saugojo, kad niekas nesuduotų į galvą. Ji nematė, kaip buvo atimtas vamzdis iš T.. Būnant garaže, A. sakė, kad duos tuo metaliniu vamzdžiu T., bet ji su P. sakė, kad nebandytų liesti T.. A. T. vamzdžiu nesudavė. T. kelėną galėjo užsigauti griūdamas. Ji pati nematė, kad T. būtų sudavęs P. metaliniu vamzdžiu, bet T. galėjo suduoti P., nes P. pirmas įėjo į garažą. Po to, išėjus į kiemą, tarp P., T. ir A. vėl vyko konfliktas. Ji skyrė juos ir saugojo T. galvą, kad nesužalotų. Jai žala nėra padaryta. (b. l. 68-70)

Liudytojo A. P. parodymais, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d. jis buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Jis gyvena ten kartu su mama D. P., broliu P. P. ir tėvu, kuris šiuo metu yra ligoninėje. Jo brolis T. P., gyvena adresu (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino. Apie 13.00 val. jis grįžo į namus ir matė, kad pas juos yra atvykęs brolis T. P.. T. norėjo, kad mama jam atiduotų tėvo kortelę. Mama sakė, kad ta kortelė yra pas tėvą. Visa tai vyko kieme. Kieme dar buvo brolis P., jis irgi pykosi su T. dėl tos kortelės. Brolis T. pradėjo jam aiškinti kodėl jis važinėja su traktoriumi, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Jis nieko T. nedarė ir nuėjo prie traktoriaus, nes reikėjo „atkaiščiuoti“ priekabą. Eidamas nešėsi plaktuką. Jam būnant prie traktoriaus jis išgirdo, kad kieme kažkas vyksta. Girdėjo kaip P. draugė R. šaukė „P., baik, baik“. Girdėjo kaip mama sakė „raminkitės“. Jis tada „atsikaiščiavo“ priekabą ir nuėjo į kiemą. Nuėjęs į kiemą matė, kad R. D. laikė P., o mama laikė T.. Jis nematė ar jie tuo kartu sudavė vienas kitam. Jis nuėjęs pasakė „P., baik, raminkis, nekreipk dėmesio“. T. iš mamos išsinėrė ir eidamas jam trenkė į kairės pusės šoną vieną kartą iš kumščio. Jam neskaudėjo ir fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Jis atsisuko į T. ir tada jam vieną kartą trenkė iš kumščio į kairės pusės skruostą ir vieną kartą iš kumščio sudavė į krūtinės priekinę dalį. Po to, kai T. sudavė, T. nubėgo į garažą. Jis galvojo, kad viskas tuo ir pasibaigs. Jis ėjo link traktoriaus ir išgirdo, kad R. rėkia „P., P..“. Jis atsisuko ir pamatė, kad T. yra garaže, pasilenkęs į priekį ir dešine ranka ima metalinį „vinkelį“. Būdamas kieme jis matė kaip P. įbėgo į garažą, apsikabino T. ir abu nugriuvo ant žemės. Jis ir mama taip pat įbėgo į garažą. Įbėgus į garažą jis pamatė, kad P. guli ant T. viršaus ir T. dešinėje rankoje laiko metalinį „vinkelį“ ir matė kaip T. su tuo metaliniu „vinkeliu“ broliui P. sudavė į koją, kurią nepasakys, nes viskas vyko labai greitai. T. P. sudavė į koją jiems abiem nugriuvus ant žemės. Jis tada pačiupo T. už dešinės rankos ir iš jo atėmė tą metalinį „vinkelį“, numetė garaže ir išėjo iš garažo. Išėjus iš garažo jis nuėjo prie traktoriaus. Tikrai gali patvirtinti, kad T. sudavė P. „vinkeliu“ į koją vieną kartą. (b. l. 74-76)

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kieme, garaže. Apžiūrint garažą, dešinėje pusėje ant grindų, kampe rastas metalinis strypas, su kuriuo galimai buvo suduota nukentėjusiajam. Strypo ilgis 44 cm., plotis 2,8 cm. Įvykio vieta ir metalinis strypas fotografuotas. Metalinis strypas paimtas ir saugomas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-29295-21. (b. l. 18-20, 21-29)

Kaltinamojo T. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam – savo broliui P. P. fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (b. l. 162-165), kuriame nurodyta, jog įtariamasis T. P. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį T. P. siūlė nubausti 36 parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis T. P. teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 82-87, 88-110), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 111-122), gyvena su sugyventine ir jos mažamečiu vaiku (b. l. 123), nedirba (b. l. 124), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 125). Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) T. P. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės siūlomos rūšies ir trukmės bausmę – 36 paras arešto (BK 49 straipsnis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam T. P. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 157-159) ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas (b. l. 152-154) paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. P. galutinę bausmę – 24 (dvidešimt keturias) paras arešto.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Išaiškinti nuteistajam T. P., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis T. P. neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

T. P. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.