Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-05-15 · Civilinė byla Nr. 2S-794-431/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-15
Bylos Nr.
2S-794-431/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04722-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Pareiškėjas
V. Š.
Kreditorius
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-794-431/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04722-2015-2 Procesinio sprendimo kategorija: 128.11.; 129.1.; 129.20.1.; 122.4.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 15 d.

VilniusVilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo – išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas prašė grąžinti neteisėtai nuskaitytas iš jo banko sąskaitos lėšas (185 Lt). Nurodė, jog

antstolis A. B. 2014 m. gegužės 12 d. registruotu laišku buvo informuotas, kad pareiškėjo socialinė išmoka bus pervedama į nurodytą banko sąskaitą. Apie antstolio nuskaičiuotas iš banko sąskaitos lėšas pareiškėjas sužinojo tik 2015 m. sausio 3 d., kadangi negavo 2014 m. gruodžio 10 d. antstolio patvarkymo dėl skolos išieškojimo.

Antstolis nesutiko su skundu. Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. vykdomąjį dokumentą Nr. A2.6-10208-932/2014 dėl 289,62 € išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Pareiškėjas dėl nurašytų lėšų į antstolį kreipėsi praėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo pareiškėjui dienos ir beveik mėnesiui nuo lėšų nurašymo, todėl nuskaičiuotos lėšos pagrįstai skolininkui nebuvo grąžintos. Vykdoma vykdomoji byla buvo užvesta tik 2014 m. gruodžio 2 d. Pareiškėjo minimas raštas apie lėšų banko sąskaitoje paskirtį galėjo būti adresuotas į kitas vykdomąsias bylas. Naujoje vykdomojoje byloje turėjo būti pateikti atnaujinti duomenys, nes nuo 2014 m. gegužės 12 d. praėjo daug laiko ir duomenys tapo neaktualūs. Pareiškėjas prie 2015 m. sausio 16 d. pateikto prašymo grąžinti nurašytas lėšas taip pat nepridėjo jokių įrodymų, iš kurių antstolis galėtų spręsti apie nurašytų lėšų kilmę, todėl, suėjus Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte nustatytam terminui, nurašytos lėšos buvo paskirstytos ir pervestos išieškotojui bei vykdymo išlaidoms padengti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.

Teismas nustatė, kad 2014 m. gruodžio 10 d. patvarkymas dėl banko sąskaitų arešto pareiškėjui registruota pašto siunta buvo išsiųstas 2014 m. gruodžio 11 d. jo gyvenamosios vietos adresu, tai yra tuo pačiu adresu, kurį pareiškėjas yra nurodęs ir savo pateiktuose dokumentuose. Todėl teismas pripažino, kad antstolis tinkamai įvykdė savo pareigą informuoti pareiškėją apie atliekamus vykdymo proceso veiksmus. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal CPK 604 straipsnio nuostatas procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Kadangi pareiškėjo prašymas dėl jų grąžinimo, nes, skolininko teigimu, lėšos buvo išieškotos iš jo socialinės išmokos, antstolio kontoroje gautas 2015 m. sausio 16 d., teismas pripažino, kad pareiškėjo prašymas pateiktas praleidus SVI 89 punkto nustatytą terminą. Pareiškėjas praleisto termino atnaujinti neprašė. Be to, skolininkas tiek vykdomojoje, tiek nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių įrodymų, kad į banko sąskaitą, iš kurios antstolis išieškojo prašomas grąžinti lėšas, buvo (yra) pervedamos pareiškėjui skirtos socialinės išmokos. Teismas atmetė pareiškėjo argument, jog antstolis 2014 m. gegužės 12 d. registruotu laišku buvo informuotas, kad pareiškėjo socialinė išmoka bus pervedama į nurodytą banko sąskaitą, kadangi vykdomoji byla Nr. 0042/14/02657 buvo užvesta žymiai vėliau (2014 m. gruodžio 2 d.) nei nurodytas raštas, prie minėto rašto skolininkas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis gauna socialinę išmoką bei kur ji yra pervedama.

Teismas padarė išvadą, jog skolininkui nepasinaudojus jam suteikta teise ir per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos nepateikus antstoliui dokumentų, įrodančių, kad areštuotos lėšos, į kurias negalėjo būti nukreiptas išieškojimas, antstolis įgijo teisę nurodytas areštuotas lėšas išmokėti išieškotojams SVI 85, 86 ir 87 punktų nustatyta tvarka, todėl atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį.

Pareiškėjas nurodo, jog apie antstolio skundžiamą veiksmą sužinojo tik 2015 m. sausio 3 d., patikrinęs sąskaitą banke. Todėl pareiškėjas procesinių terminų nepraleido. Sprendimų vykdymo instrukcijos 87 punkte numatytas 30 d. terminas, per kurį antstolis turi paskirstyti nurašytas pinigines lėšas. Tačiau antstolis skubos tvarka paskirstė nurašytas iš skolininko sąskaitos pinigines lėšas. Kadangi antstolio 2014 m. gruodžio 10 d. patvarkymas dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko sąskaitose esančias pinigines lėšas nebuvo skolininkui įteiktas. Pareiškėjas nežinojo apie priverstinį skolos išieškojimą VMI naudai. Antstolis 2015 m. sausio 21 d. patvarkymu, nors ir negrąžino nurašytos sumos, tačiau panaikino taikytą areštą skolininko sąskaitai. Todėl akivaizdu, kad antstolis turėjo įrodymų apie sąskaitoje buvusių lėšų kilmę.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, tinkamai aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolis A. B. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. A2.6-10208-932/2014 dėl 289,62 € išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai. Antstolis 2014 m. gruodžio 2 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolis, atlikęs paiešką viešuosiuose registruose nustatė pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, gaunamas pajamas. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nurodyta, jog pareiškėjas gauna periodines išmokas iš (duomenys neskelbtini) pensijų skyriaus. Vykdomojoje byloje taip pat buvo nustatyta, jog pareiškėjas turi pinginių lėšų sąskaitose. Antstolis 2014 m. gruodžio 10 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo VSDFV (duomenys neskelbtini) pensijų skyriui nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančio vieno MMA. Taip pat antstolis 2014 m. gruodžio 10 d. patvarkymu areštavo penkias pareiškėjo banko sąskaitas ir įpareigojo bankus areštuotas lėšas pervesti į antstolio sąskaitą. Minėtas patvarkymas 2014 m. gruodžio 11 d. registruota siunta buvo išsiųstas pareiškėjui, tačiau siunta grįžo su nuoroda, jog adresato nepavyko rasti, į paliktą pranešimą neatsakė. Antstolis 2014 m. gruodžio 29 d. patvarkymu paskirstė išieškotus 181,61 Lt. Pareiškėjas 2015 m. sausio 16 d. pateikė antstoliui prašymą grąžinti išieškotas lėšas, kadangi pareiškėjas yra netekęs 50 procentų darbingumo, į areštuotą sąskaitą yra pervedama socialinė išmoka. Antstolis 2015 m. sausio 20 d. patvarkymu panaikino areštą pareiškėjo piniginėms lėšoms.

Pagal CPK 739 straipsnio 6 punktą negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai. CPK 178 straipsnis nustato, jog šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Pareiškėjas nei antstoliui, nei pirmos instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti jo netektą 50 procentų darbingumą bei į antstolio areštuotą sąskaitą pervedamų išmokų paskirtį. Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina tik tai, kad pareiškėjui yra pervedamos periodinės išmokos iš (duomenys neskelbtini) pensijų skyriaus. Tačiau nėra tiksliai žinoma šių išmokų paskirtis, nes pats pareiškėjas neteikia teismui jokių šiuos duomenis patikslinančių dokumentų. Pažymėtina, jog pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 5 straipsnio 5 punktą teisę gauti šalpos pensiją turi asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo. Tuo tarpu pareiškėjas nurodo, jog yra netekęs tik 50 procentų darbingumo. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog antstolis 2015 m. sausio 21 d. patvarkymu panaikino skolininko sąskaitos areštą, nepatvirtina jo sąskaitose buvusių lėšų kilmės.

Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktą, jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas šiame punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams šios Instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Vykdomoji byla pareiškėjui buvo pradėta pagal teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Tiek ATPK 314 straipsnio 1 dalyje, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarime pareiškėjui buvo nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Taigi pareiškėjas turėjo žinoti apie savo pareigą sumokėti paskirtą baudą bei apie galimą vykdymo procesą, jam šios pareigos nevykdant. Pagal CPK 604 straipsnį procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Kadangi pareiškėjui raginimas neturėjo būti siunčiamas, 2014 m. gruodžio 10 d. antstolio patvarkymas pripažintinas įteiktu pareiškėjui pagal minėtas CPK normas, tai yra 2014 m. gruodžio 16 d. Todėl pareiškėjo argumentas, kad jis apie antstolio patvarkymą sužinojo tik 2015 m. sausio 3 d., yra nepagrįstas. Todėl pareiškėjas nepaneigė aplinkybės, jog jis praleido Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte nustatytą 15 d. terminą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė