Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Teikimas (Skundas) Nr. TS-8-610/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14053-2019-8

2022 m. vasario 11 d.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundą dėl 2022 m. sausio 13 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr.81/04-68 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Birutė Čekauskienė prašo pakeisti 2022 m. sausio 13 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-68 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam A. L. taikyti lygtinį paleidimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Prokurorė skunde nurodo, kad A. L. atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo padarytu sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą - nukentėjusiajam sukėlė sunkias pasekmes, taip pat bausmę atlieka ir už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, jis 2 kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, baustas administracine tvarka. Tai rodo polinkį nusikalsti, pavojingumą visuomenei ir neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Prokurorės nuomone, Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, t. y. tai, kad nuteistasis atsakomybę dėl smurtinių nusikaltimų linkęs minimizuoti, dėl įvykdytų nusikaltimų kaltės per daug nejaučia, teigia, jog viskas ne taip buvę. Apibendrinus galima daryti prielaidą, jog asmens mąstyme ir elgesyje atsispindintis negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, tai galimai galėtų būti veiksnys prisidedantis prie nusikalstamo elgesio kartojimo. Pagrindo išvadai, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai jau yra pakankama negalima daryti ir vertinant nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir jų įgyvendinimo, dalyvavimo elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų rezultatus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pataisos procesas nuteistajam dar nėra baigtas. Be to, A. L. šiuo metu yra neatlikęs 1 metų 1 mėnesių ir 6 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dienai) paskirtos bausmės dalies, kurią vertinant su visa paskirta bausme (2 m. laisvės atėmimo) yra labai didelė, todėl dar negalima daryti išvados, kad nuteisto pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Komisija nepagrįstai neatkreipė dėmesio į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nustatyta, kad A. L. teistas 2020-10-15 Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 137 straipsnio 1 dalį 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2,5,7 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. 2021-07-12 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2020-10-15 nuosprendis pakeistas nuteistojo veiksmai perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė - 2 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio4,9 d., 66 str. 1 d. 1 p. b pp. subendrinta su 2019-09-30 nuosprendžiu, galutinė bausmė 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, į bausmę įskaityta atlikta bausmė pagal 2019-09-30 nuosprendį, galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo. Bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 1 mėnuo ir 16 dienų.

Komisija nutarime nurodė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, bausmės atlikimo metu jis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo nė karto baustas drausminėmis nuobaudomis, ieškinių neturi, išėjęs į laisvę turės kur dirbti, bausmę atlieka pirmą kartą, nusikalstamo elgesio rizika žema, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleisti iš pataisos namų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas parodė žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam, nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, išlieka nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys, tiek statiniai, tiek dinaminiai, kriminogeniniai veiksniai: piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys- smurtinį elgesį linkės nuvertintini, minimalizuoti, stokoja atsakomybės už savo veiksmus. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimo problemos nuteistasis pataisos namuose nesprendė. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai nėra efektyviai valdomi. Esant šioms aplinkybėms, kartu įvertinus ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu spręstina, kad į taikomą priežiūrą nuteistasis reaguoja minimaliomis pastangomis, iš esmės yra pasyvus pataisos proceso dalyvis, nors už bausmės tvarkos pažeidimus nebaustas, tačiau ir neskatintas.

Nuteistasis teistas antrą kartą, tačiau 2013 m. gruodžio 27 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 6 punktu, 40 straipsnio 2 dalies 1– 4 punktais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymo pagal laidavimą; 2019 m. balandžio 11 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 5 punktu, 38 straipsnio 1 dalimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už sunkaus tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą sunkinančiomis aplinkybėmis ir baudžiamojo nusižengimo, susijusių su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis padarymą. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, taip pat sudaro pagrindą manymui, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o tai taip pat kelia pagrįstas abejones dėl to, kad taikant lygtinio paleidimo institutą nuteistasis vykdys probacijos sąlygas, laikysis įstatymų ir nenusikals, tinkamą, nenusikalstamą elgesį sugebės išlaikyti ilgesnį laiką. Nors su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu, ankstesniais teistumais susijusios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada būtina atsižvelgiant ne tik į paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tuo labiau, kad šiuo atveju nuteistojo kaltės minimizavimas, nusikaltimais sukeltų pasekmių sumenkinimas, atsakomybės už nusikalstamus veiksmus nejautimas Socialinio tyrimo išvadoje yra išskirta kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys.

Komisijos nutarime nurodoma, kad bendraujant su nuteistuoju ir individualių pokalbių metu bei stebint matosi, kad jis elgiasi ramiai, yra neišsiskiriantis iš aplinkinių nuteistųjų tarpo, sugeba prisitaikyti prie esamos situacijos. Būryje konfliktuojant, darant neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems pastebėtas nebuvo. Nuteistąjį galima apibūdinti, esant ramaus būdo. Teismo nuomone, šie argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Be to, nuteistasis atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau teismo vertinimu, likusi bausmės dalis šiuo metu yra dar didelė (Komisijos posėdžio dienai – 1 metai 1 mėnuo 16 dienų iš paskirtų 2 metų). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Pažymėtina, kad šiai (neatliktos bausmės dalies dydžiui) aplinkybei negali būti teikiamas prioritetas, tačiau jos ignoruoti taip pat negalima.

Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (nuobaudų neturėjimas, kai kuriose dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose) visumoje, neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, negalima teigti. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2022 m. sausio 13 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prokurorės Birutės Čekauskienės skundą tenkinti.

Pakeisti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. 81/04-68 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam A. L. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.