Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. kaltinamas tuo, kad 2022 m. kovo mėn. 23 d. apie 11.27 val. tyčia sugadino svetimą turtą – priėjęs prie nuleidžiamo užtvaro, esančio (duomenys neskelbtini), suėmė jį abejomis rankomis ir traukė į visas puses, tokiu būdu sugadino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, padarydamas 790 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. faktines įvykio aplinkybes pripažino, nurodė, kad jam reikėjo skubiai vykti į namus, atvažiavo į parduotuvę, apsipirko, atsisėdo į automobilį, prisiminė, kad reikia labai greitai papulti į namus, nes ten remontas vyko, o jis nebuvo tikras, ar užsuko čiaupą. Norėdamas išvengti nuostolių, važiavo iš aikštelės, bet neatsidarė šlagbaumas, jį apvažiavo, vėl privažiavo prie šlagbaumo, jis vėl neatsidarė, tada pabandė stumti tą šlagbaumą, tikėjosi, kad jis atsidarys, kad jis negalėtų nulūžti, nes kažkoks apsauginis mechanizmas yra, buvo tikras, kad jis atsidarys, nepagalvojo, kad galėjo lūžti, kad kiti mazgai gali sulūžti. Dėl savo veiksmų labai gailisi, supranta, kad negalima taip elgtis, yra atlyginęs 400 Eur žalos.

Kaltinamojo kaltė įrodinėjama sekančiais žemiau išdėstytais įrodymais.

Liudytojas L. K. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi. Į jo pareigas įeina gedimų šalinimas, aptarnavimai, kelio užtvarų įrangos montavimas. Buvo gavęs užduotį atstatyti įrangą po 2022 m. kovo 23 d. įvykio, buvo sugadinta kartis, neveikė užtvaras. Atvažiavęs į vietą kovo 24 d. 8 val.59 min. rado karštą variklį, jis neveikė, negalėjo pakelti karties. Kartį pakėlė avariniu būdu, ją pakeitė ir įdėjo kitą variklį. Mano, kad variklis tapo karštas dėl priverstinio karties lenkimo. Variklis laiko užtvarą horizontalioje linijoje ir kai bandai ją lenkti, gaunasi perkrova, ir variklis neatlaiko. Anksčiau nėra gavę nusiskundimų dėl tokio pobūdžio gedimų. Kiek buvo informuotas, kartis nepakilo dėl sisteminio programinio gedimo. Nemano, kad buvo sugedęs variklis prieš keliant užtvarą. Variklis neturėjo automatinių apsaugų. Variklio gedimo priežąsties nenustatinėjo, jo neremontavo, šitas variklis galimai yra išmestas.

Civilinio ieškovo atstovas V. T. paaiškino, kad po viso šio įvykio inžinierius vyko į vietą, įvertino žalą pagal įmonės vidinę politiką, buvo nustatyta samata. UAB “ (duomenys neskelbtini)“ veikla - pravažiavimo kontrolės teikimas, administravimas, numerių nuskaitymas. Tas šlagbaumas priklauso parduotuvei „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ turi su UAB “ (duomenys neskelbtini)“ sutartį, stebi vaizdo stebėjimo kameromis aplinką, administruoja įvykius, o jei sugadinamas šlagbaumas ir nerandamas kaltininkas, savo sąskaita kompensuoja. Pats šlagbaumas yra „(duomenys neskelbtini)“ turtas. Sutiktų taikytis, jei per 3 mėnesius būtų pilnai atlyginta visa žala, neatlyginta suma yra 453,37 Eur.

2022-03-28 Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje pėdsakų ir kitų objektų, galinčių turėti reikšmės tyrimui, nerasta (b.l. 14-16).

2022-04-04 Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio PK tyrėjos R. V. nutarimu UAB "(duomenys neskelbtini)" pripažintas civiliniu ieškovu. Įvykio metu įmonei padaryta 843,37 eurų turtinė žala (b.l. 36-39).

2022-03-29 Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas apžiūrėtas vaizdo įrašas - nuoroda pateikta J. M. elektroniniu paštu : https://wetransfer.com/downloads/d3 7678737e035159fb602e39c6ff2e3a20220329043656/ab83edc169f073d1f592158aadd1545b20220329043 712/71374a, pavadinimu "192.168.11.30_02_20220324085013367", kurį atidarius kairėje ir dešinėje vaizdo įrašo pusėse matomos automobilių stovėjimo aikštelės, per vidurį prekybos centro pastato dalis bei kelio užtvaras ir vaizdo įrašo dešinėje pusėje apačioje kelio užtvaro įrenginys. Vaizdo įrašo kairės pusės viršuje data 2022-03-23 ir laikas 11:25:13. 11:25:23 prie kelio užtvaro privažiuoja tamsios spalvos automobilis, ant kurio priekio iš keturių besikertančių žiedų sudarytas ženklas, taip pat baltos spalvos lentelė su užrašu (duomenys neskelbtini) Privažiavęs automobilis sustoja, tada šiek tiek pajuda atbuline eiga ir vėl privažiavęs prie kelio užtvaro sustoja. 11:26:34 val. automobilis juda atbuline eiga ir sustoja priekiu į vaizdo stebėjimo kamerą automobilio kaire puse prie pilkos spalvos automobilio, mato besileidžiantį minėtos tamsios spalvos automobilio keleivio pusės priekinį langą. Tuo metu pilkos spalvos automobilis pradeda judėti priekiu ir prie kelio užtvaro sustoja, iš galo jam pradeda judėti tamsios spalvos automobilis ir sustoja pilkos spalvos automobiliui iš galo. Ant pilkos spalvos automobilio priekio - H raidės ženklas, taip pat baltos spalvos lentelę kuriame juodas užrašas (duomenys neskelbtini) Atsidarius vairuotojos pusės priekinėms durelėms, iš automobilio išlipa vyras, dėvintis tamsios spalvos kepurę su šonuose esančiomis baltomis detalėmis, baltos spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes ir juodos spalvos batais. Vyras užkišęs dešinę ranką iš apačios kelio užtvarą bando pakelti į viršų, kelio užtvaras sujuda, tą pakartoja dar tris kartus ir apsisukęs grįžta link minėto pilkos spalvos automobilio ir atsidaręs vairuotojo pusės priekines dureles įsėda į automobilį. Pilkos spalvos automobilis šiek tiek pajuda atbuline eiga ir sustoja. Iš tamsios spalvos automobilio, atsidarius vairuotojo pusės priekinėms durelės išlipa vyras, pražilusių plaukų, dėvi juodos spalvos striukę su įvairių spalvų detalėmis, mėlynos spalvos džinsais bei tamsios spalvos batais ir eina link kelio užtvaro. Jam einant link kelio užtvaro, prasidaro minėto pilkos spalvos automobilio vairuotojo pusės durelės. Iš tamsios spalvos automobilio išlipęs vyras 11:27:58 val. priėjęs prie kelio užtvaro dešine ranka suima kelio užtvarą, kelia į viršų ir iš apačios užkišęs kairę ranką kelia kelio užtvarą į viršų. Vyras, patraukęs kairę ranką, dešine ranka vis dar laikydamas kelio užtvarą, kelia jį į viršų, užkišęs kairę ranką iš apačios kelia kelio užtvarą į viršų ir rankomis jį paleidžia. Priėjęs prie kelio užtvaro galo, vaizdo įrašo kairėje pusėje, kaire ir dešine rankomis paima už kelio užtvaro galo ir šiek tiek pakėlęs jį paleidžia. Kaire ranka paėmęs už kelio užtvaro galo pastumia jį link vaizdo stebėjimo kameros ir paleidžia. Dešine ranka paėmęs už kelio užtvaro galo pastumia jį link vaizdo stebėjimo kameros, paleidžia, tą patį dešine ranka pakartoja antrą kartą. Nuo kelio užtvaro 11:28:10 val. nueina nuo kelio užtvaro, atsisuka vaizdo stebėjimo kameros kryptimi, nusisuka, priėjęs prie tamsios spalvos automobilio atidaro vairuotojo pusės priekines dureles įsėda į automobilį. 11:28:39 val. pilkos spalvos automobilis pajuda kelio užtvaro link, sustoja, juda atbuline eiga, sustoja. 11:29:05 val. tamsios spalvos automobilis pradeda judėti į priekį ir nuvažiuoja į vaizdo įrašo dešinę pusę link toliau esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Tuo pat metu pilkos spalvos automobilis pajuda į priekį link vaizdo stebėjimo kameros, sustoja, juda atbuline eiga, sustoja. Iš dešinės pusės ateina vyras dėvintis tamsios spalvos drabužiais, tamsios spalvos rankine per petį, juodos spalvos nuo saulės akiniais, kairėje rankoje laiko puoduką, priėjęs prie pilkos spalvos automobilio vairuotojo pusės priekinių durelių gestikuliuoja rankomis, tuo pat metu atsidaro pilkos spalvos automobilio vairuotojo pusės priekinės durelės, jos užsidaro, minėtas vyras su juodais akiniais nuo saulės nueina nuo automobilio į vaizdo įrašo dešinę pusę. Vaizdo įrašas baigiasi 11:29:30 val. Apžiūrėtas vaizdo įrašas įrašytas į kompaktinį diską prie medžiagos (b.l. 47-50).

2022-05-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu dėl tyrimo nutraukimo, kuriuo informuoja, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-10938-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotoji atstovė J. M.su įtariamuoju A. S. susitarė dėl turtinės žalos, t. y. 843,37 eurų atlyginimo dalimis. 2022-05-26 buvo pasirašyta PVM sąskaita faktūra ir A. S. buvo nustatytas mokėjimo grafikas, kuriuo A. S. pasižadėjo žalą atlyginti iki 2022-12-31. 2022-05-30 A. S. į įmonės sąskaitą pervedė 100 eurų. A. S. ikiteisminiame tyrime pretenzijų neturi, sutinka su juo susitaikyti (b. l. 113-116).

2022 m. gegužės 31 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis BK 38 straipsniu, nukentėjusiajam susitaikius su įtariamuoju. Nutarimo teisėtumas patvirtintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos 2022 m. gegužės 31 d. rezoliucija, pagal kurią A. S. buvo įsipareigotas iki 2022 m. gruodžio 31 dienos dalimis atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ likusią turtinę žalą. Kadangi A. S., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, be pateisinamų priežasčių nevykdė teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo tvarkos, nesilaikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės imperatyvių sąlygų, ikiteisminis tyrimas atnaujintas (b. l. 146-149).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus bei teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas A. S. tyčia sugadinus svetimą turtą, nepasitvirtino.

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis A. S. sulaužė automobilių pravažiavimo kontrolės įrangą rankomis nulenkdamas užtvarą, apklaustas nurodė, kad norėdamas išvažiuoti iš užtvaru užtvertos parduotuvės teritorijos, nusprendė pastumti rankomis užtvarą, kuris nulinko.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje ir kituose straipsniuose įtvirtintas teisinės valstybės principas, kuriuo grindžiama visa teisinė sistema suponuoja tai, kad teisinė atsakomybė turi būti proporcinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji teisė asmeniui nustato griežčiausias poveikio priemones, ji taikytina tik už pačius pavojingiausius teisės pažeidimus. Dėl to baudžiamoji teisė pagal savo esmę ir paskirtį yra kraštutinė priemonė (lot. ultima ratio).

Baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principo turinys atskleistas Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, yra nurodęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Todėl konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis, o jas padariusiems asmenims taikytinos tik pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis aptartais konstitucinės jurisprudencijos aiškinimais, yra nurodęs, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius, administracinius ar drausminės atsakomybės ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai minėtiems teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis, ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011).

BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį (tiesiogine ar netiesiogine tyčia padarytą) svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai svetimo turto vertė viršija 5 MGL dydį. Už padarytą žalą sugadinant ir sužalojant svetimą turtą, nepriklausomai nuo svetimo turto vertės, yra nustatyta ir civilinė atsakomybė. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Taigi už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą gali būti taikoma tiek civilinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Pirmiau nurodytas teisinio reguliavimo dvilypumas lemia, kad teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo, turi apsvarstyti, ar už tokio pobūdžio veiką būtina taikyti baudžiamosios teisės poveikio priemones ir ar nepakanka apsiriboti tik civilinės teisės nustatytais gynimo būdais. Priimant šį sprendimą, turi būti įvertinamos bylos aplinkybės, atskleidžiančios tokios veikos (teisės pažeidimo) pavojingumą, vertinamas bendras aplinkybių kontekstas, vadovaujamasi proporcingumo principu, atsižvelgiant į baudžiamosios atsakomybės kaip paskutinės priemonės (lot. ultima ratio) kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, dėl įrangos gedimo nepakilus užtvarui, kaltinamasis A. S., siekdamas atlaisvinti išvažiavimą, rankomis stūmė užtvaro svirtį, ko pasekoje ji nulūžo. Tokius veiksmus, anot kaltinamojo, jis atliko skubėdamas namo, siekdamas užkirsti kelią didesniems nuostoliams.

Teismas byloje nustatytas aplinkybes vertina kaip civilinius teisinius santykius, susiklosčiusius tarp kaltinamojo ir civilinio ieškovo.

Teismas pripažįsta, kad nuosavybės neliečiamumas yra saugomas įstatymais, tarp ir jų ir baudžiamaisiais, todėl suprantamas civilinio ieškovo lūkestis, kad nuosavybė turi būti saugoma ir ginama. Tačiau nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar taikyti baudžiamosios teisės numatytas poveikio priemones, vertinami: 1) A. S. asmenybę ir statusą apibūdinantys duomenys – sulaukęs brandaus amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.), neteistas, augina x m. dukrą, veikė turėdamas tikslą atlaisvinti pravažiavimą; 2) specifinis svetimos nuosavybės objektas – automobilių pravažiavimo kontrolės įranga, pastatyta nenurodant jokios informacijos apie būdus atlaisvinti kelią sugedus įrangai; 3) kad kaltinamasis, siekdamas teisėtai išvažiuoti iš užtvertos teritorijos, savo veiksmais siekė nustumti/pakelti, o ne sulaužyti ar sugadinti automobilių pravažiavimo kontrolės įrangos užtvarą; 4) kaltinamasis pripažįsta padaręs žalą, dalį jos savanoriškai atlygino, sutinka atlyginti likusią dalį. Dėl šių aplinkybių taikyti A. S. baudžiamosios teisės poveikio priemones (kriminalinę bausmę) būtų aiškiai neproporcinga. Teismas sprendžia, kad, veikai turint deliktinės civilinės atsakomybės požymių, teisinių gėrių subalansavimas šiuo atveju gali būti pasiektas taikant civilinės teisės priemones.

Teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad A. S. veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip nusikalstami BK 187 straipsnio prasme, todėl priimamas nuosprendis, kuriuo A. S. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą, priimant išteisinamąjį nuosprendį, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Taigi atsižvelgiant į tai, jog A. S. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendžia:

A. S. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.