Telšių apylinkės teismo nutarimas

Administracinės bylos Nr. A2.6.-519-875/2015Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00479-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 39.2.; 45.4.7.; 52.3.

2015 m. rugpjūčio 19 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, sekretoriaujant Ilonai Digrylienei, dalyvaujant institucijos, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – Akmenės r. PK) atstovui Lorenui Balčiūnui, transporto priemonės savininkei E. S., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį traukiamas S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas, administracine tvarka baustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 51P-35303845-15 dėl to, kad jis, pakartotinai per vienerius metus po administracinės nuobaudos paskyrimo, 2015-08-06 d. 1.50 val. Akmenės r. sav., Akmenėje, Laižuvos g., vairavo transporto priemonę „PEUGEOT 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,38 prom. girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, todėl S. J. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas S. J. ir liudytojas K. L. nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuoti, prašymų negauta.

Teismo posėdyje E. S., kuriai priklauso transporto priemonė „PEUGEOT 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad yra S. J. sugyventinė, jie kartu augina vaiką. Nurodė, kad šiuo metu S. J. yra išvykęs į Vokietiją dirbti, todėl dalyvauti teismo posėdyje negali. Išaiškinus teisę atsisakyti duoti parodymus prieš artimą, ji sutiko paaiškinti įvykio aplinkybės. E. S. nurodė, kad ji pusantrų metų gyvena ir dirba Vokietijoje, kasdien į darbą važiuoja su jai priklausančia transporto priemone, per dieną nuvažiuoja apie 110 km. Iš įkalinimo įstaigos sugrįžęs S. J. atvyko pas ją į Vokietiją. Ji žino, kad nuo S. J. reikia slėpti raktelius, nes maždaug prieš septynerius metus jis sudaužė jai priklausančią transporto priemonę, nuo tada ji neleidžia jam vairuoti, o raktelis laiko savo rankinėje. Tačiau 2015 m. rugpjūčio pradžioje pas juos vyko vakarėlis, į svečius buvo atėję draugai, todėl tik kitos dienos rytą pastebėjo, kad kieme nėra jai priklausančios transporto priemonės. Pastebėjusi, kad dingo transporto priemonė, paskambino Akmenės r. PK pareigūnui S. L. ir pranešė apie vagystę, tačiau policijos pareigūnai jai paaiškino, kad transporto priemonė yra sulaikyta yra saugojimo aikštelėje. Norėjo rašyti pareiškimą, tačiau policijos pareigūno teigimu, nieko tai nepakeis, nes ji turėjo laikyti raktelius taip, kad kiti asmenys negalėtų jų pasiimti. Po įvykio kalbėjosi su S. J., jis paaiškino, kad buvo išvažiavęs nusipirkt gert, tačiau neigė vairavęs. Atsižvelgiant į tai, kad S. J. be jos leidimo pasiėmė raktelius ir išvažiavo su jai priklausančia transporto priemone, prašo nekonfiskuoti transporto priemonės.

Teismo posėdyje liudytojas B. G. nurodė, kad dirba Akmenės r. PK patruliu. Paaiškino, kad 2015-08-06 apie 1 val. nakties gavo pranešimą, kad Akmenėje važinėjasi transporto priemonė, kurios vairuotojas galimai neblaivus. Akmenėje, Stadiono g. pastebėjo važiuojant transporto priemonę su užsienio valstybiniais numeriais. Bandė ją sustabdyti, tačiau vairuotojas nesustojo ir nuvažiavo toliau, sustojo tik prie garažų. Kartu su juo patruliuojantis kolega priėjęs prie transporto priemonės ir vairuotojo paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas buvo labai pasipiktinęs, įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, atsisakė pateikti bet kokius dokumentus, eiti į tarnybinį automobilį, važiuoti į policijos komisariatą. Visą laiką stebėjo transporto priemonę ir matė, kad joje yra tik du asmenys: vairuotojas S. J. ir keleivis K. L.. Iš transporto priemonės vidaus sklido stiprus alkoholio kvapas, matėsi buteliai. Nors S. J. neigė vairavęs transporto priemonę, tačiau būtent jis sėdėjo vairuotojo vietoje. Tik po įkalbinėjimų S. J. sutiko nustatyti blaivumą, jam nustatytas 2,8 prom. girtumas.

Teismo posėdyje liudytojas V. P. nurodė, kad dirba Akmenės r. PK patruliu. Paaiškino, kad 2015-08-06 jis patruliavo kartu su Akmenės r. PK pareigūnu B. G.. Gavę pranešimą, kad Akmenėje galimai neblaivus asmuo vairuoja transporto priemonę. Nuvykę į Akmenę pastebėjo transporto priemonę „PEUGEOT“ prie laiptinės, šalia jokių asmenų nebuvo. Paskui pamatė kaip ta pati transporto priemonė išvažiuoja iš kiemo, įjungė tarnybinio automobilio garso signalą stabdė transporto priemonę, tačiau vairuotojas nesustojo. Transporto priemonė sustojo tik po to, aki pasuko į kairę ir atsidūrė akligatvyje prie garažų. Transporto priemonė važiavo lėtai, vos 20 km/h greičiu, o jie su tarnybiniu automobiliu sekė iš paskos, vos sustojus transporto priemonei iškart priėjo prie transporto priemonės, nebuvo laiko asmenims apsikeisti vietomis. Priėjus prie transporto priemonės vairuotojo vietoje sėdėjo S. J., o keleivio – K. L.. Akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas yra neblaivus, jis atsisakė pateikti dokumentus, nusistatyti girtumą, išgirdęs, kad bus kviečiamas tralas transporto priemonei nuvežti, pasiuto, įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, nesutiko, kad jam būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, aiškino, kad jis nevairavo.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovo manymu, byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių S. J. kaltę padarius administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje. Nors S. J. neigia vairavęs, tačiau Akmenės r. PK pareigūnai aiškiai matė, kad būtent S. J. transporto priemonę „PEUGEOT“.

Teismas išklausė byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir ištyrus byloje esančią rašytinę medžiagą: administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. Nr. 51P-35303845-15 bei jame esantį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą, kuriuo S. J. neigė vairavęs transporto priemonę (1-2 b.l.); Akmenės r. PK pareigūno V. P. 2015-08-06 tarnybinį pranešimą, kuriame nurodoma, kad pagal 2015-08-06 apie 1.34 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Akmenėje transporto priemonė „PEUGEOT“ pavojingai manevruoja, vairuotojas galimai yra neblaivus. Nuvykus į Akmenę, Stadiono g. pastebėjo važiuojančią transporto priemonę „PEUGEOT 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įjungus specialius šviesos signalus transporto priemonė buvo stabdoma, tačiau ji nesustojo, o padidinusi greitį pavojingai vinguriuodama nuvažiavo prie Laižuvos g. 6 namo esančių garažų ir sustojo. Vairuotojas atsisakė pateikti dokumentus, prisistatyti, tik vėliau buvo nustatyta, kad transporto priemonės vairuotojas yra S. J.. Kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl buvo paprašyta nusistatyti girtumą, tačiau jis atsisakė ir tik po įkalbinėjimų, jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,38 prom. girtumas. S. J. bei transporto priemonės keleivis K. L. elgėsi nepagarbiai, įžeidinėjo policijos pareigūnus, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. S. J. buvo sulaikytas, atliekant apžiūrą, pas S. J. rasti transporto priemonės rakteliai (3-5 b.l.); alkoholio kiekio matuoklio rodmenis, kurie patvirtina, kad 2015-08-06 d. 1.55 val. S. J. nustatytas 2,38 prom. girtumas (6 b.l.); pranešimą dėl S. J. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (7 b.l.); priverstinį transporto priemonės „PEUGEOT 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo aktą (8 b.l.). Iš S. J. charakterizuojančių duomenų matyti, kad teisė vairuoti jam yra atimta, teistas (26-37 b.l.), baustas administracine tvarka (10-24 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010; Nr. N575-924/2012, Nr. N261-1194/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, kuri turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2219/2011 ir kt.). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (ATPK 256, 257 straipsniai). Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Pažymėtina, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 130² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė specialiam subjektui – transporto priemonės vairuotojui. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, teismų praktikoje remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o minėtų normų taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-413/2007 ir kt.). Nors S. J. neigia vairavęs transporto priemonę, tačiau liudytojais apklausti Akmenės r. PK pareigūnai V. P. ir B. G. teismo posėdyje patvirtino, kad jie matė transporto priemonę „PEUGEOT 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančią, o priėjus prie transporto priemonės, vairuotojo vietoje sėdėjo S. J.. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojų V. P. ir B. G. teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose, t. y. Akmenės r. PK patrulio V. P. 2015-08-06 tarnybiniame pranešime, užfiksuotas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teismas vadovaujasi jų parodymais. Jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų V. P., B. G. parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, todėl netikėti policijos pareigūnais teismas neturi pagrindo, nes jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų bent įtarti pareigūnus turint motyvų pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui ir komplikuoti sau tarnybą reiškiant nepagrįstus kaltinimus.

Išklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius duomenis, teismas daro išvadą, S. J. 2015-08-06 d. 1.50 val. Akmenės r. sav., Akmenėje, Laižuvos g., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,38 prom. girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn S. J. patrauktas pagrįstai, o jo padaryta veika administracinio teisės pažeidimo protokole teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130² straipsnį, pažeidimo sudėtis įrodyta.

Administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis ATPK 32 straipsnio 1 dalies 6 punktu administracinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad S. J. pažeidimą padarė būdamas teistas už nusikaltimą.

Skiriant nuobaudą S. J. teismas atsižvelgė į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą – tai vienas šiurkščiausių pažeidimų, nes pažeidimas padarytas vairuojant automobilį esant neblaiviam, tai rodo asmens labai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Būdamas tokios būklės asmuo kelia labai didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, rizikuoja ne vien savo, bet ir kitų asmenų sveikata bei gyvybe, savo ir kitų eismo dalyvių šeimų gerove. Pažymėtina, kad pažeidimas padarytas sąmoningai, nes girtumo būsenoje asmeniui objektyviai nelieka abejonių, jog jo būklė nebėra tokia, kai dar galima vairuoti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-2544/2011, Nr. N575-5297/2010, Nr. N444-5431/2009, Nr. N444-1504/2008). Iš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančių duomenų matyti, kad S. J. teistas (26-37 b.l.), be to sistemingai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos paskirtų baudų nėra sumokėjęs iki šiol (10-24 b.l.). Tai rodo jo nenorą laikytis visuomenėje nusistovėjusių geros moralės nuostatų, keisti savo gyvenimo būdo, laikytis visuomenei priimtinų bendro gyvenimo nuostatų bei polinkį daryti teisės pažeidimus. Įvertinus visas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad S. J. nepadarė tinkamų išvadų, iš paskirtų nuobaudų nepasimokė ir toliau pažeidinėja įstatymus, teismas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskiriant griežčiausią administracinę nuobaudą, numatytą ATPK 130² straipsnio sankcijoje.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. J. pažeidimo padarymo metu vairavo E. S. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „PEUGEOT 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad ATPK 130² straipsnio sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas – privaloma administracinė nuobauda, o ne alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-05-26 nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, konstatavo, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime taip pat konstatuota, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog transporto priemonės savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-2114/2011, Nr. N261-4604/2011, Nr. N575-3213/2010). Remiantis teismų praktika, transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N261-4264/2011). Tačiau nagrinėjamu atveju E. S. neįrodė, kad ėmėsi visų reikiamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Vadovaujantis ATPK 26, 130² straipsnių nuostatomis, taikytinas transporto priemonės konfiskavimas kaip sankcijoje numatyta privaloma administracinė nuobauda.

Pažymėtina, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, taigi konfiskuoto daikto savininkas turi teisę iš pažeidimą padariusio asmens (laikino daikto valdytojo ir naudotojo) reikalauti žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N261-4264/2011 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

Pripažinti S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 30 (trisdešimties) parų administracinį areštą su transporto priemonės „PEUGEOT 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Administracinį areštą pavesti vykdyti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.

Administracinį areštą pradėti vykdyti tuojau pat po nutarimo priėmimo, terminą skaičiuojant nuo S. J. sulaikymo.

Nutarimo nuorašą per tris dienas išsiųsti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, E. S. ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.